Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyv. (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas:

1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 1993 m. liepos 15 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 105 straipsnio 8 punktą laisvės atėmimu 15 metų; Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2003 m. birželio 3 d. nutartimi lygtinai paleistas nuo neatliktos 4 metų 2 mėnesių 18 dienų laisvės atėmimo bausmės;

2) Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 3 metams; Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 22 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas; Marijampolės rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartimi lygtinai paleistas nuo neatliktos 8 mėnesių 2 dienų laisvės atėmimo bausmės;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. P. 2015 m. gruodžio 25 d., apie 01.00 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu batu apauta koja iš viršaus du kartus sudavė ant čiužinio gulinčiai nukentėjusiajai sugyventinei M. G. į kairį šoną, vieną kartą į dešinę krūtį, dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai M. G. į kairę ausį ir į dešinę akį, taip smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų muštinių dešinio viršutinio voko ir kairio užausio srities žaizdų su poodinėmis kraujosruvomis veide bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą dėl padaryto šešto kairės pusės šonkaulio lūžio ties vidurine pažastine linija. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Kaltinamasis V. P. apklausiamas teisme kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo nepripažino ir parodė, kad su M. susitiko apie 15.30 val., nuėjo į parduotuvę, nusipirko alaus, degtinės ir išgėrė su ja. Apie 19.30 val. atėjo pas buto, kuriame ji gyvena, šeimininką ir vėl išgėrė. Apie 20.30 val. jis davė pinigų, kad ji dar nueitų alkoholio, tačiau nukentėjusioji išėjo ir negrįžo. Jis pats nuėjo į jos kambarį miegoti. Apie 12.00 val. nukentėjusioji grįžo sumušta. Jis ją išbarė ir išėjo namo. Kitą dieną nukentėjusioji atėjo pas jį į namus. Tai buvo po Šv. Kalėdų. Jie pasėdėjo, jo motina suruošė stalą, nukentėjusioji dar pašoko, o kitą dieną jis sužinojo apie pareiškimą. Nukentėjusioji jam nesakė, kad padavė pareiškimą. Kai paskambino policija, jis nustebo. Jis nesupranta, kodėl nukentėjusioji jį apkalbėjo. Atsakydamas į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus, kaltinamasis parodė, kad tai įvyko pernai gruodžio mėn., per Šv. Kalėdas, atrodo 25 d. Nukentėjusioji išėjo maždaug 19.30 val. Ji buvo sveika. Jie buvo dviejų kambarių bute (duomenys neskelbtini), šeimininkas J. kartu gėrė. Nukentėjusioji grižo apie 00.30 val. jau sumušta. Nepamena sužalojimų. Pradėjo ją barti, nes pinigus pragėrė. Pats gyvena šalia, per gatvę – (duomenys neskelbtini). Iš ryto nukentėjusioji pas jo motiną atėjo apie 11.00 val. ir pasakė, kad buvo poliklinikoje, kur ją sutvarstė, o apie policiją nieko nesakė. Gyveno su nukentėjusiąja, kai ji gyveno bendrabutyje, jie kaip draugai. Bendro ūkio nevedė, kartu negyveno. Būdavo, kad ateidavo pas ją ir nakvodavo. Šiaip jis gyvena su motina. Tą vakarą jis buvo išgėręs, todėl gerai nukentėjusiosios neįžiūrėjo, pamatė tik tai, kad ji sumušta. Kai tą vakarą išgėrinėjo, nebuvo jokių konfliktų. Visą laiką buvo ir gėrė trise. Santykiai su nukentėjusiąja geri, būna, kad susibara. Nežino, kodėl nukentėjusioji kreipėsi į pareigūnus. Anksčiau nukentėjusioji nuomojo kambarį bendrabutyje, bet įvyko ten konfliktas, todėl dabar ji gyvena pas minėto buto šeimininką, kuris leido jai nemokamai gyventi. Nukentėjusiajai kartais su galva būna negerai, ji turi neįgalumą, iš trečio aukšto yra iškritusi. Gal ji supyko, kad jis ją išbarė. Ji pavydi, sako, kad jis vaikšto pas moteris.

