Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Š. ieškinį atsakovui A. Š. dėl išlaikymo (paramos) pilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo, trečiasis asmuo M. N.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pažymėtina, kad ieškovė 2024 m. kovo 5 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsisakė 450 Eur reikalavimo dalies dėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo priteisimo. Teismas ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies 2024 m. kovo 6 d. nutartimi priėmė ir šioje dalyje bylą nutraukė.

Ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10154-1149/2021 buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas įsipareigojo ieškovei iki jos pilnametystės teikti išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Eur. 2023 m. sausio 8 d. ieškovei tapus pilnamete atsakovas išlaikymą mokėjo iki 2023 m. vasario mėn., o vėliau nustojo mokėti, nors ieškovė nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. liepos 17 d. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijos IV klasėje, laikė baigiamuosius egzaminus. Atsakovui nustojus mokėti išlaikymą, ieškovę išlaikė mama. Pati dirbti ir užsidirbti ieškovė neturėjo galimybių, nes mokėsi mokykloje. Ieškovei būtiniesiems poreikiams tenkinti per mėnesį buvo reikalinga ne mažesnė kaip 730 Eur suma, kurią sudaro: maistas – 250 Eur; gyvenamosios vietos išlaikymas – 60 Eur; higienos prekės – 40 Eur; sveikatos priežiūra – 120 Eur; laisvalaikis, mokymosi priemonės ir kt. – 100 Eur; apranga ir avalynė – 80 Eur; sportas – 50 Eur; transporto išlaidos – 30 Eur. Kadangi visą laikotarpį ieškovę išlaikė mama, susidarė išlaikymo įsiskolinimas, nes atsakovas prie ieškovės išlaikymo visiškai neprisidėjo. Ieškovės mamos pajamos per mėnesį sudaro 1 200 Eur. Atsakovas yra darbingas, tačiau ieškovei jo pajamų dydis nėra žinomas. Kadangi ieškovė nuo 2023 m. liepos 3 d. įsidarbino ir gavo darbo užmokestį, todėl išlaikymo (paramos) įsiskolinimo ieškovė prašo už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., t. y. 1 300 Eur (350x5-450 (dalis nuo kurios ieškovė atsisakė)).

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė, rėmėsi ieškinyje išdėstytais motyvais. Ieškovė papildomai paaiškino, kad sulaukusi pilnametystės gyveno su mama, kuri ją išlaikė. Ieškovė taip pat lankė tinklinį, todėl patirdavo 50 Eur išlaidų sportui. Ieškovė su atsakovu nuo 2023 m. vasario 1 d. nebendravo. 2022 m. gruodžio mėn. atsakovas ieškovei davė 300 Eur grynais, bet tai buvo artėjančio gimtadienio dovana. Ieškovė pora kartų kreipėsi į atsakovą, tačiau ieškovei įžeidžiančias žinutes atrašydavo dabartinė atsakovo žmona.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad paskutiniais mokslo metais ieškovei reikėjo skirti nemažą pajamų dalį. Ieškovė taip pat lankosi pas ortodontą, dėl kurio patiria dar didesnes išlaidas. Nuo 2023 m. kovo 1 d. trečiasis asmuo pradėjo dirbti bendrosios praktikos slaugytoja, jos pajamos siekė nuo 1 000 Eur į rankas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė A. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra atsakovo A. Š. ir trečiojo asmens M. N. dukra (el. b. 1 failas, 3 psl.). Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-10154-1149/2021 buvo patvirtinta ieškovės tėvų taikos sutartis, kuria šalys susitarė dėl išlaikymo ieškovei periodinėmis išmokomis po 250 Eur kas mėnesį iki ieškovės pilnametystės. Nustatyta, kad ieškovė 2023 m. sausio 8 d. sulaukė pilnametystės. Ieškovė laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo mėn. iki 2023 m. liepos mėn. mokėsi (duomenys neskelbtini) gimnazijoje 4c klasėje ir 2023 m. liepos 17 d. įgijo vidurinį išsilavinimą (el. b. 1 failas, 5-7 psl.). Nustatyta ir tai, kad ieškovė nuo 2023 m. liepos mėn. įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 8, 9 psl.).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.192¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes.

Kasacinėje praktikoje sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo pilnamečiams besimokantiems asmenims akcentuojama, kad esminės CK 3.192¹ straipsnio 1 dalies taikymo sąlygos yra paramos pilnamečiam vaikui būtinumas ir tėvų galimybė teikti paramą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2011; 2007 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2007; kt.). Pirmajai kriterijų grupei priskirtina: sunki vaikų turtinė padėtis; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis; sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Teismų praktikoje paminėti tokie kriterijai, pagal kuriuos nustatoma tėvų, iš kurių prašoma išlaikymo, padėtis: jie turi galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan. Tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-2019/2015).

Pažymėtina ir tai, kad CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tačiau tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama. Kai tėvai nurodytos pareigos nevykdo, o vaikas jau yra pilnametis ir kreipiasi į teismą dėl išlaikymo (paramos) priteisimo, teisės į išlaikymą (paramą) atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Paminėtina ir tai, kad reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 1.5, 3.3 straipsniai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

Taigi visų pirma yra tikslinga įvertinti, ar ieškovė apskritai turėjo teisę į išlaikymą (paramą) ginčo laikotarpiu.

Vertinant pirmąjį kriterijų, t. y. ieškovės turtinę padėtį, pažymėtina, kad nėra duomenų, jog ieškovė ginčo laikotarpiu turėtų nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto (el. b. 1 failas, 13, 36 psl.). Ieškovė laikotarpiu, už kurį prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą, mokėsi vidurinio ugdymo programoje (el. b. 1 failas, 5-7 psl.), nedirbo (el. b. 1 failas, 8 psl.). Ieškovė nurodė, kad minėtu laikotarpiu ją išlaikė mama. Teismo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino ir trečiasis asmuo. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovės turtinė padėtis ginčo laikotarpiu buvo sunki.

Vertinant tai, ar yra išnaudotos visos protingos galimybės ieškovei pačiai pasirūpinti mokytis ir pragyventi reikalingomis lėšomis, pažymėtina, jog, kaip jau minėta, ieškovė minėtu laikotarpiu mokėsi pagal vidurinio ugdymo programą. Ieškovei vykdavo pamokos dienos metu, artėjo brandos egzaminų etapas. Todėl, teismo vertinimu, siekiant pažangaus ir sąžiningo mokymosi, ieškovės galimybės dirbti ir užsitikrinti pakankamas pajamas pragyvenimui buvo labai ribotos. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį vidurinį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjas siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai privalo taip pat padėti jam šią teisę įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009). Taigi, teismo nuomone, ieškovė savęs išlaikyti minėtu laikotarpiu negalėjo, todėl jai buvo reikalinga finansinė tėvų parama.

Teismas pažymi ir tai, kad viena būtinųjų sąlygų, kurią turi atitikti besimokantis pilnametis, siekiantis paramos iš tėvų priteisimo – sąžiningas ir pažangus mokymasis. Kaip matyti iš į bylą pateikto brandos atestato (el. b. 1 failas, 6, 7 psl.), ieškovė baigė mokyklą pakankamai gerais balais. Atsakovas abejonių dėl ieškovės sąžiningo ir pažangaus mokymosi neišreiškė. Todėl teismas neturi pagrindo abejoti, kad ieškovė buvo sąžininga ir pažangi moksleivė.

Apibendrinant konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nustatyta sunki ieškovės turtinė padėtis ir sąžiningas bei pažangus mokymasis pagal vidurinio ugdymo programą (duomenys neskelbtini) gimnazijoje sudarė pagrindą ieškovei, kaip pilnamečiui vaikui, ginčo laikotarpiu gauti išlaikymą iš atsakovo, o atsakovui išliko pareiga remti dukrą ir sulaukus pilnametystės, kol ši mokėsi vidurinio ugdymo programoje.

