Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lap­kri­čio 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos bau­džiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 1 dalį ir nuteistas devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta sumažinta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teis­mo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir nustatyta ga­lu­tinė subendrinta dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir 20 MGL (753 Eur) bauda.

Laisvės atėmimo bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityta bausmės dalis, atlikta pagal 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendį.

Civilinis ieškinys patenkintas visiškai. Iš M. T. nukentėjusiajam T. G. priteista 2320 Eur žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. T. nuteistas už tai, kad 2016 m. balandžio 11 d. 16.45 val. ties (duomenys neskelbtini), iš T. G. išsinuomojo automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sumokėdamas už nuomą 80 Eur, tačiau automobilio T. G. sutartu laiku negrą­ži­no ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą svetimą turtą – automobilį „VW Touran“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) padarydamas nukentėjusiajam 4000 Eur turtinę žalą.Kauno apylinkės teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, padarė išvadą, kad kaltinamojo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, kadangi jis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą. Teismas taip pat konstatavo, jog M. T. padarė nesunkų tyčinį nusi­kal­timą, neišnykus teistumui, praėjus vos penkioms dienoms nuo paskelbto kito nuosprendžio, kuriuo buvo nuteistas už sukčiavimą. Todėl teismas jam skyrė įstatymo sankcijoje numatytą ter­mi­nuoto laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė artimą įstatymo sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. T. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atė­mimu.Skunde teigiama, jog teismas netinkamai taikė BK 54 straipsnio nuostatas. Nurodo, kad yra visiškai atlyginęs žalą, prašo atsižvelgti į tai, jog yra vedęs, turi mažametę dukrą, kuri šiuo metu negali lankyti vaikų darželio dėl vietų trūkumo, todėl žmona augina vaiką namie ir negali rasti darbo. Apeliantas teigia, jog yra vienintelis šeimos maitintojas, žmona stu­den­tė, kas mėnesį moka paskolą. Turi pirmos grupės neįgalų tėvą, pensinio amžiaus motiną, kuriai per sunku vienai prižiūrėti tėvą. Teigia, kad yra įmonės direktorius ir papildomai dirba taksi vairuotoju.Skunde nurodo, kad nusikaltimą padarė dėl sunkios finansinės padėties, nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tuo metu nesuvokė, ką daro ir kokia bausmė jam gali būti skirta. Prašo atsižvelgti į tai, kad padarytas nusikaltimas nėra smurtinis. Nurodo, kad praeityje nėra praleidęs ilgo laiko kalėjime, todėl padarė išvadas. Teismas neaptarė aplin­ky­bės, jog apeliantui turėjo būti paskirta bausmė nesusijusi su lais­vės atėmimu. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas be pagrindo netaikė BK 75 straipsnio. Skunde M. T. pažymi, jog jo socialiniai ryšiai yra tamprūs, gyvena su savo šeima, rūpinasi tėvu, turi pastovią gyvenamąją vietą, dirba per kelis darbus. Teigia, kad nedarė nusikaltimo no­rė­damas pasipelnyti. Darbe teigiamai charakterizuojamas, savanoriškai papasakojo nusi­kal­ti­mo padarymo aplinkybes, dėl nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Teismas nuosprendyje nemo­ty­vavo, kodėl apeliantui paskirta laisvės atėmimo bausmė. Mano, kad paskirta baus­mė prieš­tarauja teisingumo principui. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apelia­ci­nia­me skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti, pro­kurorė prašė skundą atmesti.Nuteistojo M. T. apeliacinis skundas atmetamas.Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendis keistinas, dalyje dėl bausmių suben­dri­nimo, kadangi neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (Lietuvos Respublikos bau­džia­mojo proceso kodeksas (toliau – BPK) 328 str. 1 p.).Nuteistasis M. T. apeliaciniame skunde neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, prašant paskirti švelnesnę su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nors nuteistasis M. T. ginčija jam paskirtą bausmę, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė yra teisinga, todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo. Pažymėtina, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio at­sa­komybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuos­ta­tų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laips­nį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikš­mė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sun­ki­nančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas mi­nėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat ski­ria­mos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skir­da­mas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusi­kals­tamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas M. T. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrin­dų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančias aplinkybes, vadovavosi BK 41 straips­nio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties, ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažinta vienu trečdaliu.Skundžiamu nuosprendžiu M. T. nuteistas už tyčinio nesunkaus (BK 11 str. 3 d.) nusikaltimo padarymą. Šį nusikaltimą M. T. padarė būdamas praeityje ne kartą teis­tas už tyčines nusikalstamas veikas, kas leidžia daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnių teis­tu­mų ir skirtų švelnesnių bausmių teigiamų išvadų nedaro, nesistengia keistis ir yra linkęs nusi­kals­ti. Teismas įvertino, kad M. T. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numa­ty­tą veiką ir nuoširdžiai gailisi, ką pripažino nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. At­sa­komybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad nusikaltimą M. T. padarė neiš­ny­kus teistumui. Parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas įvertino ir nuteistojo asmenybę, jog nusikaltimo padarymo metu jis baustas administracine tvarka, naują tyčinį nusikaltimą padarė neiš­nykus teistumui, praėjus vos penkioms dienoms nuo paskelbto nuosprendžio, kuriuo buvo nu­teistas už sukčiavimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia M. T. pas­kir­ta terminuoto laisvės atėmimo bausmė užtikrins BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tiks­lus – ne tik nubausti nuteistąjį, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, pa­veikti jį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teisėjų kolegijos nuomone, valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus bei proporcingas nuteistojo daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų sumanymų realizavimo, o ne sudarytų nebau­džia­mumo iliuziją. Konstatuojama, kad bausmė M. T. individualizuota tinkamai.Apelianto skunde nurodytos aplinkybės kad yra vedęs, turi mažametę dukrą, jog yra vienintelis šeimos maitintojas, kas mėnesį moka paskolą, turi pirmos grupės neįgalų tėvą, pensinio amžiaus motiną, nėra pakankamos, paskirtos bausmės pašvelninimui. Pažymėtina, kad visos šios apelia­ci­niame skunde minimos aplinkybės egzistavo nuteistajam darant nusikaltimą, tačiau nesu­laikė M. T. nuo nusikalstamos veikos padarymo. Nuteistasis taip pat teigia, kad tuo metu nesu­vokė, ką daro ir kokia bausmė jam gali būti skirta, tačiau atmesdamas šiuos skundo argu­men­tus teismas pažymi, kad M. T. anksčiau teistas penkis kartus, todėl apeliantui turėtų būti gerai žinomas baudžiamasis procesas bei bausmės neišvengiamumo principas. Nors nuteistojo padarytas nusikaltimas nėra smurtinis ir priskiriamas nesunkiems nusikaltimams, tačiau, kaip jau buvo minėta, jis iki šio nuosprendžio priėmimo buvo teistas, baustas admi­nis­tra­ci­ne tvarka, o tai rodo, kad jis kritiškai savo elgesio nevertina. Esant tokioms aplinkybėms, tei­sė­jų kolegija mano, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyven­di­ni­mą. Skirti kitokią, švelnesnę bausmę, teisėjų kolegija nemato pagrindo. Atsižvelgiant į išdės­ty­tas aplinkybes, apeliacinis skundas atmestinas.Teisėjų kolegija pažymi, kad nors apylinkės teismas nuteistajam M. T. paskyrė tin­ka­mą bausmę, tačiau neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą šią bausmę bendrindamas su anks­tesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, todėl ši nuosprendžio dalis dėl bausmių suben­dri­nimo keičiama dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).Teismas subendrina paskirtas bausmes, vadovaudamasis BK 63 straipsnio ir 64 straipsnio nuos­ta­tomis. BK 63 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimą už kelias nusikalstamas veikas, šio straipsnio 9 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs vieną ar kelias nusikalstamas veikas, teismas, pas­ky­ręs bausmę, ją subendrina su pirmesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės pir­mesniu nuosprendžiu subendrintos – su subendrinta bausme. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. Kai bausmės iš dalies sude­da­mos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pri­dedamos švelnesnės bausmės. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį.Nagrinėjamu atveju, skundžiamu Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme iš dalies jas sudedant ir skirta ga­lu­tinė subendrinta 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir 20 MGL (753 Eur) bauda. Tačiau iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad nusikalstamą veiką, už kurią M. T. nuteistas 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu, jis padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, todėl bausmės turėjo būti bendrinamos vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. Skundžiamo nuosprendžio dalis dėl netinkamo įstatymo pritaikymo subendrinant bausmes keis­ti­na, tačiau ši aplin­ky­bė įtakos M. T. paskirtai galutinei subendrintai bausmei neturi, nes, teisėjų kolegijos nuomone, subendrinant bausmes teisingai buvo pritaikytas dalinio baus­mių sudėjimo principas. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno sky­riaus pažyma Nr. NTP-7-2772, kurioje nurodoma, kad apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam M. T., išlaidas sudaro 46,32 Eur. BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teis­mo posė­dy­je dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, kad ape­lia­ciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę teise į gynybą pasi­nau­do­ti kiek­vie­nam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padė­ties. Todėl an­tri­nės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš apelianto gali būti laikomas ribojan­čiu jo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konsti­tu­ci­jos, tiek baudžia­mo­jo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Todėl Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės tei­sinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo M. T. netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Nuteistojo M. T. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendį pakeisti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu M. T. paskirtą bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teis­mo 2016 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirta baus­me vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, iš dalies bausmes sudedant, paliekant jam teismo paskirtą galutinę bausmę – dvejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimą ir 20 MGL (753 Eur) baudą.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.