Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. S. , a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Anykščių rajono sav. Lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas profesinis, nedirbantis , išsituokęs , gyvenantis (duomenys neskelbtini), Anykščiai teistas:

1986-12-09 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 148 str.1d. laisvės atėmimu 3 metams;1990-11-05 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 111 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams;1995-04-10 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 225 str.3d., 111 str.1d. laisvės atėmimu 4 metams;2001-12-03 Zarasų rajono apylinkės teismo pagal LR BK 246-1 str.2d. su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams;2003-03-14 Utenos rajono apylinkės teismo pagal LR BK 125 str.1d.1 metams laisvės atėmimu, vadovaujantis LR BK 43 str., 44 str.1d.2p., subendrinus su Zarasų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, galutine bausme 1 m. laisvės atėmimo su 4500 Lt bauda ir atėmimu teisės vairuoti transporto priemones 4 metams, pritaikius LR BK 47-1 str.laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;2004-07-08 Anykščių rajono apylinkės teismo pagal LR BK 180 str.1d. laisvės atėmimu 6 mėn.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. balandžio 16 d. S. S. su motina E. S., teta A. B. ir T. B. buvo namuose (duomenys neskelbtini), Anykščiuose ir gėrė alkoholinius gėrimus. Vakare pas juos atėjo A. V. su R. V., N. K. ir I. Č.. A. V. su S. S. susistumdė ir vakare apie 22 val., kilusio konflikto metu, S. S., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iš asmeninių paskatų, tyčia peiliu dūrė A. V. vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į krūtinę, padarydamas jam dvi durtines kiaurymines žaizdas, vieną žaizdą krūtinės kairėje pusėje ir vieną žaizdą nugaroje. Tokiais savo veiksmais S. S. sunkiai sutrikdė A. V. sveikatą.

K. S. S. kaltu prisipažino ir paaiškino, jog 2009 m. balandžio 16 d. apie 20 val. pas jį į namus įsiveržė girti broliai V. su draugu. Ateidami jie paleido vilkšūnį nuo grandinės. Pas jį į namus buvo atėjusi teta A. B., o jo motina E. S. pas jį jau gyveno dvi dienas. A. V. įsiveržė girtas, ėmė kibti prie tetos. Kai jis užstojo tetą ir paprašė, kad jie išeitų, tada A. V. pradėjo jį pulti. A. V. žinojo, jog abi bobutės yra gavusios pensijas, todėl reikalavo pinigų gėrimams. T. B. norėjo kviesti policiją, kai A. V. pradėjo kibti prie jo. Po to, T. B. davė 20 Lt ir jie visi išėjo. Po keik laiko sugrįžo ir atsinešė alaus. A. V. sugrįžo su savo sugyventine, kuri daugiausia kurstė A. V. kibti prie jo ir T. B.. Pamatęs, jog A. V. antpuolio neatlaikys, paveiktas morališkai ir psichiškai, pasiėmė gynybai peilį ir norėdamas juos pagąsdinti ir išvaryti iš savo namų. A. V. jam smogė kumščiu į smilkinį ir taip jis gindamasis nepamatė kaip kelis kartus dūrė peiliu A. V.. Tačiau į kurias vietas dūrė nežino, gindamasis mosikavo peiliu ir taip įdūrė. Pripažįsta, kad dūrė A. V. ir kad jį sužalojo, tačiau nesutinka su jam inkriminuojamu straipsniu. Nurodo, jog buvo susijaudinęs ir išsigandęs A. V. ir jam dūrė tik norėdamas apsiginti. A. V. pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta, kadangi pats A. V. atėjo pas jį namus ir pats išprovokavo konfliktą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. parodė, jog jie baliavojo pas brolį, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, kitoje pusėje nuo močiutės namo. Pamatė, kad T. B. rėkia ant bobutės. Bobutė buvo neseniai atsikrausčiusi gyventi į namus,(duomenys neskelbtini) g., Anykščiuose. Tada jis pagalvojo, jog vakare nueis išsiaiškinti ko rėkia ant bobutės. Vakare su draugais nuėjo pasižiūrėti. Bobutė liepė paimti 20 Lt ir nueiti nupirkti vyno. B. T. B. pasakė duoti 20 Lt, kurie jai buvo duoti. Kai jie grįžo S. S. liepė jiems išeiti ir pasakė, kad bordakų čia nebus. R. V. lauke kalbėjo telefonu, N. kalbėjosi su bobute. Jie su S. S. susiėmė rankomis, bet nesimušė. Po to nusisuko eiti ir pajuto smūgį į nugarą. Iš pradžių pagalvojo, jog S. S. smogė kumščiu. Išeidamas pradėjo jis dūsti, smūgių į šoną jau nebejautė. Po to prarado sąmonę ir prabudo Vilniuje, ligoninėje. Jis pats S. jokių smūgių nesudavė, jie tik buvo susikibę,patampė vienas kitą ir viskas. Anksčiau su dėde S. S. nekonfliktuodavo, kartu yra dirbę, žodžiais susipykdavo, tačiau tuoj vėl susitaikydavo. Savo civilinį ieškinį 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti palaiko ir prašo jį patenkinti. Po sužalojimo negali dirbti, yra depresija, ligoninėje buvo sunku, reikia vaistų. Dėl patirtų sužalojimų negali dirbti sunkaus darbo. Jaučia skausmus, be vaistų negali gyventi.

