Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Eglės Kiaurakytės ir Vidos Stonkuvienės,

2016 m. kovo 22 d. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei A. J. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pareiškėjas Klaipėdos miesto savivaldybės administracija prašo bylą nagrinėti jo atstovui nedalyvaujant.

Atsakovė atsiliepimo į prašymą nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota viešo paskelbimo specialiame internetiniame teismų tinklapyje būdu.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymo priteisti iš atsakovės 230,25 Eur piniginės socialinės paramos permoką pagrįstumo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė A. J. 2011 m. gruodžio 15 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyrių (minėta, toliau – ir Socialinės paramos skyrius), prašydama jai paskirti socialinę pašalpą laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio mėnesio iki 2012 m. kovo mėnesio. Pareiškėjo kreipimosi metu neinformavo, kad jai Lietuvos darbo biržoje nuo 2011 m. lapkričio 25 d. buvo nutraukta registracija be teisės registruotis šešis mėnesius. Prašymu-paraiška atsakovė įsipareigojo per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir (ar) mokant piniginę socialinę paramą. Socialinės paramos skyrius vedėjo 2011 m. gruodžio 30 d. sprendimu Nr. SP1-5544 atsakovei nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. buvo paskirta socialinė pašalpa, ją išmokant kas mėnesį po 91,23 Eur (315 Lt). Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. SP1-1335 buvo nustatyta, kad atsakovei laikotarpiu nuo 2011 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. kovo 1 d. permokėta 945,00 Lt (273,69 Eur) socialinės pašalpos suma. Minėto įsakymo 2.1 punktu nurodyta atsakovei grąžinti permokėtą socialinės pašalpos sumą iki 2012 m. rugpjūčio 1 d., o šio įsakymo nuorašas atsakovei išsiųstas 2012 m. balandžio 4 d.

Atsakovė iki nurodyto termino socialinės paramos permokos negrąžino, todėl Socialinės paramos skyriaus 2013 m. spalio 24 d. raštu Nr. (23.45.)-SP13-8800 buvo informuota apie nustatytą permokėtą socialinės pašalpos sumą bei raginama grąžinti permokėtą socialinę pašalpą iki 2013 m. lapkričio 15 d., ir atsakovė 2013 m. lapkričio 22 d. grąžino 14,48 Eur. 2014 m. rugsėjo 15 d. išsiųstas priminimo raštas Nr. (23.45)-SP13-7424, po kurio atsakovė 2014 m. rugsėjo 17 d. grąžino 14,48 Eur bei po 2015 m. sausio 27 d. išsiųsto priminimo rašto Nr. (23.45)-SP13-668 atsakovė grąžino 14,48 Eur. Tačiau atsakovė 230,25 Eur permokėtos socialinės pašalpos sumos negrąžino.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2003 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. IX-1675, redakcija galiojusi nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2015 m. sausio 1 d., t. y. permokos nustatymo metu) (toliau – ir Įstatymas) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą, kurios gavimo sąlygos įtvirtintos Įstatymo 8 straipsnyje, bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 21 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad jeigu piniginės socialinės paramos teikimo laikotarpiu jos dydis pasikeitė (dėl bendrai gyvenančių asmenų sudėties arba vieno gyvenančio asmens šeiminės padėties, pajamų šaltinio (bet ne jo dydžio) pasikeitimo, bendrai gyvenančiam asmeniui arba vienam gyvenančiam asmeniui pradėjus gauti ilgalaikės socialinės globos paslaugas socialinės globos įstaigoje ir kt.), paskirta socialinė parama skiriama iš naujo nuo kito mėnesio po aplinkybės pasikeitimo.

Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos – viena iš jų, per mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčius įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui (Įstatymo 25 straipsnio 3 punktas). Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad negrąžinta neteisėtai gauta piniginė socialinė parama yra išskaičiuojama vadovaujantis savivaldybės administracijos priimtu sprendimu iš piniginę socialinę paramą gaunančiam asmeniui paskirtos piniginės socialinės paramos sumos išskaičiuojant ne daugiau kaip 20 procentų mokėtinos sumos per mėnesį, jeigu nėra piniginę socialinę paramą gaunančio asmens raštu pateikto sutikimo išskaičiuoti didesnę mokėtinos sumos dalį per mėnesį ar visą mokėtiną sumą. Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Iš Lietuvos darbo biržos duomenų bazėje esančių duomenų matyti, kad atsakovei 2011 m. lapkričio 25 d. buvo nutraukta registracija darbo biržoje be teisės registruotis 6 mėnesius. Iš byloje esančio 2011 m. gruodžio 15 d. Lietuvos darbo biržos duomenų išrašo matyti, kad šiame išraše nėra duomenų apie atsakovei nutrauktą registraciją darbo biržoje. Šie duomenys pareiškėjui paaiškėjo tik A. J. 2012 m. kovo 13 d. atvykus į darbo biržą dėl socialinės pašalpos pratęsimo.

Įvertinusi minėtas aplinkybes sprendžiama, kad atsakovės išregistravimas iš darbo biržos lėmė tai, kad atsakovę išregistravus iš darbo biržos, ji nebeatitiko Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, t. y. pagal Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktą, nebebuvo įsiregistravusi Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje, nors atsakovei skiriant piniginę socialinę paramą, jos nedarbas ir prisiregistravimas darbo biržoje buvo esminė sąlyga, dėl kurios atsakovė gavo piniginę socialinę paramą.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2012 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. SP1-1335 atsakovei buvo nurodyta grąžinti permokėtą 273,69 Eur (954,00 Lt) socialinės pašalpos sumą iki 2012 m. rugpjūčio 1 d. Minėtame įsakyme aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kuriais remiantis jis buvo priimtas, taip pat nurodyta įsakymo apskundimo tvarka. Minėtas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 273,69 Eur socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 3 punkte įtvirtintos pareigos informuoti apie pasikeitusią materialinę padėtį nevykdymo bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi permokėtos pašalpos dalies, pareiškėjo prašymas tenkinamas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės priteistina 273,69 Eur piniginės socialinės pašalpos permoka.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš atsakovės A. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 273,69 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus ir 69 centus) piniginės socialinės pašalpos permoką.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.