Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2021-04-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-261-903/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-04-02Klaipėdos apylinkės teismas
  2. T-398-903/2021Nutartis · 2021-08-31Klaipėdos apylinkės teismas
  3. T-153-963/2022Nutartis · 2022-04-01Klaipėdos apylinkės teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-04-02
Bylos Nr.
1-261-903/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-42744-2020-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintaras Stonkus
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
A. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-261-903/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-42744-2020-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.3.6.4.5.1. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. balandžio 2 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus,sekretoriaujant Agnei Butkutei,dalyvaujant prokurorei N. Ž.,kaltinamajam A. K.,nukentėjusiajam A. R.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A.K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, specialaus vidurinio išsilavinimo, vedęs, teistas:

1) Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teismo 2019 m. birželio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalį (2 veikos) 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per 2 mėnesius pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą 10 mėnesių dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;

2) Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine su 2019 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 10 mėnesių dalyvauti elgesio pataisos programoje. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi A. K. 2019 m. gruodžio 4 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3) Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį galutine 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų ir 9 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžiu paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė su 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi paskirtos 90 parų arešto bausmės neatlikta 74 parų dalimi subendrinta dalinio sudėjimo būdu ir A. K. paskirta galutinė subendrinta 7 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 1 metams, įpareigojant A. K. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaitant sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. gruodžio 16 d. 03.08 val. iki 2019 m. gruodžio 17 d. 15.25 val. (2 dienas). Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2021 m. balandžio 1 d., A. K. panaikintas terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti subendrintą 7 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmę, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

