Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis S. D., laikotarpyje nuo 2008 m. spalio 27 d. iki 2009 m. liepos 13 d. iš saugomos UAB „Autranspa ir partneriai" aikštelės, adresu A. Juozapavičiaus prospektas 15 E, Kaune, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pardavė pagal 2009-06-18 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A-3360-5736/2009 iš S. N. konfiskuotą automobilį Ford Probe, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris 1FDPT2215R5219421, 450 litų vertės, kurį jis vadovaujantis 2008-01-30 bendradarbiavimo sutartimi (toliau tekste - Sutartis) tarp Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Autranspa ir partneriai" privalėjo saugoti, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d.;

be to, jis laikotarpyje nuo 2009 m. vasario 18 d. iki 2010 m. vasario 5 d. iš saugomos UAB „Autranspa ir partneriai" aikštelės, adresu A. Juozapavičiaus prospektas 15 E, Kaune, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pardavė R. V. priklausantį automobilį BMW728, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), ne mažesnės kaip 3890 litų likutinės vertės, kurį jis vadovaujantis 2008-01-30 bendradarbiavimo sutartimi tarp Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Autranspa ir partneriai", privalėjo saugoti, tokiu būdu pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d.;

be to jis, būdamas UAB „Autranspa ir partneriai“ direktorius privalėjo saugoti 2009-12-31 už kelių eismo taisyklių pažeidimą sulaikytą ir priverstinai nuvežtą į UAB „Autranspa ir partneriai“ saugomą automobilių aikštelę, esančią Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 15E, transporto priemonę „Toyota Corolla“, VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 3300 Lt vertės (transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas Nr. 567), kuri buvo, pagal 2010-03-19 Kauno miesto apylinkės teismo nutarimą administracinėje byloje Nr. A-1334-579/2010 už Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 6 dalies numatyto pažeidimo padarymą, konfiskuotina ir pagal 2008-01-30 bendradarbiavimo sutartį Nr. 20-1L-64 tarp Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Autranspa ir partneriai“ 3.2., 3.3. ir 3.4. punkto reikalavimus, ir užtikrinti Kauno miesto apylinkės teismo nutarimo dėl konfiskavimo vykdymą, tačiau to nepadarė, o kaltinamosios R. V. prašymu paskolino šį automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jai neatlygintinai naudotis, ko pasekoje, jam nežinant, ir nedavus leidimo tai daryti, ji šią transporto priemonę savo vardu užregistravo Vį „Regitra“, tokiu būdu jis iššvaistė jam, kaip UAB „Autranspa ir partneriai“, direktoriui, patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą, tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 184 str. 1 d.

Kaltinamoji R. V., laikotarpyje nuo 2010 metų sausio mėnesio pradžios iki 2010 metų balandžio 8 d., žodiniu susitarimu iš UAB „Autranspa ir partneriai" direktoriaus S. D. neteisėtai įgijo, pasiskolindama neatlygintinai neapibrėžtam laikotarpiui, transporto priemonę „Toyota Corolla", VIN Nr. (duomenys neskelbtini)6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 3300 Lt vertės, žinodama tai, kad S. D. šia transporto priemonę jai perduoda neturėdamas teisės, nusikalstamu būdu, nes ši transporto priemonė policijos pareigūnų transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu Nr. 567 buvo sulaikyta ir priverstinai nuvežta už 2009-12-31 už kelių eismo taisyklių pažeidimą, į UAB „Autranspa ir partneriai" saugomą automobilių aikštelę, esančią Kaune, Juozapavičiaus pr. 15E, ir ji ten turi būti tenai saugoma pagal 2008-01-30 bendradarbiavimo sutartį Nr. 20-1L-64 tarp Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato ir UAB Autranspa ir partneriai" 3.2., 3.3. ir 3.4. punkto reikalavimus, iki bus išspręstas šio turto grąžinimo savininkui ar turto konfiskavimo valstybės naudai klausimas, ji suprasdama, kad šis turtas jos iš S. D. įgytas nusikalstamu būdu, 2010-04-10 gautą turtą užregistravo valstybinėje įmonėje „Regitra" savo vardu ir neteisėtai juo disponavo kaip savu, iki 2010-05-17, kol automobilį neteisėtai pardavė K. L., tai yra šiais veiksmais ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 str. 1 d.

Kaltinamasis S. D. pagal jam pareikštus kaltinimus teisme kaltu prisipažino dalinai, jis prisipažino pasisavinęs jam patikėtą saugoti svetimą turtą - automobilius Ford Probe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau neigė, kartu su kaltinamąją R. V., jai padedant, iššvaistęs jo vadovaujamai įmonei patikėtą turtą – automobilį „Toyota Corolla", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Kaltinamasis S. D. nurodė, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu jis dirbo UAB „Autranspa ir partneriai" direktoriumi, vadovaudamas įmonei jis privalėjo vadovautis įmonės įstatais, įmonėje pareiginių nuostatų nebuvo. UAB „Autranspa ir partneriai" dirbo jis, jo sūnus, dar keli darbuotojai, tačiau įmonėje niekada nedirbo kaltinamosios R. V. sūnus E. V.. Įmonėje Juozapavičiaus g. 15E, Kaune buvo automobilių saugojimo aikštelė, todėl jie saugodavo asmenų automobilius, atlikdavo kartais automobilių remontą, teikdavo automobilių transportavimo paslaugas. 2008-01-30 tarp UAB „Autranspa ir partneriai" ir Kauno apskrities VPK buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią pas juos į įmonę policijos pavedimu buvo pristatomi automobiliai saugojimui. Pristatytą automobilį ir jame buvusį turtą jo įmonė privalėjo saugoti iki automobilio savininkas gaus leidimą atsiimti automobilį arba bus gautas dokumentas dėl jo perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip konfiskuotiną daiktą. Jis, kaip įmonės didrektorius, turėjo užtikrinti jo įmonei patikėto svetimo turto apsaugą, o esant šio turto konfiskatui, saugoto turto perdavimą Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovams. 2008-10-27 į jo vadovaujamą aikštelę po eismo įvykio buvo atvežtas automobilis Ford Probe, valst, Nr. (duomenys neskelbtini). Kadangi automobilis buvo labai apgadintas, todėl jis 2009 m. gegužės mėn. už 150 litų, neturėdamas jokio oficialaus policijos ar teismo leidimo tai daryti, pardavė metalo supirkėjams. Jokių šio automobilio pardavimą patvirtinančių dokumentų neturi, tik gal turėjo automobilio savininko duotą raštišką ar žodinį automobilio atsisakymą, todėl įmonė iš savininko neprašė pinigų už jo saugojimą ir transportavimą. 2009 m. liepos mėn. į aikštelę atėjo valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai ieškoti minėto automobilio Ford Probe, nes jis buvo areštuotas. Mokesčių inspekcijos darbuotojams jis paaiškino, kad automobilį jis pardavė į metalo laužą. Parduodamas šį automobilį, jis nežinojo, kad jis areštuotas. Analogiškai buvo ir su kitu pasisavintu automobiliu. 2009-02-07 į jo vadovaujamą aikštelę po eismo įvykio buvo atvežtas automobilis BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). 2009-04-27 buvo atsiųstas sprendimas iš Kauno apskrities VPK dėl automobilio grąžinimo savininkui, tačiau savininkas automobilio neatsiėmė ir automobilio saugojimą sumokėjo tik dalį sumos, jo sūnui apie 300 Lt. Todėl jis automobilį BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2010 m. sausio mėn. laikotarpyje 1-20 dienos pardavė už 2000 litų nepažįstama vyrui, kuris atsitiktinai pasiteiravo dėl automobilio, taip padarė, nes automobilio saugojimo išlaidos jau buvo viršijusios tą sumą, kurią jis gavo už automobilio pardavimą. Pardavimo dokumentų neišsaugojo. S. D. parodė, kad sprendimus parduoti automobilius Ford Probe į metalo laužą, o BMW 728 dalimis, jis priėmė pats, gautus pinigus išleido savo reikmėms, į jo vadovaujamos įmonės apskaitą šie pinigai įtraukti iš karto nebuvo, šie sandoriai įmonės buchalteriniuose dokumentuose nefiksuoti, dabar neprisimena, gal jis pinigus įnešė į įmonės kasą vėliau. Dabar S. D. supranta, jog negalėjo parduoti šių automobilių nei kaip metalo laužo, nei dalimis. Jis sutinka su civilinio ieškovo VMI ir nukentėjusiojo V. pareikštais civiliniais ieškiniai, tik mano, kad automobiliai buvo verti mažiau nei nurodo civiliniai ieškovai, ateityje padarytas žalas žada atlyginti. Dėl automobilių pasisavinimo jam buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos, jis nuteistas piniginėmis baudomis 2010-10-11 Jonavos apylinkės teisme (t.3., b.l. 173-177) bei Kauno miesto teisme, jis jas sumokėjo. (t.3., b.l. 136, 137, 143, 144, 145, 151-152).

