- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-29
- Bylos Nr.
- 1S-181-582/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dmitrijus Korsakovas
- Nuteistasis
- G. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2014-11-17 nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. K. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto 2–ojo apylinkės teismo 2009-05-22 nuosprendį, pakeistą Vilniaus apygardos teismo 2009-09-02 nuosprendžiu, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su Vilniaus apygardos teismo 2008-03-14 nuosprendžiu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė G. K. paskirtas 11 metų laisvės atėmimas. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2007-07-12, pabaiga – 2018-07-09.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmetė nuteistojo G. K. skundą dėl Komisijos 2014-11-17 nutarimo Nr. 1660 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą, sutikdamas su Komisijos padaryta išvada, jog nėra pagrindo manyti, kad G. K. jau pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. K. skundžia Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal iki 2012-07-01 galiojusią BVK redakciją. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija ir teismas, atsisakydami taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vadovavosi BVK 157 straipsnio nauja redakcija (galiojančia nuo 2012-07-01), kuri sunkina nuteistojo padėtį, tokiu būdu buvo iš esmės pažeistas teisės principas lex retro non agit. Šiuo atveju teismas turėjo vadovautis BK 3 straipsnio nuostatomis, kurios numato, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią. Skundo autoriaus nuomone, BVK yra baudžiamasis įstatymas ir jis turi grįžtamąją galią. Šie esminiai pažeidimai rodo, kad tiek Komisija, tiek teismas veikė neteisėtai.
Skunde G. K. taip pat nurodo, kad Komisijos nutarimas ir skundžiama teismo nutartis dėl lygtinio paleidimo netaikymo yra ne tik neteisėti, bet ir nepagrįsti procesiniai sprendimai. Nuteistasis pažymi, kad Komisijos nutarime neteisingai nurodoma, jog jis yra įgijęs 9 klasių išsilavinimą, nors šią klaidą pastebėjo apylinkės teismas, tačiau jos neištaisė. Kaip matyti iš visų apkaltinamųjų nuosprendžių, G. K. yra įgijęs vidurinį išsilavinimą. Pataisos įstaigoje nuteistasis teigia nesimokęs, nes nori siekti aukštojo išsilavinimo laisvėje, taip pat nedirbo, kadangi yra neįgalus, o tokiems asmenims bausmės atlikimo vietoje sukurtų darbo vietų nėra. Nors darbo užmokesčio ir neįgalumo pašalpos negauna, tačiau iš šeimos atsiųstų pinigų nuteistasis atlygino jam priteistą civilinį ieškinį. Paleistas lygtinai G. K. planuoja gyventi savo bute, kuriame jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą (Subačiaus g. 120-133, Vilnius). Skunde taip pat pažymima, kad dėl ligos ir neįgalumo nuteistajam yra reikalinga nuolatinė specialistų priežiūra ir gydymas, ko pataisos įstaiga jam negali užtikrinti. Todėl G. K. esamomis sąlygomis laisvės atėmimo vietoje yra nežmoniškai kankinamas. Skunde nuteistasis taip pat teigia, kad jis jau 15 metų yra abstinentas, neturi jokių priklausomybių, tai patvirtina su skundu pateikti dokumentai, kurių nei Komisija, nei apylinkės teismas nevertino.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. K. skundas atmestinas.
BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 3 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą.
Komisijos nutarime išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis atitinka formalias sąlygas, kurioms esant gali būti svarstomas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, tačiau vien formalių kriterijų atitikimas nesudaro pagrindo taikyti lygtinį paleidimą. Vertindamas skundo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad apylinkės teismas, atsižvelgęs į pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, pagrįstai nepadarė įstatymo reikalaujamos išvados, kuriai esant nuteistąjį būtų galima lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tokios nuomonės yra ir prokuroras, atsiliepimu pritaręs Komisijos nutarimui dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam.
Šiuo atveju pažymėtina, jog svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, bet ir į nuteistojo asmenybę bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (BVK 8 straipsnio 1 dalis). Teismas turi vertinti ne tik ar taikant lygtinį paleidimą nuteistojo atžvilgiu bus pasiekti probacijos tikslai, bet ir atsižvelgti į visuomenės interesą, jog pavojingas nusikalstamas veikas padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmės dalį, kuri užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą.
