- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-03-27
- Bylos Nr.
- e2S-170-856/2024
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Atsakovas
- mažosios bendrijos „Patarimų oazė“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sociologue“
Civilinė byla Nr. e2S-170-856/2024 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01447-2022-4 Procesinio sprendimo kategorijos 3.3.1.6; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2024 m. kovo 27 d. Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės mažosios bendrijos „Patarimų oazė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-141-1051/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sociologue“ ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „Patarimų oazė“ dėl sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. 2024 m. vasario 6 d. teismo posėdyje civilinę bylą Nr. e2-141-1051/2024 nagrinėjančiai teisėjai I. V. atsakovės mažosios bendrijos (toliau – ir MB) „Patarimų oazė“ atstovas E. B. žodžiu pareiškė nušalinimą. 2. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja, vykdanti administracinės veiklos priežiūros funkcijas civilinėse bylose, J. Ž. 2024 m. vasario 6 d. nutartimi atmetė atsakovės MB „Patarimų oazė“ atstovo E. B. pareiškimą dėl teisėjos I. V. nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-141-1051/2024 nagrinėjimo. 3. Atsakovė MB „Patarimų oazė“ pateikė atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsisakyta nušalinti teisėją I. V. nuo civilinės bylos nagrinėjimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2024 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės MB „Patarimų oazė“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutarties ir pateiktą atskirąjį skundą grąžino jį padavusiam asmeniui. 5. Teismas nurodė, kad bylą nagrinėjančio teismo sudėtį ir nušalinimus reglamentuoja CPK I dalies VI skyriaus nuostatos. Teisės normos, įtvirtinančios proceso dalyvių teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, teisėjo pareigą įstatymo nustatytais atvejais nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, taip pat klausimų, susijusių su teisėjo nu(si)šalinimu, nagrinėjimo tvarką (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64–66, 68–70 straipsniai), nenustato, kad nurodytais klausimais priimtos nutartys, neatsižvelgiant į tai, ar nušalinimo pareiškimai buvo patenkinti ar ne, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Kitos CPK nuostatos taip pat tokios galimybės neįtvirtina. Taigi, minėtos nutartys nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, kai atskirai nuo teismo sprendimo atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos teismo nutartys. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 6. Atskiruoju skundu atsakovė MB „Patarimų oazė“ prašo: panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. ir 2024 m. vasario 8 d. nutartis; perduoti bylą nagrinėti kitam, nešališkam teisėjui, kuris galėtų užtikrinti teisingą ir objektyvų bylos nagrinėjimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais: 6.1. Atsakovė argumentavo visus pagrindus, kodėl nutartis turėtų būti skundžiama, tačiau prašymas buvo atmetamas dėl nurodytų trūkumų. Taip pat teismas nepakankamai paaiškino, kokie yra procedūros trūkumai, ir nesuteikė galimybės jų pašalinti, rodant procedūrinio teisingumo principų pažeidimą. Tai rodo procedūrinių ir principinių CPK nuostatų pažeidimą, taip pat kelia klausimus dėl teisėjos sprendimo objektyvumo ir procedūrinių garantijų laikymosi teismo procese. 6.2. Argumentuojant CPK 336 straipsnio taikymą būtina pabrėžti šios bylos išskirtinumą, kuris leidžia apskųsti sprendimus, kurie paprastai nėra skundžiami. Pateikiant įtikinamus argumentus, kodėl ši byla reikalauja teismo peržiūros, pabrėžiamas ne tik teismo sprendimų neteisėtumas, bet ir būtinybė užtikrinti visapusišką teisingumo principų įgyvendinimą. 6.3. CPK 336 straipsnio taikymas šioje byloje rodo, kad yra ribojama galimybė apskųsti pirmosios instancijos teismo sprendimus, kas yra esminis teisės į teisingą teismą principo pažeidimas. Tai ypač svarbu atvejais, kai pirmosios instancijos teismo sprendimai kelia rimtus klausimus dėl procedūrinių ir substancinių teisės normų laikymosi. 7. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) ,,Socialogue“ prašo atskirąjį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės MB ,,Patarimų oazė“ ieškovės UAB ,,Socialogue“ patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais: 7.1. Įstatymas nenumato teisės reikšti atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria nenušalinamas/nušalinamas teisėjas. 7.2. Atsakovė nesutikimo su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais motyvus galės išdėstyti apeliaciniame ar kasaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai Atskirasis skundas netenkinamas. 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais argumentais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta. 9. Civilinio proceso įstatymo tikslas – asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesų gynimas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pirmiau nurodytoje įstatymo nuostatoje įtvirtinta, kad asmuo gali kreiptis į teismą ne bet kada ir ne bet kaip, bet tik įstatyme nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas užtikrino visų asmenų vienodą teisę į teisminę gynybą, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos principus (CPK 5–7 straipsniai). 10. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant proceso teisės normas, reglamentuojančias teismų sprendimų ir nutarčių teisėtumo bei pagrįstumo kontrolės formas, išaiškinta, kad bylų procesas apeliacinės instancijos teisme gali būti dvejopo pobūdžio. Pirma, tai – apeliacinis procesas dėl neįsiteisėjusių teismo sprendimų apskundimo, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus pirmajame skirsnyje. Šiuo atveju paduodami apeliaciniai skundai (CPK 306 straipsnis). Kito pobūdžio procesas apeliacine tvarka yra apeliacinis procesas pagal atskiruosius skundus, reglamentuotas CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje. Pastaruoju atveju paduodami atskirieji skundai (CPK 334 straipsnis). Šie procesai apeliacine tvarka skiriasi apeliacinio apskundimo objektu. Pirmuoju atveju, pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas. Juo šalių ginčas byloje yra išspręstas iš esmės. Tai yra paprastoji apeliacija. Antruoju atveju, pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį apeliacinio apskundimo objektas yra pirmosios instancijos teismo nutartys, skundžiamos atskirai nuo teismo sprendimo, kuriomis neišsprendžiamas bylos šalių ginčas iš esmės, bet sprendžiami kiti procesiniai klausimai. Tai yra išimtinė (nepaprastoji) apeliacija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2010). 11. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) CPK nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet argumentai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). 12. Taigi, galimybė tarpines nutartis apskųsti atskirai nuo teismo sprendimo, turi būti arba expressis verbis (tiesiogiai) įtvirtinta atskiruose CPK straipsniuose, arba pagal CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktą sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar tokia teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Toks aiškinimas grindžiamas logika, kad pagrindinis procesinis dokumentas, lemiantis šalių teises ir pareigas, yra teismo sprendimas, todėl būtent šis procesinis dokumentas yra skundžiamas apeliacine tvarka, o pirmosios instancijos teismo nutartimis dažniausiai sprendžiami klausimai, nesusiję su bylos išsprendimu iš esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019 25 punktas). 13. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bylą nagrinėjančio teismo sudėtį ir nušalinimus reglamentuoja CPK I dalies VI skyriaus nuostatos. Teisės normos, įtvirtinančios proceso dalyvių teisę pareikšti nušalinimą bylą nagrinėjančiam teisėjui, teisėjo pareigą įstatymo nustatytais atvejais nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, taip pat klausimų, susijusių su teisėjo nu(si)šalinimu, nagrinėjimo tvarką (CPK 64–66, 68–70 straipsniai), nenustato, kad nurodytais klausimais priimtos nutartys, neatsižvelgiant į tai, ar nušalinimo pareiškimai buvo patenkinti ar ne, gali būti skundžiamos atskiraisiais skundais. Kitos CPK nuostatos taip pat tokios galimybės neįtvirtina. Taigi, minėtos nutartys nepatenka į CPK 334 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą atvejį, kai atskirai nuo teismo sprendimo atskiraisiais skundais gali būti skundžiamos teismo nutartys. 14. Teismų praktikoje nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas procesas aukštesnės instancijos teisme. Taip pat užkertančia kelią tolesnei proceso eigai gali būti laikoma nutartis, kai jos priėmimas užkerta kelią dalyvauti procese konkrečiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2010; Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-816/2012; 2014 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1544/2014; 2017 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-186/2017). 15. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartis, kuria atsisakyta nušalinti teisėją nuo civilinės bylos nagrinėjimo, neatitinka CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, nes teisė apskųsti tokią nutartį nenustatyta CPK ir ši nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Dėl to, nenušalinus nuo bylos nagrinėjimo minėtos teisėjos, apeliantė neįgijo teisės skųsti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutartį atskiruoju skundu. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apeliantės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutarties, nes ši nutartis negali būti apeliacijos objektas. Argumentai dėl minėtos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo galės būti įtraukti į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis).
16. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 6 d. nutarties, kuria atsisakyta nušalinti teisėją nuo civilinės bylos nagrinėjimo, nesant CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų apskųsti minėtą nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama pirmosios instancijos tesimo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
17. Nors ieškovė UAB ,,Socialogue“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas nespręstinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė