Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-02-11 · Administracinė byla Nr. I-626-422/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-11
Bylos Nr.
I-626-422/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01154-2013-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
M. A., J. A., Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Advokatai
Tadas Dumbliauskas
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-626-422/14
Teismo proceso Nr. 3-62-3-01154-2013-1
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 11 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,

dalyvaujant pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ atstovui advokato padėjėjui Tadui Dumbliauskui,

atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei,trečiajam suinteresuotam asmeniui M. A.,

nedalyvaujant tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. A., Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo AB „Lietuvos draudimas“ skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims M. A., J. A., Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo, metinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu prašydamas iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės priteisti 959,84 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Pareiškėjas skunde ir jo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog 2012-03-31 transporto priemonė "BMW 520", v/n (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) , Kaune, įvažiavo į kelyje esančią duobę, kuri nebuvo pažymėta jokiais kelio ženklais ar kitais atitvarais. Transporto priemonė buvo apdrausta Transporto priemonių draudimu. Į eismo įvykio vietą atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo įvykio vietą, nubraižė eismo įvykio schemą, surašė tarybinį pranešimą. Policijos pareigūnai vairuotojo veiksmuose Kelių eismo taisyklių pažeidimo nenustatė, nes transporto priemonės vairuotojas neturėjo galimybės pastebėti duobės ir ją apvažiuoti. Transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyti eismo įvykio metu transporto priemonei padaryti sugadinimai: keičiamos dalys-priekinė kairės pusės padanga; remontuojamos dalys-ratų geometrija, priekinis kairės pusės ratlankis. Eismo įvykio metu transporto priemonei atsiradusią žalą įvertino pareiškėjas, sudarydamas 2012-04-06 ekspertizę/sąmatą Nr. 1256361. Pareiškėjas apskaičiavo, kad dėl eismo įvykio sugadintų transporto priemonės dalių atkūrimo išlaidos, būtinos atkurti sugadintų transporto priemonės dalių rinkos vertę iki įvykio, sudaro 959,84 Lt bei jas kompensavo išmokėdamas draudėjui draudimo išmoką. Draudėjas transporto priemonę apdraudė draudimo variantu „draudimas išskaitant nusidėvėjimą", todėl draudimo išmoka išmokėta išskaičius reikalingų keisti transporto priemonės dalių nusidėvėjimą (Taisyklių I dalies „Draudimo sąlygos" 3.6.3 punktas). Išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos atsiradimą asmenį (CK 6.1015 str.). Nurodė, jog vadovaujantis LR kelių įstatymo 4 str. 3 d., 11 str. 7 d. 1 – 3 p., LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 12.1 p., prižiūrėti, taisyti, tiesti ir organizuoti saugų eismą gatvėse privalo savininkas, t. y. atsakovas. CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus ir kitus teisės aktus privalėjo veikti, todėl keliui esant netinkamos būklės buvo patirta turtinė žala. Atsakovo neveikimas buvo tiesioginė pasekmės (žalos atsiradimo) priežastis. Atsakovo neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir žalos atsiradimą sieja priežastinis ryšys. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi iš atsakovo pareiškėjui priteistinos 5 % dydžio metinės palūkanos už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsiliepimas

A. K. miesto savivaldybė su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Nėra duomenų, jog būtent ginčo duobė sukėlė automobilio sugadinimus. Pažymėjo, jog Transporto priemonės techninės apžiūros akte yra nurodoma, kad keičiamos detalės yra priekinė kairės pusės padanga, o remontuojamos dalys - priekinis kairės pusės ratlankis ir atliekama ratų geometrija. Tuo tarpu 2012-04-06 sudarytoje remonto sąmatoje nurodoma, kad keičiamos ir tokios dalys kaip ABS impulsų daviklis, remontuojamos- galinė ir priekinė ašis, matuojama elektroninė pakaba. Jokių duomenų, kaip šie apgadinimai yra susiję su eismo įvykiu, pateikta nėra. Teismų praktikoje yra įtvirtinta, jog žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį ir kad gali būti kompensuojamos tik tos išlaidos, kurios būtinos sugadinto turto būklei iki eismo įvykio atkurti. Šiuo atveju paties pareiškėjo žalų vertintojas nustatė konkrečius automobilio apgadinimus susijusius su įvykiu, tuo tarpu remonto sąmatoje pateikiami papildomi apgadinimai negali būti vertinami kaip susiję eismo įvykiu, nes tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Atsakovo nuomone, sudaryta žalos sąmata, kuria pareiškėjas įrodinėja patirtos žalos dydį, yra tik orientacinio pobūdžio ir nepatvirtina realiai patirtų išlaidų. Atkreipė teismo dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, jog nesant patvirtinančių įrodymų, kad transporto priemonė buvo remontuoja, nuostoliai dėl transporto priemonės remonto ir eksploatacinių medžiagų laikytini neįrodytais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1997/2012), todėl pareiškėjui nepateikus įrodymų, patvirtinančių realiai patirtas remonto išlaidas, nuostoliai pagal remonto sąmatą nepriteistini. Atsakovo nuomone, eismo įvykis įvyko dėl paties vairuotojo neatidumo, (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimų nesilaikymo. Transporto priemonės vairuotojas nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo laikytis saugaus greičio, nors tokia pareiga yra nustatyta Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, todėl yra pagrindas skundą atmesti arba žalos dydį sumažinti. Pareiškėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika išmokėjo apgadinto automobilio savininkui draudimo išmoką, todėl nepagrįstai siekia žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo. Nurodė, jog pagal Draudimo įstatymo nuostatas draudimo veikla neatsiejamai yra susijusi su draudimo rizika. Konkrečiu atveju pareiškėjo išmokėtą draudimo išmoką padengia iki tol gautos įmokos, todėl jo skundas nepagrįstas. Atsakovo nuomone, visiškas žalos atlyginimas draudimo bendrovei prieštarauja LR draudimo įstatymo 93 str. 1 d. įtvirtintai nuostatai, kad draudikas prisiima riziką. Nurodė, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, remontuoti racionalų naudojimą kontroliuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri yra taip pat atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą, todėl turi būti į bylą įtraukta atsakovu. Prašo kreiptis į K. T. dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d. ir Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto LR Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3 p., 5.3. p. (5.3.1., 5.3.2 p.) atitikties LR Konstitucijos 21, 29, 94 str. nuostatoms.

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos automobilių kelių direkcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – ir Automobilių kelių direkcija) atsiliepime prašė teismo sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Tretysis suinteresuotas asmuo M. A. prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog 2012-03-31 apie 23.30 val. vairuodamas J. A. priklausantį automobilį "BMW 520", v/n (duomenys neskelbtini) Šauklių gatvėje įvažiavo į kelyje esančią duobę, kuri jokiais kelio ženklais pažymėta nebuvo. Važiavo leistinu greičiu apie 40km/h , buvo tamsu ir lijo lietus, duobės nesimatė.

Tretysis suinteresuotas asmuo J. A. savo pozicijos dėl skundo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius, todėl atsakovo argumentai, jog pareiškėjas, kaip draudimo riziką prisiimantis juridinis asmuo, neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo, yra nepagrįsti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (2 punktas).

Vadovaujantis minėtų teisės aktų nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė bylai reikšmingu metu turėjo pareigą užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui bei atitiktų saugaus eismo ir kitokius teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad M. A. 2012-03-31 apie 23.30 val., vairuodamas J. A. priklausantį automobilį "BMW 520", v/n (duomenys neskelbtini) Kaune, Šauklių gatvėje, įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusią duobę, kuri jokiais kelio ženklais nebuvo pažymėta. Transporto priemonės draudimo liudijimas LD Nr. 96239643 patvirtina, jog minėtas automobilis draudėjo J. A. buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Nors atsakovas neigia priežastinio ryšio buvimą, tačiau jis įrodytas byloje esamais duomenimis- 2012-03-31 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, prie jo pateikta eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje apie 1metro ilgio, 1 metro pločio, 10 cm. gylio aštriais kampais duobė, šalia pažymėtas minėtas automobilis. Šiuos duomenis taip pat patvirtina pareigūno G. K. tarybinis pranešimas administracinio teisės pažeidimo byloje bei jo, apklausto liudytoju, parodymai teismo posėdžio metu ir vairuotojo 2011-03-31 paaiškinime išdėstytos aplinkybės, kurias jis patvirtino teismo posėdžio metu. Taigi pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, todėl atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio kaip esminės civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimo byloje paneigti.

Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog įvykio metu buvo sugadintas priekinis kairės pusės ratas. Transporto priemonė po įvykio buvo apžiūrėta AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų vertintojo žalų eksperto E. B., tai patvirtina 2012-04-02 Transporto priemonės apžiūros aktas, kuriame nurodyta keičiama dalis –priekinė kairės pusės rato padanga, remontuojamos dalys – priekinis kairės pusės ratlankis, ratų geometrija.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Pagal AB „Lietuvos draudimas‘ valdybos patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau- ir Taisyklių) Nr. 021 (2010-03-31 redakcija, galiojusi įvykio metu) I dalies „Draudimo sąlygos“ 9.6.1, 9.6.1.1punktų nuostatas, jeigu nepateikiami transporto priemonės remonto išlaidas ir apmokėjimą patvirtinantys dokumentai, būtinos remonto išlaidos apskaičiuojamos be PVM pagal gamintojo rekomenduojamus laiko normatyvus, bet ne didesnius nei draudiko rekomenduojamo autoserviso valandiniai įkainiai, atsižvelgiant į kainą, kurią už detales sumokėtų draudikas. Taisyklių 9.1punkte nurodoma, jog nuostolio dydį nustato draudikas, vadovaudamasis draudimo sutarties sąlygomis ir surinktais dokumentais, pagrindžiančiais nuostolį ir jo dydį. Apskaičiuojant nuostolio dydį, atsižvelgiama tik į įvykio metu tiesiogiai padarytus matomus sugadinimus, atsiradusius dėl tiesioginio ryšio su įvykio priežastimi.