Dėl jam patikėto saugoti svetimo turto - automobilio Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iššvaistymo, bendrininkaujant su kaltinamąja R. V., kaltinamasis S. D. kaltu neprisipažino ir parodė, kad. 2009-12-31 įmonės vilkiku VW LT46 valstybinis numeris CBR 616, vairuotojos T. D. buvo atvežtas į aikštelę A.Juozapavičiaus prospektas 15E, Kaune automobilis Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Vizualiai apžiūrėjus automobilį, jis atrodė techniškai tvarkingas. Apie 2010 metų kovo pradžią susisiekė su automobilio savininku V. Ž., kuris paaiškino, kad automobilį Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo ne jisai ir tik dabar sužinojo, kad jo automobilis yra sulaikytas ir saugomas įmonės automobilių saugojimo aikštelėje. Jis V. Ž. informavo, kad pagal įstatymą už automobilio saugojimą turi susimokėti savininkas ir kad jau yra skaičiuojami ne maži pinigai. Taip pat pasiteiravo, kodėl niekas nesidomi automobiliu. Savininkas pažadėjo atvykti į saugomą aikštelę. 2010-03-23 į įmonės aikštelę atvažiavo V. Ž., pateikė savo asmens dokumentus, S. D. patikrinęs jo asmenybę, užpildė automobilio atsisakymo blanką, nes jis atsisakė sumokėti už paslaugas, be to sakė, kad šis automobilis jam nereikalingas. Remiantis žmogiškumo faktoriumi su jo siūlymu sutiko, kadangi pagailo žmogaus, kadangi jis nekaltas. Automobilį Tojota Corolla saugojo savo įmonės automobilių saugojimo aikštelėje ir laukė, kol bus priimtas sprendimas, ką su automobiliu daryti, nes jei jis būtų buvęs gražintinas savininkui, tada jis jį būtų realizavęs kaip metalo laužą. 2010 metų pavasarį ir jo sūnų Tomą, kuris buvo E. V. draugas, pradėjo atakuoti R. V., kuri buvo policijos pareigūnė, ji dirbo Kauno AVPK Patrulių rinktinėje, budinčioje dalyje ir ji registruodavo patrulių pranešimus apie būtinas nutransportuoti transporto priemones stovinčias neleistinose vietose, kai jų vairuotojai buvo nušalinami nuo vairavimo, mašinas po eismo įvykių. Kadangi mieste buvo kelios firmos, kurios kaip ir UAB „Autranspa ir partneriai“ buvo sudariusios bendradarbiavimo sutartis su Kauno AVPK dėl transporto priemonių transportavimo, todėl S. D. firma turėjo palaikyti gerus santykius su pareigūnais, ier asmeniškai su R. V. kuri skambindavo ir pranešdavo apie užsakymus atlikti policijos pareigūnų nurodymu transporto priemonių nuvežimo paslaugas, jis jai atostogoms paskolindavo kemperį, dar pareigūnams atskirai sumokėdavo už užsakymus pervežti mašinas, nes nuo to priklausė jų darbo apimtis ir pelnas. R. V. jam nurodė, kad skubiai jai reikia automobilio, nes jos turėtu automobiliu Tojota Previją sūnus E. papuolė į avariją ir ji neturėjo kuo važiuoti kol sutvarkys mašiną. Jis norėjo jai padėti, nes žinojo, kad tikrai jos mašina po avarijos buvo atvežta pas juos į aikštelę ir E. V. ją pradėjo tvarkyti. Jis sutiko paskolinti mašiną neatlygintinai, tik tol kol ji susitvarkys savo automobilį, tačiau nedavė juo teisės disponuoti kaip savu. Jis jai pasakė, kad vienas Corollos savininkas atsisakė savo mašinos, kad tekreikia policijos leidimo ją paimti iš aikštelės. 2010-03-26 į įmonės aikštelę atvyko kaltinamoji R. V. su sūnumi E., ji S. D. parodė neužpildytą policijos leidimo šaknelę atiduoti automobilį Tojota Corolla (duomenys neskelbtini) savininkui V. Ž.. Šaknelės apatinė dalis, kur pažymėta, kad automobilis gražintas, pildoma savininko, todėl jis dar kartą išsikvietė savininką Žilių ir šis parašė, kad jis atsisako savo mašinos. Vėliau ant šio leidimo savininko ranka buvo parašyta, kad automobilį paliekamas aikštelei kaip metalo laužas. S. D. sutiko skolinti mašiną su sąlyga, kad R. V. greitai gražins automobilį į aikštelę. R. V. su tokiomis sąlygomis sutiko, ir ji su E. išsivalė mašiną ir su ja išvyko iš aikštelės. 2010-05-04 į įmonės aikštelę atvyko mokesčių inspekcijos darbuotoja įvertinti automobilio Tojota Corolla (duomenys neskelbtini), kuris 2010-03-19 administracinėje byloje teismo nutarimu konfiskuotas, S. D. apie konfiskaciją sužinojo tik tą dieną iš mokesčių inspekcijos darbuotojo. Mokesčių inspekcijos darbuotojams jis pamelavo, kad automobilis gražintas savininkui, nes norėjo laimėti laiko, per kurį R. V. gražintų šį mokesčių inspekcijai įvertinti reikalingą automobilį. Kai susisiekė su R. V., tai ji pasakė, kad paskolintą automobilį ji užsiregistravo savo vardu ir pardavė. Kodėl ji taip pasielgė nežino, jie susipyko.

