Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-09-28 · Civilinė byla Nr. 2-5179-653/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-09-28
Bylos Nr.
2-5179-653/2012
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-01481-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Rezultatas
Ieškinys atmestas.
Teisėjas
Jelena Šiškina
Trečiasis asmuo
UAB „Tieto Lietuva“
Ieškovas
UAB „Alna Software“, UAB „Hnit-Baltic“, UAB „Etnomedijos Intercentras“, "HNIT-Baltic" UAB „Alna Software" "Etnomedijos Intercentras"
Atsakovas
Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos
Kategorijos
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-5179-653/2012Teisminio proceso Nr.2-55-3-01481-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.; 116.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, sekretoriaujant Margaritai Armalienei,

dalyvaujant ieškovo atstovams L. Š., adv. D. Soloveičikui, atsakovo atstovams J. N., G. B., J. M., A. D., R. M., adv. pad. M. Barsiūnui, trečiojo asmens UAB „Tieto Lietuva“ atstovams R. P., adv. pad. L. L.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų UAB „Alna Software“, UAB „Hnit-Baltic“, UAB „Etnomedijos Intercentras“ ieškinį atsakovui Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos, kur trečiaisiais asmenimis nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje įtraukti UAB „Tieto Lietuva“ bei UAB „S4ID“, dėl viešojo pirkimo,

Aprašomoji dalis

nustatė

ieškovai UAB „Alna Software“, UAB „Hnit-Baltic“, UAB „Etnomedijos Intercentras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (1 t. b.l. 99-121, 139-144), kuriame prašė:

1) panaikinti atsakovo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos sprendimą, kuriuo Perkančioji organizacija paskelbė apie Konkurse dalyvaujančių tiekėjų techninių pasiūlymo vertinimo rezultatus ir apie kurį ieškovas buvo informuotas 2012 birželio 18 d. raštu Nr. S-543 (1.27) „Dėl informavimo apie pirkimo procedūrų rezultatus“;

Šalies argumentai

2) grąžinti šalis į prieš pažeidimą buvusią padėtį, t. y. įpareigoti atsakovą tęsti pirkimo procedūras nuo to momento iki buvo priimtas neteisėtas sprendimas paskelbti apie pirkimų procedūrų rezultatus dėl tiekėjų techninių pasiūlymo vertinimo. Įpareigoti atsakovą iš naujo vertinti tiekėjų techninius pasiūlymus.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jis nesutinka su atsakovo atliktu tiekėjų techninių pasiūlymų vertinimu ir jo pagrindu priimtu sprendimu skirti neįprastai žemus ekonominio naudingumo balus ieškovo pasiūlymui; ieškovas taip pat nesutinka su atsakovo sprendimu atmesti ieškovo pretenziją, nes, atlikdamas pasiūlymų techninių duomenų vertinimą, atsakovas nesivadovavo Konkurso sąlygomis ir neteisėtai, nepagrįstai įvertino ieškovo ir trečiojo asmens UAB „Tieto Lietuva“ pasiūlymų techninius duomenis, tuo pažeisdamas Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau tekste –VPĮ) 3 str. 1 d. įtvirtintus lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo principus.

Ieškovas nurodė, kad itin svarbu užtikrinti, jog pirkimo procedūros būtų vykdomos pagal paskelbtas ir tiekėjams žinomas pirkimo sąlygas. Perkančioji organizacija negali itin laisvai interpretuoti savo suformuluotas aiškias Konkurso sąlygas, nes taip iš esmės gali būti pakeistas sąlygų turinys.

Pagal vertinimo kriterijų P1 (Paslaugų atlikimo metodologijos pagrįstumas) ieškovas buvo įvertintas tik 37,4 balo, kas priskiriama įvertinimui „Patenkinamai“. Tokiu atveju pagal konkurso sąlygas pateikta paslaugų atlikimo metodologija turėtų būti neaiškiai aprašyta; neaiškiai atvaizduota schematiškai; nepakankamai ar neracionaliai struktūrizuota. Taip pat metodikos vertinimo būdai turėtų būti neaiškūs ar nelogiški; metodikos privalumai nenurodomi ir neaiškūs prieš kitas galimas metodikas (konkurso sąlygų 64.10.1 p.). Ieškovo teigimu jo pasiūlymas pagal šį kriterijų atitinka visus įvertinimo „Puikiai“ kriterijus, nes metodika yra aiškiai atvaizduota schematiškai‘ pakankamai struktūrizuota, metodikos vertinimo būdai yra aiškūs ir logiški; pasiūlyme nurodyti aiškūs metodikos privalumai, išsamiai aprašant ir atsižvelgiant į praktinę analogiškų projektų įgyvendinimo patirtį viešajame sektoriuje. Ieškovo pasiūlyme yra detalizuoti pagrindiniai darbai bei trumpai nurodoma kokios yra papildomos veiklos.

Ieškovo pasiūlymas pagal vertinimo kriterijų P6 (Naudotojo sąsajos patogumo sprendimai) įvertintas 54 balo, kas priskiriama įvertinimui „Vidutiniškai“. Tokiu atveju pagal konkurso sąlygas pateiktų analizuojamų sprendimų pagrindimas turėtų būti paviršutiniškas ir nepagrindžiama, kaip technologiniai sprendimai sugebės užtikrinti Paslaugų naudotojo sąsajos patogumą (konkurso sąlygų 64.15.2 p.). Ieškovo teigimu, jo pasiūlyme informacija apie naudotojo sąsajos patogumą yra pateikta detaliai pagrindžiant technologinius sprendimus. Pagal Konkurso sąlygų 64.15.3 p., 64.15.4 p. kai tiekėjo pasiūlyme yra papildomai argumentuotai aprašyti konkrečių naudotojo sąsajos patogumą užtikrinančių priemonių taikymo atvejai ir nauda, pasiūlymas turi būti vertinamas „Gerai“ arba „Puikiai“. Ieškovas nurodė, kad jo pasiūlyme tokia informacija pateikta, todėl pasiūlymas turėjo būti įvertintas nuo 61 iki 100 balų.

Ieškovo pasiūlymas pagal vertinimo kriterijų P3 (Bendra sprendimo architektūra) įvertintas 72,8 balo, t.y. „Gerai“ (Konkurso sąlygų 64.12.3 p.). Tokiu atveju pagal konkurso sąlygas sprendimo architektūra turėjo būti aprašyta išsamiai, tačiau nėra pagrįsta kaip racionalus sprendimas; pateiktas sprendimo architektūros paaiškinimas, aprašytos priemonės sprendimui įgyvendinti. Bendra sprendimo architektūra apima visas technologines komponentes, tačiau neįvertinamos perkančiosios organizacijos turimos. Yra nežymių neatitikimų perkančiosios organizacijos perkančiosios organizacijos tikslams ar lūkesčiams. Ieškovo teigimu jo pasiūlymas šiuo atveju turėjo būti įvertintas „Puikiai“ (pagal Konkurso sąlygų 64.12.4 p.), t.y. turėjo būti skirta nuo 81 iki 100 balų. Ieškovas nurodė, kad jo sprendimo architektūra buvo pagrįsta, kaip optimalus sprendimas; pateiktas architektūros pasirikimo pagrindimas; pateikiama informacija apie sprendimo architektūros plėtros galimybes; įvertintos perkančiosios organizacijos turimos technologinės komponentės; architektūra visiškai atitinka perkančiosios organizacijos tikslams bei lūkesčiams.

Ieškovas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė jokių argumentų ar motyvų, kuriais remdamasis jis sprendė dėl ieškovui skiriamų žemų jo pasiūlymo techninių duomenų įvertinimo balų, nepateikė ieškovo prašomos informacijos apie asmenų, kurie atlikimo pasiūlymų techninį įvertinimą, kvalifikaciją.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad atsakovas netinkamai įvertino trečiojo asmens UAB „Tieto Lietuva“ pasiūlymą pagal kriterijų P8, P2, P3.

Pagal kriterijų P8 (Patikimumo kokybiniai sprendimai“) pasiūlymas buvo įvertintas net 95,2 balais, t.y. „Puikiai“. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad jis šiuo metu dirba su atsakovu kitame projekte ir yra susipažinęs su atsakovo kuriama VGI IS, tačiau ieškovo pasiūlymas buvo įvertintas tik 47,4 balo, tuo tarpu trečiojo asmens, kuris nėra detaliai susipažinęs su visa šiuo metu kuriame atsakovo VGI IS ir su kuria šiuo Konkurso kuriame informacinė sistema turės integruotis, pasiūlymas buvo įvertintas bet 95,2 balo, o tai reiškia , kad toks pasiūlymas galėjo būti bendro pobūdžio ir be adekvačios argumentacijos.

Pagal kriterijų P2 (Paslaugų atlikimo terminų ir veiklų pagrįstumas) pasiūlymas įvertintas net 95,2 balo, t.y. „Puikiai“. Ieškovas, dirbdamas su projektu, tiesiogiai susijusiu su perkamomis paslaugomis, ir turėdamas didelę patirtį gavo tik 79,2 balo, ieškovui kyla abejonių dėl tokio trečiojo asmens įvertinimo.

Pagal kriterijų P3 (Bendra sprendimo architektūra) pasiūlymas įvertintas 95 balais, tuo tarpu ieškovas – tik 72,8 balo. Ieškovo teigimu trečiojo asmens siūlomi architektūros patikimumo sprendimai, tikėtina, yra bendro pobūdžio ir be konkrečios argumentacijos. Ieškovas atkreipė dėmesį, kad tiekėjų pasiūlymų įvertinimas pagal P3 kriterijų yra tiesiogiai susijęs su kriterijumi P4 (GIS architektūrinis sprendimas) bei P5 (integracijos architektūrinis sprendimas). Nors ieškovo ir trečiojo asmens kriterijai P4 ir P5 vertinami panašiai, įvertinimas pagal P3 kriterijų skiriasi iš esmės.

