Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Pareiškėja prašo: 1) panaikinti atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. sausio 16 d. įsakymą Nr. 20-TE-43 „Dėl S. J. atleidimo“; 2) grąžinti pareiškėją S. J. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjos pareigas; 3) priteisti iš atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareiškėjos S. J. naudai vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo 2017 m. sausio 17 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, po 58,24 Eur (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną darbo dieną.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau - Kauno apskr. VPK) Vidaus tyrimų skyriuje, pagal gautą Kauno apskr. VPK Imuniteto valdybos viršininko A. R. 2016-12-12 tarnybinį pranešimą pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl Kauno apskr. VPK Jonavos rajono policijos komisariato (toliau - Jonavos r. PK) Viešosios policijos skyriaus (toliau VPS) Prevencijos poskyrio (toliau - PP) tyrėjos S. J. veiksmų.

A. R. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad Kauno apskr. VPK Imuniteto skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-54687-16 dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės.

Tarnybinio patikrinimo metu 2016-12-19 raštu buvo kreiptasi į Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorą, prašant leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-54687-16 medžiaga. Susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai 2016-12-08 buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, kuriame nurodyta, kad ikiteisminio tyrimo byloje surinkta pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių pagrįstai įtarti, kad S. J. padarė LR BK uždraustą veiką. Ji įtariama tuo, kad ji 2016-07-20 Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK patalpose suklastojo dokumentą ir jį panaudojo, o būtent: ji būdama valstybės tarnautoja - Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS PP tyrėja, siekdama gauti informacijos iš UAB „Bitė Lietuva“ apie ją asmeniškai dominančio asmens - Kauno AVPK Jonavos r. PK VPS PP Patrulių būrio vyriausiojo patrulio K. A. - naudojamą telefono abonentinį numerį +370 (603) 50959 (UAB „Bitė Lietuva“), 2016-07-20 pagamino netikrą dokumentą - 2016-07-20 paklausimą UAB „Bitė Lietuva“, kuriame įrašė netikrą šio dokumento registracijos numerį (Reg. Nr. 20-S- 48579) ir netikrą paklausimo pagrindą (Kauno AVPK Jonavos r. PK atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 25-1-01549-14), paklausimą pasirašė Kauno AVPK Jonavos r. PK VPS PP laikinai einančios viršininko pareigas vyresniosios tyrėjos L. M. netikru parašu bei, minėtą netikrą dokumentą nuskenavusi, jį panaudojo - skenuotą paklausimo kopiją 2016-07-20 iš savo tarnybinio elektroninio pašto adreso svaiune.iasiunaite@policiia.lt išsiuntė UAB „Bitė Lietuva“ elektroninio pašto adresu bendraukime@bite.lt., tokiais veiksmais S. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 1 d.

Tarnybinio patikrinimo metu 2016-12-19 buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo S. J., kuriame nurodyta, kad ji siekdama gauti informacijos iš UAB „Bitė Lietuva“ apie ją asmeniškai dominančio asmens K. A. naudojamą telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), 2016-07-20 pagamino netikrą dokumentą - 2016-07-20 paklausimą UAB „Bitė Lietuva“, kuriame įrašė netikrą šio dokumento registracijos numerį (20-S-48579) ir netikrą paklausimo pagrindą (Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 25-1-01549-14), paklausimą pasirašė Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS PP laikinai einančios viršininkės pareigas vyresniosios tyrėjos L. M. netikru parašu bei minėtą netikrą dokumentą nuskenavusi, jį panaudojo - skenuotą paklausimo kopiją 2016-07-20 iš savo tarnybinio elektroninio pašto adreso svaiune.iasiunaite@policiia.lt išsiuntė UAB „Bite Lietuva“ elektroninio pašto adresu bendraukime@bite.lt. Aukščiau aprašytais veiksmais padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 300 str. 1 d.; pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.5 p.; 4.9 p. reikalavimus, pažemino policijos pareigūno vardą.