Kaltinamoji R. V. pagal jai pareikštus kaltinimus, kad ji padėjo, bendrininkaudama su S. D., jam iššvaistyti jo įmonei patikėtą turtą - automobilį Tojota Corolla (duomenys neskelbtini) bei įgijusi ir realizavusi nusikalstamu būdu įgytą turtą - Tojota Corolla (duomenys neskelbtini), jį užregistruodama 2010-04-10 savo vardu VĮ „Regitra“ bei vėliau jį 2013-05-17 parduodama K. L., kalta neprisipažino ir prašė ją išteisinti. Ji nurodė, kad ji dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio pareigose. Ji žinojo, kad sūnus dirbo pas S. D. tralo vairuotoju ir S. D. jam liko skolingas atlyginimo, sūnus susitarė, kad šis jam atiduos automobilį, kuris buvo laikomas pas jį aikštelėje, jei jo savininkas atsisakys neturėdamas lėšų apmokėti už jo saugojimą Sūnus jai pasakė, kad iš jo E. kaip atlygį už darbą, gavo automobilį Tojota Corolla (duomenys neskelbtini), nes jam už kelis mėnesius nebuvo sumokėtas atlyginimas. Ji su juo susitiko Regitroje 2010-04-10, kai ji ten registravo savo automobilį Toyota Previja, jai tvarkant dokumentus atvažiavo sūnus E. V. su automobiliu iš S. D. gauta Tojota Corolla, jis norėjo šį automobilį užsiregistruoti savo vardu, bet sužinojo, kad jam brangiai kainuos draudimo paslaugos, kadangi jam dar buvo tik 22 metai, todėl jis paprašė jos, kad ši automobilį užregistruotų savo vardu, R. V. sutiko. Tada E. padavė automobilio Toyota Corolla pirkimo pardavimo sutartį, kuri nebuvo užpildyta, ji ją užpildė, surašė duomenis apie pardavėją iš S. D. duoto lapuko, ji Regitroje neteisingai nurodė „Paaiškinime dėl nepateiktų valstybinių numerio ženklų/registracijos liudijimo“, kad nupirkus automobilį savininkas pareiškė, kad reg.l. (sutrumpinimo prasmė - registravimo liudijimas) dingo, neaiškiomis aplinkybėmis apie 2009 metus Kaune“. Ji į mašinos agregatų numerių sutikrinimo aktą ir į automobilio pirkimo pardavimo sutarties grafą įsirašė savo, kaip automobilio pirkėjos vardą, pavardę ir pasirašė. Ji neigia prašiusi šio automobilio asmeniškai pas S. D., neigia žinojusi, kad pas jį 2010-05-10 buvo atvykusi į aikštelę pmokersčęių inspekcija ir pradėjusim ieškoti automobilio.Asmeniškai su S. D. jokių kontaktų neturėjo, jokių patarimų jam nedavė ir duoti negalėjo, kadangi jo asmeniškai nepažįsta, su juo nebendravo, žino jį tik iš matymo. Jokių leidimų automobiliui atsiimti iš saugomos aikštelės neklastojo, tuo labiau jam jų nepateikė. Pirkimo pardavimo sutartį padavė sūnus E. „Regitroje“, kaip minėjo, ji dalinai jau buvo užpildyta, pasirašė tik savo vardą ir pavardę, kas užpildė kita grafas, nežino ir nematė. Įregistruojant automobilį jokių apribojimų nebuvo. Kaltinamoji R. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neigė padariusi jai inkriminuojamas nusikalstamas veikas numatytas BK 25 str. 2 d., 184 str. 1 d. ir 189 str. 1 d. ir prašo teismo ją išteisinti.

Akistatos tarp S. D. ir į R. V., protokole užfiksuota, kad abu apklausti įtariamieji nurodė skirtingas automobilio įsigijimo aplinkybes, tačiau abiejų kaltinamųjų parodymuose nurodyta, kad S. D. laisva valia šį automobilį perdavė Rasai ir E. V., po to šis automobilis jims abiems dalyvaujant buvo užregistruotas R. V. vardu. (t.1., b.l. 155-158 )

Akistatos protokolu tarp įtariamojo S. D. ir liudytojo E. V., kurio metu S. D. paneigė, kad pastarasis dirbo įmonėje „Autranspa ir partneriai“ vairuotoju (t.1. b.l. 164-167).

Nukentėjusysis R. V. parodė, kad kaltinamuosius pažysta - S. D., kaip asmenį kurio aikštelėje buvo saugomas jo automobilis BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o R. V., kaip policijos pareigūnę, pas kurią kreipėsi dėl automobilio sugrąžinimo ir dingimo iš „Autranspa ir parneriai" aikštelės. Nukentėjęs patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė 2009-01-18 apie 20.10 val. Gvazdikų ir Alyvų gatvių sankryžoje įvyko eismo įvykis, kurio metu jo vairuojamas automobilis BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į A. S. vairuojamą automobilį „Jaguar“. Dėl įvykio užpildė eismo įvykio deklaraciją ir kreipėsi į draudimo bendrovę, kuri atsisakė išmokėti draudimo išmoką ir kreipėsi į policiją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. 2009-02-07 Kauno AVPK NNT skyriuje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo sukčiavimo ir jo automobilį BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) policijos pareigūnai nutransportavo į UAB „Autranspa ir parneriai" aikštelę. Nutraukus ikiteisminį tyrimą jis gavo leidimą atsiimti automobilį, tačiau 2010-02-05 atėjęs į aikštelę automobilio jo neberado, o aikštelėje dirbęs vyras jam paaiškino, kad jo automobilis yra parduotas, nes saugojimo išlaidos viršijo automobilio vertę. Už automobilio saugojimą jis mokėjo jkelis kartus, tačiau iam nebuvo išrašomi jokie dokumentai, o sumokėta suma tik atžymima ant transporto priemonės nuvežimo akto. Kai automobilis buvo nutransportuotas į aikštelę, jis ne vieną kartą važiavo ir mokėjo pinigus už automobilio saugojimą dalimis. Kiek jam teko bendrauti su aikštelėje dirbančiu asmeniu, jam buvo pasakyta, kad jei nesumokės už automobilio saugojimą, automobilį parduos, tačiau jis to nesitikėjo ir galvojo, kad taip nevykusiai juokaujama. Kol pinigus mokėjo, matė, kad jo automobilis stovi aikštelėje. Jau kuomet buvo išduotas policijos tyrėjos leidimas jam atsiimti automobilį, nuvykus į aikštelę, automobilio jau nebuvo. Iš pradžių niekas jam negalėjo paaiškinti kur automobilis yra, o vėliau pasakė, kad automobilio saugojimo išlaidos viršijo automobilio vertę, todėl automobilį pardavė. Dažniausiai jis bendravo su aikštelės darbuotoju, kaip suprato direktoriaus sūnumi T. D.. Dėl prarastio automobilio jis ikiteisminio tyrimo metu pareškė 8 000 litų civilinį ieškinį, prašo šią sumą jam priteisti, šią sumą sudaro turtinė žala dėl prarasto automobilio, nes kiek domėjosi įvairiuose autolaužynuose tuo metu, t.y. tuomet kada automobilis buvo saugomas aikštelėje, būtų būtent tokią pinigų sumą būtų gavęs už savo sudaužytą automobilį. Automobilis buvo draustas Kasko draudimu „If draudime", tačiau iki šios dienos draudimas nėra sumokėjęs išmokos už automobilį, todėl Kauno miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla (t.5., b.l. 83, t.3., b.l. 116).

Liudytojas T. D. sutiko byloje, kurioje jo tėvas yra kaltinamasis, duoti parodymus, dėl šio epizodo patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t.3., b.l. 131) ir nurodė, kad jis dirbo UAB „Autranspa ir partneriai" vadybininku, taip jis vairuodavo autovežį, taip pat saugodavo UAB „Autranspa ir partneriai" automobilių aikštelę. Nuo 2009 m. vasario mėn. jų aikštelėje buvo saugomas nukentėjusiojo R. V. automobilis BMW 728, v/n (duomenys neskelbtini), kurį 2009 m. balandį buvo leista grąžinti savininkui. Kuomet buvo atvykęs automobilio savininkas R,Vaivada, jis turėjo policijos jam išduotą leidimą pasiimti automobilį, jis norėjo kad jam būtų grąžintas automobilis, tačiau V. nesusimokėjo už automobilio transportavimą ir saugojimą, išlaidos siekė 8000 Lt, tada jis pasakė, kad mašinos neims, jie liepė parašyti raštą, kad atsisako automobilio, tačiau jis dingo ir jam automobilio įmonė negrąžino, 2010 m. sausio mėn. minėtą automobilį jo tėvas S. D. pardavė nepažįstamam žmogui, kada ir kaip automobilis buvo išvežtas iš aikštelės jis nežino. (t. 5., b.l. 129-130)\

Iš 2009-04-27 UAB „Autranspa ir partneriai" aikštelėje apžiūrėto automobilio BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolo matyti, kad buvo užfiksuoti automobilio sugadinimai (t.3., b.l. 106-113).

Iš 2009-02-11 If draudimo transporto priemonių eksperto pateiktos išvados apie transporto priemonės likutinę vertę, matyti, kad automobilio BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) likutinė vertė po avarijos, ją pristačius į automobilių saugojimo aikštelę, buvo 3 890 Lt (t.3, b.1.14)

Daiktų dokumentų pateikimo protokolu S. D. savo iniciatyva pateikė pateikti aikštelėje saugoto automobilio BMW 728 valstybinius numerius (duomenys neskelbtini), kurie buvo apžiūrėti ir prijungti prie bylos. (t.3., b.l. 46-47, 51-52).

