Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė-Klimaitė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Dovilės Maldeikienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis Panevėžio rajono savivaldybės administracijoje, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav., teistas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos 281¹ straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – 30 parų areštas (bausmę atlikęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2024 m. kovo 2 d. apie 18.30 val. namuose, esančiuose Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), miegamajame kambaryje, naudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sutuoktinę S. K., tai yra tyčia delnu sudavė S. K. į dešinę akį bei skruostą, tokiu veiksmu sukėlė nukentėjusiajai S. K. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. K. kaltu prisipažino ir paaiškino, kad jau 40 metų gyvena santuokoje su S. K., abu gyvena nuomojamame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Panevėžio r. sav. Gyvena dviese. 2024 m. kovo 2 d. vartojo alkoholį namuose kartu su sutuoktine S. K.. Apie 18 val. pamatė, kad sutuoktinė S. K. jau nuėjusi į miegamąjį kambarį ir ruošiasi gulti. Tuomet jis jos paklausė, o kas bus valgyti. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. S. K. pasakė, kad ji nedarys valgyti, ir jis supykęs kairiu delnu sudavė vieną smūgį S. K. į dešinę akį. Matė, kad prie akies jai paraudo. S. K. pradėjo ant jo šaukti ir iškvietė policijos pareigūnus, medikus. Atvykę policijos pareigūnai jį sulaikė ir uždarė į areštinę. Gailisi dėl savo veiksmų. Sutuoktinės S. K. atsiprašė, ji jam atleido, daugiau smurto nevartos, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusi S. K. parodė, kad 2024 m. kovo 2 d. apie 18.30 val. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), tarp jos ir vyro A. K. kilo žodinis konfliktas dėl maisto. Abu buvo neblaivūs. Ji buvo miegamajame kambaryje, o vyras – virtuvėje. Iš virtuvės kambario išgirdo, kaip vyras jos prašo paduoti valgyti. Ji jam atsakė: „Eik pasišildyk“, o jis jai atsakė: „<necenzūrinis žodis>, negali pašildyti valgyt“. Sutuoktinis, kuris buvo virtuvėje, atėjęs į miegamąjį, kuriame ji gulėjo, priėjęs prie jos trenkė jai ranka, su kuria ranka, pasakyti negali, nes nematė. Tik pajautė, kad trenkė vieną kartą į dešinės pusės akį. Daugiau smūgių nejautė. Po smūgio vyras atėmė telefoną, taip pat išėjo iš kambario. Iš karto po įvykio išsikvietė pagalbą. Vyras tokiais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Tai yra ne pirmas kartas, kai vyras prieš ją smurtauja. Yra buvę anksčiau, kad vyras ją mušdavo, tačiau į policiją nesikreipdavo, nes jam atleisdavo. Papildomai apklausta S. K. patikslino savo pirminius parodymus, nurodydama, kad ji jau buvo nuėjusi į miegamąjį kambarį ir atsigulusi į lovą, kai atėjo sutuoktinis A. K. ir pradėjo šaukti, kad nėra padaryta valgyti. Tuomet ji išlipo iš lovos ir A. K. iš karto kairiu delnu sudavė vieną smūgį jai į dešinės pusės akį, skruostą, juto stiprų fizinį skausmą. Iš karto paskambino 112, paprašė policijos pareigūnų pagalbos ir medikų, nes svaigo nuo smūgio galva, atsirado paraudimas. Pirminėje apklausoje nurodė, kad gulint lovoje sutuoktinis jai sudavė smūgį, gal dėl streso ji neteisingai nurodė, bet tikslina, kad smūgį jai sutuoktinis sudavė stovint. Toliau viskas vyko taip, kaip nurodė pirminėje apklausoje. Sutuoktinis A. K. jai grąžino telefoną ir ji tada paskambino 112. Atvykę medikai ją apžiūrėjo, į ligoninę vykti ji atsisakė, o atvykę policijos pareigūnai A. K. išvežė į areštinę. Yra patyrusi smurtą ir ankščiau, tačiau ji neatsimena nei tikslaus laiko, nei aplinkybių, apie tai pasakoti nenori, tuomet buvo žodiniai konfliktai ar apsistumdymai, policijos ji net nekviesdavo, sužalojimų nepatirdavo. Konfliktai vykdavo, nes abu būdavo neblaivūs. Jai buvo išduotas siuntimas pas teismo medicinos ekspertus, bet ji nevyks, nes nenori. Taip pat pas jokius gydytojus ji nesikreipė. Sutuoktinis jos atsiprašė, ji jam atleido. Civilinio ieškinio nereikš. Neprieštarauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu.

Tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad smurtą patyręs asmuo S. K. paaiškino, jog 2024 m. kovo 2 d. tarp jos ir sutuoktinio A. K. kilo žodinis konfliktas dėl maisto, po ko sutuoktinis sudavė vieną smūgį į veidą. Jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Įvykio vietoje buvęs A. K. paaiškino, kad jis sudavė sutuoktinei vieną smūgį. Grafoje, kur nurodyti smurtą patyrusio asmens sužalojimai, padaryta atžyma, kad matyti patinimas, paraudimas.

Specialisto išvadoje Nr. G 262/2024 (05) nurodyta, kad pateiktuose medicininiuose dokumentuose objektyvių duomenų apie S. K. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, S. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas.

Įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad įvykio vieta yra gyvenamajame name, esančiame Panevėžio r. sav., (duomenys neskelbtini). Namas vieno aukšto. Įėjimas į gyvenamąjį namą yra iš vakarų pusės. Patekus į namą, praeinama pro kairėje pusėje esančias medines duris. Praėjus pro jas patenkama į virtuvę, kurioje matyti įvairūs daiktai, baldai. Virtuvėje matyti baltos spalvos medinės durys, pro kurias patenkama į miegamąjį kambarį, kuriame įvyko pats įvykis. Miegamojo kambaryje matyti įvairiose vietose sudėti įvairūs daiktai, lova. Iš įvykio vietos niekas nepaimta. Tyrimui reikšmingų pėdsakų nerasta.