Tarnybinio patikrinimo metu tyrėja S. J. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo 2016 m. kovo mėn. artimai bendravo su Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS PP Patrulių būrio vyriausiuoju patruliu K. A., su juo planavo bendrą gyvenimą, apie jų santykius žinojo bendradarbiai. K. A. prisistatė, kaip išsiskyręs, nors vėliau paaiškėjo, kad jis yra vedęs ir visą tą laiką, kol jie buvo kartu S. J. apgaudinėjo. 2016-07-20 S. J. surašė UAB „Bitė“ užklausimą, kuriame nurodė K. A. telefono numerį, rašte pasirašė ji pati tuo metu laikinai ėjusios Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS PP viršininkės pareigas, vyresniosios tyrėjos L. M. vardu. Parašas buvo nei jos, nei L. M., kadangi ji nesiekė ir neturėjo tyčios padirbti kolegės parašo, ar jį atkartoti, todėl pasirašė bet kaip. Užklausoje S. J. nurodė, kad jai UAB „Bitė“ suteiktų informaciją kieno tai telefono numeris ir, ar jis šiuo metu naudojamas. Skenuotą užklausą išsiuntė duomenų tiekėjui el. paštu adresu bendraukime@bite.lt iš savo tarnybinio elektroninio pašto. Tą pačią dieną pareiškėja gavo atsakymą, kad nurodytas telefono numeris priklauso K. A., buvo nurodytas jo asmens kodas, gyvenamoji vieta, o taip pat nurodyta, kad šis telefono numeris yra aktyvus. Pareiškėja teigė, kad šiuos duomenis ji jau žinojo, kadangi su K. A. artimai bendravo. Iš gauto informacijos turinio ji teigė nieko naujo nesužinojusi, informacijos tretiesiems asmenims neperdavė, todėl dėl to niekas žalos nepatyrė. Ji taip pasielgė, kadangi K. A. buvo pradėjęs jos vengti ir į telefono skambučius neatsiliepė, o ji norėjusi sužinoti ar telefono numeris yra naudojamas. Pareiškėja dėl savo poelgio gailisi.

Liudytojas A. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kauno apskr. VPK Jonavos raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigose. Paaiškino, kad kartu dirbo su pareiškėja ir sėdėjo viename kabinete. Nurodė, jog pareiškėja dirbo gerai, priekaištų dėl darbo neturėjo. Žinojo, kad pareiškėja su K. A. bendrauja kaip pora ir kartu gyvena. Pareiškėja papasakojo, kad K. A. buvo ją sužalojęs ir rodė mėlynes. Apie dokumento klastojimą nieko nežino.

Liudytojas A. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kauno apskr. VPK Jonavos raj. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo pareigose. Paaiškino, kad kartu dirbo su pareiškėja ir sėdėjo viename kabinete. Pareiškėja charakterizuojama tik teigiamai. Matydavo, kad pareiškėja bendrauja su K. A..

Liudytojas V. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirbo Kauno apskr. VPK Jonavos raj. PK viršininku. Pareiškėja charakterizuojama teigiamai. Žinojo, kad buvo įvykęs incidentas tarp pareiškėjos ir K. A.. Dėl šio įvykio tarnybinio patikrinimo nebuvo, nes pareiškėja pretenzijų nereiškė, tačiau buvo pravestas prevencinis pokalbis su K. A. ir pokalbis užprotokoluotas. K. A. pateikė informaciją, jog pareiškėja neteisėtai renka duomenis apie jo asmeninį gyvenimą. Patikrinus šią informaciją paaiškėjo, jog pareiškėja pasirašiusi L. M. vardu neteisėtai išsiuntė užklausą UAB „Bitė Lietuva“ dėl K. A. telefono.

Liudytoja L. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad dirba Kauno AVPK Jonavos r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio vyresniąją tyrėja. Paaiškino, kad 2016 m. lapkričio mėnesį atliekant tarnybinį patikrinimą dėl dingusių tarnybinių dokumentų, paaiškėjo, kad pareiškėja atliko neteisėtas užklausas. Apie neteisėtą užklausą buvo sužinota tik 2016 m. lapkričio mėnesį ir surašytas tarnybinis pranešimas.