Iš daikų apžiūros protokolo matyti, kad kaltinamasis S. D. pateikė šiuos dokumentus: 2009-04-27 Kauno apskrities VPKNTV NNT skyriaus viršininko pasirašytą sprendimą grąžinti saugojimui R. V. UAB „Autranspa ir partneriai" saugomą automobilį BMW 728, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2009-02-18 transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktą. (t.3., b.1.48-50)

Nukentėjusiojo R. V. pareikštas 8000 Lt. civilinis ieškinys (t.3., b.l. 118-119) tenkintinas dalinai, nes byloje surinktų įrodymų pagrindu konstatuojama, kad į UAB „Autranspa ir partneriai" saugomą automobilių aikštelę pristatyto po avarijos automobilio vertė buvo tik 3 890 Lt, ką nustatė IF draudimo ekspertas, todėl tik tokioje apimtyje tenkintinas civilinio ieškovo R. V. ieškinys, kuris priteistinas iš S. D..

Patikėto svetimo turto – automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iššvaistymas ir šio, nusikalstamu būdu įgyto turto, įgijimas ir realizavimas

Kaltinamieji S. D. ir R. V. neprisipažino padarę jiems šiame epizode inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Vada pradėti ikiteisminį tyrimą dėl automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iššvaistymo ir nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimo ir realizavimo buvo 2010-06-08 Kauno apylinkės prokuratūroje gautas antstolio V. Z. pasirašytas teikimas, kuriame jis prašė pradėti ikiteisminį tyrimą. Teikime buvo nurodyta, kad anstolis vykdydamas Kauno m. apylinkės teismo 2010-03-19 nutarimą administracinėje byloje Nr. A-1334-579/2010 dėl priverstinio turto, automobilio Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), laikomo UAB „Autranspa ir partneriai" aikštelėje, Juozapavičiaus pr. 15b, Kaune, konfiskavimo, trečios eilės išieškotojo Kauno AVMI naudai, dėl administracinio teisės pažeidimą padariusio asmens D. S., a.k. (duomenys neskelbtini) neteisėtų veiksmų. Anstolis teikime nurodė, kad atliekant priverstinius vykdymo veiksmus, 2010-04-27 buvo nuvykta į UAB „Autranspa ir partneriai" aikštelę, Juozapavičiaus pr. 15b, Kaune apžiūrėti konfiskuotino automobilio bei įvertinti jo būklę, tačiau jis nebuvo rastas, nes įmonės direktoriaus S. D. nurodė, kad automobilis yra saugomas angare, kurio raktų jis neturi, kuriuos jis pateiks kitą dieną, pakartotinai nuvykus 2010-05-04 apžiūrėti automobilio S. D. nurodė, kad automobilis grąžintas jo savinkui, tačiau anstolio atstovams jokių dokumentų apie automobilio perdavimą bei kokiu pagrindu jis atliko šiuos veiksmus, nepateikė. Prie antstolio teikimo buvo pridėti jį pagrindžiantys dokumentai: Kauno m. apylinkės teismo 2010-03-19 nutarimo Nr. A-1334-579/2010 kopija, transporto priemonės priverstinio nuvežimo akto kopija, VĮ „Regitra“ transporto priemonės išrašo kopija, 2010-05-04 turto vertinimo (apžiūros) akto Nr. 70 kopija, 2019-07-13 patvarkymo dėl duomenų apie konfiskuotino turto buvimo vietą pateikimo kopija. (t.1., b.l. 5-9)

Teisme apklaustas liudytoju anstolis V. Z. patvirtino anstolio teikime minimas bylos aplinkybes, nurodė, kad jo kontora vykdė vykdomąją bylą dėl automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskato, tačiau išieškojimas negalėjo būti įvykdytas nes nebuvo UAB „Autranspa ir partneriai" aikštelėje, Juozapavičiaus pr. 15b, Kaune automobilio. Nesant automobiliui, jo vertė buvo įvertinama lyginamuoju vertinimu, tai darydavo ekspertas. (t.5., b.l.78-79)

Liudytojas M. V., nuo 2008-m. lapkričio mėn. iki 2010 m. lapkričio mėn. dirbęs pas antstolį V. Z. jo kontoroje padėjėju, parodė, kad patvirtina ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad iš Kauno miesto apylinkės teismo buvo gautas nutarimas dėl automobilio „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. 2010-05-04 jis nuvyko į UAB „Autranspa" aikštelę, adresu A. Juozapavičiaus per. 15E, Kaune. Aikštelėje automobilio „Toyota Corolla“, nerado, o direktorius S. D. paaiškino, kad automobilį grąžino jo savininkui, jokių dokumentų, kurių pagrindu tai padarė jis nepateikė, apie tai buvo surašytas Turto įvertinimo (apžiūros) aktas Nr. 70 (t. 5, b.l. 80).

Liudytojas E. V. sutiko duoti parodymus byloje, kurioje kaltinamoji yra jo motina, jis parodė, kad kaltinamoji R. V. yra jo mama, su ja santykiai artimi, ji į jo reikalus nesikiša, pastaruoju metu jie gyvena atskirai. Kaltinamąjį S. D. jis pažysta nuo 2002 metų, jis draugavo su jo sūnumi T. D.. Per jį jis norėjo įsidarbinti S. D. įmonėje UAB „Autraspa ir partneriai“. Jis ten neoficialiai pradėjo dirbti 2009 metų apie gegužės birželio mėnesį, vairuotojo pareigose, nors pradžioje ir neturėjo reikiamos vairuotojo kategorijos, ją išsilaikė vėliau. Pradžioje jis buvo padėjėju, vėliau išsilaikė teises ir pats veždavo su šios firmos autovežiu automobilius nuo Klinikų ir kitų vietų, kur jie būdavo ne vietoje pastatyti, į UAB „Autranspa ir partneriai“ aikštelę A.Juozapavičiaus gatvėje, jis užsakymus gaudavo iš Kauno m. VPK Patrulių rinktinės, ten dirbo jo mama, kartais jis gaudavo užsakymų nevežti automobilį ir iš jos, nes jo telefonas buvo duotas kaip „Autranspa ir partneriai“ vairuotojo telefono numeris. Darbo sutarties nebuvo pasirašęs, bet buvo žodžiu sutarę, kad mokės atlyginimą 1200 litų per mėnesį. Jam buvo išduoti darbo rūbai – kombinezonas ir striukė, ji dabar be rankovių, nes jos liko įmonėje, iš kurios išėjo susipykęs su S. D., į darbo inspekciją nesikreipė dėl pažeistų jo, kaip darbuotojo, teisių. Šiuos rūbus jis pateikė teismui, apie tai, kad jis turi namuose rūbus jo motina minėjo tyrimą atlikusiam pareigūnui Jovarauskui, tačiau jis jų neapžiūrėjo, jam atrodo, kad tyrėjas dažnai bendraudavo su S. D.. Pas D. dirbo iki 2009 metų lapkričio vidurio ir per visą tą laikotarpį buvo gavęs 1000 litų darbo užmokesčio. S. D. jam pastoviai nemokėjo algos, nes neturėdavo pinigų, o vis žadėdavo vėliau, gavosi įsiskolinimas apie 1500 Lt. Tada su S. D. žodžiu susitarė, kad kiek jis buvo skolingas darbo užmokesčio, dalį kompensuos duodamas automobilį iš aikštelės, kai turės automobilį, kurį galės duoti. Apie 2010 sausio mėnesio galą paskambino S. D. ir pasakė, kad jis savo aikštelėje turi automobilį su tvarkingais dokumentais, kurį gali duoti. 2010 metų vasario pradžioje vienas nuvažiavo į aikštelę ir S. D. parodė automobilį Toyota Corolla ir paklausė ar jis tinka, sakė, kad šio automobilio dokumentai tvarkingi ir kad gali pasiimti, kaip buvo sutarę. S. D. jam atidavė automobilį Toyota Corolla“, jį įvertino 2000 Lt, nurašė jo skolą liudytojui, S. D. jam davė šio automobilio pirkimo pardavimo sutartį, kurioje nebuvo nurodytas pardavėjas, jis davė lapuką, kuriame buvo nurodytas automobilio pardavėjo pavardė ir reikiami jo duomenys sutarčiai užpildyti. Sigitas jam sakė, kad visus duomenis užsipildys, kai registruosis automobilį, jokių kitų automobilio dokumentų nedavė. „Regitroje“ užteko turėtų dokumentų, mainos registraciją tvarkė mama. Norint užregistruoti automobilį Toyota Corola, jį pirma reikėjo apdrausti. Automobilį apdraudė irgi R. V. vardu, nes jai draudimas kainuoja trigubai pigiau. „Regitroje“ mama užpildė pilnai Tojota Corola jo turėtą pirkimo pardavimo sutartį įrašydama mašinos duomenis ir savo vardą, pavardę ir padėjo parašą. Pardavėjo- mašinos savininko duomenis nurašė nuo lapelio, kurį jam davė D., ar ant sutarties buvo pardavėjo parašas jis neprisimena, ar kas nors už jį pasirašė jis nežino, nes pardavėjo „Regitroje“ nebuvo ir jie su mama jo nebuvo sutikę. Kadangi nebuvo jokių automobilio dokumentų, todėl atrodo jie parašė paaiškinimą, kad yra pamesti automobilio dokumentai. Po registracijos mama jo automobiliu nesinaudojo, jis juo naudojosi apie porą mėnesių. Kadangi jam reikėjo pinigų, nes turėjo apie 1500 Lt įsiskolinimą antstoliui, todėl įdėjo skelbimą, kad parduoda Toyota Corolla. Po skelbimo paskambino pirkėjas ir paprašė susitikti, kad apžiūrėtų automobilį. Jam jis tiko, todėl sekančią dieną jis su mama R. V. nuvažiavo į „Regitrą“ ir perrašė automobilį Toyota Corolla naujam savininkui L., kuris nupirko automobilį Toyota Corolla. Jis mamai sakė, kad jam automobilį atidavė S. D., nes ji žinojo, kad jis jam liko skolingas, tačiau jokių mašinos atidavimo aplinkybių jis nepasakojo. Reikiamą autovežį vairuoti vairuotojo kategoriją E. V. išlaikė 2010-09-23. (t.5. b.l. 78-79).

