Alytaus apylinkės teismo nutartis

2023-01-24 · Byla Nr. TS-4-543/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-01-24
Bylos Nr.
TS-4-543/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-29924-2019-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irmutė Kliučinskienė
Nuteistasis
A. T.
Kategorijos
Byla Nr. TS-4-543/2023
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29924-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.2 (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2023 m. sausio 24 d.Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė,

nerengdama teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 357-237 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. sausio 18 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 135 straipsnio 2 dalies 6 punktą, jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistojo A. T. bausmės pradžia – 2022 m. vasario 4 d., bausmės pabaiga – 2025 m. lapkričio 7 d. Į bausmės laiką įskaityta 2 mėnesiai 27 dienos. Šio nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimas sprendžiamas pirmą kartą.

Žemesnės instancijos teismas

2022 m. gruodžio 12 d. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Alytaus pataisos namuose (toliau – ir Komisija) priimtu nutarimu Nr. 357-237 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarė netaikyti nuteistajam A. T. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir nustatyti pakartotinę šio klausimo svarstymo datą – 2023 m. birželio 12 d. Komisija savo nutarime nurodė, jog šios bausmės vykdymo metu nuteistojo A. T. lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas pirmą kartą. Šiuo metu nuteistasis jau yra atlikęs ¼ dalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą. Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka antrą kartą, jam būdingas nusikaltimų modelis. Nors lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju nuteistasis turėtų darbą, jo darbo patirtis siekia apie dešimt metų, šiuo metu jis mokosi bei siekia įgyti specialybę, neturi finansinių įsipareigojimų, jo socialiniai ryšiai su artimaisiais yra glaudūs, priklausomybių neturi, o savęs vertinimas pakankamai aukštas, pagrįstas įprastinėmis visuomenėje vyraujančiomis vertybėmis bei elgesio normomis, tačiau reikia įvertinti ir kitas aplinkybes. Nuteistasis nusikaltimus įvykdė kartu su bendrininkais. Aplinkinių elgesys bei reakcija į situaciją įtakojo ir jo elgesį bei viso to pasekmes, todėl galima teigti, kad bendravimas su anksčiau teistais asmenimis, tapatinimasis su jais įtakojo nusikaltimo padarymą ir gali turėti įtakos nusikalstamumui ateityje. Vertinant nuteistojo mąstymą bei elgesį, pastebima, kad nuteistasis konfliktinėse situacijose nesugeba pasirinkti konstruktyvių būdų joms išspręsti. Nors nuteistasis atpažįsta turimas problemas, tačiau pats mano, kad įstengs su jomis susitvarkyti ir nebekartos nusikaltimų. Nuteistasis nesprendė su nusikaltimais susijusių problemų, mano, kad sugebės valdyti savo elgesį pats, tačiau jis nepakankamai gerai analizuoja situacijas ir nepastebi to, kad į galutinį konflikto etapą vedė visa eilė blogų sprendimų ir pasirinkimų. Impulsyvus elgesys, smurto naudojimas konfliktinėse situacijose kaip būdas išspręsti kilusias problemas įtakoja nuteistojo nusikalstamą elgesį ir yra vienas iš pagrindinių kriminogeninių veiksnių, galinčių įtakoti nusikalstamą elgesį ateityje. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, pastebima, jog nuteistasis neigia kriminalinės subkultūros laikymąsi, tačiau yra linkęs minimalizuoti atsakomybę už padarytus nusikaltimus, savo elgesį paaiškina spontanine reakcija į aplinkybes, neanalizuoja sprendimų priėmimo ir atsakomybės už juos. Nuteistasis praeityje buvo ne kartą pažeidęs nustatytus teisės aktus bei įstatymus. Šiuo metu nuteistasis iš dalies suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje privalo laikytis nustatytų taisyklių, tačiau destabilizuojančios aplinkos įtaka jo elgesiui gali pasireikšti susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė, ji nekinta. Nors yra apsauginiai veiksniai – pastovi gyvenamoji vieta ir saugi aplinka; pastovus darbas ir pajamos, nuolatinis užimtumas; finansinis stabilumas, finansinių įsipareigojimų, skolų neturėjimas; glaudūs santykiai su artimaisiais ir jų palaikymas; blaivus gyvenimo būdas, priklausomybių neturėjimas; pasitikėjimas savimi, gebėjimas užmegzti ir palaikyti pozityvius santykius, tačiau dar išlieka ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – asocialios grupės įtaka; būdingas impulsyvus, agresyvus bei kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas bei neutralizavimas. Todėl šiuo metu dar negalima konstatuoti, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai mažėja. Visos išvardintos aplinkybės neleidžia konstatuoti akivaizdžios pažangos nuteistojo elgesyje bei mąstyme siekiant mažinti kriminogeninius veiksnius ir tai nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis A. T., lygtinai paleistas į laisvę, laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