L. T. B. parodė, jog ji, S. S., jo mama ir teta sėdėjo ir baliavojo pas pas S. S.. A. A. ir R. V., N. ir A. V. sugyventinė. A. V. pradėjo šakotis. S. pasakė, kad jai yra davusi 20 Lt, tai ji 20 Lt atidavė A. V.. Jie su S. apsistumdė ir išėjo. Po kažkurio laiko grįžo su nugertu plastikiniu alaus buteliu. A. pradėjo rėkti ant A., jog ši apgaudinėja bobutę. S. užstojo ir jie abu su A. susikabino. Ji jau norėjo kviesti policiją, bet A. išbėgo. A. su S. buvo susikabinę rankomis, ar buvo kokių smūgių nepamena. Pati įvykio metu buvo išgėrusi.

L. R. V. parodė, jog paties įvykio nematė. Jie tą dieną buvo du kartus nuėję pas bobutę. Kai atėjo pas bobutę, ten buvo vartojamas alkoholis. Davė 20 Lt ir jie išėjo nupirkti alaus. Kai grįžo atgal, jis į vidų nėjo, lauke rūkė. Po to, pamatė, jog iš namo išėjo A., pasakė kviesti greitąją ir susmuko. Pirmą kartą atėjus konflikto jokio nebuvo, bendravo normaliai. Jis buvo lauke ir nežino ar buvo koks susistumdymas. Tik pamatė kaip A. išėjo ir susmuko. Tada išėjo I. Č. ir pasakė, kad padūrė A. A. apžiūrėjo gulintį, pakėlė marškinius ir matė dūrį nugaroje.

L. N. K. parodė, jog jie keturiese: A., jis, R. ir I. gėrė alų. A. užsiminė, kad reikia nueiti pas močiutę. Jie nuėjo pas S. Kiekvienas kalbėjosi kas sau. Jis kalbėjosi su E. S., A. kalbėjosi su kaltinamuoju. A. su S. lengvai stumtelėjo vienas kitą. Po to, jis išgirdo, jog padūrė A. ir visi išbėgo į lauką. Matė, jog A. buvo durta į nugarą.

Liudytoja I. Č. parodė, jog įvykio dieną ji, A. V., R. V. ir N. K. užėjo pas A. močiutę. Jie tenai jau išgėrinėjo ir juos dar pavaišino. Močiutė rėkavo, nes T. jai nedavė vyno. T. buvo duota 20 Lt, kai močiutė pradėjo rėkauti, tada T. tuos 20 Lt numetė. Tada močiutė padavė 20 Lt A., kad atneštų alkoholio. Po kiek laiko grįžo jie su nugertu plastikiniu buteliu alaus. Visi normaliai sėdėjo ir S. pradėjo stumdytis su A., tačiau jie vienas kitam per veidą nesudavė. Tik buvo susikibę rankomis. K. S. S. dūrė A. nematė, tačiau pamatė, kaip iškrito peilis ir ji peilį primynė. Išėjusi į lauką, pamatė gulintį A. V. Pakėlė marškinėlius ir pamatė, jog dūris yra nugaroje. Konfliktas vyko tarp A. ir S. S., tačiau jokio pavojaus nebuvo, nebuvo tokios situacijos, jog kaltinamajam būtų reikėję griebtis peilio. S. S. ir A. V. santykiai iki tol buvo normalūs.