Apklaustas liudytojas V. Ž. parodė, kad jam paskambino „Autranspa ir partneriai“ direktorius S. D. ir informavo, kad jam priklausantis automobilis Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) policijos sulaikytas ir saugomas jų įmonės aikštelėje ir už saugojimą reikia mokėti 3000 Lt.. Kadangi automobilio saugojimo kaina buvo didesnė už pačio automobilio vertę, atsisakė jį pasiimti ir perleido aikštelei už skolą. R. V. nepažįsta, su ja transporto priemonės Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties nesudarinėjo ir į VĮ „Rergitra“ dėl automobilio perrašymo nevyko ( b.l. 58-59 ).

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (b.l. 60), kuriuo V. Ž. pateikė automobilio atsisakymo raštą ( b.l. 61).

Apklaustas liudytojas T. D. sutiko duoti parodymus byloje, kurioje jo tėvas yra kaltinamasis, jis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir paaiškino, kad jis dirbo UAB „Autranspa ir partneriai“ vadybininko pareigose, tačiau vežiodavo mašinas ant traliuko. Jis gerai pažysta kaltinamąją R. V., kuri dirba patrulių rinktinėje, jis buvo draugas su jos sūnumi Ernestu. 2010 metų pavasarį, tiksliai neatsimena datos, į aikštelę, esančią Kauno mieste A.Juozapavičiaus per. 15E, kur yra saugomos atvežtos transporto priemonės, atvyko R. V. ir ji paprašė laikinai paskolinti lengvąjį automobilį, nes jų automobilis buvo papuolęs į avariją. Kadangi jiems reikėjo palaikyti gerus santykius su R. V., nes ši dirba budinčioje dalyje, duodavo užsakymus pervežti policijos pareigūnų nurodymu sulaikytas mašinas, todėl jo prašymu tėvas S. D. nenoriai sutiko laikinai paskolinti automobilį Tajota Corolla, (duomenys neskelbtini), kuri buvo laikinai saugoma jų aikštelėje. Jis žinojo, kad šį automobilį savininkas atsisakė pasiimti, nes mokestis už aikštelę siekė automobilio kainą, tačiau tuo metu dar nežino, kad šis automobilis bus konfiskuojamas. Jis R. V. išaiškino, kad jai trumpam paskolins automobilį, taip pat įspėjo, kad jis gali būti konfiskuojamas ir jei atvyktų antstoliai, reikėtų greitai šį automobilį pristatyti į aikštelę. Kaltinamoji R. V. sutiko. Paskolinus automobilį, maždaug po mėnesio atvyko Kauno AVMI atstovė ir antstolis ir norėjo apžiūrėti šį automobilį, jie nurodė, kasd jis grąžintas savininkui, kad dabar negali parodyti, lieopė atvykti kitą dieną. Tada jis ir tėvas pradėjo ieškoti paskolintojo automobilio, prašė R. V. jį gražinti į aikštelę, tačiau ji vengė susitikti su jais, jų skambučių, vėliau jie sužinojo, kad ji tą automobilį, net neturėdama dokumentų užregistravo savo vardu Regitroje, o jiems pradėjus reikalauti automobilį grąžinti, per savaitę pardavė ir užregistravo Regitroje naujo pirkėjo vardu. R. V. taip pasielgė be jo ir jo tėvo žinios, ji juos apgavo, jie netikėjo, kad ji būdama policijos pareigūne taip gali pasielgti. Jos ir jos sūnaus versija, kad šį automobilį jis gavo už darbą Autranspa ir partneriai yra netiesa, nes jis ten nei oficialiai, nei neoficialiai nedirbo, tik kartais su važinėdavo, kai šis veždavo mašinas, Ernestas neturėjo net reikiamos kvalifikacijos „C“ vairuotojo kategorijos, kuria išsilaikė tik žymiai vėliau. Kas pateikė jo tėvui leidimą paimti šį automobilį jo savininkui, jis nežino, jam atrodo, kad jį neužpildytą atvežė pati R. V. ir jis tik aikštelėje buvo užpildytas. (t.5., b.l. 129-130)

Akistatos protokolu tarp T. D. ir E. V., kurio metu T. D. paneigė, kad pastarasis 2009 metais nuo birželio mėnesio įmonėje „Autranspa ir partneriai“ dirbo vairuotoju (t.21., b.l. 99-100).

Akistatos protokolu tarp T. D. ir įtariamosios R. V., kurio metu T. D. patvirtino, kad R. V. jos prašymu iš aikštelės paskolino automobilį Toyota Corolla valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (t.1., b.l. 136-139).

Apklaustas liudytojas V. F. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad nuo 2008 metų birželio 9 d. buvo įdarbintas į UAB „Autranspa ir partneriai“ vairuotojo pareigose, jis kartu nufotografuodavo ar nufilmuodavo prie Klinikų ir kitus pastatytus ne vietoje automobilius. Nuo Kauno klinikų dažniausiai veždavo mašinas į Ašigalio gatvėje išnuomotą automobilių aikštelę, jis Juozapavičiaus g. aikštelėje būdavo retai. Į darbo funkcijas įėjo vairuoto autovežį „LT45“, valstybinių numerių nebeatsimena. Šiuo automobiliu važinėjo dar vienas šios įmonės vairuotojas, kurio vardas Dainius, pavardės nežino. Dirbdavo pagal slenkantį grafiką, daugiausia naktimis, diena šiuo automobiliu važiuodavo Dainius. Įmonė iš viso turėjo keturis autovežius, tai kaip jau minėjo „LT45“, VW, kuriuo važiuodavo tik T. D., MAN, juo važinėdavo Marius, pavardės nežino, MB „rolikinis“ autovežis, juo važinėdavo G. J.. Visus įmonės darbuotojus pažinojo, žinojo visų vardus, bet dabar kai kurių buvusių darbuotojų vardus primiršo. Tarp darbuotojų, tuo labiau tarpe vairuotojų vaikino vardu E. nebuvo, tai tikrai atsimena, jam tyrėjas rodė E. nuotrauką, jis tikrai įmonėje nedirbo ir jis jo nematė. (t.4., b.l. 124, t.1b.l. 81-82 ).

Apklaustas liudytojas D. M. parodė, kad kaltinamuosius pažysta, S. D. „Autranspa ir partneriai“ dirbo direktoriumi, jis jo buvęs darbdavys, o R. V. jis yra matęs kelis kartus įmonės „Autranspa ir partneriai“ automobilių saugojimo aikštelėje Juozapavičiaus gatvėje, jis žinojo, kad ji dirba policijoje, tačiau su ja reikalų neturėjo. Kada jis tiksliai įsidarbino į UAB „Autranspa ir partneriai“ vairuotojo pareigoms neprisimena, jis dirbo su tralu MAN, valstybinių numerių neatsimena. Su tuo tralu dar važinėjo T. D., o kai nusipirko kitą tralą, tai VW LT, T. D. važinėjo su nauju tralu. E. V. pas juos įmonėje nedirbo, jį dirbant nei su tralu, nei aikštelėje, nematė, jį tik matydavo bendraujant su T. D.. Su MAN tralu daugiau niekas nevažinėjo, jį laikydavo prie savo namų ir jei būdavo skubus iškvietimas, išvažiuodavo. Su nauju tralu VW LT važinėjo tik T. D., jis jo niekam neduodavo. Įmonėje dar buvo MB rolikinis traliukas, su juo važinėdavo S. D.. Vairuotojų buvo daugiau, jie dažnai keitėsi, nes technika sena ir ji dažnai genda, o taisyti reikėjo patiems, niekas nenorėdavo tepaluotis ir išeidavo. V. sūnus Ernestas draugavo su Dariumi ir T. D., todėl su jais važinėdavosi į iškvietimus, bet įmonėje jis tikrai nedirbo. Iš UAB „Autranspa ir partneriai“ išėjo apie 2009 metų birželio mėnesį, po to įsigijo verslo liudijimą ir taisė „Autranspa ir partneriai“ tralus ir automobilius (t.5., b.l. 21-22)

Apklaustas liudytojas K. L. parodė, kad 2010 metų apie gegužės mėnesio pirko pagal skelbimą automobilį Toyota Corolla, pardavimo kaina 500 litų. Šis automobilis sudomino ir paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu. Kai paskambino atsiliepė vyriškas balsas, sutarė susitikti ir apžiūrėti automobilį. Atvažiavus ryte į sutartą vietą, pasitiko jaunuolis, kuris prisistatė, kaip automobilio savininkės sūnus. Apžiūrėjo automobilį, jis patiko, suderino pardavimo kainą. Su tuo vaikinu rytojaus dieną sutarė susitikti „Regitroje“ esančioje Kauno mieste, Raudondvario pl. Šį kartą atvažiavo pati savininkė R. V. su sūnumi. Pradėjo tvarkyti automobilio perregistravimo popierius. R. V. sakė, kad reikia, jog automobilį užsiregistruotų savo vardu, kad paskutinis savininkas būtų ne jinai. Tuo metu į tai nesigilino, sutvarkė automobilio perrašymo dokumentus, atsiskaitė ir išsiskirstė. Automobilio valstybinius numerius pasiliko tuos pačius. Tą dieną pirmą kartą matė R. V., prieš tai jos neteko sutikti ir neteko jos matyti, su ja nesieja jokie santykiai. Su įsigytu automobiliu Tojota Corolla (duomenys neskelbtini), 2010 metų apie gegužės mėnesio pabaigoje jis su žentu L. R., kuris neatvyksta į teismą, nes dažniausiai dirba užsienyje, išvažiavo į užsienį ir būnant Olandijoje sugedo šio automobilio variklis, todėl ten automobilį ir paliko, nes juos ten perka juodukai, o valstybinius numerius parsivežė. Jis negali prisiminti, kokia buvo mašinos spalva, gal šviesi, kiek tiksliai buvo durų, ar langai elektriniai, kokie valstybiniai numeriai, mano, kad mašina turėjo buvo benzininį, 1,8 litro variklį, ji turėjo būti automatine pavarų dėžę, nes jis yra 2 gr. invalidas ir važinėja su automatinėmis dėžėmis.( t.4., b.l. 122-124).

Apklaustas liudytojas V. Č. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad abu kaltinamuosius iš matymo pažysta, nes jis dirba VĮ „Regitra“ specialisto pareigose ir sutinka su daug žmonių, kurie registruojasi/išsiregistruoja transporto priemones, o šie kaltinamieji tai yra darę ne kartą. Į jo darbo funkcijas įeina transporto priemonių registracija. Pagal „Regitra“ dokumentus 2010-04-10 dirbant prie langelio, eilės tvarka atėjo R. V., kuri pateikė pažymą apie kelių transporto priemonių apžiūrą, o būtent lengvojo automobilio Toyota Corolla, pirkimo-pardavimo sutartį, asmens tapatybės patvirtinantį dokumentą ir draudimo polisą. Pateiktus dokumentus priėmė, patikrinęs nustatė, kad transporto priemonė Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2010-02-11 Tauragės „Regitra“ centro filiale išregistruota, todėl norint priregistruoti šį automobilį buvusio savininko dalyvavimas nebūtinas. R. V. kartu su dokumentais automobilio Toyota Corolla, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), transporto priemonių registravimo liudijimo nepateikė, nurodydama, kad automobilį pirko be šių dokumentų, nes savininkas šiuos dokumentus apie 2009 metus pametė, apie tai surašytas R. V. paaiškinimas. Pastebėjo, kad šio automobilio apžiūra buvo atlikta nepateikus dokumentų. Patikrinęs ir užpildęs visus dokumentus, šis automobilis buvo užregistruotas naujo savininko vardu, būtent R. V. ( t.4., b.l. 121-122, t.1. b.l. 62-63 ).

Liudytojas G. A. parodė, kad pažysta kaltinamąją V. R., nėra giminės, tačiau gal 5-10 metų bendrauja su jos vieninteliu sūnumi E.. Dabar jis dirba vairuotoju, važinėja su sunkvežimiu MAN. Vežioja daržoves. Jis dirba jau metus laiko, gal ilgiau, anksčiau jis yra dirbęs Autranspoj apie 2009 m. apie pusę metų dirbo, jis jį yra matęs, kai dirbo su baltos spalvos tech. pagalbos mašina, važinėdavo vienas, vežiojo mašinas konfiskuotas, kur būdavo po avarijų, jis buvo parvežęs jo švogierkos mašiną, kai ji buvo sugedusi. Jis sakydavo, kad įmonė nemoka atlyginimų. jis ten uždirbdavo apie 1500 Lt. Jis sakė, kad moka neoficialiai. Kiek žinau ir dirbo neoficialiai. Kiek valandų dirbo nežinau. Dirbdamas vaikščiodavo su treninginiais rūbais, džinsais, nemačiau kažkokių specialių darbovietės rūbų. Jis išėjo iš darbo, nes jam nemokėjo atlyginimų, sakė, kad davė vietoj atlygio Toyota Corrola žalios spalvos, dviejų durų, žalią. Sakė davė savininkas. Už kiek mėnesių nežinau. Po to kai išėjo nežinau kur dirbo. Jo telefono numerį jis turi savo telefone išsaugojęs, jis buvo 868454430. (t. 6., b.l. 42-43)