Nuteistasis A. T. pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Komisijos nutarimo Nr. 357-237 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis A. T. prašo panaikinti šį Komisijos nutarimą ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodė, jog Komisija vadovavosi tik prielaidomis, manymu bei tikimybėmis ir nepateikė jokių konkrečių įrodymų dėl to, kad jis vienaip ar kitaip neatitinka lygtinio paleidimo kriterijų. Komisija neįžvelgė to, kad jis yra paskatintas už nepriekaištingą elgesį, nėra baustas už vidaus tvarkos pažeidimus ir neturi jokių nuobaudų, vykdo individualią veiklą, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, lanko žvakių, muilo liejimo ir (duomenys neskelbtini) užsiėmimus. Dar 2022 metų kovo mėnesį jis užsirašė į visas reikiamas programas, o 2022 metų gegužės mėnesį buvo sudarytas planas nurodant, kokias programas jis privalo lankyti. Jis jau išklausė (duomenys neskelbtini) programą ir laukia kada vyks kitos programos, kurios šiuo metu nevykdomos ne dėl jo kaltės. Jo socialiniai ir šeimyniniai ryšiai yra stiprūs bei tvirti, jis bendrauja su savo artimaisiais, laisvėje jo laukia sutuoktinė, kuriai kiekvieną mėnesį padeda finansiškai – siunčia po 200 Eur. Laisvėje jis turi pastovią gyvenamąją vietą bei darbo pasiūlymą tuo atveju, jei būtų paleistas lygtinai. Jis neturi jokių finansinių įsipareigojimų ar įsiskolinimų, kas yra labai svarbus faktorius. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra visiškas jo atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas jis būtų prižiūrimas ir stebimas, jam būtų nustatomi įpareigojimai bei suvaržymai, kurių pažeidimas gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir jo sugražinimą likusios bausmės atlikimui. Todėl, netgi taikant jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, bausmės tikslų įgyvendinimas būtų tęsiamas ir jis turėtų galimybę dirbdamas būti naudingas kaip mokesčių mokėtojas, tokiu būdu netgi sėkmingiau užtikrinant bausmės tikslų įgyvendinimą, nes jis galėtų integruotis į visuomenę palaipsniui, prižiūrimas. Neleistinomis lygtinio paleidimo klausimo sprendimui aplinkybėmis grįstas Komisijos nutarimas netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, atima iš jo galimybę prižiūrimam palaipsniui integruotis bei įsilieti į visuomenę ir tikslingai užbaigti šios bausmės vykdymą.

Prokuroro atsiliepimas į nuteistojo skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. T. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2023 m. sausio 1 d.) numato, jog terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Taigi iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyta formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas.

Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. T. jau yra atlikęs BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (vieną trečdalį paskirtos bausmės), kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, o tai sudaro dar tik formalųjį pagrindą priimti sprendimą dėl šio nuteistojo lygtinio paleidimo. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui taip pat dar būtina ir materialioji sąlyga – žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Teismas pažymi, jog vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi būtent jo nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Šiuo metu nuteistojo A. T. nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ vertinimo metodiką yra vertinama kaip vidutinė, kurią nuteistasis savo teigiamu elgesiu bei nuostatų keitimu galėtų ir kartu privalėtų dar sumažinti. Pažymėtina, jog viso šios bausmės vykdymo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė ir nemažėja.

Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis A. T. vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, mokosi, dirba, aktyviai dalyvauja tiek privalomose, tiek papildomose socialinės reabilitacijos programose, be to, jis palaiko ir artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais. Nors visos šios aplinkybės nuteistąjį charakterizuoja pakankamai teigiamai, tačiau vien tokios aplinkybės jokiu būdu negali būti išskirtinai sureikšmintos, kadangi, kaip jau minėta, būtina įvertinti nagrinėjimam klausimui reikšmės turinčių aplinkybių visumą, kuri teismui leistų daryti neabejotiną išvadą, kad laisvėje šis nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Tačiau tokia išvada dar negalima dėl toliau nurodytų motyvų.

Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, nuteistasis A. T. šiuo metu atlieka jam paskirtą 4 metų laisvės atėmimo bausmę. Paskutiniu nuosprendžiu šis nuteistasis nuteistas už tyčinį labai sunkų smurtinio pobūdžio nusikaltimą. Dar anksčiau A. T. Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas du kartus. Visi nuteistojo įvykdyti nusikaltimai susiję su smurto, prievartos naudojimu ar grasinimu panaudoti. Nuteistajam yra būdingas ir nusikaltimų modelis. Paskutinis nuteistojo įvykdytas nusikaltimas yra jam būdingo nusikaltimų modelio dalis. Realią laisvės atėmimo bausmę jis atlieka irgi ne pirmą kartą. Taigi vien jau paminėtos aplinkybės leidžia teigti, jog nuteistasis A. T. yra linkęs nusikalsti ir pasižymi itin įžūliu antivisuomeninių nuostatų nepaisymu bei jų negerbimu. Jo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis rodo, jog tai nebuvo atsitiktinis šio nuteistojo nusikalstamas elgesys, o visgi priešingai – tyčinis bei kryptingas baudžiamųjų įstatymų netoleruojamas elgesys. Svarbu pabrėžti bei akcentuoti tai, jog praeityje šio nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nors tąkart nuteistasis ir sugebėjo laikytis šiuo institutu jam nustatytų probacijos sąlygų, tačiau vėliau jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Todėl būtina pažymėti tai, jog nuteistojo įvykdytų nusikalstamų veikų tyčinis pobūdis, skaičius, įvairovė bei jų sunkumas rodo atitinkamai didesnį šio nuteistojo pavojingumą visuomenei ir leidžia manyti, jog anksčiau jam paskirtos bausmės, tarp kurių – ir laisvės atėmimas bei teismo parodytas pasitikėjimas, taikant jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, esmingai neįtakojo šio nuteistojo elgesio bei jo požiūrio į įstatymų reikalavimų laikymąsi, o šios aplinkybės irgi yra svarbios vertinant ir sprendžiant, ar galima nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Nors visos pirmiau aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant dabartinį klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiems veiksniams pašalinti.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, jog nuteistasis A. T. iki šiol turi įgijęs (duomenys neskelbtini) išsilavinimą bei (duomenys neskelbtini) specialybę, pagal kurią jis nėra dirbęs. Nuteistasis turi įgijęs oficialios darbo patirties, tačiau jis pats pripažįsta, kad buvo periodų, kai teko dirbti ir nelegaliai. Dabartinės bausmės vykdymo metu nuteistasis mokosi ir siekia įgyti (duomenys neskelbtini) specialybę, taip pat jis dirba – vykdo (duomenys neskelbtini). Nuteistasis yra pateikęs raštą, patvirtinantį galimybę jam įsidarbinti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju. Visgi vertinant nustatytą aplinkybę dėl to, kad laisvėje nuteistasis nevengė ir neoficialių pajamų bei nelegalaus darbo, tai leidžia abejoti ir tuo, kad būdamas laisvėje šis nuteistasis oficialiai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu įgytomis piniginėmis lėšomis. Tuo tarpu pateiktas raštas dėl galimo nuteistojo įdarbinimo taip pat vertinamas kritiškai, kadangi jis yra visiškai neįpareigojančio pobūdžio ir nesuteikia jokių objektyvių garantijų dėl šio asmens įdarbinimo.

Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog nusikaltimus nuteistasis vykdė kartu su bendrininkais, jis pats pripažįsta, kad aplinkinių elgesys bei reakcija į situaciją įtakojo ir jo elgesį bei viso to pasekmes. Bendravimas su anksčiau teistais asmenimis, tapatinimasis su jais, aplinkinių reakcija į situaciją įtakojo nusikaltimų padarymą ir gali turėti įtakos nusikalstamumui ateityje, todėl šis veiksnys turėtų būti sąmoningai valdomas išėjus į laisvę. Nors nuteistasis teigia jau nebepalaikantis socialinių ryšių su buvusiais draugais ir stengiasi visą dėmesį skirti tik savo šeimai, tačiau šiuo metu visgi dar nėra jokių objektyvių garantijų dėl to, jog, išėjęs į laisvę, nuteistasis neatkurs socialinių ryšių su neigiamą įtaką kuriančiais bei nusikalstamą gyvenimo būdą palaikančiais asmenimis.

Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs ar vengiantis bendravimo, jo savęs vertinimas yra pakankamai aukštas, pagrįstas tiek įprastinėmis visuomenėje vyraujančiomis vertybėmis bei elgesio normomis, tiek ir tam tikroje aplinkoje vertinamais vyriškumo standartais, kurie nėra priskirtini plačiai palaikomam požiūriui. Nuteistasis nurodęs, jog nusikaltimų padarymo metu, kuomet pasireiškė smurtinis elgesys, jis elgėsi reaguodamas į susiklosčiusias aplinkybes, negalvodamas apie pasekmes ir neanalizuodamas situacijos ar alternatyvių elgesio būdų. Nors dabartinės bausmės atlikimo metu ir gan ilgais periodais laisvėje agresyvus bei smurtinis elgesys jam nepasireiškė, tačiau visi nuteistojo įvykdyti nusikaltimai yra susiję su smurtu ir agresija. Susidūręs su konfliktinėmis situacijomis, nuteistasis nesugebėjo pasirinkti konstruktyvių būdų jų sprendimui. Nuteistasis atpažįsta turimas problemines sritis, tačiau mano, kad įstengs vienas pats su jomis susitvarkyti ir nebekartos nusikaltimų, nors laisvėje kilusių problemų sprendimui jis panaudojo fizinę agresiją. Nuteistasis nepakankamai analizuoja situacijas ir nepastebi, kad į galutinį konflikto etapą vedė visa eilė blogų sprendimų bei pasirinkimų. Šiuo atveju, akivaizdu, jog impulsyvus elgesys, smurto naudojimas konfliktinėse situacijose kaip būdas išspręsti kilusias problemas įtakoja nuteistojo nusikalstamą elgesį ir yra vienas iš pagrindinių kriminogeninių veiksnių, galinčių įtakoti jo nusikalstamumą ateityje. Nors nuteistasis neigia kriminalinės subkultūros laikymąsi, tačiau jis yra linkęs minimalizuoti atsakomybę už padarytus nusikaltimus, savo elgesį paaiškina spontanine reakcija į aplinkybes, neanalizuoja sprendimų priėmimo ir atsakomybės už juos. Vertinant nuteistojo nuostatų ypatumus, matyti, kad nuteistasis yra ne kartą pažeidęs nustatytų teisės aktų bei įstatymų reikalavimus, yra ne kartą baustas administracine tvarka. Nuteistasis yra susikoncentravęs vien tik į save ir savo asmeninius poreikius. Šiuo metu jis tik iš dalies suvokia, jog norėdamas prisitaikyti visuomenėje, privalo laikytis nustatytų elgesio taisyklių, nors destabilizuojančios aplinkos įtaka jo elgesiui gali pasireikšti susiklosčius tam tikroms aplinkybėms. Nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška gali būti siejama su atlaidžiu požiūriu į jo vykdytas nusikalstamas veikas bei nepakankamu gebėjimu priimti ir laikytis nustatytų taisyklių ir visuotinai priimtinų moralinių normų.

Kaip jau pirmiau minėta, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas viso bausmės atlikimo metu. Šiuo atveju nuteistasis viso šios bausmės vykdymo metu nebuvo baustas drausmine tvarka, jis yra vieną kartą paskatintas. Ta aplinkybė, jog nuteistasis nuosekliai laikosi nustatyto bausmės vykdymo režimo bei laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, nėra baustas drausminėmis nuobaudomis, yra paskatintas sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą, negali būti išskirtinai sureikšminta, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Visos pirmiau aptartos aplinkybės rodo, jog nuteistojo A. T. elgesio, mąstymo ir nuostatų korekcija teigiama linkme dar nėra pakankama, o tą patvirtina ir vis dar išliekanti gausybė itin opių dinaminių kriminogeninių veiksnių – asocialios grupės įtaka; būdingas impulsyvus, agresyvus bei kontroliuojantis elgesys; savitvardos problemos; tinkamų problemų sprendimo įgūdžių stoka; negebėjimas tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmes; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas bei neutralizavimas. Todėl, išanalizavus visą teismui pateiktą medžiagą bei atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, galima teigti, jog nuteistasis A. T., būdamas laisvės atėmimo vietų įstaigoje, laikosi neformalių nuteistųjų taisyklių tiek, kiek to reikia, kad neapsunkintų sau gyvenimo tokioje įstaigoje. Akivaizdu, jog šiuo metu nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje įtakoja bei formuoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Pažymėtina ir tai, jog likusi neatlikta bausmės dalis, lyginant ją su visa paskirta bausme, dar yra didelė – daugiau kaip 2 metai 10 mėnesių (Komisijos nutarimo priėmimo dieną). Tuo tarpu teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismas akcentuoja, jog bausmė turėtų sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus visas nustatytas bei ištirtas aplinkybes, konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju Komisija visapusiškai įvertino nuteistojo A. T. asmenybę, jo elgesį bei mąstymo pokyčius. Teismas visiškai pritaria Komisijos nutarimui ir daro išvadą, jog šis nuteistasis vis dar neatitinka BVK 82 straipsnio 1 dalyje nustatytos materialiosios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – jo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema ir jis dar nepadarė akivaizdžios bei ženklios pažangos mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Būtent dėl to lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos jam ir negali būti taikomas. Be to, šiuo metu paleidus šį nuteistąjį lygtinai, būtų pažeisti visuomenės bei nukentėjusiųjų interesai, teisingumo principas ir nebūtų pasiekta BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta individualizuotos bausmės paskirtis. Todėl, atsižvelgiant į visas aukščiau aptartas aplinkybes, nuteistojo A. T. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 357-237 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 7 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo A. T. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2022 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 357-237 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, nuteistojo A. T. asmens bylą Nr. 17571 grąžinti Lietuvos kalėjimų tarnybos Alytaus kalėjimui.

Nutartis per 7 dienas nuo patvirtinto jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per šią nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja Irmutė Kliučinskienė