Šalies argumentai

Ieškovas nurodė, kad vadovaujantis Konkurso sąlygų 67 str. 1 p.p., viešojo pirkimų dalyvių pasiūlymai turėjo būti vertinami neatsietai, o atsižvelgiant į jų pranašumus vienas kito atžvilgiu. Atsakovas, atlikęs subjektyvų vertinimą ir suteikdamas ieškovui neproporcingai žemus, o atsakovui – aukštus balus, įtakojo galutinių pasiūlymų įvertinimo rezultatus ir tiekėjų vietų pasiūlymų eilėje pasiskirstymą.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas neteisėtai nepateikė ieškovui informacijos apie pasiūlymų kainas ir galutinius tiekėjų pasiūlymų įvertinimo balus bei nepateikė trečiojo asmens pasiūlymo, tuo pažeisdamas VPĮ numatytą pareigą informuoti apie priimamus sprendimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybinei geležinkelio inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko. Atsakovas nurodė, kad ieškovo pasiūlymą vertino kvalifikuoti ekspertai - viešojo pirkimo komisija, kurią sudarė penki nariai. Komisija buvo sudaryta atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų tarnybos rekomendacijas. Komisija buvo kompetitinga, nešališka, turėjo pirkimo objekto specifiką atspindinčių žinių. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pirkimo objektas (GERVIS) neturi analogų Europoje, todėl tik viešojo pirkimo komisijos nariai, kaip specialių žinių turintys asmenys, nuo pat GERVIS kūrimo pradžios dalyvavę investicinio projekto rengime, geležinkelių transporto eismo saugos rizikos valdymo aprašo rengime, yra geriausiai susipažinę su pirkimo objekto specifika, suvokia kuriamos informacinės sistemos specifiškumą bei funkcionalumą.

Atsakovas nurodė, kad nepažeidė pirkimo sąlygų, tinkami ir teisingai įvertinos ieškovo pasiūlymą.

Vertinant pasiūlymą pagal P1 parametrą, atsakovas nurodė, kad ieškovo pasiūlyme buvo pavaizduoti tik pagrindiniai projekto etapai, tačiau nenurodytos atskirų etapų datos, pateiktos schemos neįrodo strateginių triukšmo žemėlapių parengimo eigos, triukšmo prevencijos planų parengimo eigos, nenurodyti jokie projekto dalyviai ir procesai, schematiškai neatvaizduota projekto valdymo proceso metodika. Techninio pasiūlymo 2.2 skyriuje siūloma metodika nėra struktūrizuojama (t.y. nenurodoma kokiems konkretiems darbams ir veikloms kokios metodikos dalys bus naudojamos). Pasiūlyme nepateikti jokie siūlomi paslaugų atlikimo metodikos vertinimo būdai, t.y. ar metodika bus tinkama šiam projektui. Pasiūlyme tik pateikiama kas yra būdinga metodikai, tačiau nepaaiškinta kaip tai skiriasi nuo kitų metodikų, kurios išskirtinės metodikos savybės šiai metodikai suteikia privalumų prieš kitas metodikas, nenurodoma kokius projektus ieškovas yra įgyvendinęs taikydamas šią metodiką ir ar projektai buvo sėkmingi. Ieškovo siūlymo projekto įgyvendinimo metodikos atitikimas Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LR Vyriausybės direktoriaus 2004-10-15 įsakymui Nr. T-131 yra ne privalumas, o privalomas reikalavimas, kurį privalo atitikti visi Paslaugų teikėjai. Ieškovo nurodyta metodikos savybė, kuomet projektas vykdomas „inkrementiniu iteraciniu būdu pagal Pirkimo sąlygų 4 priedo 22.3.1 p. yra privalomas reikalavimas, o ne privalumas. Ieškovas pasiūlyme nenurodė kokius projektus jis yra įgyvendinęs taikydamas šią metodiką, ir ar šie projektai buvo sėkmingi. Siūlomos metodikos atitikimas standarto reikalavimams negali būti laikoma metodikos privalumu, nes tai yra privalomas reikalavimas (Pirkimo sąlygų 4 priedo 22.1 p.). Šio projekto metu planuojama sukurti informacinė sistema neturi būti integruota su jau kuriama atsakovo informacine sistema VGI IS. Tai, kad sistema neturi būti integruota su jau kuriama sistema buvo aiškiai nurodyta atsakovo 2012-04-25 rašte Nr. S-379(1.27), o pats ieškovo dalyvavimas kitame atsakovo projekte negali būti laikomas siūlomos metodikos privalumu. Ieškovo siūloma paslaugų atlikimo metodologija aprašoma tik 2.2 skyriuje 6-8 psl. Kituose puslapiuose (9-51) yra pateikiama informacija apie paslaugų atlikimo terminus ir veiklas. Vien tik teksto kiekis nėra kriterijus, nusakantis aprašymo kokybę ir išsamumą. Pateiktas tik bendro pobūdžio metodikos aprašymas, iš kurio neaišku kokiais konkrečiais žingsniais įgyvendinami bendro pobūdžio aprašyme pateikti principai. Pasiūlyme abstrakčiai aprašyti pagrindiniai darbai ir veiklos, susijusios su vienos iš paslaugų – geležinkelių transporto sukeliamo triukšmo žemėlapių parengimu. Šie darbai mažai detalizuojami pasiūlymo 3.2.2 skyriuje. Ieškovas neatsižvelgė į atsakovo 2012-04-16 rašytinį atsakymą ir abstrakčiai nurodė apie triukšmo modeliavimui reikalingus duomenis. Ieškovo nurodyti pasiūlymo 2.3.3 skyriuje yra privalomi, o ne papildomai ir pagalbiniai (konkurso sąlygų 4 priedas 23, 24,31,32 p.p.). ieškovas deklaratyviai į pasiūlymą perkėlė pirkimo dokumentų reikalavimus, tačiau neparašė kaip šie reikalavimai bus įgyvendinti (pasiūlymo 3.2.2 p., pirkimo sąlygų 4 priedo 18.1.28 p.). Pasiūlyme tik trumpai parašyta, kad bus sukurtas Geležinkelių statinių techninės priežiūros kontrolės modelis.

Vertinant pasiūlymą pagal P6 parametrą, atsakovas nurodė, kad pasiūlymo 4.1 skyriuje tik teoriniame lygmenyje (nenurodant konkrečių atvejų, sprendimų ar funkcionalumų) pateikiama informacija apie naudotojo sąsajos realizavimą, tačiau ji nesiejama su naudotojo sąsajos patogumu, neanalizuojamos patogumo priemonės. Nurodytos tik sąsajos tipai, bet nenurodyta kaip jos užtikrins naudotojo patogumą. Pasiūlyme tik trumpai aprašoma testavimo metodika, tačiau nepateikiamos užtikrinančios priemonės ir šių priemonių siūlymo argumentai. Eksperto dalyvavimas projekte yra privalomas reikalavimas (sąlygų 15.1.4.10), o ne sąsajos patogumą užtikrinanti priemonė. Žemėlapių administravimo priemonės nėra konkrečiai nurodytos.

Vertinant pasiūlymą pagal P3 parametrą, atsakovas nurodė, kad pateikta sprendimo architektūra yra sukoncentruota į atsakovo šiuo metu kuriamos sistemos GERVIS visišką integraciją, todėl atitikimą P3 kriterijui ieškovas sieja iš esmės su tuo, kad pasiūlyme pateikta GERVIS architektūra bus pilnai integruota į VGI IS architektūrą. Šio projekto metu planuojama sukurti informacinė sistema neturi būti integruota su jau kuriama atsakovo informacine sistema, t.y. abi sistemos neturi būti sujungtos į vieną. Dėl to ieškovo pateiktas architektūrinis pasiūlymas neatitinka Pirkimo sąlygose keliamų reikalavimų ir tikslų. Projekto tikslai buvo pateikti Pirkimo sąlygų 4 priedo 4.2, 6,7p.p., taip pat viešai skelbiamuose teisės aktuose. Atsakovas pažymėjo, kad ieškovo VGI IS žinios nėra susijusios su sistemos diegimu ir negali būti panaudotos. Vadovaudamasis ieškovo logika tik vienintelis ieškovas, kaip VGI IS sistemos rengėjas, galėtų pretenduoti į geriausio pasiūlymo pateikimą, kas prieštarauja VPĮ 3 str. Tai, kad abi sistemos turi būti nepriklausomos, buvo informuota atsakovo 2012-04-20 raštu Nr. S-365 (1.26). Dėl neaiškumų, susijusių su atsakovo tikslais ir lūkesčiais, ieškovas į atsakovą nesikreipė.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad trečiojo asmens pasiūlymas buvo tinkamai įvertintas pagal konkurso sąlygas. Atsakovo vertinimu trečiojo asmens pasiūlyme nurodyta informacija buvo pateikta labai detaliai ir argumentuotai; patikimumo kokybinė analizė parengta pagal ISO/IEC9126:1991 ar lygiaverčio standarto reikalavimus; atsižvelgta į standarte nustatytus reikalavimus sistemos patikimumo kokybės užtikrinti.

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad ieškovas kelia naujus argumentus dėl trečiojo asmens pasiūlymo įvertinimo. Šio argumento ieškovas nebuvo pareiškęs pretenzijoje, todėl neturi būti nagrinėjamas. Taip pat ieškovas papildomai nurodė motyvus, susijusius su trečiojo asmens pasiūlymo įvertinimu pagal P2, P3 ir P8 kriterijus.

Abiejų tiekėjų pasiūlymų techninė dalis buvo nurodyta kaip konfidenciali, todėl atsakovas nepateikė ieškovui trečiojo asmens pasiūlymo. Atsakovas negalėjo nurodyti laimėjusio pasiūlymo santykinių pranašumų, nes, ieškovui pateikus pretenziją, konkurso nugalėtojas dar nebuvo nustatytas (VPĮ 41 str. 2d. 2 p., pirkimo sąlygų 67 p.). Vėliau, po tiekėjų eilės paskelbimo, ieškovas neprašė minėtos informacijos. Atsakovas neprivalėjo pateikti informacijos apie viešojo pirkimo komisijos narių atliktą vertinimą bei vertinimo pagrindimą. Pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijų, t.y. vertinant tiekėjų parametrus tiesiogiai, kiekvieną pasiūlymą atskirai, o ne lyginant su geriausiu pasiūlymu. Kiti prašomi duomenys ieškovui buvo pateikti CVP IS priemonėmis 2012-07-10 raštu.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo UAB „Tieto Lietuva“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškinys yra akivaizdžiai deklaratyvaus pobūdžio ir nepagrįstas. Nesutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis dėl jo pasiūlymo netinkamo įvertinimo. Taip pat trečiasis asmuo nurodė, jog ieškovai ieškinyje nurodė daugiau reikalavimų ir aplinkybių, nei buvo nurodę Pretenzijoje. Be to, papildomai analizuojami ir trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo aspektai, nors pretenzijoje tokių aplinkybių ieškovas nebuvo nurodęs. Taip pat pretenzijoje nebuvo keltas atsakovo pareigos informuoti apie priimtus sprendimus pažeidimo klausimai. Dėl to šie reikalavimai ir argumentai neturi būti vertinami.

Trečiasis asmuo UAB „S4ID“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas tinkamai įvertino pasiūlymus, nepažeidė pareigos pateikti ieškovui informaciją. Be to, tokios informacijos nepateikimas nebūtų pakankamas pagrindas naikinti ginčijamą sprendimą.

Teismo posėdyje ieškovas ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad trečiojo asmens pasiūlymas dėl sistemos klaidos atstatymo (pasiūlymo 79 psl.) neatitiko konkurso sąlygų 2.1.10.52 p. reikalavimų. Ši aplinkybė paaiškėjo tik atsakovui pateikus papildomus įrodymus.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad abiejų tiekėjų pasiūlymai atitiko konkurso reikalavimus, bet žiūrėti į pasiūlymą kaip į visumą neįmanoma, nes būtina įvertinti pagal nustatytus vertinimo kriterijus ir išrinkti vieną tiekėją. Perkama sistema turi atitikti perkančiosios organizacijos poreikius, bet atsakovo ekspertas į tai neįsigilino, neturi patirties geležinkelio sistemos srityje, neturi reikiamo išsilavinimo IT srityje. Viešųjų pirkimų komisijoje yra specialistai, kurie rengė užduotį, žino įmonės poreikius. Trečiojo asmens pasiūlymas atitiko konkurso dokumentų reikalavimus.

Teismo posėdyje trečiasis asmuo su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Papildomai paaiškino, kad savo pasiūlyme nurodė, kad klaidos ištaisomos per 1 val. Atkreipė dėmesį, kad ieškovas neturėjo pretenzijų ieškovui dėl konkurso dokumentų ir vertinimo kitame konkurse, kuriame jis laimėjo.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas I. G..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ištyrus byloje esančius įrodymus, nustatyta, kad 2012-03-05 atsakovas Valstybės žinių priede „Informaciniai pranešimai“ ir CVP IS paskelbė apie „Geležinkelių transporto rizikos valdymo ir priežiūros viešųjų elektroninių paslaugų sukūrimas“ informacinės sistemos modulių sukūrimo ir įdiegimo paslaugų bei sisteminės programinės įrangos viešąjį pirkimą atviro konkurso būdu.

Šiam pirkimui vykdyti 2012-05-15 įsakymu atsakovas sudarė viešųjų pirkimų komisiją (2 t. b.l. 19-20).

Pagal Konkurso sąlygas tiekėjų pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo kriterijų (2 t. b.l. 144).

Ieškovai, siekdami dalyvauti šiame konkurse, sudarė jungtinės veiklos sutartį ir 2012-05-16 pateikė atsakovui savo bendrą pasiūlymą.

Vykdant pirkimo procedūras, 2012-06 -18 ieškovas gavo atsakovo pranešimą apie tai, jog jo kvalifikacija atitiko minimalius pirkimo sąlygų reikalavimus bei 2012-06-15 komisijos posėdyje atlikus pasiūlymų techninių duomenų patikrinimą ir įvertinimą, tiekėjų pasiūlymai buvo įvertinti šiame pranešime nurodytais balais (1 t. b.l. 17-18).

2012-06-19 ieškovas pateikė prašymą leisti susipažinti su UAB „Tieto Lietuva“ pasiūlymu, bet 2012-06-20 atsakovas atsisakė tenkinti tokį prašymą, motyvuodamas, jog pasiūlymas yra konfidencialus.