Liudytoja B. E. S. parodė, jog tą dieną atėjo anūkas ir jam davė 20 Lt, kad nusipirktų rūkalų, tuo pačiu jie nusipirko ir alaus. Per žiemą būna pas seserį, kadangi ten arčiau ligoninė, o taip jos namai yra (duomenys neskelbtini), Anykščiuose. Po vyro mirties nėra susitvarkiusi dar dokumentų. Sūnus S. S. gyvena pas ją. Anksčiau gyveno Utenoje, turėjo darbą, sugyventinę, o dabar gyvena pas ją. Tą dieną anūkas buvo atėjęs su I. ir dar dviem vyrais. Ji pati alaus nemėgsta, todėl kartu su jais nebuvo, sėdėjo atskirai, todėl paties įvyko ir nematė. Triukšmo, stumdymosi, barnių negirdėjo. Niekas jos nebandė nei užstoti, nei barti. Konfliktų tarp sūnaus S. S. ir anūko A. V. dėl namo nėra girdėjusi.

Liudytoja A. B. parodė, jog ji buvo nuėjusi pas seserį, jie visi sėdėjo kalbėjosi S. S., sesuo S. ir ji. Matė, jog buvo atėjęs anūkas, o kas įvykio dieną vyko- neatsimena. Ji pasėdėjo ir išėjo namo. Kas toliau buvo nežino. Nežino kaip S. S. su A. V. sugyvena, prie jos jie nėra konfliktavę.

E. G. S. savo duotą išvadą patvirtino ir paaiškino, jog A. V. buvo padarytos dvi durtinės kiauryminės žaizdos, viena nugaroje, kita krūtinės kairėje pusėje. Šios žaizdos padarytos dviejų smūgių aštriu duriančiu įrankiu pasekoje. Žaizda nugaroje galėjo būti padaryta, suduodant smūgį peiliu iš nugaros pusės, tai yra A. V. esant nugara į S. S. kūno priekį. Durtinė pjautinė žaizda krūtinės pusėje galėjo būti padaryta esant A. V. tiek pasisukus šonu, tiek stovint veidu prieš veidą. Abi žaizdos panašios pavojingumi, dėl padarytų sužalojimų A. V. sveikata buvo sutrikdyta sunkiai.

Iš byloje, esančio 2009-04-16 įvykio vietos apžiūros protokolo, matyti, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, (duomenys neskelbtini), Anykščiai. Ties virtuvės riba ant žemės stovi tuščias stikliukas, nuorūkos, po foteliu guli peilis medine ruda rankena, ant žemės mėtosi lėkštės, tušti buteliai( b.l.5-9,tomas 1 ).

Iš byloje, esančio 2009-04-17 A. V. ligos istorijos epikrizės matyti, jog klinikinė diagnozė: abiejų krūtinės pusių durtinės žaizdos ( b.l. 22, tomas 1).

Iš byloje, esančio specialisto išvados Nr.G637/09/(05) matyti jog A. V. padarytos dvi durtinės-pjautinės kiauryminės krūtinės abiejų pusių žaizdos su dešinės pusės tarpšonkaulinių kraujagyslių ir diafragmos sužalojimu bei kraujo susikaupimo abiejuose krūtinplėvės ertmės pusėse. Dėl sužalojimų jam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (.b.l. 31, tomas 1).

Iš byloje, esančio 2009-05-28 specialisto išvados Nr. 11-1241(09), 11-1410(09), matyti, jog A. V. drabužiuose yra po tris pažeidimus, padarytus duriant ir pjaunant įrankiu turinčiu plokščią geležtę su ašmenimis, tikėtina peiliu ( b.l. 41-45, tomas 1).

Iš byloje, esančio 2009-04-20 daiktų ir kitų objektų parodymo atpažinti protokolo matyti, liudytoja I. Č. parodė peilį , kuri primynė, kai peilis S. S. iškrito. ( b.l. 54-57, tomas 1).

Iš byloje, esančio alkotesterio parodymų, matyti, jog S. S. 2009-04-16 22 val. 54 min. buvo nustatytas 2,79 promilių girtumas ( b.l. 71, tomas 1).

Iš byloje, esančio 2009-04-17 asmens kratos protokolo matyti, jog pas S. S. rastas lenktinis peilis ( b.l. 72, tomas 1).

Iš byloje, esančio 2009-04-21 įtariamojo parodymų patikrinimo protokolo matyti, matyti, kaip S. S. parodo, vietą kurioje su A. V. apsistumdė ir vietą, kurioje dūrė A. V. peiliu du kartus ( b.l.86-88, tomas 1).

Iš byloje, esančio 2010-01-18 ekspertizės akto Nr.G70/10(05), matyti, jog A. V. padaryta dvi durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos. Viena žaizda krūtinės kairėje pusėje ir viena žaizda nugaroje. Šios žaizdos padarytos dviejų smūgių aštriu duriančiai-pjaunančiu įrankiu pasekoje. Durtinė-pjautinė žaizda nugaroje galėjo gautis suduodant smūgį peiliu iš nugaros pusės, tai yra V. esant nugara į S. S. kūno priekį. Durtinė-pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje galėjo būti padaryta esant A. V. pasisukus šonu į S. S. kūno priekį. S. S. ir nukentėjusiajam A. V. stovint vienas prieš kitą veidu į veidą galėjo būti padaryta žaizda krūtinės kairėje pusėje. A. V. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, nes durtinės-pjautinės kiauryminės žaizdos krūtinės kairėje pusėje ir nugaroje su kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje sunkiai sutrikdė sveikatą ( b.l.123, tomas II).

Motyvuojamoji dalis

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo S. S. kaltė, jog jis, 2009 m. balandžio 16 d. apie 22 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio iš asmeninių paskatų kilusio konflikto metu, tyčia peiliu dūrė A. V. vieną kartą į nugarą ir vieną kartą į krūtinę, padarydamas jam dvi durtines kiaurymines žaizdas, vieną žaizdą krūtinės kairėje pusėje ir vieną žaizdą nugaroje, tokiais savo veiksmais sunkiai sutrikdydamas A. V. sveikatą, visiškai įrodyta. Jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 135 str. str.1d. Ikiteisminio tyrimo metu pateikiant S. S. įtarimą, jis buvo kaltinamas, jog du kartus dūrė A. V. į krūtinę, vieną kartą į nugarą. Teisme, atlikus įrodymų tyrimą, nepasitvirtino vienas dūris į krūtinę, todėl iš kaltinimo šalintinas vienas dūris į krūtinę.

Kaltinamasis kaltu prisipažino,gailisi, jog taip nutiko, tačiau teigia, jog nukentėjusiajam dūrė, būdamas paties nukentėjusiojo paveiktas morališkai ir psichiškai, gindamasis nuo paties nukentėjusiojo. Savo gynybą motyvuoja, tuo, kad jis yra vyresnis už nukentėjusįjį, ne toks stiprus, jam yra sužalotos rankos, todėl išsigandęs nukentėjusiojo elgesio, griebėsi peilio. Teismas atmeta šį kaltinamojo gynybos argumentą. Įvertinus visas bylos aplinkybes konstatuotina, jog būtinosios ginties pagrindų nėra. Būtinąja gintimi laikoma situacija, kai baudžiamojo įstatymo ginamiems interesams žala padaroma ginant save ar kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gręsiančio pavojingo kėsinimosi, tai yra, kai yra kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, nuosavybę. Pavojingas kėsinimasis turi būti realus ir akivaizdus. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo asmens teisėms. Kėsinimasis laikomas realiu, kai egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad nukentėjusysis su draugais atėjo pas nukentėjusiojo močiutę. Ten gyvenantis kaltinamasis kartu gėrė su ten buvusiais asmenimis savo motina E. S., A. B., T. B.. Įvykusio konflikto metu nukentėjusysis su kaltinamuoju susistumdė. Nors įvertinus ir tai, jog kaltinamajam buvo padaryti sužalojimai ( b.l.117, tomas 1), tačiau įvykio dieną buvę asmenys, kurie byloje buvo apklausti kaip liudytojai, parodė, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju susikabino ir susistumdė. Nukentėjusysis parodė, jog po susistumdymo jis nusisuko eiti ir pajuto smūgį į nugarą. Todėl nagrinėjamoje situacijoje nebuvo akivaizdaus ir realaus kėsinimosi į kaltininko asmenį, o taip pat ir būtinybės gintis.

Taip pat atmestinas ir kaltinamojo gynėjo argumentas, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė didžiai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo asmens poelgio ir kaltinamojo veika turėtų būti perkvalifikuotą į LR baudžiamojo kodekso 136 str. LR baudžiamojo kodekso 136 straipsnyje nustatyta privilegijuota sunkaus sveikatos sutrikdymo sudėtis, kai nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia specifine tyčios forma-afektine tyčia, tai yra kai nusikaltimas padaromas staiga labai susijaudinus. Turi būti nustatyta aplinkybių visuma, kurią sudaro: nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis, staiga kilęs kaltininko didelis susijaudinimas dėl tokių nukentėjusiojo veiksmų, kaltininko veiksmai yra greitas atsakas į nukentėjusiojo asmens neteisėtą ar įžeidžiantį elgesį. Neteisėtais veiksmais yra laikomas bet koks prieš kaltininką ar jo artimą asmenį nukreiptas priešingas teisei nukentėjusiojo elgesys, kuris gali pasireikšti kėsinimusi į gyvybę, sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu, taip pat psichiniu poveikiu –grasinimu panaudoti smurtą, tyčiojimusi, šantažu. Sprendžiant ar nukentėjusiojo poelgis yra įžeidžiantis vertintina kiek nukentėjusiojo veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę ir orumą ir kokią įtaką turi kaltinamajam. Įvertinus visas nusikaltimo padarymo aplinkybes teismas nenustatė, tokių nukentėjusiojo A. V. veiksmų, dėl kurių kaltinamajam S. S. galėjo kilti afektinė tyčia. Nors pats kaltinamasis teigia, kad jis išsigando, kai pas jį atėjo nukentėjusysis su draugais, jis yra vyresnis ir bijojo, jog gali neapsiginti, kažkas iš atėjusiųjų paleido šunį, tačiau nuo kokių konkrečiai veiksmų jis išsigando nenurodo. Tai yra vertintina tik kaip kaltinamojo prielaidos. Nes įvykio dieną buvę asmenys, kartu su nukentėjusiuoju bei kaltinamuoju nenurodo, jog tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo būtų įvykęs didžiulis konfliktas, dėl kurio kaltinamasis galėjo staiga susijaudinti. Visi tik patvirtino tą faktą, jog buvo kaltinamasis su nukentėjusiuoju tik susikabino rankomis ir susistumdė. Todėl teismas neturi pagrindo manyti, jog konfliktas, kuris pasireiškė kaip kaltinamojo susistumdymas su nukentėjusiuoju ir susikabinimas, galėjo staiga įžeisti ar itin sujaudinti kaltinamąjį.

K. S. S. padarė sunkią tyčinę nusikalstamą veiką. Kaltinamojo lengvinanti aplinkybė yra tai, jog prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, gailisi ,jog taip nutiko (BK 59 str. 1 d. 2 p. ). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai , jog baudžiamojo įstatymo numatytą veiką padarę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio BK 60 str. 1 d. 9 p. ). Teistas, tame tarpe ir už smurtinius nusikaltimus žmogaus sveikatai. Teistumai išnykę. Jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmę. Nustatydamas bausmės trukmę teismas atsižvelgia į nusikaltimo padarymo aplinkybes, vertintina ir tai, jog nusikaltimas padarytas girtaujant. Todėl įvertinus visas nusikalstamos veikos aplinkybes ir motyvus kaltinamajam skirtina žemesnė nei sankcijos vidurkyje numatyta bausmė.

