- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-10-29
- Bylos Nr.
- 2S-1449-125/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Bronius Valius (pirm.), Savinijus Katauskas, Alvydas Žerlauskas
Pranešėjas Bronius Valius Civilinė byla Nr. 2S-1449-125/2009
NUTARTIS
2009 m. spalio 29 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Savinijaus Katausko, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo įkeisto daikto savininkų A. R. ir V. R. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarties byloje Nr. 372-1N/2009 ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kreditorė AB SEB bankas 2009-08-26 kreipėsi į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto. Nurodė, kad bankas 2007-01-26 suteikė UAB „Astrum rent“ 2 600 000 Lt kreditą iki 2015-01-08. Prievolės įvykdymui užtikrinti įkeistas A. R. ir V. R. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. Kadangi skolininkė nevykdė sutartinių įsipareigojimų, 2009-08-04 kreditavimo sutartis buvo nutraukta, įsiskolinimo suma bankui yra 2 444 023,39 Lt. Todėl kreditorius kreipėsi į teismą prašydamas pradėti priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2009-08-26 nutartimi areštavo įkeistus daiktus, t. y. poilsio patalpas su bendro naudojimo patalpomis, kurių bendras plotas 49,34 kv. m, 52/1473 dalis kitų statinių (inžinerinių) – kiemo statinių (kiemo aikštelė), esančių (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklausančias A. R. ir V. R.. Įspėjo skolininkę UAB „Astrum rent“ ir įkeistų daiktų savininkus A. R. ir V. R., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu įkeisto daikto savininkai A. R. ir V. R. prašo panaikinti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-08-26 nutartį ir kreditoriaus prašymą atmesti. Nurodo, kad pagal Mažeikių rajono apylinkės teismo 2009-07-27 sprendimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu negyvenamoji patalpa – poilsio patalpa bei 52/1473 dalis kitų statinių (inžinerinių), esančių (duomenys neskelbtini), kaip santuokoje įgytas turtas atiteko A. R., todėl šiuo atveju V. R. minėtu turtu neatsako. Taip pat nurodo, kad kreditorius turi UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ 2007-02-12 išduotą smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantiją, pagal kurią yra garantuojama prievolė pagal 2007-01-26 kreditavimo sutartį, kurios dydis yra 2 000 000 Lt. Todėl apeliantai teigia, kad kreditoriaus, turėdamas garantiją kaip patikimą prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonę, kuria naudojantis kreditoriaus reikalavimas būtų patenkintas operatyviau, elgiasi nesąžiningai. Be to, pažymi, kad areštuotos patalpos yra vienintelė A. R. gyvenamoji vieta, A. R. yra išduotas invalidumo pažymėjimas, todėl kreditoriaus veiksmai nukreipiant reikalavimo teisę į neįgalaus fizinio asmens vienintelę gyvenamąją vietą yra prieštaraujantys sąžiningumo, protingumo, ekonomiškumo principams.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorius nurodo, jog kreditoriui turtas buvo įkeistas teisėtai, siekiant užtikrinti prievoles pagal kreditavimo sutartį, todėl skolininkui neįvykdžius kreditavimo sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, kreditorius turi teisę į priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto turto. Kreditorius pažymi, kad apie apeliantų santuokos nutraukimą sužinojo tik gavęs atskirąjį skundą, kreditorius į bylos nagrinėjimą nebuvo įtrauktas trečiuoju asmeniu, todėl teigia, kad apeliantai elgėsi nesąžiningai, nuslėpdami santuokos nutraukimo faktą. Apeliantų argumentas, jog turtas atiteko A. R. kaip asmeninė nuosavybė, yra nepagrįstas, kadangi turtas buvo padalytas be kreditoriaus žinios. Dėl smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantijos kreditorius nurodo, kad garantija yra antraeilė paskolos grąžinimą užtikrinanti priemonė, pagal garantiją ir jos suteikimo nuostatus, pirmiausia yra išieškoma iš įkeisto turto.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-01-26 tarp AB SEB banko ir UAB „Astrum rent“ buvo sudaryta kreditavimo sutartis Nr. 1160711010036-05. Kreditavimo sutartimi bei tolesniais jos pakeitimais ir papildymais UAB „Astrum rent“ buvo suteiktas 2 600 000 Lt kreditas. Prievolės įvykdymui užtikrinti hipotekos lakštu įkeistas A. R. ir V. R. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas. 2009-05-21 skolininkas buvo įspėtas dėl prievolės nevykdymo ir informuotas, jog per 10 dienų nuo pranešimo gavimo neįvykdžius įsipareigojimų, sutartis bus nutraukta. Kadangi skolininkė per nustatytą terminą neįvykdė įsipareigojimų, kreditorius 2009-08-04 vienašališkai nutraukė sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto nekilnojamojo turto.
LR CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Pagal LR CK 4.174 straipsnio 1 dalį hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Bylos duomenimis, skolininkė UAB „Astrum rent“ kredito sutartyje numatytų įsipareigojimų neįvykdė ir kreipimosi į hipotekos teisėją dieną bankui buvo skolinga 2 444 023,39 Lt. Byloje nėra duomenų, kad prisiimti įsipareigojimai bankui būtų įvykdyti, kad Hipotekos registre įregistruoto įkeitimo sandorio sąlygos būtų pakeistos ar šalys būtų susitarusios dėl kitokių prievolės įvykdymo sąlygų ir (ar) kitokių paskolos pagal sutartį grąžinimo terminų. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str.1 d., CK 4.192 str.).
LR CPK 558 straipsnyje nustatyta hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, priima nutartį areštuoti įkeistą daiktą, t. y. taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. LR CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu.
Apeliantai atskirąjį skundą grindžia tuo, kad areštuotas turtas įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu yra padalintas, jis atiteko A. R., todėl V. R. neatsako tuo turtu, taip pat tuo, kad prievolės įvykdymas užtikrintas smulkaus ir vidutinio verslo paskolos garantija, todėl kreditoriaus reikalavimas yra nesąžiningas. Bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, Hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) kilę ginčai, susiję su pagrindine prievole (dėl įsiskolinimo atsiradimo pagrindo, įsiskolinimo dydžio ir kt.), nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.). Nagrinėdamas kreditoriaus pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas neanalizuoja aplinkybių, susijusių su prievolės neįvykdymu kreditavimo sutartyje nustatytu terminu, nesprendžia tarp šalių kilusio ginčo dėl netinkamo sutarties vykdymo ar nutraukimo, skolos dydžio, tik konstatuoja, jog hipoteka užtikrinta prievolė nėra įvykdyta, ir vadovaudamasis LR CPK 558 straipsnio 1 dalimi areštuoja įkeistą turtą, preziumuodamas, kad hipotekos lakšte esantys duomenys yra teisingi. LR CPK 565 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta skolininko teisė raštu reikalauti, kad hipoteka būtų baigta, jei yra LR CK nurodyti pagrindai.
Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009-08-26 nutartį remiantis atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.