Liudytojas E. V. parodė, kad pažįsta R. V., ji jo mamos pusseserė. E. V. pusbrolis, jis šiuo metu dirba įmonėje, besiverčianti daržovių prekyba, metai laiko. Dirba vairuotoju, vežioja daržoves. Prieš tai dirbo tiksliai nežinau kur, nes ne vieną darbovietę pakeitė. Dar žino, kad jis dirbo Autranspoje vairuotoju su tech. pagalbos mašina, vežiojo mašinas. nežinau kokios spalvos mašina, iš kur ir kur veždavo nežinau. Kad jis dirbo Autranpoj. Ar oficialiai ar ne, nežinau, ar gaudavo atlyginimą jas - nežino, iš kur gaudavo užsakymų nežino.Žino, kad R. V. dirba pareigūne, kokias funkcijas atliko nežino. Jis yra turėjęs Tojotą Corolą žalios spalvos, lygtai 2 durų. Man sakė, kad gavo iš Autranspos, nes nesumokėjo už darbą. (t.6., b.l. 43)

Liudytojas Ž. J. parodė, kad pažysta kaltinamuosius, R. V. kolegė, dirba jie kartu patrulių rinktinėje, S. D. yra jo kaimynas. Kis žino, kad byla yra dėl dingusio iš aikštelės automobilio. Pletkų lygyje girdėjo, kad automobilio savininku tapo R. V. sūnus, pati kolegė nepasakojo kas įvyko. Darbe jū funkcijos yra vienodos, vienoje pamainoje trys žmonės. Jis pamainoje vienas vyras, tueri savo funkcijas, o prie telefonų sėdi moteriškės. Mašinas nuvežti autotralus kviečia patruliai, jie tik priima popierius – traukia į knygą, rašo aktus. Susipažinęs su jam pateikta Kauno AVPK Patrulių rinktinės „Sulaikytų transporto priemonių registracijos žurnalu“originalu, kurio dalis dokumentų kopijų yra byloje (t.1., b.l. 44-46), liudytojas nurodė, kad iš įrašo Nr. 567 matyti, kad automobilis turėtų būti iki šiol laikomas „Autranspa ir partneriai“ aikštelėje Juzapavičiausv g.15E, Kaune, nes grafos „TP gražinimo data“ ir „TP grąžinęs asmuo (vardas,pavardė)“ yra užtepti baltu korektoriumi, koks įrašas yra po juo, jis nežino, nes jis tokio leidimo grąžinti savinkui V. Ž. automobilį Toyota Corolla valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nėra išdavęs, taip pat jis nėra šio įrašo užtepęs baltos spalvos korektotoriumi, kas darė įrašą ir kas jį užtepė liudytojas nežino. Negalima grąžinti automobilio neįregistravus į žurnalą, nes pagal instrukciją Autranspa negali grąžinti mašinos be policijos leidimo, nes jei mūsų uždaryta mašina, tai mūsų leidimu mašina ir grąžinama. Nors S. D. yra jo kaimynas, pas jį jis nėra buvęs aikštelėje, nėra buvę, kad važiuodavo pas jį remontuoti ar pasiskolinti mašinos. Jis nežino, kad su D. būtų buvę problemų, kad iš aikštelės būtų dingę policijos uždaryti automobiliai. Jie gražindami mašinas Regitros duomenų baze nesinaudoja, bet patikrina mašinos priklausomumą. Kada reikia grąžinti automobilį vadovaujasi kelių eismo taisyklėmis. Ten aiškiai nurodoma, kad gražinama pirmą kartą padarius KET pažeidimą, jei padarė baudžiamąją veiką, tada grąžinamam tik teismo sprendimu, grąžiname tik su teismo sprendimu. Jie patikrina baustumus, patrulis protokole parašo ar numatyta mašinos konfiskacija. Per tris paras informuoja raštu savininką, kad automobilis sulaikytas. Jei niekas nekliudo, parašome, kad galima grąžinti. Jei nebus grąžintas, informuojame, kad pasiskambintų. Visi darbuotojai (ir V.) žino tvarką ir rašo tokius raštus. Aikštelės jie neinformuoja, pirmiausia duomenis gauna savininkas. Liudytojas, negali kategoriškai atsakyti kas dingusios Tojotos Corolos atveju siuntė pranešimą. Buvo laikas kai tik informuodavo savininkus telefonu. Automobilio grąžinimo akto numeris atitinka registracijos numerį. Jei jis mato, kad žmogus stovi prie langelio, jei jis nori atsiimti mašiną, jis su juo bendrauju iki galo ir išduoda leidimą, jei yra teisinis pagrindas. Yra leidimas atsiimti transporto priemonę. Užpildau grafas, vieną segu prie akto, kitą duodu žmogui ir jis važiuoja į aikštelę su ta šaknele ir atsiima mašiną. Aikštelė atskira nuo policijos ir jie budinčioje dalyje nežino ką jie ten saugo, nes aikštelės savininkas neinformuoja, kad užsiliko mašina, jis tokių nurodymų nėra gavęs. Savininkas be policijos žinios negali grąžinti automobilį, tačiau jie jų nekontroliuoja. Teisiškai be policijos leidimo automobilio atsiimti ir perduoti negali. Policijos pareigūnai aikštelės savininkui teikia reikiamą informaciją, nes būna paskambina ir sako, kad atvažiavo žmogus be leidimo, tada atsiunčia pas mus ir jie patikrina, nes jis turi viską derinti su policija. Su V. dirbu apie 5 metus, anksčiau jokių problemų darbe neturėjo, ji tinkamai atlikdavo pareigas. Jis žino V. sūnų E.. Kiek žino jis norėjo dirbti, ėjo laikyti kategoriją. E. porą kartų yra atvežęs automobilių uždarymo aktus, buvo su kažkokia su uniformą, tačiau kokios firmos negali pasakyti., jis sakė, kad dirba, tačiau kur – nesakė, darbo sutarties nematė. Kaune buvo 5-6 firmos ir jos konkuravo, buvo griežtas nurodymas visoms dalinti užsakymus po lygiai, todėl buvo vedamas neoficiali užsakymų registracija, kad būtų užsakymai padalinti po lygiai. Autranspa buvo viena tvarkingiausių firmų, pateikdavo reikiamus dokumentus. Joks pašalinis negalėdavo gauti leidimo atsiimti iš aikštelės mašiną, todėl susipažinęs su byloje esančiu „Leidimo grąžinti mašiną“ antrąja apatine puse (t.1, b.l. 34), jis nežino kieno iš darbuotojų ranka padarytas įrašas, pats S. D. negalėjo turėti tokių lapelių su Patrulių rinktinės antspaudais. Jei buvo išrašyta leidimo antra pusė, tai policijoje turėjo būti ir viršutinė leidimo dalis. (t.6., b.l. 16-17)