Ieškovas su atsakovo įvertinimu nesutiko ir 2012-06-21 ikiteismine tvarka pateikė atsakovui pretenziją, kurioje išdėstė nesutikimo argumentus dėl pasiūlymo įvertinimo pagal kriterijų P1, P3, P5, P6, P8. Ieškovai išreiškė nesutikimą, kad UAB „Tieto Lietuva“ pasiūlyme atitinkami sprendimai aprašyti geriau (1 t. b.l. 19-23). Pretenzijoje ieškovas prašė panaikinti nepagrįstus ir Konkurso sąlygų neatitinkančius tiekėjų techninių pasiūlymų vertinimo rezultatus bei pateikti papildomus duomenis, pagrindžiančius tiekėjų pasiūlymų įvertinimo pagrįstumą, nurodant pasiūlymų pranašumus ir trūkumus.

Atsakovas su pretenzija nesutiko ir 2012-06-26 raštu pretenziją atmetė (1 t. b.l. 24-25).

2012-06-28 atsakovo Viešųjų pirkimų komisijos posėdyje buvo nustatyta pasiūlymo eilė ekonominio naudingumo mažėjimo tvarka, pagal kurią pirmąją vietą užėmė UAB „Tieto Lietuva“ pasiūlymas, antrąją vietą – ieškovo pasiūlymas (1 t. b.l. 134).

2012-07-10 atsakovas pateikė ieškovui informaciją apie tiekėjų pasiūlytas kainas ir nustatytą ekonominį naudingumą (2 t. b.l. 50).

Iš šalių paaiškinimų ir procesinių dokumentų nustatyta, kad atsakovas 2012-07-17 sudarė su konkursą laimėjusiu tiekėju UAB „Tieto Lietuva“ pirkimo sutartį ir šiuo metu sutartis vykdoma.

Ieškinyje ieškovas reiškia reikalavimus dėl jo pasiūlymo vertinimo tik pagal kriterijus P1, P6, P3 (ką patvirtino ir teismo posėdžio metu), todėl bei vadovaujantis CPK 423-3 str. 2 d. kiti ieškovo pasiūlymo parametrai šioje byloje neturi būti nagrinėjami.

Iki ginčo nagrinėjimo teisme ieškovas neturėjo jokių duomenų apie kito tiekėjo UAB „Tieto Lietuva“ pasiūlymo techninės dalies įvertinimo pagrindimą, todėl nagrinėjant ginčą teisme spręstina ir dėl trečiojo asmens pasiūlymo vertinimo, kiek tai susiję su viešųjų pirkimų principų laikymuisi, vertinant ieškovo pasiūlymą.

Pagal CPK 178 str. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis jos remiais.

Vertinant ieškovo pateiktus rašytinius įrodymus – UAB „IQ projects“ eksperto I. G. pateiktus įvertinimus (2 t. b.l. 126-142, 213-214) bei liudytojo I. G. parodymus - pažymėtina, kad atsakovo ekspertas teismo posėdyje pripažino, jog ieškovo pasiūlymas turėjo trūkumų: nebuvo aprašyti metodikų palyginimai, neaprašyta praktinė metodikų įgyvendinimo patirtis ir kt. Liudytojas nurodė, kad pasiūlymo 2.2.1 p. metodikos aprašymas yra išsamus, nes metodika yra viešai žinoma, pripažinta teisės aktais; naudotojų sąsajų priemonių pritaikymas atliekamas darbų eigoje, todėl jų aprašymas nėra būtinas. Liudytojo teigimu, tai, kas neaprašyta, nėra esminiai trūkumai, nes buvo vertinamas pasiūlymas kaip visuma, vadovaujantis vertinimo kriterijais, eksperto kompetencija, srities išmanymu. Liudytojas pripažino, kad neturi informacinių technologijų specialisto aukštojo išsilavinimo, bet turi kvalifikacijos sertifikatus šioje srityje (2 t. b.l. 132-142), taip pat neturi patirties geležinkelio transporto sistemos srityje. Taip pat liudytojas pripažino, kad tarp ekspertų vertinimo galima ir pateisinama apie 30 proc. paklaida bei toks vertinimas viešųjų pirkimų prasme yra pakankamai objektyvus. Iš liudytojų parodymų nustatyta, kad jis nebuvo susipažinęs su dokumentais bei teisės aktais, kuriuose nurodyti perkančiosios organizacijos tikslai ir lūkesčiai, susiję su perkamu projektu (2 t. b.l. 11). Liudytojo nuomone konkurso dokumentuose nurodytas vertinimo kriterijus apie pasiekiamus tikslus yra deklaratyvaus pobūdžio, o sistemos integravimo galimumas yra privalumas, nežiūrint į tai, kad perkančioji organizacija išaiškino, jog sistema nebus integruojama (2 t. b.l. 42-43).

Perkančioji organizacija visų viešojo pirkimo procedūrų metu turi pareigą griežtai laikytis pačios nustatytų ir paskelbtų pirkimo sąlygų, užtikrinant tiekėjų teisėtus lūkesčius dėl viešojo pirkimo sąlygų nekeičiamumo, neiškraipant tiekėjų tarpusavio konkurencijos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos mėn. 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2009). Tiekėjai perkančiosios organizacijos veiksmus, kuriais ji nustato reikalavimus (įskaitant ir techninius) pirkimo objektui, gali skųsti VPĮ nustatyta tvarka. Šiuo atveju ieškovas iki pasiūlymų pateikimo termino pabaigos nekėlė klausimų dėl kurių nors atsakovo parengtų pirkimo dokumentų reikalavimų ar konkurso sąlygų, tarp jų ir išdėstytų techninėse specifikacijose, peržiūrėjimo. Dėl to ieškovo įrodymai, kuriuose išreiškiamos abejonės dėl tam tikro vertinimo kriterijaus svarbos, esmės neįrodo ieškovo pranašumo ir įvertinimo neobjektyvumo. Taigi, nėra pagrindo vadovautis ieškovo pateiktu įvertinimu, nes nebuvo griežtai laikomasi vertinimo kriterijų; kaip privalumai buvo vertinami kriterijai, kurie nebuvo reikalaujami pirkimo dokumentuose (sistemos integravimas) arba buvo nurodyti kaip privalomas konkurso reikalavimas (metodikos atitikimas standartams, teisės aktų reikalavimams, metodikos savybė, kuomet projektas vykdomas inkrementiniu iteraciniu būdu), bei neatsižvelgta į perkančiosios organizacijos poreikius, projekto tikslus. Atsižvelgus į Konkurso sąlygose nurodytus kriterijus, pagal kuriuos pasiūlymas vertinamas „Puikiai“ (tame tarpe reikalavimai dėl aprašymo aiškumo, išsamumo ir pan.), į tai, kad abiejų tiekėjų pasiūlymai atitiko konkurso sąlygas, kad konkurso tikslas yra išsirinkti geriausią iš tarpusavyje konkuruojančių tiekėjų pasiūlymų, sutiktina su ieškovo argumentais dėl atsakovo parinkto eksperto išreikštos nuomonės nepagrįstumo (b.l. 3 t. b.l. 2-11).

Pažymėtina, kad pagal ieškovo eksperto vertinimą ieškovo ir trečiojo asmens balų skirtumas, vertinant pasiūlymą pagal P1 parametrą, nėra žymus (ieškovui suteikta 90 balų, trečiajam asmeniui – 80 balų (2 t. b.l. 126, 213), taip pat pagal kitus kriterijus (P3, P6) ieškovo eksperto ir atsakovo vertinimo balai taip pat nesudaro daugiau kaip 30 proc. skirtumo. Be to, ieškovo eksperto pateiktame įvertinime ieškovo pasiūlymų dalis pagal kitus parametrus iš esmės įvertinta panašiais balais. Todėl ir dėl šių priežasčių negalima konstatuoti, jog vykdant viešuosius pirkimus buvo padaryti esminiai pažeidimai.

Palyginus viešojo komisijos narių (2 t. b.l. 21-46) ir atsakovo eksperto kvalifikaciją (šiuo atveju komisijos narių kvalifikacija nėra žemesnė, priešingai, į komisiją įtraukti įvairių sričių, tame tarpe ir informacinių technologijų, specialistai, kurie dalyvavo GERVIS investicinio projekto rengime, yra susipažinę su projekto tikslais ir lūkesčiais, turi patirties ir faktiškai dirba geležinkelio transporto srityje, todėl geriau žino įmonės poreikius), teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo komisijos narių kvalifikacija, nešališkumu ir gebėjimu tinkamai įvertinti tiekėjų pasiūlymus. Atsakovo argumentacija dėl tiekėjų pasiūlymų įvertinimo yra motyvuota, nuosekli, pagrįsta konkurso sąlygų vertinimo kriterijais.

Esant minėtoms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas nenuginčijo atsakovo atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu nurodytų argumentų dėl ieškovo ir trečiojo asmens pasiūlymų įvertinimo tinkamumo, taip pat atsakovo išvadų apie techninių pasiūlymų santykinius pranašumus (2 t. b.l. 148-153).

Pagal VPĮ 41 str. 2 d. 2 p. bei konkurso sąlygų 67 p. atsakovas negalėjo pateikti ieškovui duomenų apie techninių pasiūlymų santykinius pranašumus ankščiau, nei buvo nustatytas konkursą laimėjęs pasiūlymas, todėl atsakovas pagrįstai nepateikė šios informacijos, atsakydamas į 2012-06-19 ir 2012-06-21 ieškovo prašymus. Taip pat atsakovas neturėjo pareigos pateikti ieškovui jo prašomų duomenų apie viešojo pirkimo komisijos narius (VPĮ 41 str. 5 d.). Kadangi ieškovas taip pat nurodė, kad jo pasiūlymo techninė dalis yra konfidenciali, todėl atsakovas neturėjo pagrindo abejoti dėl kito tiekėjo (ieškovo konkurento) pasiūlymo techninė dalis konfidencialumo, todėl šios informacijos nepateikimas ieškovui nelaikytinas nesąžiningu ir neprieštarauja VPĮ.