Nukentėjusioji M. G. apklausiama teisme parodė, kad su kaltinamuoju santykiai yra labai geri, su jo motina taip pat gerai sutaria. Jie yra tiesiog draugai, bendro ūkio neveda. Dabar gyvena pas J. (duomenys neskelbtini). Susitiko su kaltinamuoju, nuėjo į parduotuvę, nusipirko butelį, nėjo pas buto šeimininką. Tikslaus laiko nežino. Atsakydami į teismo ir kitų proceso dalyvių klausimus nukentėjusioji parodė, kad nežino, kas atsitiko, jai prie parduotuvės davė per galvą, ji nukrito, atsikėlė ir nuėjo namo pas motiną J. Š.. Motina pamatė, kad ji kraujuota, todėl iškvietė greitąją pagalbą ir ją nuvežė į ligoninę. Susiuvo ausį ir paleido. Kai iškvietė pagalbą, tai ir policija atvažiavo. Dar buvo nuėjusi pas kaltinamąjį, ten buvo jo motina. Greitoji pagalba buvo atvažiavusi dar naktį. Per galvą jai davė prie parduotuvės Rinktinės g. Sudavė jaunas vaikinas, dar telefoną pavogė. Kai atsikėlė, nuėjo į namus. Kaltinamasis paklausė, kodėl ji kraujuota, duris atidarė buto šeimininkas. Kai ji atidarinėjo duris, nukrito, moteris pamatė ir pasakė, kad ji pastovėtų, kol ledą atneš. Moteris atnešė ledo ir ji nuėjo į namus. Nežino, kur ta moteris gyvena. Pasakė jiems, kad ją sumušė, paltas kraujuotas buvo. Dar šeimininkas paklausė, kodėl ji kraujuota. Kaltinamasis išėjo namo, o ji pas savo motiną, atsigulė virtuvėje. Motina iškvietė greitąją pagalbą, atvažiavo ir pareigūnai. Klausė, kodėl motina ir pareigūnus iškvietė. Tai vyko naktį. Sakė pareigūnams, kad ją sumušė kaltinamasis, nes yra pavydi, galvojo, kad jis pas moteris nuėjo. Iš pavydo pasakė pareigūnams neteisybę. Grįžo pėsčiomis naktį, apie 04.00 val., pas J., atsigulė ant grindų. Kitą dieną paskambino pareigūnai. Jos motina davė jai kitą telefoną, kad galėtų jai paskambinti. Tą numerį jos motina žinojo. Pasakė pareigūnams, kad negali pas juos ateiti. Gulėdama ant grindų pastebėjo, kad J. atidarė duris ir atėjo pareigūnai. Sakė jiems, kad blogai jaučiasi, nori miegoti, o jie sėdėjo ir rašė. Ji apkalbėjo kaltinamąjį. Ji pagulėjo, pamiegojo, pailsėjo, atsikėlė ir pas kaltinamąjį nuėjo. Jo motina paprašė pasilikti ir pasėdėti. Kaltinamasis įjungė muziką. Nesakė jam, kad buvo pas pareigūnus. Pasakė tik tai, kad ausį susiuvo. Ją apklausė tris kartus. Ji tą pačią dieną, kai ją apklausė, pasakė, kad nutrauktų bylą, nes kaltinamasis nekaltas. Vieną sykį klausė, antrą sykį irgi pasakė, kad jis nekaltas. Po to dar nuėjo į policiją ir parašė, kad kaltinamasis nekaltas, bet moteris jos raštą padėjo į dokumentų aplanką, pasakė, kad paskambins jai ir praneš, bet nepranešė. Vėliau vėl nuėjo ir prašė bylą nutraukti, sakė, kad nesąmones prišnekėjo. Nežino, kurią dieną ją apklausė. Kitą dieną. Iš pradžių sulaukė skambučio, tačiau atsakė, kad negali ateiti, nes nori miegoti. Po kurio laiko pareigūnas pats atėjo ir klausinėjo. Iš pradžių ji buvo parodžiusi, kad gulėjo ant grindų, kaltinamasis atėjo ir sudavė jai kojomis ir rankomis. Du kartus buvo taip parodžiusi. Vėliau prašė, kad viską nutrauktų. Kai pareigūnas buvo namie, taip pat sakė, kad nutrauktų. Ji nusiramino, pagalvojo, kodėl ji kaltina kaltinamąjį, juk jis nieko nedarė, ji pati nukrito, jai kitas vaikinas lauke davė per galvą. Tą patį sakė ir motinai. Kai ši kvietė pareigūnus, ji paklausė, kodėl ji taip daro, o motina atsakė, kad taip reikia. Tada ją nuvežė į ligoninę. Ji dar vaidino medikams, kad skaudą šonkaulius. Kai jie sėdėjo ir gėrė, jokių konfliktų nebuvo. Jai vaikinas lauke du kartus trenkė per galvą, t. y. į pakaušį ir nosį. Jis buvo už nugaros, tada perėjo į priekį, trenkė ir iškraustė kišenes. Dėl šonkaulio sugalvojo pati. Gal kai krito ant laiptų, kai duris atidarinėjo. Juto skausmą, kai nukrito, skaudėjo visą naktį, negalėjo apsiversti. Nepamena, ką sakė medikams. Savo motinai sakė, kad ją sudaužė, o kas tai padarė, nesakė. Gal ir sakė, kad kaltinamasis. Motina iškvietė gydytojus ir policiją. Kitą dieną pareigūnai atėjo pas ją į namus. Vėliau pati nuėjo pas juos. Buvo po to susitikę su kaltinamuoju, gražiai bendravo, nesupyko. Nepamena, kada pas pareigūnus buvo. Po to buvo nuėjusi pas juos antrą kartą, sakė, kad nutrauktų bylą. Pakeitė parodymus, bet neprisimena, kada. Ji buvo išmesta iš trečio aukšto, stuburas buvo sulaužytas. Turi atminties sutrikimų. Kai grįžo, duris atidarė J.. Ji iš karto atsigulė ant grindų, nieko nepasakojo. Ji sakė pareigūnams, kad kaltinamasis yra jos draugas, jie draugauja. Sakė, kad yra pikta, nes kaltinamasis atėjo, sudavė jai koja ir ranka. Iš pradžių sakė pareigūnams, kad kaltinamasis yra jos sugyventinis, bet vėliau sakė, kad tik draugas. Tą vakarą buvo išgėrus. Kai ką prisimena, kai ko ne.

Nukentėjusioji M. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 25 d. parodė, kad 2015 m. gruodžio mėn. iš 24 d. į 25 d. (duomenys neskelbtini), kur gyvena su sugyventiniu V. P., gėrė alkoholį. Buvo dviese kambaryje, kitame kambaryje buvo buto šeimininkas J. M.. V. pradėjo pavyduliauti, įtarė, kad ji buvo pas meilužį. Dėl to kilo konfliktas, iš pradžių žodinis. Ji atsigulė ir tada sugyventinis ją gulinčią pradėjo spardyti, taip pat trenkė jai kumščiais. Kiek buvo suduota smūgių, neatsimena. Sugyventinis smūgiavo į veidą, šonkaulius, pilvą. Po to sugyventinis išėjo. Ji tada išėjo pas motiną (duomenys neskelbtini), kur motina iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Sugyventinis ją spardė kojomis ir daužė rankomis. Greitoji medicinos pagalba ją nuvežė į Lazdynų ligoninę (1 t., b. l. 32).

Nukentėjusioji M. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. gruodžio 29 d. parodė, kad ji nuo 2015 m. gruodžio 24 d. iki 2015 m. gruodžio 25 d. 01.13 val. buvo bute (duomenys neskelbtini) kartu su savo draugu, su kuriuo negyvena, jo vardas V. P., kuris atėjo pas ją į svečius. Jiems būnant viename kambaryje, kilo žodinis konfliktas, nes jis pamanė, kad ji jį išduoda su kitu vyru. Žodinio konflikto metu jos draugas jos nebuvo nei pargriovęs nei pastūmęs, ji pati nusprendė atsigulti ant grindų esančio čiužinio. Tuo tarpu draugas buvo nuėjęs pas buto savininką J. M., po kurio laiko jis grįžo vienas iš šeimininko kambario į jos kambarį ir priėjęs jai iš dešinės pusės esančio šono su dešinės kojos batu jai iš viršaus trenkė su koja į kairį šoną 2 kartus, po ko vieną kartą į dešinę krūtį, viso smūgių buvo trys. Visų trijų smūgių metu juto fizinį skausmą, po ko V. P. pasilenkė prie jos ir dešinės rankos delnu trenkė jai du kartus, vieną į galvos sritį, dėl ko sužalojo jai ausį, ir vieną į dešinę akį. Šių dviejų smūgių metu juto fizinį skausmą. Po šių smūgių pas ją aplink dešinę akį atsirado mėlynė. Kai trenkė per kairę ausį savo dešiniu delnu, teko siūti kairę ausį. Dėl ko ji 2015 m. gruodžio 25 d. patruliams minėjo, kad jos draugas V. P. ją pastūmė, atsakyti negali, bet to tikrai nebuvo, ji pati atsigulė ant grindų, kur buvo čiužinys. Tikrai žino, kad jis jai trenkė tik du smūgius dešinės rankos delnu, ne kumščiu. Jos draugas V. P. tikrai jai su koja į pilvą netrenkė ir kumščiu taip pat netrenkė į pilvą, tai paminėjo, nes buvo susijaudinusi ir labai skaudėjo kairį šoną. Žino, kad kai po įvykio atvažiavo greitoji medicinos pagalba, ją nuvežė į Lazdynų ligoninę, kur jai nustatė kairėje pusėje vieno šonkaulio lūžį. Smūgiai buvo suduoti tik dešine koja du kartus iš viršaus į kairį šoną ir vieną kartą į dešinę krūtį, po ko dešinės rankos delnu trenkė vieną kartą į kairę ausį ir vieną kartą į dešinę akį (1 t., b. l. 38–40).

Nukentėjusioji M. G. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 18 d. parodė, kad būnant bute (duomenys neskelbtini) kartu su V. P. ir J. M. pritrūko alkoholinių gėrimų, todėl jos draugas V. P. davė jai pinigų alui. Ji išėjo ir nuėjo pas savo tėvus, kurie gyvena (duomenys neskelbtini), ir ten pas juos pabuvo. Grįžusi į butą (duomenys neskelbtini) rakino laiptinės duris ir susitrenkė į duris nosimi, buvo labai daug kraujo ant grindų. Tada ji įėjo į namus, buto šeimininkas dar atidarė jai duris ir jos pasiteiravo, kodėl ji tokia kraujuota. Ji jam atsakė, kad nukrito ir užsigavo nosį ir veidą. Tada į kambarį įėjo jos draugas V. P. ir pasiteiravo, kas ją taip sumušė. Ji atsakė, kad kažkoks tai vaikinas. Tada V. P. paklausė, kur ji buvo ir kodėl nieko neatnešė, liepė jai eiti gultis, o pats išėjo. Ji šiek tiek pagulėjo ir išėjo ieškoti V. P., nes manė, kad jis pas kokią „bobą“ nuėjo. Dar užėjo pas savo tėvus ir duris atidarė jos motina J. Š., ji nuėjo į virtuvę, tuomet motina pasiėmė telefoną ir iškvietė jai greitąją ir policiją. Ji dar pasiteiravo motinos, kam kvieti, o motina jai atsakė, kad ji visa kraujuota. Su greitąja atėjo policijos pareigūnai, kurie pasiteiravo, kodėl ji kraujuota. Ji atsakė, kad nežino, gal pati nukrito, gal sudaužė kas, sumušė ją V. (V. P. ), ji neatsimena. Greitoji ją apžiūrėjo ir pasakė, kad reikia vežti į Lazdynų ligoninę. Iš ligoninės ji pėstute grįžo į namus nakties metu. Jai 2015 m. gruodžio 25 d., apie 02.00 val., paskambino policijos pareigūnas ir paprašė atvykti į 1 PK, bet ji atsakė, kad negali, guli, jai yra labai blogai ir toliau gulėjo. Po ko į duris kažkas paskambino, šeimininkas J. atidarė duris ir pasakė kažkam praeiti iki kambario, kur ji gulėjo. Atėjo pareigūnas, kuris ją apklausinėjo, kažką ji sakė, kad jos sugyventinis ją sumušė, nors jis nėra jos sugyventinis, ji tikrai su V. P. negyvena, bendro ūkio neveda, kaip pažįstami susitinka. Kodėl ji pareigūnams sakė, kad jis yra jos sugyventinis, nežino, žino, kad jis yra tik jos draugas, su kuriuo kartais susitinka ir jie kartu pageria alkoholinių gėrimų. Ji tikrai, kai duris atidarė, krito su visu kūnu ant laiptų, gal tada ir susilaužė sau šonkaulį pati. Ir susimušė į laiptus akį ir nosį. Pareigūnams sakė, kad tai jos sugyventinis V. P., nes ji ant jo pyko, kad jis ją paliko ir jai teko jo ieškoti. Dėl to ir jį apkaltino ir pavadino savo sugyventiniu. V. P. nei karto jai netrenkė ir jokios fizinės prievartos prieš ją nenaudojo, jokio fizinio skausmo jai jis nesukėlė, ji tai pamelavo. Tarp jos ir draugo buvo tik barnis, nes V. P. ant jos šaukė, kas ją sumušė. Savo motinai melavo, kad ją jos draugas V. P. sumušė. Jai spaudimo tikrai niekas nedaro, ji žino, kad pati melavo, dėl to ir atėjo prisipažinti, kad nekaltai apkaltino savo pažįstamą V. P.. Prašo nutraukti pradėtą ikiteisminį tyrimą V. P. atžvilgiu, nes jis tikrai prieš ją nesmurtavo (1 t., b. l. 45–46).

Liudytoja J. Š. apklausiama teisme parodė, kad jos dukra M. G. dažnai prisigeria, tada tai mušasi, tai taikosi, čia gi meilė neišskiriama su V.. Dukra be buto, neturi kur gyventi. Dukra buvo pas ją atėjusi, sakė, kad daugiau su juo (kaltinamuoju) nebus, nes jis ją primušė, mėlyna visa buvo. Kai girtas krenti, tai apsidaužai, o čia visas veidas mėlynas buvo. Dukrą sumušė V., jos draugas. Datos tikslios negali pasakyti, dienos metu buvo atėjusi. Vieną kartą kvietė policiją, greitąją. Dukra buvo atėjusi pas ją, visa sudaužyta, todėl ji iškvietė greitąją. Dukra sakė, kad ją sumušė jos draugas V.. Nežino, kur dukra galėjo būti sumušta, neklausė. Dukra su V. yra neišskiriami draugai, tačiau jos nepriima V. motina. Dukra su V. visada būna kartu. Pati gyvena (duomenys neskelbtini). Iki Rinktinės g. nėra toli. Pagarsinus liudytojos J. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 42–43), ji parodė, kad jau daug laiko praėjo, todėl palaiko tuos parodymus, kuriuos davė anksčiau.

Liudytojas J. M. apklausiamas teisme parodė, kad M. atėjo sudaužyta, ji dažnai prašo pinigų prie prekybos centro, gal jai kas trenkė į galvą. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), pas jį laikinai gyveno ir M. Kartais pas jį ateina ir kaltinamasis, kuris su M. yra seni pažįstami, jie bendrauja kaip vyras ir žmona. Grįžusi namo, ji pasakė, kas ją sumušė V., bet jis nelabai tuo tiki. Kai ji atėjo, buvo sumušta, kraujuota. Ar ji bute buvo, ar miegojo, jis nežino, seniai viskas buvo. Neprisimena, ar bute buvo V., kai ji grįžo. Ją greičiausiai sumušė prie „Žalgirio“ parduotuvės. Nežino, ar tą vakarą tarp jų buvo konfliktas. Pagarsinus liudytojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 35), jis parodė, kad jis viską papasakojo iš M. žodžių. Jo visi parodymai yra teisingi. Neprisimena, ar M. atėjo arba buvo kambaryje sumušta. Galėjo būti, kad girdėjo smūgius ir šūksnius. Kaltinamasis išėjo po visko į namus. Gal ir buvo, kad jis rado M. kambaryje. Ji girta po kambarį vaikšto, gal kur nors nukrito.

Liudytojas J. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gruodžio 25 d. parodė, kad laikinai pas save yra priėmęs gyventi pažįstamą M., pas kurią kartais būna sugyventinis, kurio vardo ir pavardės nežino. 2015 m. gruodžio 24 d. vakare buvo pas save kambaryje, o M. su sugyventiniu kitame kambaryje. Išgirdo, kaip M. sugyventinis rusų kalba šaukė, kad nužudys ją, po ko pasigirdo smūgiai. Po to M. sugyventinis išėjo iš buto. Konflikto nematė, tik girdėjo. Užėjęs į kambarį rado gulinčią M., kuri buvo kraujuotu veidu. M. pasakė, kad ją sumušė sugyventinis, po to apsirengė ir išėjo (1 t., b.l. 35).

Liudytojas M. L. apklausiamas teisme parodė, kad dirba Patrulių rinktinėje patruliu. Atsimena paskutinį atveji, kai rašė protokolus už gėrimą abiem asmenims (kaltinamajam ir nukentėjusiajai), tai buvo prieš porą savaičių. Pagarsinus liudytojo M. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 92–93), jis parodė, kad šiek tiek pamena tai. Atsimena, kad nukentėjusiąją greitoji išvežė, iš jos buvo atimtas telefonas, todėl ji skambino iš mamos telefono. Nukentėjusios veidas buvo sumuštas. Jos motina vadino ją alkoholike. Patvirtina savo ankstesnius parodymus, nes tada geriau viską atsiminė.

Liudytojas T. P. apklausiamas teisme parodė, kad teko matyti tiek kaltinamąjį, tiek nukentėjusiąją. Pagarsinus liudytojo T. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b. l. 90), jis parodė, kad dabar atsimena. Kaltinamojo tada nebuvo. Buvo nuvažiavę į įvykį, lygtai tai motina kvietė policiją. Buvo nukentėjusioji ir jos motina. Nukentėjusioji buvo sumušta, veidas. Paklausus, kas įvyko, ji atsakė, kad sumušė, tačiau ne šitame bute, o kitur. Lyg tai Rinktinės g. Paklausus, kas sumušė, atsakė, kad jos draugas. Draugo vardo ir pavardės nepamena. Kai ją sumušė, ji atėjo pas savo motiną ir ši iškvietė policiją. Atvažiavo greitoji ir nukentėjusiąją išvežė į Lazdynų ligoninę. Motina buvo negražiai apie dukrą atsiliepusi. Nukentėjusioji bandė butą nurodyti, kur ją sumušė, po to dar kitą adresą sakė. Nukentėjusioji sakė, kas bute ją sumušė. Klausinėjo, koks adresas. Nukentėjusioji atsakė, kad Rinktinės g. 20, po to kitą adresą nurodė. Neblaivi ji buvo, todėl negalėjo nurodyti.

Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus 2016 m. sausio 11 d. rašte nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 25 d. 01.11 val. sistemoje įregistruotas pranešimas dėl įvykio (duomenys neskelbtini), taip pat nurodyta, kad skambučio skaitmeninė kopija išsiųsta el. paštu policijai (1 t., b. l. 6). Iš 2016 m. vasario 10 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas iš Bendrojo pagalbos centro gautas garso įrašas, kuris įrašytas į CD diską, paleidus garso įrašą girdisi moteriškas balsas, prisistatantis kaip J. Š., kuri prašo gydytojo atvažiuoti dėl moters, kuri atėjo pas ją į namus (duomenys neskelbtini) ir kurią sumušė jos sugyventinis (1 t., b. l. 7, 8–9).

Iš 2015 m. gruodžio 25 d. apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas dviejų kambarių butas (duomenys neskelbtini), apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 11–15).

Iš 2015 m. gruodžio 29 d. apžiūros protokolo matyti, kad dalinai apžiūrėtas M. G. kūnas, apžiūros metu fotografuota (1 t., b. l. 48–52).

Iš VšĮ Greitosios medicinos pagalbos stoties pateiktos iškvietimo kortelės matyti, kad 2015 m. gruodžio 25 d. 01.25 val. nuvykta adresu (duomenys neskelbtini), kortelės skiltyje „Kvietimo priežastis“ nurodyta, jog moteris (M. G.) sumušta, sąmoninga, kraujuoja, kortelės skiltyje „Ypatingos aplinkybės“ nurodyta, jog sumušė draugas (1 t., b. l. 61–62).

Iš VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo matyti, kad kreipimosi data ir laikas – 2015 m. gruodžio 25 d. 01.54 val., traumos data ir laikas – 2015 m. gruodžio 25 d. 01.15 val., traumos aplinkybės – (duomenys neskelbtini) bute sumušė V. P. (1 t., b. l. 66), o iš Paciento, patyrusio galvos traumą, apžiūros PKS protokolo matyti, kad skiltyje „Traumos (ligos) laikas“ nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 25 d. sumušė draugas (1 t., b. l. 68).

Iš 2016 m. balandžio 12 d. apžiūros protokolo matyti, kad teismo medicinos ekspertas J. M. P., apžiūrėjęs M. G. medicininius dokumentus, pateikė išvadą, jog M. G. nustatyta muštinė dešinio viršutinio voko ir kairio užausio srities (pobūdis nenurodytas) žaizda su poodinėmis kraujosruvomis veide bei šešto kairės pusės šonkaulio lūžis ties vidurine pažastine linija; tai padaryta smūginiais kietų bukų riboto paviršiaus, baukabriaunių daiktų poveikiais (neatmetama, kad užausio žaizda galėjo būti padaryta plėšiant ausies kaušelį nuo galvos rankomis) prieš kreipiantis medicininės pagalbos; sužalojimas visumoje atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl šonkaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui; muštinė voko ir užausio srities žaizdos su poodinėmis kraujosruvomis, paimtos atskirai nuo šonkaulio lūžio, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (1 t., b. l. 82–83). J. M. P. ikiteisminio tyrimo metu atsakydamas į jam pateiktą klausimą, ar M. G. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti pačiai jai krentant ant laiptų visų kūnu, atsakė, kad pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją kūne jie negalėjo būti padaryti pačiai krentant ant laiptų (1 t., b. l. 88).

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Teismas, įvertinęs minėtus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė padarius BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal teismų praktiką BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostata, kad teismo nuosprendis turi būti pagrįstas tik tais įrodymais, kurie išnagrinėti teisiamajame posėdyje, neturi būti suprantama tiesiogiai, t. y. kad nuosprendis turi būti grindžiamas tik tais kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę nuosprendį grįsti visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais įrodymais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis; perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, nustačius BPK 276 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytas aplinkybes; byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, kaip liudytojus apklausti apklausą ikiteisminio tyrimo metu atlikusius pareigūnus (BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalys); perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431-746/2015).

Nagrinėjamu atveju teismas vadovaujasi nukentėjusiosios M. G. ne teisme duotais parodymais, o jos parodymais, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gruodžio 25 d. ir 2015 m. gruodžio 29 d. Nukentėjusioji, apklausta iš karto po įvykio, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, t. y. kad išgertuvių bute (duomenys neskelbtini), kuriame ji laikinai gyveno, metu tarp jos ir jos draugo V. P. kilo konfliktas dėl jos tariamo meilužio ir V. P. iš pavydo ją sumušė.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog teisme perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis – šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, tačiau jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-179/2010, 2K-451/2013, 2K-228/2014). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui, galutiniam įrodymų įvertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutartis byloje Nr. 2K-431-746/2015). Taigi nukentėjusiosios M. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji vėliau keitė parodymus, neabejotinai yra svarbūs bendrame šios bylos kontekste.

Iš bylos medžiagos matyti, kad yra ir kitų įrodymų, patvirtinančių minėtus nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad būtent kaltinamasis iš pavydo panaudojo prieš ją fizinį smurtą. Nukentėjusiosios 2015 m. gruodžio 25 d. ir 2015 m. gruodžio 29 d. duoti parodymai apie panaudoto smurto pobūdį ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus yra nuoseklūs. Juos patvirtinta liudytojos J. Š. (nukentėjusiosios motinos) teisme duoti parodymai apie tai, kad jos dukra buvo pas ją atėjusi, sakė, kad daugiau su juo (kaltinamuoju) nebus, nes jis ją primušė, mėlyna visa buvo, liudytojų (policijos pareigūnų) teisme duoti parodymai apie tai, kad pagal iškvietimą atvykus į nukentėjusiosios motinos butą nukentėjusioji nurodė, jog ją kitame bute sumušė jos draugas, liudytojo J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie tai, kad 2015 m. gruodžio 24 d. vakare buvo pas save kambaryje, o M. su sugyventiniu kitame kambaryje; išgirdo, kaip M. sugyventinis rusų kalba šaukė, kad nužudys ją, po ko pasigirdo smūgiai, užėjęs į kambarį rado gulinčią M., kuri buvo kraujuotu veidu.

Minėti nukentėjusiosios parodymai patvirtinti ir kita baudžiamojoje byloje surinkta ir ištirta rašytine medžiaga. Visų pirma, tai Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas, iš kurio matyti, kad J. Š. prašo atvažiuoti dėl moters, kuri atėjo pas ją į namus (duomenys neskelbtini) ir kurią sumušė jos sugyventinis. Antra, tai nukentėjusiąją apžiūrėjusių gydytojų iš karto po įvykio medicininiuose dokumentuose iš nukentėjusiosios žodžių nurodytos aplinkybės, kad ją sumušė V. P., jos draugas. Trečia, specialisto išvada, kurioje nustatytos nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Ketvirta, minėti apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys. Taigi nukentėjusiosios M. G. ikiteisminio tyrimo metu 2015 m. gruodžio 25 d. ir 2015 m. gruodžio 29 d. duoti parodymai patvirtinti kitais neabejotinais įrodymais ir atitinka kaltinime nurodytas faktines įvykio aplinkybes.

Nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. vasario 18 d. ir teisme duoti parodymai, kad ją nurodytą dieną sumušė ne kaltinamasis, o vaikinas prie parduotuvės, be to, grįždama jį pati susižalojo pargriovusi ant laiptų, teismo vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja ne tik kitiems minėtiems įrodymams, kurių visuma nuosekliai papildo ir patvirtina nukentėjusiosios 2015 m. gruodžio 25 ir 2015 m. gruodžio 29 d. duotus parodymus, bet ir specialisto paaiškinimams, kad pagal sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją kūne M. G. nustatyti sužalojimai negalėjo būti padaryti pačiai krentant ant laiptų. Be to, nukentėjusioji teisme parodė, kad jai nepažįstamas vaikinas prie parduotuvės sudavė du smūgius – į pakaušį ir nosį, tačiau medicininiuose dokumentuose smūgis į pakaušį nėra užfiksuotas.

Teismui nekyla abejonių, kad keisdama parodymus M. G. siekė, kad jos sugyventinis išvengtų baudžiamosios atsakomybės, nes, bylos duomenimis, jie bendrauja iki šiol. Šias aplinkybes patvirtina teisme apklausta nukentėjusiosios motina J. Š. ir liudytojas M. L., kuris nurodė, kad prieš šią apklausą teisme jam teko rašyti protokolus V. P. kartu su M. G. dėl alkoholinių gėrimų gėrimo. Be to, nukentėjusioji teisme nurodė ir tokias aplinkybes, kurių nebuvo nurodžiusi nei vienoje iš minėtų apklausų ikiteisminio tyrimo metu, t. y. kad ją sumušė vaikinas prie parduotuvės. Tai parodo nukentėjusiosios siekį bet kokiais būdais padėti kaltinamajam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Dėl analogiškų priežasčių teismas kritiškai vertina liudytojo J. M. teisme duotus parodymus, kurie iš esmės skiriasi nuo jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. Šis liudytojas iki šiol bendrauja tiek su nukentėjusiąja, kuri pas jį gyvena ir kuri taip pat keitė savo parodymus, tiek su kaltinamuoju, kuris dažnai ateina pas nukentėjusiąją. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu liudytojas J. M. yra linkęs nurodyti įvykio aplinkybes kaltinamojo naudai, tačiau nurodė jas neįtikinamai, nes teismo posėdyje nesugebėjo įtikinamai atsakyti į proceso dalyvių papildomus klausimus, painiojosi savo nurodomose aplinkybėse. Be to, pagarsinus šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, šis juos patvirtino kaip teisingus.

Kaip minėta, kad kaltinamasis savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusioji grįžo į butą jau sumušta. Kadangi šie kaltinamojo parodymai prieštarauja kitiems teismo aptartiems įrodymams, teismas jais nesivadovauja parodymais.

Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad V. P. 2015 m. gruodžio 25 d., apie 01.00 val., bute (duomenys neskelbtini), konflikto metu batu apauta koja iš viršaus du kartus sudavė ant čiužinio gulinčiai nukentėjusiajai sugyventinei M. G. į kairį šoną, vieną kartą į dešinę krūtį, dešinės rankos delnu sudavė nukentėjusiajai M. G. į kairę ausį ir į dešinę akį, taip smurtaudamas prieš šeimos narį sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą dėl padarytų muštinių dešinio viršutinio voko ir kairio užausio srities žaizdų su poodinėmis kraujosruvomis veide bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą dėl padaryto šešto kairės pusės šonkaulio lūžio ties vidurine pažastine linija. Jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, kadangi teismui nekyla abejonių, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja įvykio metu buvo ir dabar yra sugyventiniai, o tai prilyginama šeimos narių statusui (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Aplinkybė, kad kaltinamasis su nukentėjusiąja kartu gyvena ne nuolat, nesuteikia pagrindo jų nelaikyti sugyventiniais. Kaltinamojo ir nukentėjusiosios teiginius, kad jie nėra sugyventiniai, paneigia liudytojo J. M. parodymai, kuris minėtų asmenų santykius apibūdino kaip vyro ir žmonos, taip pat šios liudytojo nurodomos aplinkybės, jog nukentėjusioji gyvena jo bute ir pas ją dažnai ateina ir pasilieka nakvoti kaltinamasis. Nukentėjusiosios motina J. Š. taip pat patvirtino kaltinamojo ir nukentėjusiosios glaudus ir meilės jausmais paremtus nuolatinius santykius. Patys kaltinamasis ir nukentėjusioji neneigė, kad įvykio dieną tarp jų buvo kilusios pavydo scenos. Tai, kad jie ir toliau bendrauja ir būna kartu patvirtina minėti liudytojo M. L. parodymai, kad jam teko jiems abiem rašyti protokolus už alkoholinių gėrimų vartojimą. Be to, nukentėjusioji turėjo ir pateikė pareigūnams V. P. vardu išduotą maitinimo taloną (1 t., b. l. 54–57). Ši aplinkybė papildomai patvirtina jų bendravimo, kaip sugyventinių, faktą.

Teismas, skirdamas bausmę V. P., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas žmogaus sveikatai, veika baigta), į tai, kad nenustatytą atsakomybę lengvinančių aplinkybių, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – teistas 2 kartus, baustas administracine tvarka, nedirbantis, Vilniaus priklausomybės ligų centre nekonsultuotas ir negydytas, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas, Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė (2 t., b. l. 14–16).

Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. P. už padarytą nusikaltimą skirtina bausmė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijos ribose, bausmės dydį nustatant tarp minimalaus ir vidurkio. Teismo vertinimu, atsižvelgus į anksčiau išvardytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias tiek kaltinamąjį, tiek jo įvykdytą nusikaltimą, tik laisvės atėmimo bausmė ir tik tokio dydžio atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių galimybę atidėti bausmės vykdymą. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Minėta, kad V. P. praeityje yra teistas du kartus (vieną kartą už labai sunkų nusikaltimą, kitą – už apysunkį, du kartus lygtinai paleistas, vieną kartą jam buvo atidėtas bausmės vykdytas, tačiau vėliau panaikintas, teistumas neišnykęs), baustas administracine tvarka, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, turi problemų dėl alkoholio vartojimo (šį faktą patvirtina jam skirtos administracinės nuobaudos už alkoholinių gėrimų gėrimą viešose vietose arba girto pasirodymą). Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju bausmės tikslai kaltinamojo V. P. atžvilgiu gali būti pasiekti tik izoliavus jį nuo visuomenės, t. y. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.

Ikiteisminio tyrimo metu V. P. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (1 t., b. l. 119–122) paliktinos galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios.

Ikiteisminio tyrimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 76,17 Eur turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 22–23). Civilinis ieškinys grindžiamas tuo, kad M. G. dėl patirtų sužalojimu buvo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Suteiktų gydymo paslaugų kainą – 76,17 Eur, ji buvo sumokėta iš PSDF biudžeto lėšų, o PSDF biudžetą vykdo Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir teritorinės ligonių kasos.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalį, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Nukentėjusiojo M. G. gydymo išlaidas padengė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, todėl ji turi į padariusį žalą asmenį (V. P.) regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Iš prie ieškinio pateikto gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusios gydymo išlaidos yra 76,17 Eur, todėl ši suma Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistina iš kaltinamojo V. P. (1 t., b. l. 24).

Nagrinėjant bylą teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos 321 Eur išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atlyginimo. Teismas pažymi, kad šioje byloje, siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios. Esant nurodytoms aplinkybėms, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo yra netenkinamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir skirti jam 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. P. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

V. P. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti jai iš V. P. 76,17 Eur (septyniasdešimt šešis eurus 17 ct) turtinei žalai atlyginti.

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš V. P. atmesti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.