Toliau, sprendžiant dėl tėvo galimybės teikti paramą pilnamečiam vaikui, turi būti įvertinama reali tėvų galimybė teikti išlaikymą, t. y. ar dėl priteisto išlaikymo (ar jo įsiskolinimo) nebus iš esmės pabloginta tėvų ir jų šeimos narių turtinė padėtis, ar patiems tėvams nereikalinga parama, globa ir pan. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio mėn. iki 2023 m. balandžio mėn. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini), jo draudžiamosios pajamos (neatskaičius draudimo įmokų) 2023 m. sausio mėn. siekė – 2 993,52 Eur, 2023 m. vasario mėn. – 1 400 Eur, 2023 m. kovo mėn. – 892,08 Eur; 2023 m. balandžio mėn. – 130,38 Eur. Atsakovas nuo 2023 m. gegužės mėn. dirbo uždarojoje akcinėje bendrovėje Klaipėdos jūrinių krovinių kompanijoje (duomenys neskelbtini), kaip matyti, atsakovo draudžiamosios pajamos (neatskaičius draudimo įmokų) 2023 m. gegužės mėn. siekė 1 836 Eur; 2023 m. birželio mėn. – 351 Eur (el. b. 1 failas, 44-51 psl.). Taip pat ginčo laikotarpiu atsakovas gavo nedarbo ir ligos išmokų. Iš valstybės įmonės „Regitra“ pažymos apie transporto priemones matyti, kad atsakovo vardu nuo 2020 m. birželio 23 d. yra registruota transporto priemonė Toyota Corola, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. 1 failas, 37, 38 psl.). Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nustatyta, kad atsakovo vardu registruota buto, adresu (duomenys neskelbtini) (2 kambarių), nuosavybės teisė (el. b. 1 failas, 54 psl.). Nors atsakovo teigimu jo turtinė padėtis nėra pakankamai gera, teismo vertinimu, ji yra pakankama tenkinti bent būtinuosius vaiko poreikius. Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovo paaiškinimais nustatyta, jog anksčiau atsakovas dirbo užsienyje, jo pajamos siekdavo 5 000 Eur dviems mėnesiams, po to du mėnesius atsakovas nedirbdavo. Šio darbo atsakovas atsisakė savo noru, nors turėjo įvertinti savo pareigą teikti išlaikymą vidurinio išsilavinimo siekiančiai pilnametei dukrai ir siekti išsaugoti tam reikalingas pajamas.

Ieškovės motina teismo posėdžio metu nurodė, kad nuo 2023 m. kovo 1 d. pradėjo dirbti bendrosios praktikos slaugytoja, jos pajamos siekė nuo 1 000 Eur į rankas. Iš Nekilnojamojo turto duomenų bazės išrašo nustatyta, kad trečiojo asmens vardu registruota buto, adresu (duomenys neskelbtini) (1 kambario), nuosavybės teisė bei 1/6 dalies buto, adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė (el. b. 1 failas, 16-19 psl.).

Apibendrinant konstatuojama, kad tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens turtinė padėtis panaši, todėl laikytina, kad atsakovas ir trečiasis asmuo privalėjo teikti išlaikymą pilnametei dukrai lygiomis dalimis.

Nagrinėjamu atveju, ieškovė (patikslinusi laikotarpį bylos nagrinėjimo metu) prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d., t. y. už penkis mėnesius. Susipažinęs su atsakovo pateiktais mokėjimo nurodymais (el. b. 1 failas, 33, 34 psl.), teismas pažymi, kad 2023 m. sausio 19 d. mokėjimo nurodyme yra aiškiai įvardinta jo paskirtis – išlaikymas už 2022 m. gruodžio mėn. su indeksavimu, 2023 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodyme nurodyta, kad tai išlaikymas su indeksavimu už 2023 m., atsižvelgiant į mokėjimų eiliškumą laikytina, kad tai išlaikymas, kurį atsakovas teikė dukrai už 2023 m. sausio mėn. Taigi šie mokėjimai nepatenka į ginčo laikotarpį. Ginčo laikotarpiu atsakovas sumokėjo ieškovei 2023 m. kovo 4 d. (už vasario mėn.) 250 Eur išlaikymo ir 2023 m. balandžio 25 d. (už kovo mėn.) – 200 Eur išlaikymo. Vadinasi, atsakovas išlaikymą ieškovei 2023 m. vasario bei kovo mėn. tam tikra apimtimi teikė. Pažymėtina, kad ieškovė šios dalies reikalavimo (dėl 450 Eur išlaikymo įsiskolinimo) atsisakė ir teismas šioje dalyje bylą nutraukė. Pažymėtina ir tai, kad nors atsakovas 2022 m. gruodžio mėn. ieškovei davė 300 Eur artėjančio gimtadienio proga, ar, atsakovo teigimu, jo žmona ieškovei 2023 m. liepos mėn. davė tam tikrą pinigų sumą grynaisiais mokyklos baigimo proga, teismas šių išlaidų nepripažįsta būtinųjų vaiko poreikių tenkinimo išlaidomis ir pažymi, jog tokio pobūdžio išlaidas (dovanas) vaikui kiekviena iš šalių turi teisę skirti savarankiškai, atsižvelgdama į savo įpročius ir finansines galimybes. Be to, ieškovei neigiant, į bylą nėra pateikta jokių konkrečių 2023 m. liepos mėn. jai perduotų piniginių lėšų įrodymų.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad minimaliems poreikiams patenkinti per mėnesį jai buvo reikalinga apie 730 Eur suma, kurią sudarė: išlaidos maistui – 250 Eur; mokesčiai už gyvenamąjį būstą – 60 Eur; išlaidos higienos prekėms, kosmetikai – 40 Eur; išlaidos vitaminams, sveikatai, ortodontui – 120 Eur; išlaidos laisvalaikiui, mokymosi priemonėms ir kt. – 100 Eur; išlaidos internetui, telefonui – 30 Eur; išlaidos aprangai, avalynei – 80 Eur; išlaidos sportui – 50 Eur. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstamas vienos minimalios mėnesio algos orientacinis kriterijus dėl vaikams priteistino išlaikymo būtiniesiems poreikiams patenkinti dydžio. Lietuvos Respublikoje ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2023 m. sausio 1 d. minimalios mėnesinės algos dydis buvo 840 Eur, atskaičius mokesčius – apie 630 Eur. Šiame kontekste pažymėtina, kad ieškovė pagrindė tik vienkartines 120 Eur išlaidas ortodontui ginčo laikotarpiu (el. b. 1 failas, 80 psl.). Kita vertus, trečiasis asmuo teismo posėdžio metu davė paaiškinimus, kad ieškovei reikalingi specialūs dantų šepetėliai ir kt. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad 120 Eur kasmėnesinės išlaidos ortodontui į ieškovės poreikius ginčo laikotarpiu įtrauktos nepagrįstai ir neįrodytos, tačiau tam tikros papildomos išlaidos, taikant ortodontinį gydymą, tikėtinai susidaro kas mėnesį. Todėl ieškovės kasmėnesinių poreikių suma mažintina iki orientacinio jų dydžio, t. y. 630 Eur per mėnesį (paliekant 20 Eur papildomoms dantų priežiūros priemonėms įsigyti) bei prie bendros ginčo laikotarpiu reikalingos išlaikymo sumos pridedant vienkartines rašytiniais įrodymais įrodytas 120 Eur išlaidas vizitui pas ortodontą.

Nagrinėjamos bylos kontekste paminėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsniu, kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant asmenis, kurių mokymą pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa vykdo profesinio mokymo teikėjai, iki šie asmenys baigs bendrojo ugdymo programą, taip pat akademinių atostogų, profesinio mokymo teikėjų suteiktų dėl ligos, nėštumo ar vaiko priežiūros, laikotarpį), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 23 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Taigi iki bendrojo ugdymo programos baigimo ieškovė turėjo teisę į valstybės mokamą išmoką vaikui. Kartu pabrėžtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gruodžio 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020 nurodė, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, jų tikslas – suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti. Teismo vertinimu, šiuo atveju šalių turtinė padėtis leidžia joms vykdyti savo pareigas vidurinio išsilavinimo siekiančiam vaikui visa apimtimi. Taigi nėra poreikio mažinti tėvams tenkančią vaiko išlaikymo apimtį valstybės mokamų išmokų dydžiu.

Šiame sprendime konstatavus faktą, kad ieškovei buvo reikalinga materialinė pagalba ir atsakovas privalėjo ją teikti, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, laikytina, kad už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d. ieškovei buvo reikalinga 3 270 Eur ((630 x 5) + 120) išlaikymo, iš kurio pusę turėjo teikti atsakovas, t. y. 1 635 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ginčo laikotarpiu atsakovas prie ieškovės išlaikymo tam tikra apimtimi prisidėjo, t. y. sumokėjo 450 Eur, nagrinėjamu atveju iš atsakovo ieškovei priteisiama 1 185 Eur išlaikymo įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Nagrinėjamu atveju abiems šalims yra suteikta 100 proc. apmokama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pagal CPK 96 straipsnio, reglamentuojančio bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybei, 4 dalį, jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Atsižvelgiant į tai, bylinėjimosi išlaidos valstybei iš šalių nepriteisiamos ir apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 270, 282 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo A. Š. ieškovei A. Š. 1 185 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. vasario 1 d. iki 2023 m. liepos 1 d.

Teismo sprendimą vykdyti skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Šalims suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas (ieškovei A. Š. – 268,33 Eur, A. Š. – 129,17 Eur) apmokėti iš valstybės biudžeto lėšų.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.