Dėl aukščiau išdėstyto teismo vertinimu byloje yra pakankamai įrodymų ginčui teisingai išspręsti, tuo labiau, kad buvo pateikta dalis trečiojo asmens pasiūlymo, kiek tai susiję su ginčo dalyku, pateikti išsamūs atsakovo paaiškinimai apie ieškovo pasiūlymo įvertinimą bei abiejų tiekėjų pasiūlymų santykinius pranašumus, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovui buvo užkirstas kelias ginti savo teises. Ieškovas ieškinyje abejonės dėl trečiojo asmens pasiūlymo įvertinimo iš esmės reiškia dėl to, kad, jo teigimu, trečiasis asmuo nėra detaliai susipažinęs su šiuo metu ieškovo diegiama VGI IS sistema, todėl ir jo pasiūlymas negali būti įvertintas geriau. Kaip buvo nustatyta, atsakovas nesiekia integruoti perkamą sistemą su VGI IS sistema, todėl minėti ieškovo argumentai atmestini. Pažymėtina, kad pasiūlymai buvo vertinami pagal ekonominio naudingumo kriterijus, kaip numatyta konkurso sąlygose ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2006-10-12 įsakymu Nr. 1S-53 patvirtintose rekomendacijose, t.y. vertinant kiekvieną pasiūlymą atskirai, o ne lyginant su geriausiu pasiūlymu.

Ieškovo nurodyta aplinkybė, jog trečiojo asmens pasiūlymas neatitiko konkurso sąlygų atmestinas. Trečiojo asmens pasiūlyme buvo nurodyta, kad neveikiant GERVIS, ar veikiant iš dalies, sistema turi būti atkurta per vieną valandą (jei neribos techninės įrangos apribojimai, nes tai nėra tiekėjo atsakomybė, nėra šio pirkimo objektas) (2012-09-14 teismo posėdžio protokolo 15 psl.). Iš to seka, kad pasiūlymas atitiko 2.1.10.52 p. reikalavimus. Šiuo atveju paaiškinimas dėl tiekėjo atsakomybės ribų nelaikytinas išlyga. Toks paaiškinimas yra logiškas, atsižvelgus į pirkimo objektą (techninė įranga neperkama). Be to, ieškovas analogiškai suprato atsakomybės ribas (ieškovo pasiūlymo pastaba prie 4.3 p.).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr.3K-3-295/2005, akcentuota, kad viešojo pirkimų komisijos sprendimo panaikinimas pateisinamas tik dėl esminių pažeidimų, kuriais pažeidžiamos imperatyviosios Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos. Imperatyviųjų teisės normų pažeidimas vykdant viešuosius pirkimus gali reikštis esminių įstatyme nustatytų principų, dėl kurių buvo pažeistos sąžiningos konkurencijos sąlygos, pažeidimą.

Esant nustatytoms aplinkybėms bei įvertinus įrodymų visumą (CPK 185 str.), teismas konstatuoja, kad perkančioji organizacija nepiktnaudžiavo VPĮ jai suteikta diskrecijos teise vertinti pasiūlymus ir pagrįstai, remdamasi konkurso dokumentuose nurodytais vertinimo kriterijaus, įvertino tiekėjų pasiūlymų techninę dalį. Taigi, teismas nenustatė, kad buvo pažeisti VPĮ 3 straipsnio 1 dalyje nurodyti principai, todėl ieškinys atmestinas.

Atmetus ieškinį, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93 str. taisykles. Atsakovas pateikė įrodymus apie 13 646,34 Lt dydžio patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti (3 t. b.l. 12-25) , trečiasis asmuo – 8724,09 Lt (3 t. b.l. 26-27) . Įvertinus bylos sudėtingumą, advokatų padėjėjų darbo ir laiko sąnaudas, atsižvelgus į LR teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, prašomos priteisti išlaidos šiuo atveju mažintinos (CPK 93 str., 98 str., CK 1.5 str.) ir iš ieškovo atsakovo ir trečiojo asmens naudai priteistina po 7000 Lt bylinėjimosi išlaidų, kitoje dalyje prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259, 263-270, 279, 423⁹ , 93 str., 98 str., teismas

nusprendė

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovų UAB „Alna Software“, UAB „Hnit-Baltic“, UAB „Etnomedijos Intercentras“ lygiomis dalimis 7000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo Valstybinės geležinkelio inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, naudai.

Priteisti iš ieškovų UAB „Alna Software“, UAB „Hnit-Baltic“, UAB „Etnomedijos Intercentras“ lygiomis dalimis 7000 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiojo asmens UAB „Tieto Lietuva“ naudai .

Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą parduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Jelena Šiškina