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo perklausytas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas dėl pagalbos skambučio (failas pavadinimu ,,BPC skambučio įrašas (ID 92262770204, skambučio pradžia 2024-03-02 18 31 34)“, garso įrašo kokybė vidutinė, skambinusios moters balsas žymimas – pranešėja, o atsiliepusio – operatorius.): Operatorius - 112. Pranešėja - laba diena, vyras muša. Operatorius - koks Jūsų miestas, rajonas? Pranešėja - (duomenys neskelbtini). Operatorius - kokio rajono tas kaimas? Pranešėja - (duomenys neskelbtini). Operatorius - koks kaimas? Pranešėja - (duomenys neskelbtini). Operatorius - gatvė? Pranešėja - (duomenys neskelbtini). Operatorius - čia nuosavas namas, nėra buto, daugiabutis ar nuosavas namas? Pranešėja - nuosavas. Operatorius - greitosios reikia? Pranešėja - reikia. Operatorius - kas sužalota? Pranešėja - galva. Operatorius - kiek Jums metų? Pranešėja - (duomenys neskelbtini). Operatorius - (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini)? Pranešėja - (duomenys neskelbtini). Operatorius - vaikų nepilnamečių yra namuose? Pranešėja -nėra. Operatorius - kaip Jūsų vardas, pavardė? Pranešėja - S. K.. Operatorius - kaip vardas? Pranešėja – S. Operatorius - vyras šiuo metu namuose? Pranešėja - namuose. Operatorius - gerai, laukite policijos (įrašo trukmė 1 min. 25 sek.).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad peržiūrėtas pareigūno kūno kamera darytas vaizdo ir garso įrašas 2024 m. kovo 2 d. iškvietimo dėl smurto pavadinimu PSS-20240302-190325UTC+0200.mp4 (įrašo trukmė 9 min. 35 sek.). Pareigūnė, kurios kūno kamera filmuojama (toliau – pareigūnė Nr. 1), pareigūnas, kurio kūno kamera nefilmuojama, yra T. M.(toliau – pareigūnas T. M.), vaizdo įrašas nespalvotas, neryškus, filmuojama patalpoje. Vaizdo įrašo pradžioje matyti, kad policijos pareigūnai yra gyvenamojo namo virtuvėje, kur tarp šaldytuvo ir stalo stovi kėdė, ant kurios sėdi pagyvenęs vyriškis, apsirengęs languotais marškiniais ir tamsiomis kelnėmis, iš ikiteisminio tyrimo medžiagos žinoma, kad tai yra A. K. (toliau A. K.). Virtuvėje vaikšto moteris, apsirengusi sportinį džemperį su baltos spalvos užtrauktuku priekyje (toliau – S. K.). Vaizdo įraše matyti, kad jos veido dešinė pusė sužalota, moteris prausiasi. Pareigūnas T. M. rankose laiko alkotesterį ir pasako, kad prietaisas rodo 2,74 promilių. A. K. sako, kad taip, jie alkoholį vartojo. S. K. rankomis šluostosi veidą, nes iš nosies bėga kraujas. Pareigūnė Nr. 1 pasako S. K., kad apsivalytų veidą ir pasitikrintų girtumą. S. K. nustatomas 2,76 promilių girtumas. Pareigūnai alkotesterio rodmenis parodo S. K.. Atvyksta du paramedikai, kurie apžiūri S. K. veidą. Paramedikė klausia, kiek kartų trenkė (įraše nesigirdi, ką atsako S. K.). Paramedikei paklausus, ar dar kur nors trenkė, moteris papurto galvą. Paramedikė klausia: ar spyrė, ar buvo pargriuvusi ant žemės, ar buvo praradusi sąmonę? S. K. atsako, kad ne. Sako, kad trenkė vieną kartą kumščiu. Paramedikė sako, kad yra sumušimas, kad gali atsirasti mėlynė, kad reikia šaldyti sumuštą vietą. S. K. važiuoti į ligoninės priėmimą atsisako. A. K. sako, kad mušė žmoną pirmą kartą, kad vasario 18 d. buvo 40 metų kaip vedę. S. K. pasirašo, kad yra medikų apžiūrėta ir, kad atsisako vykti į ligoninę. Paramedikai atsisveikina ir išeina iš namo. Pareigūnas T. M. klausia S. K., ar nori rašyti pareiškimą dėl sumušimo. S. K. sako, kad būtinai rašys, kad liudys prieš vyrą. A. K. nesipriešina, sutinka važiuoti su pareigūnais į policijos komisariatą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo A. K. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis A. K. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę – sutuoktinę S. K.: tyčia ranka sudavė vieną smūgį į dešinę veido pusę, tokiu būdu mušdamas sukėlė savo sutuoktinei fizinį skausmą. Nukentėjusiajai padaryti sužalojimai užfiksuoti tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, specialisto išvadoje, kitų objektų apžiūros protokole. Pagalbą iškvietė pati nukentėjusioji iš karto po įvykio, nurodydama, kad mušė vyras, atvykusiems medikams ir pareigūnams ji nurodė, kad sutuoktinis iš rankos sudavė smūgį į veidą. Nukentėjusioji, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, aiškiai papasakojo įvykusias aplinkybes, o vėliau jas ir patikslino, nurodė, kokius smurtinius veiksmus prieš ją atliko sutuoktinis. Pagal sukeltas pasekmes ir kaltinamąjį su nukentėjusiąja siejantį ryšį veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).

Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme. Nėra duomenų, kad nukentėjusioji būtų apskundusi prokurorės sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys nepareikštas. Todėl konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.

Skirdamas bausmę A. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (sudavė ranka į žmogui gyvybiškai svarbią galvos sritį), kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (nukentėjusiajai sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (teistas, baustas administracine tvarka, dirbantis, duomenų apie psichikos sutrikimus ar priklausomybės ligas nėra, naują nusikaltimą padarė praėjus keliems mėnesiams po arešto bausmės atlikimo), į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir dvi jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmės rūšį, tik ilgesnės trukmės, viršijančios vidurkį – 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimą (be intensyvios priežiūros), įpareigojant kaltinamąjį per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 10 mėnesių laisvės apribojimo (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).

Atsižvelgiant į tai, jog asmuo smurtinį nusikaltimą padarė prieš savo šeimos narį, t. y. sutuoktinę, kaltinamajam paskirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis, 72² straipsnis). Teismas sprendžia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir skirtina siekiant koreguoti kaltinamojo elgesį teigiama linkme, paveikti, kad nesikartotų smurtas artimoje aplinkoje.

Į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024 m. kovo 2 d. 19.50 val. iki 2024 m. kovo 4 d. 16.27 val.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, panaikintina nuo bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių (be intensyvios priežiūros), įpareigojant per šį laikotarpį dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laikotarpį vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, skirti A. K. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. kovo 2 d. 19.50 val. iki 2024 m. kovo 4 d. 16.27 val. (2 dienos) ir laikyti, kad A. K. yra atlikęs 4 dienas laisvės apribojimo bausmės.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Išaiškinti, kad A. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.