B. A. rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras, gindamas viešąjį interesą, t.y. Valstybinės ligonių kasos interesus, pateikė ieškinį ir prašo priteisti iš kaltinamojo S. S. 9314 Lt Šis ieškinys taip pat pagrįstas ir tenkintinas, nes dėl nusikalstamų S. S. veiksmų A. V. buvo sužalotas ir dėl jam padaryto sveikatos sutrikdymo buvo suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos VŠĮ Anykščių rajono savivaldybės ligoninėje nuo 2009-04-16 iki 2009-04-17, gydymo kaina 3092 Lt bei VŠĮ Vilniaus universiteto ligoninės santariškių klinikų centro filiale gydytas nuo 2009-04-17 iki 2009 -04-27, gydymo kaina 6222 Lt.

Nukentėjusysis A. V. byloje pareiškė ieškinį ir prašo priteisti jam 20000 litų neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu savo ieškinį palaikė. Paaiškino, jog po sužalojimo negali dirbti, yra depresija, ligoninėje buvo sunku, reikia vaistų. Dėl patirtų sužalojimų negali dirbti sunkaus darbo. Jaučia skausmus, be vaistų negali gyventi. Todėl, prašė priteisti iš kaltinamojo 20000 litų neturtinės žalos. Neturtinė žala suprantama, kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. (LR Civilinio kodekso 250 str. 1d.) Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiosios patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra nustatyti LR CK6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Kadangi įstatymas nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą žalą tenka teismui. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kaip nustatyta, nuo kaltinamojo S. S. veiksmų A. V. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl durtinių pjautinių kiauryminių žaizdų krūtinės kairėje pusėje ir nugaroje su kraujo susikaupimu krūtinplėvės ertmėje. Tokiais kaltinamojo veiksmais buvo pažeista viena iš absoliučių asmens vertybių - sveikata, kuri yra saugoma nacionalinių teisės aktų- LR Konstitucijos, Civilinio kodekso nuostatų bei tarptautinių teisės aktų- Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje. Šiuo atveju būtina atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam dūrė į kairę krūtinės pusę, gyvybiškai svarbią vietą - širdies sritį. Dėl patirtos traumos nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, kurį dar jaučia iki šiol bei dvasinius išgyvenimus. Tačiau nukentėjusysis nepateikė įrodymų, jog jam dėl patirtų sužalojimų negali dirbti, jam būtų nustatytas neįgalumas. Taip pat atsižvelgtina ir į kaltinamojo turtinę padėti. Kaltinamasis jokio turto neturi, nedirba. Todėl, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, yra pagrindas nustatyti mažesnį atlygintinos neturtinės žalos dydį. Todėl, teismas įvertinęs visas byloje nustatytas aplinkybes ir vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo A. V. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkina iš dalies ir priteisia nukentėjusiajam iš kaltinamojo 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Iš kaltinamojo S. S. priteistinos antrinės pagalbos išlaidos – 320 Lt (b.l. 106, tomas-II ) ( LR (duomenys neskelbtini).)

Daiktiniai įrodymai nukentėjusiojo A. V. rūbai- džinsai su diržu, marškinėliai, golfas, bliuzonas grąžintini nukentėjusiajam A. V..

Daiktiniai įrodymai- du peiliai sunaikintini.

Iki įsiteisės nuosprendis S. S. toliau laikytinas suimtu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį

laisvės atėmimu trims metams ir dešimčiai mėnesių.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2009m. balandžio 17d.

Kardomąją priemonę, kol įsiteisės teismo nuosprendis, palikti tą pačią, toliau laikyti suimtu.

Anykščių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ieškinį patenkinti ir priteisti Valstybinei ligonių kasai prie LR SAM iš S. S. 9314 Lt ( devynis tūkstančius tris šimtus keturiolika litų) žalai atlyginti.

A. V. ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš S. S. 10000 Lt

( dešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti . Kitoje dalyje ieškinį atmesti .

Priteisti iš kaltinamojo S. S. į valstybės biudžetą 320 litų už antrinės teisinės pagalbos suteikimą nukentėjusiajam. (sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660)

Įsiteisėjus nuosprendžiui daiktinius įrodymus- nukentėjusiojo A. V. rūbus-

džinsus su diržu, marškinėlius, golfą, bliuzoną grąžinti nukentėjusiajam , o du peilius - sunaikinti.

Nuosprendis per 20 d. gali būti apskųstas Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą per Anykščių rajono apylinkės teismą, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.