Liudytoja G. K. paaiškino, kad dirba Kauno AVPK Jonavos r. PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio viršininke. Pareiškėja buvo tiesioginė pavaldinė. 2016 m. liepos mėnesį į dokumentų valdymo sistemą atėjo atsakymas iš UAB „Bitė“ dėl K. A. telefono. S. J. paaiškino, kad šis atsakymas yra į jos bylą, tik ji rašydama užklausimą suklydo ir užrašė K. A. telefoną. 2016 m. vasarą buvo pradėta tikrinti pareiškėjos žinioje esančias medžiagas ir paaiškėjo, kad trūksta tarnybinių medžiagų, buvo surašytas tarnybinis pranešimas. Atliekant tarnybinį patikrinimą paaiškėjo, kad apie neteisėtą užklausą UAB „Bitė.“ Apie pareiškėjos ir K. A. santykius sužinojo tik po įvykusio incidento tarp pareiškėjos ir K. A..

Tarnybinio patikrinimo metu konstatavus, kad pareiškėja pažemino policijos pareigūno vardą ir vadovaujantis Statuto 62 str. 1 d. 7 p., Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2017 m. sausio 16 d. įsakymu Nr. 20-TE-43 „Dėl S. J. atleidimo“ pareiškėja atleista iš vidaus tarnybos.

Iš esmės byloje nustatytų faktinių aplinkybių neginčija ir pati pareiškėja, tačiau ji mano, jog priimant ginčijamą sprendimą nebuvo atsižvelgta į visas aplinkybes, o būtent į tai, kad visų pirma ji buvo apgauta ir įskaudinta, nes K. A. jai melavo apie savo šeimyninę padėtį, sakė jog jis yra išsiskyręs, be to paaiškėjus susidariusiai situacijai K. A. jai grasino, sumušė padarydamas nežymų jos sveikatos sutrikdymą, ji kreipėsi dėl to į vadovą, tačiau K. A. atžvilgiu nebuvo imtasi visiškai jokių priemonių, tarytum toks elgesys yra normalus ir K. A. savo veiksmais nepažeidė etikos kodekso.

Pareiškėja yra statutinė valstybės tarnautoja, todėl sprendžiant jos patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas), patvirtintas Lietuvos Respublikos 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 (su vėlesniais pakeitimais). Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. IV-308 patvirtintoje Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkoje (toliau – ir Tvarka). Tvarkos 3 punkte nustatyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas. Statuto 2 straipsnio, kuriame pateikiamos svarbiausios šio Statuto sąvokos, 6 dalis numato, kad tarnybinis nusižengimas – šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimas ar pareigūno pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas, padarytas priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu, o Statuto 26 straipsnio, nustatančio tarnybines nuobaudas ir jų skyrimo tvarką vidaus reikalų sistemos tarnybos pareigūnams, 1 dalis numato, kad už tarnybinius nusižengimus, atsižvelgiant į jų pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius ir kitas aplinkybes, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis/ji neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, ar jos elgesys kitaip pažeidžia teisės normų reikalavimus, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 25 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2011 m. sprendimas administracinėje byloje Nr. A63-2967/2011, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010; ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinė valstybės tarnautoja, turinti tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinės valstybės tarnautojos neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose policijos veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinės valstybės tarnautojos, neatlikusios ar netinkamai atlikusios pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar pareigūnė padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

Tvarkos 20 punkte numatyta, jog tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas (Tvarkos 8.1 punkte numatytu atveju – ir ankstesnės išvados įvertinimas bei ją atlikusių pareigūnų veiksmai). Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad S. J. piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, asmeniniais tikslais siekdama gauti informacijos iš UAB „Bitė Lietuva“ apie ją asmeniškai dominančio asmens K. A. naudojamą telefono abonentinį numerį (duomenys neskelbtini), 2016-07-20 pagamino netikrą dokumentą - 2016-07-20 paklausimą UAB „Bitė Lietuva“, kuriame įrašė netikrą (išgalvotą) šio dokumento registracijos numerį (20-S-48579) ir netikrą paklausimo pagrindą (apie Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr. 25-1-01549-14), paklausimą pasirašė Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS PP laikinai einančios viršininkės pareigas vyresniosios tyrėjos L. M. netikru parašu bei minėtą netikrą dokumentą nuskenavusi, jį panaudojo - skenuotą paklausimo kopiją 2016-07-20, 9.56 val. iš savo tarnybinio elektroninio pašto adreso išsiuntė UAB „Bitė Lietuva“ elektroninio pašto adresu. Tą pačią dieną pareiškėja iš minėtos bendrovės, el. paštu gavo atsakymą, kad nurodytas telefono numeris priklauso K. A., buvo nurodytas jo asmens kodas, gyvenamoji vieta, o taip pat nurodyta, kad šis telefono numeris yra aktyvus. Pareiškėja pažeidė Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 4.5 p.; 4.9 p. reikalavimus, pažemino policijos pareigūno vardą.