Žalos dydis pareiškėjo grindžiamas 2012-04-06 ekspertize –sąmata Nr. 1256361, sudaryta automobilį apžiūrėjusio AB „Lietuvos draudimas“ Transporto žalų eksperto E. B.. Joje nustatyta automobilio remonto kaina sudaro 959,84 Lt. Nors 2012-04-02 Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodytos remontuojamos ir keičiamos dalys nesutampa su remonto sąmatoje nurodytais darbais ir detalėmis (remonto sąmatoje papildomai nurodoma impulso daviklio (ABS) remontas, elektroninis pakabos matavimas, galinės ir priekinės ašių reguliavimas, stabdžių veikimo tikrinimas, dėl kurių nebuvo surašytas papildomas techninės apžiūros aktas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad apžiūros aktą ir remonto sąmatą sudarė tas asmuo- draudimo žalų ekspertas, minėti sugadinimai nebuvo užslėpti, todėl papildomo techninės apžiūros akto surašymas, teismo vertinimu, nebuvo būtinas. Tretysis suinteresuotas asmuo M. A. teisme patvirtino, kad automobilis buvo detaliai apžiūrėtas draudimo įmonės atstovo, impulso daviklį reikėjo keisti ir atlikti su tuo susijusius darbus, nes po smūgio į duobę ant skydelio pasirodė elektroniniai duomenys dėl jo gedimo. Įrodymų visuma patvirtina, jog remonto sąmatoje buvo detalizuoti remonto darbai, kurie susiję su matomų sugadinimų lokalizacija, minėti darbai buvo reikalingi automobilio būklės atkūrimui iki autoįvykio, todėl, teismo nuomone, žalos nustatymas iš esmės atitiko Draudimo taisyklių 9.6.1, 9.6.1.1punktų nuostatas. Remonto darbai –galinės ir priekinės ašių reguliavimas, teismo vertinimu, buvo numatyti 2012-04-02 Transporto priemonės techninės apžiūros akte, šiuos darbus įvardijant „ratų geometrija“.

Pareiškėjui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013-10-19 nutartis Nr.A146-1265/2013), todėl remiantis išdėstytais argumentais, draudiko sudaryta 2012-04-06 ekspertizė–sąmata Nr. 1256361, kuria nustatyta automobilio remonto kaina- 959,84 Lt laikytina tinkamu įrodymu, patvirtinančiu autoįvykio metu padarytos žalos dydį (ABTĮ 57 str.). Transporto priemonės draudimo liudijimas LD Nr. 96239643 patvirtina, jog transporto priemonė buvo apdrausta draudimo variantu „draudimas išskaitant nusidėvėjimą“. Iš minėtos remonto sąmatos, nusidėvėjimo paskaičiavimo matyti, jog, nustatant remonto sąnaudas, buvo atmestas 50 proc. nusidėvėjimas naujai detalei - padangai. Nors atsakovas nurodė, jog paskaičiuota tik orientacinė patirto nuostolio kaina, kuri negali būti laikoma realiu žalos atlyginimu, tačiau įrodymų, reikšdamas nesutikimą su pareiškėjo žalos paskaičiavimu, su žalą pagrindžiančiais dokumentais teismui nepateikė, todėl darytina išvada, jog atsikirtimų neįrodė ( ABTĮ 57 str.). Remonto sąmatoje bei nusidėvėjimo paskaičiavime nėra duomenų apie tai, kad automobilio remonto kaštai buvo paskaičiuoti įtraukiant PVM, todėl įvertinus šiuos duomenis, nėra pagrindo remonto sąmatoje paskaičiuotą žalos dydį mažinti PVM mokesčiu.

Ta aplinkybė, jog kelių policijos nutarime ir įvykio schemoje buvo fiksuotas tik priekinio kairės pusės rato apgadinimas negali suponuoti išvados, jog tokio pobūdžio nuostoliai ir buvo padaryti, nes pareigūnai sugadinimus fiksavo įvykio vietoje, apžiūrėję automobilį tik vizualiai. Apžiūrėjus automobilį draudimo įmonėje, dalyvaujant draudimo kompetentingiems specialistams buvo nustatyti sugadinimai, kurių nebuvo galima matyti automobilį apžiūrint išoriškai ne specialistams.

Teismo nuomone, atsakovo nurodytoje Lietuvos administracinio teismo nutartyje Nr.442-1997/2012 ginčas nėra analogiško pobūdžio, nes tuo atveju automobilis buvo parduotas jo nesuremontavus, konkrečiu atveju byloje nustatyta, jog automobilis buvo suremontuotas. Tretysis suinteresuotas asmuo M. A. teisme nurodė, jog automobilio remonto išlaidų draudėjas negali pateikti, tačiau remontas kainavo ne mažiau, kaip buvo paskaičiuota automobilio draudiko. Šios aplinkybės kitais įrodymais byloje nepaneigtos.

Remiantis išdėstytais argumentais, darytina išvada, jog draudėjui teisėtai ir pagrįstai buvo išmokėta 2012-04-06 ekspertizėje –sąmatoje Nr. 1256361 nurodyta automobilio remonto kaina- 959,84 Lt Jos išmokėjimą byloje pagrindžia „Svedbank“ AB 2012-04-10 mokėjimo nurodymas Nr. 5323462. Išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškėjas įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakingą už žalos atsiradimą asmenį (CK 6.1015 str.), todėl pareiškėjo skundas yra pagrįstas.

2012-03-31 policijos nutarime nurodyta, jog automobilio vairuotojo M. A. veiksmuose KET pažeidimų nenustatyta, kadangi vairuotojas duobės iš anksto numatyti neturėjo galimybės. 2012-03-31 vairuotojo paaiškinime nurodyta, jog duobė, dėl kurios įvyko eismo įvykis, buvo važiuojamojoje dalyje, nepaženklinta jokiais kelio ženklais, važiuojant tamsiu paros metu jos nesimatė. Iš eismo įvykio medžiagos matyti, jog duobė buvo aštriais kampais, užėmė didelį važiuojamosios dalies plotą (1 m ilgio, 1 m pločio, 10 cm gylio). Visuma įrodymų neįrodo vairuotojo kaltės dėl autovykio. Pažymėtina, jog atsakovo argumentai dėl vairuotojo neapdairumo grindžiami vien prielaidomis, įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie autoįvykio kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, byloje nėra pagrindo. Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino Šauklių gatvės tinkamos priežiūros, jos remonto ir saugaus eismo, dėl tokio neteisėto neveikimo buvo apgadinta draudėjo apdrausta transporto priemonė. Nustačius visas būtinąsias viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygas, pareiškėjo prašymas dėl 959,84 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, ši suma priteistina iš atsakovo.

Atmestini atsakovo argumentai, kad už vietinės reikšmės kelių priežiūrą yra atsakingas trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, t. y. atsakovas nurodo, jog kelių būklė ir priežiūra priklauso nuo Kelių direkcijos skiriamų lėšų dydžio. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos savivaldybių savarankiškos funkcijos vykdymui papildomas finansavimo šaltinis pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą yra Kelių priežiūros ir plėtros programa, kurios metines finansavimo sąmatas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Remiantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašu, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, už lėšas, skirtas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, atsako savivaldybės. Kelių direkcija turi kontroliuoti lėšų naudojimą pagal paskirtį, tačiau kokiems objektams naudoti skirtas lėšas nustato pati savivaldybė.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013m. rugsėjo 24 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovo prašymas sustabdyti administracinę bylą ir kreiptis į K. T. dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 10 str. 4 d., Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Vyriausybės 2005-04-21 nutarimu Nr. 477, 3, 5.3, (5.3.1, 5.3.2 p.) atitikties Konstitucijos 21, 29, 94 str. atmestinas, kadangi atsakovo paminėti teisės aktai netaikomi sprendžiant šį konkretų pareiškėjo reikalavimą, kylantį iš draudimo bei civilinę atsakomybę reglamentuojančių teisinių santykių, todėl kreiptis į Konstitucinį teismą nėra pagrindo (ABTĮ 4 str. 2 d., 57 str.).

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 200 Lt išlaidų už teisines paslaugas. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso, šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 6 dalis numato, jog atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Teismui pateiktas išrašas iš sąskaitos už teisines paslaugas, internetinės bankininkystės duomenys patvirtina 200 Lt advokato išlaidas už skundo parengimą, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, taikomų sprendžiant bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir administracinėse bylose, todėl pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo yra pagrįstas, tenkintinas, iš atsakovo priteistina pareiškėjui 200 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5punktu, teisėja

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 959,84 Lt ( devynis šimtus penkiasdešimt devynis litus 84 cnt) turtinės žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2013-09-24) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 200 Lt ( du šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė