Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-24 · Administracinė byla Nr. I-5549-289/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-24
Bylos Nr.
I-5549-289/2019
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-00941-2019-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Virginijus Stankevičius
Pareiškėjas
V. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-5549-289/2019Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00941-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 24 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Virginijus Stankevičius,sekretoriaujant Jolantai Miežienei,dalyvaujant pareiškėjui V. P.,

nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atstovui,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo patikslintą skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmuose 2019 m. gegužės 27 d. gautas skundo papildymas (b. l. 8), kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. sausio 22 d. nutarimą Nr. 25/04-110 „Dėl suimtojo nubaudimo“ (b. l. 10). 2019 m. birželio 17 d. gautas pareiškėjo skundo papildymas, kuriuo prašoma iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 1 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos.

Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartimi (b. l. 37-39) nutarta pareiškėjo V. P. 2019 m. birželio 14 d. patikslintą skundą dalyje dėl 1000 Eur neturtinės žalos ir 1 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priimti; pareiškėjo V. P. prašymo atleisti nuo likusios žyminio mokesčio dalies (15 Eur) mokėjimo netenkinti; pareiškėjo V. P. 2019 m. gegužės 2 d. skundą ir 2019 m. gegužės 27 d. patikslintą skundą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 25/04-110 panaikinimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendimo panaikinimo laikytini nepaduotais; pareiškėjo V. P. 2019 m. birželio 14 d. patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimo, kuriuo prašoma už padarytą žalą valstybei regreso tvarka išreikalauti iš ją padariusio Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūno, atsisakyti priimti, nes skundą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas bylą vesti asmuo.

Šalies argumentai

Pareiškėjo 2019 m. birželio 14 d. patikslintame skunde (b. l. 23) nurodoma, kad 2019 m. sausio 21 d. sužinojęs, kad jam surašytas tarnybinis pranešimas apie tarimą pažeidimą, pasijuto žlugdomas, bejėgis, nes tokį prižiūrėtojų elgesį buvo ne kartą matęs anksčiau. Pareiškėjas viduryje nakties buvo neteisėtai pažadintas iš miego, pareigūnai net nepaklausė pareiškėjo, ar kieno nors kito pavardės, tai turėtų būti matoma iš prižiūrėtojų video registratorių. Šiaulių tardymo izoliatoriaus dienotvarkėje yra parašyta, kad nuo 22.00 val. iki 6.00 val. „nepertraukiamas miegas“. Po tokių pareigūnų veiksmų patyrė ne tik psichologinę žalą, nes atsirado nepasitikėjimo savimi jausmas ir pareigūnais, patyrė ilgalaikę įtampą, nuolat jausdavo pavojų, kad vėl neatsitiktų ko nors panašaus. Taip pat patyrė ir apčiuopiamą žalą, nes gavęs nuobaudą iki šiol negalėjo būti skatinimas, pablogėjo pareiškėjo reputacija, sumažėjo galimybės išeiti anksčiau laiko. Šiuo metu pataisos namuose dėl to, kad turi galiojančią nuobaudą, pareiškėjo neįtraukia į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3 sektoriuje veikiančią programą „Žalioji oazė“ (skirtame sklype galima auginti daržoves ir pan.), taip pat negali būti perkeliamas į lengvesnio režimo lokalinį sektorių, kur nuteistieji laisvai gali išeiti į lauką.

Pareiškėjas 2019 m. spalio 1 d. teismo posėdyje nurodė, kad jam sunku gintis, nes nebuvo užfiksuota stebėjimo kameromis. Atlikdamas bausmę nebuvo baustas, tik skatintas. Pareiškėjas visą laiką keldavosi 6 val. ir guldavausi prieš 22.00 val. Kituose kalėjimuose išjungiama elektra. Nurodė, kad tą dieną jau snaudė, kai jam liepė nusiimti kelnes nuo lovos galo. Prie kameros koridoriuje yra elektros jungikliai ir kai kurie pareigūnai išjungia elektrą. Pareiškėjas nežino, kaip tą dieną kas vyko, nes snaudė, pareiškėjo televizoriuje nustatytas laikmatis ir televizorius išsijungdavo. Baudžiamas kas nors iš kameros, kad paskui kameroje gyvenantys asmenys išsiaiškintų tarpusavyje. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimą skundė Kalėjimų departamentui prie LR teisingumo ministerijos. Į skundus Kalėjimų departamentas nereaguoja. Jie palieka viską spręsti pataisos įstaigai.

Atsiliepimas

Atsakovės Lietuvos valstybės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsiliepime (b. l. 53–54) nurodoma, kad pareiškėjo skundo dalyje, kuri teismo priimta, pareiškėjas nurodo patyręs neturtinę žalą dėl neteisėto Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnų elgesio bei dėl neteisingo Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. sausio 22 d/ nutarimo Nr. 25/04-110 priėmimo. Pareiškėjas skunde dėsto savo pamąstymus bei daro prielaidas, jog Šiaulių tardymo izoliatoriuje neteisėtai ir nepagrįstai atliekamos kratos, tačiau tokių veiksmų išgyvenimais ar patirtais nepatogumais, nenurodo, kad jo atžvilgiu kada nors būtų atlikta krata. Taip pat pažymi, kad gali būti ginama tik objektyviai egzistuojanti subjektinė teisė, kuri yra reikšminga, vertinga konkrečiam teisės subjektui, šiuo atveju - pareiškėjui. Atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamame skunde pareiškėjas nenurodo konkrečiai jo galimai patirtų nepatogumų, nedetalizuoja, kokią žalą jis patyrė, o tariamą kratų atlikimo neatitikimą teisės aktams abstrakčiai sieja su kitų asmenų subjektinių teisių apsauga. 2019 m. sausio 20 d. įstaigoje užregistruoti pareigūnų tarnybiniai pranešimai Nr. 79/09-182 bei Nr. 79/09-183, iš kurių matyti, kad suimtasis V. P., laikomas 106 kameroje, 23 val. nemiegojo, žiūrėjo televizorių, į pareigūnų daugkartinius reikalavimus išjungti televizorių ir laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos, nereagavo. Tokiu savo elgesiu suimtasis pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus. Pažymi, kad suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę Šiaulių TI direktorius yra patvirtinęs 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 1/01-58, dienotvarkėje nustatytas suimtiesiems, nuteistiesiems skirtas darbo ir poilsio laikas, tame tarpe nepertraukiamas miegas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. Atsižvelgiant į tai, kad 23 val. pareiškėjas žiūrėjo televizorių, Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 25/04-110 pareiškėjui skirtas papeikimas. Pažymi, kad tarnybinius pranešimus surašę pareigūnai, be visa ko, vadovaujasi ir pagarbos žmogui ir valstybei principu, yra davę priesaiką, todėl nėra pagrindo abejoti priesaiką davusių valstybės statutinių tarnautojų pasirašytais tarnybiniais pranešimais. Kadangi nuobauda skirta pagrįstai, nėra pagrindo pareiškėjui priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina tai, kad pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog patyrė turtinę žalą, tačiau turtinei žalai pagrįsti rašytinių dokumentų nepateikė. Teismai, spręsdami klausimą dėl atlygintinės turtinės žalos realumo ir įrodytinumo, negali remtis vien prielaidomis, todėl pareiškėjo reikalavimas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo V. P. 2019 m. birželio 14 d. patikslintas skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamas administracinis ginčas kilo dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl valstybės institucijos neteisėtų aktų, atlyginimo. Pareiškėjas turtinės ir neturtinės žalos atsiradimą kildina iš galimai neteisėtų Šiaulių tarymo izoliatoriaus veiksmų skiriant pareiškėjui nuobaudą.

Atkreiptinas dėmesys, kad ginčas šioje administracinėje byloje nagrinėjamas tik neturtinės ir turtinės žalos atlyginimo aspektu. Dėl nurodytos priežasties Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai, susiję su 2019 m. sausio 22 d. nuobaudos Nr. 25/04-110 skyrimu pareiškėjui, vertintini tik LR civilinio kodekso (toliau – ir CK) CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. ar atsakovės atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti (kitaip tariant, ar nebuvo pažeistos tam tikros teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą) (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-146/2017).

Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju – Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei, pagal Lietuvos Respublikos CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

Kaip jau buvo minėta, pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą, viena iš būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti yra neteisėti veiksmai (CK 6.271 straipsnis), todėl sprendžiant ginčą dėl žalos atlyginimo teismas turi nustatyti, ar atitinkami veiksmai (neveikimas), dėl kurių atsiradusią žalą prašoma atlyginti, yra neteisėti (teisėti).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes ir, kitaip elgdamasis, išvengti nuostolių.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2019 m. sausio 22 d. nutarimu Nr.25/04-110 „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (toliau – ir Nutarimas) (b. l. 10) pareiškėjui skirtas papeikimas.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. balandžio 11 d. sprendime (b. l. 2) nurodyta, kad atsižvelgdamas į padaryto pažeidimo aplinkybes, pareiškėjo paaiškinimą bei vadovaudamasis Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniais, Šiaulių tardymo izoliatorius 2019 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 25/04-110 nuobaudą-papeikimą pareiškėjui paskyrė pagrįstai.

Nutarimas priimtas remiantis Suėmimo vykdymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktais, Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 d. įsakymu Nr.1/01-110, patvirtinusiu Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkę, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 27.1 punktu, taip pat atsižvelgiant į suimtojo rašytinį pasiaiškinimą ir vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 34 ir 36 straipsniais, į tai, kad pareiškėjas nebaustas drausmine tvarka.

2019 m. sausio 20 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus 3-os pamainos vyresniojo specialisto I. K. tarnybiniame pranešime (b. l. 47) pranešama, kad 2019 m. sausio 20 d. 23 val. 00 min., vykdydamas tarnybą 3-ojo aukšto korpuse pastebėjo, kad V. P., gim. 1967 m. balandžio 9 d., kuris laikomas kameroje Nr. 106, nemiegojo, žiūrėjo televizorių. Į Apsaugos ir priežiūros skyriaus 3-ojo korpuso vyresniojo specialisto I. K. reikalavimus išjungti televizorių ir laikytis įstaigos nustatytos tvarkos V. P. nereagavo. Tokiu elgesiu V. P. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pranešime taip pat nurodoma, kad pažeidimą kartu užfiksavo jaunesnioji specialistė G. Č.-Riepšienė. Liudytojas I. K., kuris buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, teismo posėdyje paliudijo, kad toks pažeidimas yra „klasikinis“. Žino, kad pareiškėjas žiūrėjo televizorių. Nurodė, kad tiksliai aplinkybių dėl sausio mėnesio įvykio neatmena, bet žino kaip dirba. Tokiais atvejais neinama į kameros vidų, atidaromos durys, žmogus perspėjamas. Pareiškėjas nevykdė teisėto reikalavimo. Būtų nerašę tarnybinio pranešimo, jei pareiškėjas būtų išjungęs televizorių. Konflikto nekilo. Į pareiškėjo klausimą liudytojui, kodėl apskritai neišjungė elektros kameroje, liudytojas nurodė, kad elektros išjungimas nėra praktikuojamas. Pažymėjo, kad įtikinama, kas kuriame gulte miega, yra kameros kortelės.

2019 m. sausio 20 d. Apsaugos ir priežiūros skyriaus 3-os pamainos jaunesniosios specialistės G. Č.-Riepšienės tarnybiniame pranešime (b. l. 48) pranešama, kad 2019 m. sausio 20 d. 23 val. 00 min., vykdydama tarnybą aštuntame priežiūros poste pastebėjo, kad suimtasis V. P., gim. 1967 m. balandžio 9 d., kuris laikomas kameroje Nr. 106, nemiegojo, žiūrėjo televizorių. Į specialisto I. K. daugkartinius reikalavimus išjungti televizorių ir laikytis įstaigoje nustatytos tvarkos nereagavo. Tokiu savo elgesiu suimtasis V. P. pažeidė Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktą. Liudytoja G. Č.- Riepšienė, kuri buvo įspėta dėl melagingų parodymų davimo, teismo posėdyje nurodė, kad į kamerą vėlai vakare neužeina, atidaro kameros duris. Perspėjama, jei nesilaikoma tvarkos, tada rašomas tarnybinis pranešimas. Perspėjo pareiškėją dar kartą, tada rašė tarnybinį pranešimą. Prie kameros durų yra kortelės su nuotraukomis; iš gultų žino, kas, kur guli. Kameroje degė naktinis apšvietimas. Nėra abejonių, visada įsitikina dėl ko bus rašomas pranešimas, perspėja ne vieną kartą.

Pareiškėjo 2019 m. sausio 21 d. paaiškinime (b. l. 49) nurodoma, šių metų sausio 20 d. 23.00 val. miegojo, kol jo nepažadino pareigūnai ir liepė nuo lovos galo nusikalbinti kelnes; pareiškėjas paaiškinime nurodė, kad televizoriaus nežiūrėjo.

Iš pareiškėjo paaiškinimo matyti, kad pareiškėjas suprato, jog tarnybiniuose pranešimuose yra kalbama apie 23.00 val. galimai padarytą pažeidimą – televizoriaus žiūrėjimą. Nors teismo posėdyje nurodė, kad savo televizoriuje užstato laikmatį ir jis išsijungia, šių aplinkybių savo paaiškinime pareiškėjas nenurodė.

Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad suimtieji privalo vykdyti įstatymų reikalavimus ir laikytis tardymo izoliatoriuje nustatytos vidaus tvarkos; 1 dalies 2 punkte numatyta, kad suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus.

Nutarimas priimtas remiantis Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2018 m. kovo 29 įsakymu Nr./01-110 patvirtinta Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarke. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr./01-58 patvirtintos Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės redakcija. Pažymėtina, kad nebegaliojančios redakcijos pateikimas teismui nelaikytinas tinkamu 2019 m. liepos 4 d. teismo nutarties, įpareigojusios atsakovės atstovą pateikti teismui medžiagą, susijusią su Šiaulių tardymo izoliatoriaus 2019 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 25/04-110 priėmimu, įvykdymu. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ir pateiktoje nebegaliojančioje redakcijoje ir Nutarime minimoje normoje numatytas nepertraukiamas miegas nuo 22.00 val. iki 06.00 val. ir dėl šios aplinkybės nekilo ginčo teismo posėdžiuose, kuriose dalyvavo pareiškėjas, bylos atnaujinimo instituto dėl papildomų įrodymų pateikimo (ginčui aktualios Suimtųjų ir nuteistųjų dienotvarkės redakcijos) ir Administracinių bylų teisenos įstatymo 83 straipsnio 1 dalies 1 punkto (administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas jeigu nustatytu laiku be pateisinamų priežasčių pareigūnai ir asmenys nevykdo teisėjo ar teismo reikalavimų pateikti dokumentus ar kitą medžiagą) taikymas nėra tikslingi.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2016 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. V-125 patvirtinto Elektros prietaisų įsigijimo, perdavimo ir naudojimosi laisvės atėmimo vietų įstaigose tvarkos aprašo 27.1 papunktyje numatyta, kad suimtieji ir nuteistieji elektros prietaisais naudojasi tik laisvalaikio, išskyrus nepertraukiamo miego, metu.

Išklausius liudytojų parodymus teismo posėdyje darytina išvada, jog jie neprieštarauja jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindą abejoti liudytojų (pareigūnų) šališkumu.

Sutiktina su pareiškėjo nuomone, kad nesant įrengtų filmavimo įrenginių / teisės aktų pažeidimams fiksuoti nenaudojant garso / vaizdo įrašymo priemonių, galėtų būti apsunkinama pareiškėjo teisė ginčyti nuobaudos teisėtumą, apgrįsta savo gynybinę poziciją. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (ginčui aktuali nuo 2016 m. sausio 28 d. galiojanti redakcija) (toliau – ir Taisyklės) 12 punkte numatyta, kad tardymo izoliatorių teritorijai saugoti gali būti įrengtas inžinerinių ir techninių apsaugos priemonių kompleksas, 16 punktas nustato, kad kamerų langai ir durys gali būti blokuojami apsaugos signalizacijos priemonėmis bei stebėjimo kameromis. Kartu minėtų Taisyklių 2 punktas nustato, kad taisyklės taikomos naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems tardymo izoliatoriams. Veikiantiems tardymo izoliatoriams taikomi tik tie šių taisyklių reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Šiuo atveju Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosioms patalpoms nėra imperatyviai taikomi taisyklių 12, 16 punkto reikalavimai, tačiau, kartu minėtos normos nedraudžia daryti garso / vaizdo įrašą galimiems pažeidimams fiksuoti.

Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skiriant nuobaudas, atsižvelgiama į pažeidimo padarymo aplinkybes, į paskirtų nuobaudų kiekį ir pobūdį, taip pat į nuteistojo rašytinį pasiaiškinimą dėl pažeidimo. Skiriamos nuobaudos turi atitikti padaryto pažeidimo sunkumą ir pobūdį.

Dar kartą akcentuotina, kad Šiaulių tardymo izoliatoriaus veiksmai, susiję su 2019 m. sausio 22 d. nuobaudos Nr. 25/04-110 skyrimu pareiškėjui, vertintini tik CK 6.271 straipsnio 4 dalies prasme, t. y. ar atsakovo atstovo Šiaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojai veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti (kitaip tariant, ar nebuvo pažeistos tam tikros teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą), todėl pareiškėjui paskirtos nuobaudos proporcingumas nerevizuotinas šioje administracinėje byloje, taip pat netirtinos pažeidimo padarymo aplinkybės.

Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per dešimt parų nuo pažeidimo atskleidimo dienos, o jei dėl pažeidimo buvo atliekamas tyrimas, – nuo tyrimo pabaigos dienos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo pažeidimo padarymo dienos. Konstatuotina, kad nuobauda pareiškėjui buvo skirta nepažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje numatytų terminų. Darytina išvada, kad nenustatyta, kad priimant Nutarimą būtų buvę padaryti procedūriniai pažeidimai.

Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands).

Taigi įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, ginčo ribas šioje administracinėje byloje bei ginčui taikytinas teisės normas, negalima konstatuoti, kad Šiaulių tardymo izoliatorius būtų atlikęs neteisėtus veiksmus, iš kurių pareiškėjas kildina galimai patirtą neturinę ir turtinę žalą. Nenustačius vieno iš civilinės atsakomybės elemento – neteisėtų veiksmų – teisė į neturtinės ir turtinės žalos atlyginimą eliminuojama.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nurodytas teisės normas, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo reikalavimas dėl 1 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. 2019 m. birželio 14 d. patiksliną skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjas Virginijus Stankevičius