Pagal tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančius ir vertintinus įrodymus - turimus dokumentus, nustatyta, kad pareiškėja, būdama policijos pareigūne, kurios pareiga yra užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 25 str.) ir pati vykdydama funkcijas, susijusias su teisės pažeidimų užkardymu, atskleidimu ir tyrimu, pati, savo aukščiau paminėtais veiksmais pagamino netikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. policijos pareigūnė vietoj to, kad išaiškinti ir užkardinti teisės aktų pažeidimus, pati vykdo įstatymo uždraustą nusikalstamą veiką. Minėti pareiškėjos veiksmai turėjo neigiamos įtakos policijos įvaizdžiui ir prieštaravo Etikos kodekse įtvirtintoms taisyklėms. Pareiškėja savo veiksmais parodė nepagarbą Lietuvos Respublikos įstatymams, akivaizdžiai pažemino pareigūno vardą ir sulaužė pareigūno priesaiką.

Išvadoje pažymėta, kad pareiškėja tarnybą vidaus reikalų sistemoje pradėjo 2014-10-29. Į Kauno apskr. VPK Jonavos r. PK VPS PP tyrėjos pareigas paskirta 2015-10-26. Per tarnybos laiką neskatinta, turi galiojančią tarnybinę nuobaudą papeikimą, paskirtą Kauno apskr. VPK viršininko 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 20-TE-1205, už aplaidų tarnybinių pareigų atlikimą. Pareiškėja vadovų charakterizuojama patenkinamai yra Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos institucijų darbuotojų profesinės sąjungos narė.

Pareiškėja nurodo, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeista Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 33 str. 4 d. ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. 1V-885 redakcija) patvirtintų Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 7 punktas.

Tvarkos aprašo 7 punkte nurodoma, kad tarnybinis patikrinimas pradedamas pareigūną į pareigas skiriančiam vidaus reikalų statutinės įstaigos (toliau - vidaus reikalų įstaiga) vadovui ar kitam pareigūnui, turinčiam teisę pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, gavus asmens skundą, tarnybinį pranešimą, prokuroro nutarimą iškelti drausminę bylą, visuomenės informacijos priemonėse paskelbtą ar kitokią informaciją apie galimą pareigūno tarnybinį nusižengimą ir ne vėliau kaip kitą darbo dieną (išskyrus aprašo 8 punkte nustatytą atvejį) pavedus tarnybinius nusižengimus tiriančio padalinio vadovui ar kitam darbuotojui atlikti tarnybinį patikrinimą. Ten pat nurodoma, kad tuo atveju, jei informaciją apie galimą tarnybinį nusižengimą gauna pareigūno tiesioginis vadovas, neturintis teisės pavesti atlikti tarnybinius patikrinimus, jis privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu perduoti šią informaciją vadovui. Kauno apskr. VPK viršininkas Kauno apskr. VPK Vidaus tyrimų skyriui tarnybinį patikrinimą dėl S. J. veiksmų pavedė atlikti 2016-12-13, gavęs Kauno apskr. VPK Imuniteto skyriaus viršininko A. R. 2016-12-12 tarnybinį pranešimą Nr. 20-PR2-60326 „Dėl tarnybinio patikrinimo pradėjimo“. Taigi, akivaizdu, kad tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, atliktas ir baigtas nepažeidžiant imperatyvių teisės aktų reikalavimų, o jo pagrindu priimtas įsakymas - pagrįstas ir teisėtas.