Iš bylos medžiagos matyti kad G. K. bausmę atlieka už dviejų tyčinių nusikaltimų padarymą, iš kurių vienas labai sunkus, sukėlęs negrįžtamas pasekmes (nužudymas). Anksčiau G. K. teistas tris kartus, jam buvo taikytas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, kurio metu jis padarė naują nusikalstamą veiką ir tokiu būdu teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino. Taip pat yra du kartus teistas už nusikaltimus žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (teistumai išnykę). Dėl nusikaltimų, už kuriuos atlieka bausmę, nuteistasis kaltę neigia, save vertina kaip aplinkybių auką. Nustatytus režimo reikalavimus G. K. pažeidė vieną kartą, jis taip pat atsisakė atlikti „OASYS“ pakartotinio nusikalstamumo rizikos tyrimą. Tačiau psichologinės tarnybos išvadoje kaip svarbus nuteistojo kriminogeninis veiksnys, didinantis tikimybę pakartotinai nusikalsti, yra nustatytas jo netinkamas elgesio modelių pasirinkimas ir ankstesni nusikalstami veiksmai, kurie leidžia daryti išvadą apie nuteistojo silpną impulsų kontrolę, savitvardos problemas, ypač stresinėse situacijose. Teismui pateikta medžiaga taip pat patvirtina, kad nuteistasis pasižymi netvirtomis nuostatomis, yra lengvai pasiduodantis kitų įtakai, jis stengiasi sudaryti atsakingo ir nekalto žmogaus įvaizdį, save ir savo poelgius vertina neadekvačiai, yra linkęs save pateisinti ir problemas spręsti savitu būdu. Apylinkės teismas tinkamai įvertino ir nustatytas aplinkybes dėl neigiamos G. K. darbinės motyvacijos bei nenoro mokytis. Nors skunde nuteistasis nurodo, kad yra įgijęs vidurinį išsilavinimą ir norėtų siekti aukštojo mokslo laisvėje, tačiau, kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, jis, turėdamas galimybę pataisos įstaigoje tobulinti savo įgūdžius, padėsiančius sėkmingai integruotis laisvėje, nesiekia įgyti jokių papildomų specialybių. Šios aplinkybės, įvertinus tai, kad nuteistasis turi menką darbinę patirtį, dėl kurios net negali gauti neįgalumo išmokos, verčia abejoti nuteistojo pastangomis pasitaisyti. Skunde G. K. taip pat pažymi, kad jis jau 15 metų yra abstinentas ir neturi jokių priklausomybių, tačiau, kaip matyti iš bylos duomenų, nusikaltimą (nužudymą), už kurį šiuo metu atlieka bausmę, jis įvykdė, būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų, be to, yra du kartus teistas už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.
Aukštesnysis teismas, įvertinęs visas išdėstytas nuteistojo pavojingumą ir asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, sutinka su Komisijos ir apylinkės teismo padaryta išvada, jog G. K. dar nepatyrė pakankamos trukmės suvaržymų, kad būtų pasiekti bausmės ir probacijos tikslai. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nuteistajam likusi atlikti 3 metų 7 mėnesių ir 22 dienų bausmės dalis dar labai didelė ir neadekvati padarytos nusikalstamos veikos sunkumui ir pavojingumui. Pažymėtina, kad likusios bausmės bei atliktos bausmės santykio vertinimas yra tiesiogiai susijęs su teisingumo principo užtikrinimu, nes teisingumo principas realizuojamas ne nuosprendžio paskelbimu, kaip teigia nuteistasis, tačiau tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant neigiamus padarinius dėl jo neteisėtų veikų.
Nuteistojo skundo argumentai, kad jo atžvilgiu turėtų būti taikomos jam palankesnės iki 2012 liepos 1 d. galiojusios BVK 157 straipsnio (IX-2338, 2004-07-08, Žin., 2004, Nr. 115-4278) nuostatos, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad BK 3 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios įstatymo galiojimą laike, taikomos tik baudžiamajam įstatymui. Bausmių vykdymo kodeksas numato bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas ir principus (BVK 1 straipsnio 1 dalis). Teisės aktai, nustatantys nusikalstamų veikų tyrimo, baudžiamųjų bylų nagrinėjimo ir paskirtų bausmių ar kitų poveikio priemonių vykdymo tvarką, yra procesiniai teisės aktai, kurie, priešingai skundo argumentams, nelaikytini baudžiamuoju įstatymu. Todėl šio kodekso nuostatų taikymo atveju negalima vadovautis BK 3 straipsnio nuostatomis, reglamentuojančiomis baudžiamojo įstatymo galiojimą laike. Be to, pažymėtina, kad pačiame Bausmių vykdymo kodekse imperatyviai numatyta, jog bausmės yra vykdomos pagal jų vykdymo metu galiojančius Lietuvos Respublikos įstatymus (BVK 3 straipsnio 1 dalis). Taigi pagal esamą teisinį reglamentavimą G. K. turi būti taikomos šiuo metu (nuo 2012-07-01 įsigaliojusios) lygtinio paleidimo tvarką ir sąlygas reglamentuojančios teisės normos, net jei jos ir griežtina lygtinio paleidimo sąlygas tiems nutiestiesiems, kurie laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikti dar iki 2012-07-01.
Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama apylinkės teismo nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl jos naikinti nuteistojo skunde nurodytais argumentais apygardos teismas neturi jokio teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo G. K. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.