Liudytojas D. D. parodė, kad sutinka duoti parodymus byloje, kur jo tėvas yra kaltinamasis, ir nurodė, kad S. D. yra jo tėvas, o R. V. yra policijos pareigūnė, kurią jis apie 4 metus pažįstu, juos brolis Tadas susipažino. Kaltinamosios R. V. sūnus E. norėjo pas jį UAB Autranspa ir partneriai dirbti. Ten dirba vairuotoju mano brolis, ta įmonė priklausė man. S. D. buvo įmonės direktorius. Įmonė užsiėmė automobilių pervežimu ir saugojimu. Perveždavom žmonėm, įstaigom, policijai automobilius. Policijos sulaikytus automobilius pervežiodavome pagal sudarytą sutartį su VPK. Kelintais metais sudarėm sutartį nepamena. R. V. kreipėsi į jo brolį ar aš gali jos sūnų įdarbinti, tokai mūsų pažinties pradžia buvo. Jis nebuvo įdarbintas, tik E. prašymu buvo mokamas dirbti tokį darbą., todėl jis kartu su tralu važinėjo su mano broliu, R. V. sūnus sėdėdavo šalia, jis mokinosi ar jam patiks dirbti, bet jis nedirbo, algos R. V. sūnui nemokėjo, nes nebūtumėm priėmę jo dirbti jeigu ir norėtų, nes buvo per lėtas. Man kaip darbuotojas jis netiko. Viskam vadovavo S. D., jis pats nesikišdavau į savo įmonės veiklą. Pagrindinai dirbom aš, brolis ir tėvas. Visi valdėme įmonę. 2010 m. pradžioje R. V. daug kartų važinėjo ir prašė pasiskolinti automobilio. Paskui atvažiuodavo ir klausė ar žinom kur parduoda pigiai automobilį, o paskui ji pasiskolino tamsiai žalią ar tai mėlyną Toyota Corolla. Kiek žinau jos atsisakė savininkas. Žinau tik patį faktą, kad ji tą automobilį pati ir išsivarė iš aikštelės. Gal kartu su E. buvo. Jis mano, kad dėl šio epizodo nėra už ką tėvą bausti, nes jis tik laikinai paskolino mašiną, o R. V. pasisavino svetimą turtą - Toyota Corolla, kuris turėjo būti saugomas, kol bus priimtas sprendimas dėl jo likimo. Tėvas tik laikinai leido jai pasinaudoti automobiliu. Nežinojau jų susitarimo draugiškas ar ne. tik žinau, kad vėliau buvo konfliktas dėl to automobilio įregistravimo R. V. vardu. Aš kalbėjau su broliu, jis sakė jai, kad negalima automobilio imti, brolis liepė grąžinti automobilį, kad reikia pastatyti atgal į aikštelę, nes jos ieško VMI, bet jį vis tiek užregistravo. Mano brolis neleido jos registruoti. R. V. užregistravo be mūsų žinios. Jis žinojo, kad to automobilio atsisakė savininkas, jis turėjo keliauti į metalo laužą, nes tėvas nežinojo, kad automobilis yra konfiskuotinas. Sutartyje kiek pamenu rašė, kad už automobilį atsako savininkas. R. V. sūnus ateidavo pas mus į aikštelę. Sėdėdavo mėnesį laiko pavėsinėje, dažnai atvažiuoja pas brolį, jis draugavo su mano broliu. (t.5., b.l. 20-21)

Liudytojas M. J. parodė, kad jis dirba Panemunės PK tyrėju, vykdė šioje byloje ikiteisminį tyrimą. Jis S. D. žino, kaip įmonės UAB „Autranspa ir partneriai“ direktorių, buvo tirti šioje įmonės aikštelėje dingę palikti saugoti pagal bendradarbiavimo sutartį su Kauno AVPK pareigūnų areštuoti automobiliai. R. V. jis žino, kaip policijos pareigūnę, kuri dirba Patrulių rinktinėje. Šioje byloje tyrimo metu buvo nustatyta, kad į kaltinamojo S. D. įmonę UAB „Autranspa ir partneriai“ atvyko VMI atstovai, kurie norėjo apžiūrėti konfiskuotinus automobilius, bet jų nerado. Aikštelė buvo netoli komisariato. Tiriant automobilio Tojota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dingimą iš aikštelės, nustatytas, kad šią transporto priemonę savo vardu buvo užregistravus kaltinamoji R. V., po kurio laiko ji šią transporto priemonę pardavė.Ji buvo apklausta, ji sakė, kad šį automobilį sūnus gavo iš UAB „Autranspa ir partneriai“ kaip atlygį už darbą, nes jis ten neoficialiai dirbo, mašina jam buvo perduota pagal žodinį jo ir S. D. susitarimą, be jokių dokumentų. R. V. aiškino, kad ji mašinos perdavimo aplinkybių nieko nežino, tik jai sūnus davė ir prašė priregistruoti šį automobilį savo vardu. Jis mano, kad ji, kaip pareigūnė, turėjo suprasti tuos dalykus, kokia tvarka galima atiduoti policijos areštuotą automobilį. Jam įdomiausia tai, kad automobilis buvo perduotas be jokio dokumento ir kaip R. V. sugebėjo jį priregistruoti VĮ „Regitroje“ savo vardu. Pagal duomenis gautus iš Regitros šio automobilio Pardavėjas buvo automobilio savininkas, nors jis apklaustas policijoje teigė, kad ant automobilio pardavimo-pirkimo sutarties parašo nedėjo, tą automobilį jo savininkas paliko kaip skolą už saugojimą aikštėje, nes to reikalavo S. D., o po to R. V. jį kažkaip iš S. D. nupirko ar paėmė ir užregistravo, kaip pirkinį iš automobilio tikrojo savininko pateiktas pirkimo – pardavimo dokumentas. S. D. neigė, kad jis būtų davęs mašiną pas jį dirbusiam E. V. už skolą, jis teigė, kad R. V. sūnus pas ją nedirbo. Ikiteisminio tyrimo metu jam nebuvo žinoma, kad pas E. V. yra iš darbovietės gauti darbo rūbai, apie tai nesakė nei jis nei įtariamąją apklausta R. V., tai žinant šie rūbai būtų buvę prijungti prie bylos kaip daiktiniai įrodymai. Jis nežino, kodėl byloje nebuvo paskirta pirkimo-pardavimo sutartyje esama pardavėjo parašo grafologinė ekspertizė, taip pat, kodėl neatlikta žurnalo, kur buvo registruojami leidimai gražinti mašinas padaryto įrašo, kad yra gražinama mašina Tojota Corola, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkui, o po to tas įrašas buvo užteptas su baltu korektoriumi, ekspertizė, tyrimo eigai vadovauja prokuroras. R. V. vengė atvykti kviečiama telefonu ir šaukimais pas tyrėją, ją daug kartų jis kvietė, ją atvyko tik tada, kai buvo pradėta ją kviesti per jos viršininku. (t.5., b.l. 79-80)

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (b.l. 64) matyti, kad V. Č. pateikė Vį ‚Regitroje“ buvusius dokumentus dėl Tojota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra: pažymą apie kelių transporto priemonių apžiūrą, paaiškinimą dėl nepateiktų valstybinių ženklų (t.1., b.l. 65, 66, 67). R. V. nurodė, kad ji užpildė paaiškinimą (t.1., b.l. 67)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t,1., b.l. 17) S. D. pateikė originalius įmonėje turėtus dokumentus (t.1., b.l. 18-33), Priverstinai nuvežtos transporto priemonę gražinimo šaknelę (t.1., b.l. 34), Automobilio atsisakymo raštą (t. 1., b.l. 35)

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateiktas sulaikytų transporto priemonių registracijos žurnalo dalies, kuri atitiko teismo išreikalautą iš policijos originalą, kopija (t.1., b.l. 42, 43-46).

Kaltinamoji R. V. teismo posėdžio metu patvirtino, kad pagal jos žodžius 2013-04-10 buvo surašytas VĮ Regitra Kauno filialo viršininkui Paaiškinimas dėl nepateiktų valstybinio numerio ženklų/ registracijos liudijimo (t.1., b.l. 67), kuriame ji klaidingai nurodė, dėl transporto priemonės Toyota, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registravimo liudijimo Nr. B842265 nepateikimo, paaiškindama, kad „Nupirkus automobilį savininkas pranešė, kad reg.l. dingo neaiškiomis aplinkybėmis apie 2009 metais Kaune“, nors faktiškai žinojo, kad ji šio automobilio iš savininko nepirko, jo registracijos liudijimas buvo išimtas priverstinio nuvežimo aktu Nr. 567, o automobilį neteisėtai gavo iš UAB „Autranspa ir partneriai" direktoriaus S. D..

Kaltinamoji R. V., susipažinusi su dokumentų originalais, teismo posėdžio metu patvirtino, kad ji užpildė 2010-05-17 Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį (t.1., b.l. 69), kuriame savo ranka įrašė informaciją apie: Pardavėją, t.y. savo vardą ir pavardę bei asmens kodą (duomenys neskelbtini) Pirkėju įrašydama K. L., kurio a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. Vieta Savanorių pr. 415-35, Kaunas, sutartyje nurodydama, kad ji parduoda transporto priemonę Toyota Corolla, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), parduodama automobilį už 300 Lt. Šioje sutartyje ji pasirašė kaip Pardavėjas, o K. L.- kaip pirkėjas.