jis 2020 m. spalio 23 d., apie 18.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu pastūmė A. R., nuo ko jis nukrito ant grindų bei gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, tris kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, A. R. išbėgus į bendro naudojimo koridorių, ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė į veido sritį, tuo padarydamas jam galvos sumušimą viršugalvio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. K. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, paaiškino, kad gailisi, ne kartą A. R. atsiprašė. Visi konfliktai dažniausiai vykdavo dėl jo pavydo. Veiksmus padarė, bet ne tokio žiaurumo, kaip, kad įvardijo. Neneigia, kad smurtavo prieš A. R.. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pas A. R. bute. Jis su žmona buvo atvažiavę į svečius. Gėrė trise. A. R. yra jo senas pažįstamas, nes jo žmona K. K. anksčiau buvo ilgametė A. R. sugyventinė. Konfliktas įvyko todėl, kad A. R. įžeidinėjo jo dukrą, kuri gyvena globos namuose, o mokosi V. Po žodinio konflikto vyko susistumdymas ir paskui muštynės. Kai pastūmė A. R., jis nukrito ant žemės. Tiksliai neprisimena, kad jam nukritus ant žemės, jį būtų spardęs. Po smūgių jis mėgino išeiti iš A. R. gyvenamųjų patalpų, o jis jį pasivijo ir tada jie jau susistumdė bendro naudojimo patalpose, koridoriuje. Galėjo būti, kad bendro naudojimo koridoriuje A. R. sudavė ne su kumščiu, o delnu. Kai jie su A. R. ginčijosi, stumdėsi, jis pradėjo šaukti, kad reikia kviesti policiją ir jo kaimynas ją iškvietė. Paskui juos išskyrė atvažiavę policijos pareigūnai.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. R. parodė, kad jie vartojo alkoholį ir apie 18.00 val. įvyko žodinis konfliktas. Žodinis konfliktas įvyko ne dėl įžeidinėjimų, o dėl A. K. pavydo. Jie su K. K., galbūt, per daug artimai susiglaudę bendravo ir A. K. pradėjo pavydėti. Ėmė K. K. tąsyti. Kai jis ją tąsė, jis laikydamas ranka už krūtinės A. K., atitraukė nuo K. K.. Ji pasitraukė prie lango ir jis jos paklausė, ar ji saugi, ji atsakė, kad taip, saugi ir jis tada paleido A. K.. Ko pasekoje pastumtas delnu į krūtinę, iš kambario ir krito į bloko koridorių ant grindų, praktiškai jo visas kūnas buvo bloko koridoriuje ir gavo smūgius iš kojų, vienas ar du spyriai buvo į kojas ir dar vienas – į šonkaulius, t. y. į šoną, jam buvo spirta 3 kartus, keturių spyrių nebuvo. Jis gulėdamas užsidengė rankomis veidą ir nematė, ar jis priklaupęs, bet pajuto smūgius kumščiais į galvą. Kliuvo į kairę pusę, nes iš pradžių krito ant nugaros, o vėliau pasisuko ant dešinės pusės. Jam smūgiavo į galvos kairę pusę.. Nuo tų smūgių mėlynių neliko, bet skausmą juto. Konflikto metu, dar gulėdamas ant žemės bloko koridoriuje, jis pradėjo šaukti kaimynui „V., kviesk policiją“. Sušuko keletą kartų. Po to atsikėlęs ištrūko per A. K. į bendrą koridorių, už bloko durų ir nubėgo iki laiptinės durų, kad A. K. jo koridoriuje nebemuštų. Prie lauko durų jį pasivijo A. K., jis iš pradžių jį pastūmė į krūtinę, tada jis atsitrenkė ir paskui A. K. du ar tris kartus trenkė kumščiu į veidą, pataikydamas į nosį. Iš nosies ėmė bėgti kraujas. Kai A. K. atsistojo eiti į lauką, tuo pačiu metu jis taip pat atsistojo. Tada atsidarė lauko durys ir į laiptinę įėjo policijos pareigūnas. Neprisimena, kad būtų su V. S. bendravęs bloko koridoriuje. Matė, kad policijos pareigūnai duris atidarė ir pirmieji įėjo. A. K., nors tik iš dalies, savo kaltę pripažino, gailisi. A. K. po akistatos, praėjus kai kuriam laikotarpiui, buvo su juo susisiekęs, nuoširdžiai gailėjosi ir prašė atleidimo ir susitaikymo, kurį jis iš jo gavo. Atsižvelgiant į jo esamą padėtį, į tai, kad jis turi prižiūrimą ir globojamą dukrą, kuriai, be jo dalyvavimo jos ugdyme, gali turėti neigiamos įtakos tiek ugdymui, tiek charakteriui, kadangi vaikas yra ne visai įgalus, į tai, kad A. K. nuoširdžiai gailėjosi, teismo prašo, jei tai yra įmanoma, netaikyti realios laisvės atėmimo bausmės, jis jam jokių pretenzijų neturi.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja K. K. parodė, kad A. K. kol kas dar yra jos vyras. A. R. jos buvęs sugyventinis ir vaiko tėvas, su juo gyveno prieš ištekėdama už A. K.. Su A. K. jau du mėnesius nebegyvena. Ji su A. K. nuvažiavo pas A. R., nusipirkę viskio ar brendžio butelį. Nuvažiavo ryte, valandos pasakyti negali. Viskas buvo gerai, gėrė tą butelį, vėliau pritrūko alkoholio, todėl ji su A. R. nuėjo į parduotuvę, nusipirko degtinės ir „baliavojo“ toliau. „Bebaliavojant“ A. K. užmigo. Liko ji ir A. R.. Toliau sėdėjo, gėrė, juokavo, šnekėjo apie vaiką ir staiga A. K. pasikėlė nuo lovos, nežino, kas jam ten pasirodė, gal apėmė pavydas, bet jis pakėlęs ją nuo lovos pradėjo tąsyti už kailinukų. Tai vyko pas A. R. kambaryje. A. R., kad neįvyktų didesnis konfliktas, sugriebęs A. K. už krūtinės palaikė ir jos paklausė „ar tu saugi?“. Ji atsakė, kad „taip“, tada A. R. A. K. paleido. Kai jis jį paleido, A. K. sudavė smūgį A. R. į krūtinę ir jis kambaryje nukrito. A. R. smūgiai buvo suduodami ir iš rankų, ir iš kojų. A. R. spyrė, bet kur pataikė, nematė. Į kokią pusę A. R. kliuvo smūgiai, negali pasakyti. Jis buvo susigūžęs, laikė rankas prie veido, kad nesutrankytų veido. Vėliau jis kažkaip ištrūko ir pabėgo į blokinį koridoriuką. Bendro bloko koridoriuke nebuvo šviesos, ir ji patamsyje dar matė, kad A. K. A. R. sudavė vieną gerą smūgį, jie grūmėsi. Jie tada išbėgo į lauko koridorių ir ji nieko nebematė, liko sėdėti kambaryje, nes pati buvo išsigandusi. Kaimyno pagalbos A. R. šaukė, kai buvo bloko koridoriuje. Lauko koridorius yra už bloko durų. Bloke yra du kambariai, kaimynas gyvena tame pačiame bloke.

Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V. S. parodė, kad A. R. yra jo kaimynas, o kitą asmenį (A. K.) žino iš matymo, per konfliktą. Gyvena bendrame bloke, ten yra vienas tualetas. Būdamas tualete išgirdo kaip iš A. R. buto abu išpuolė ir tada buvo girdėti grumtynės, muštynės ir daužymasis į jo duris. Konfliktas vyko koridoriuke tarp jo ir A. R. kambarių ir tualeto. Visą tą laiką prabuvo tualete, nes bijojo išeiti ir negalėjo. Už durų nieko nematė, tik girdėjo. Girdėjo, kaip A. R. šaukė „V., iškviesk policiją“. Kadangi turėjo su savimi telefoną, tai ir iškvietė. Kai iškvietė policiją, jie jau buvo nusiraminę, išėjo iš bloko. Žino, nes bendrame bloke jau nieko nebebuvo. Kad jie apsiramino nusprendė, nes jau buvo tylu. Paskui jis išėjo iš tualeto pasižiūrėti. Išėjęs matė A. R. ir K. K., o A. K. buvo išėjęs į įėjimą. Nepasakys, kad jie išbėgo, tiesiog išėjo nusiraminę. A. R. dar liko, pašnekėjo, o paskui ir jis išėjo. Prie lauko durų konflikto nebuvo. Policijos pareigūnai atvyko po 10-15 min. Kai policija atvažiavo jis nurodė, kur jie yra. Atvykusius policijos pareigūnams matė, jie dar buvo įėję ne į tą įėjimą ir jo paprašė įleisti. Jis juos įleido.

Šalies argumentai

Iš 2020 m. spalio 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad pareiškime A. R. nurodė savo 2020 m. sausio 23 d. nežymaus sužalojimo aplinkybes (1-4 b. l.).

Iš 2020 m. spalio 23 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto policijos komisariato vyriausiosios patrulės G. A. tarnybinio pranešimo matyti, kad užfiksuotos pranešėjo V. S., A. R. bei A. K. nurodytos aplinkybės dėl įvykusių muštynių (33 b. l.).

Iš 2020 m. spalio 23 d. VŠĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriaus paciento, patyrusio traumą, apžiūros lapo (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2020 m. spalio 23 d. 20.00 val. A. R. diagnozuotas galvos sumušimas (38 b. l.).

Iš 2020 m. lapkričio 19 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvados Nr. G (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. R. nustatytas galvos sumušimas "guzas" viršugalvio srityje atitinka užduotyje nurodytą įvykio laiką ir aplinkybes, padaryta buka jėga, gavosi sumušus viršugalvį - vienu poveikiu, pagal lokalizaciją, vadovaujantis skrybėlės krašto taisykle, būdingas smūgiui į galvą, o ne atsitrenkimui. A. R. padarytas galvos sumušimas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (39 b. l.).

Iš 2020 m. gruodžio 15 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti policijos pareigūnų „Body“ kameromis daryti vaizdo įrašai. Pirmajame vaizdo įraše matoma data 2020 m. spalio 23 d., laikas 18.34 val., trukmė 05.01 min. Matoma, kaip pareigūnai prieina prie laiptinės, ten stovi žmonės. Pareigūnai klausia, kas nutiko, žmogus atsako, kad susipyko. Kaip ikiteisminiame tyrime nustatyta A. R. nurodo, kad jį sumušė. Pareigūnei paklausus, kur jam trenkė, pastarasis neatsako. Nurodo, kad susipyko dėl moters, nes užpavydėjo. Matoma, kad asmenys yra neblaivūs. Pareigūnė nurodo kaip ikiteisminiame tyrime nustatyta A. K. duoti savo dokumentą. Antrajame vaizdo įraše, kurio trukmė 5 min., matoma, kaip pareigūnas eina paskui A. R., jam paduoda savo dokumentą. Nurodo, kad jie atėjo pas jį svečius, kartu gėrė. Nurodo, kad turi pretenzijų, vyks su medikais, grįžta atgal į kambarį ir rengiasi. Trečiajame vaizdo įraše, kurio trukmė 5 min., matoma, kad A. R. nurodo, kad pretenzijų turi, taip pat matoma, kaip pareigūnė užsirašinėja K. K. asmens duomenis. Ketvirtajame vaizdo įraše, kurio trukmė 5 min., matoma, kaip A. R. beldžia į duris, kalba su kaimynu. Pareigūnas taip pat pabendrauja su kaimynu ir išeina. Penktajame vaizdo įraše, kurio trukmė 5 min., matoma, kaip asmenys kartu su policijos pareigūnais eina iki tarnybinio automobilio pasitikrinti blaivumą. A. K. bando pūsti į alkotesterį, tačiau nesėkmingai. Šeštajame vaizdo įraše, kurio trukmė 5 min., matomas tas pats vaizdas kaip ir penktajame vaizdo įraše tik iš kitos pareigūno „Body“ kameros. Septintajame vaizdo įraše, kurio trukmė 5 min., matoma, kad A. K. nustatomas 2,54 prom. girtumas. Aštuntajame vaizdo įraše, kurio trukmė 5 min., matoma, kaip pildomi dokumentai, reikšmingos informacijos ikiteisminiam tyrimui nenustatyta. Devintajame vaizdo įraše, kurio trukmė 5 min., matoma, kaip atvyksta medikai, pareigūnai nurodo, kuris yra nukentėjusysis (49-50 b. l.).

Iš 2020 m. gruodžio 4 d. akistatos protokolo tarp kaltinamojo A. K. ir nukentėjusiojo A. R. matyti, kad kiekvienas pasiliko prie savo parodymų (100-101 b. l.).

Kaltinamasis A. K. tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuoto A. R. nežymaus sveikatos sutrikdymo prisipažino iš dalies, paaiškino, jog smurtavo prieš A. R., bet ne taip žiauriai kaip jam inkriminuojama, t. y. jam trenkė į veidą ne kumščiu, o delnu tik vieną kartą kambaryje bei du kartus laiptinėje ir jo nespardė. Tokia kaltinamojo versija, teismo nuomone, yra paneigta nukentėjusiojo A. R. ir liudytojų K. K. bei V. S. parodymais ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. R. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais apie jo sumušimo aplinkybes, suduotų smūgių kumščiu į veidą ir spyrių kojomis kiekį, tokias pačias aplinkybes jis nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu, jo nurodytas aplinkybes patvirtina tiek medicininiai dokumentai, tiek liudytojų K. K. bei V. S. parodymai. Vėlgi byloje nėra duomenų, jog nukentėjusysis ir minėti liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamąjį A. K. ar būtų suinteresuoti jo nuteisimu, juolab, kad pats kaltinamasis pripažino konfliktavęs su nukentėjusiuoju ir jam sudavęs smūgius į veidą.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad kaltinamasis gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip 4 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, tačiau teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patvirtino, kad A. K. jam spyrė tikrai ne daugiau kaip tris kartus, todėl nustatytina, kad kaltinamasis gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į įvairias kūno vietas.

Tuo būdu byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais patikimai nustatyta, jog kaltinamasis A. K. 2020 m. spalio 23 d., apie 18.20 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu pastūmė A. R., nuo ko jis nukrito ant grindų bei gulinčiam nukentėjusiajam ne mažiau kaip 3 kartus spyrė į įvairias kūno vietas, tris kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, A. R. išbėgus į bendro naudojimo koridorių, ne mažiau kaip 3 kartus kumščiu sudavė į veido sritį, tuo padarydamas jam galvos sumušimą viršugalvio srityje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi kaltinamojo A. K. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu bei apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis A. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai, iki jo padarymo jau būdamas teistas už analogiškas nusikalstamas veikas iš pradžių laisvės apribojimo bausmėmis, kurios vėliau buvo pakeistos arešto bausme, o vėliau laisvės atėmimo bausme, jos vykdymą atidedant, be to, po šios nusikalstamos veikos padarymo jam buvo panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas ir jis pasiųstas atlikti šią bausmę, kas rodo, kad kaltinamasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro ir tokiu savo elgesiu demonstruoja aiškų nenorą laikytis įstatymų bei stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią, piktybinį polinkį daryti priešingus teisei veiksmus. Kita vertus, jis prisipažino smurtavęs, su nukentėjusiuoju susitaikė, šis jam atleido, dirba, prižiūri ir globoja neįgalią dukrą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas mano, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nustatant didesnį už sankcijos vidurkį jo dydį.

Kaltinamasis A. K. šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nusikalstamą veiką padarė po Klaipėdos miesto teismo 2020 m. birželio 23 d. nuosprendžio (kuriuo paskirta laisvės atėmimo bausmė vėliau 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi buvo subendrinta su 2020 m. gegužės 26 d. nutartimi paskirtos arešto bausmės neatlikta dalimi paskiriant galutinę subendrintą 7 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmę) priėmimo, todėl šiuo 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė, kaip griežtesnė, BK 64 straipsnyje nustatyta tvarka subendrintina dalinio sudėjimo būdu su 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paskirtos galutinės 7 mėnesių 7 dienų laisvės atėmimo bausmės neatlikta 7 mėnesių 5 dienų dalimi (2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartyje nurodyta į paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti 2 dienas sulaikyme išbūtą laiką), kaip švelnesne, prie griežtesnės bausmės pridedant 3 mėnesius švelnesnės bausmės.

Vėlgi atsižvelgiant į anksčiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nėra jokio pakankamo pagrindo manyti, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės pradžia skaičiuotina nuo faktinio A. K. sulaikymo dienos.

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šią laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausme neatlikta dalimi ir A. K. paskirti galutinę subendrintą vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. K. sulaikymo dienos.

Kaltinamajam A. K. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Gintaras Stonkus