- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-15
- Bylos Nr.
- 2S-370-56/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Danutė Kutrienė, Petras Jaržemskis (pran.)
- Pareiškėjas
- A. Š., I. O.
Teisėja I. Stefanovič Proc. sprendimo kategorijos: 122.4, 128.2, 128.19
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2008 m. gegužės 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Petro Jaržemskio,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. Š. ir I. O. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutarties, kuria atmesta pareiškėjų A. Š. ir I. O. pareiškimo dalis dėl termino atnaujinimo žemės nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, o bylos dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjos A. Š. ir I. O. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kurį vėliau patikslino ir prašė nuosavybės teisių atkūrimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog K. O. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdė 6,20 dešimtinių (6,77 ha) žemės Vilniaus – Trakų apskrityje, Trakų valsčiuje, Šventininkų kaime ir atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus institucijai, įgaliotai priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
Nurodė, kad K. O. yra pareiškėjos A. Š. tėvas, o K. O. yra A. Š. senelis (duomenys neskelbtini) K. O. yra K. O. sūnus. K. O. yra pareiškėjos I. O. sutuoktinio E. O. tėvas. E. O. mirė(duomenys neskelbtini), I. O. yra vienintelė jo testamentinė įpėdinė. K. O. 6.20 dešimtinių žemės Šventininkų kaime paveldėjo po savo tėvo K. O. mirties (duomenys neskelbtini) metais. Šią aplinkybę patvirtina iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Vilniaus apskrities archyvo gauti dokumentai- 2002-01-11 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymėjimas (duomenys neskelbtini) su priedais ir 2002-01-24 Vilniaus apskrities archyvo raštas Nr. O-11 su priedais. Šią aplinkybę taip pat patvirtins ir liudytojai.
Prašymai atkurti nuosavybės teises į K. O. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę buvo pateikti dar 1991 m. Tai, kad reikės nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjos iš Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus sužinojo tik 2007-05-21. Taigi, įstatymų nustatytas terminas pateikti atitinkamus dokumentus institucijai, atkuriančiai nuosavybės teises į žemę, buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. dėl to, kad kompetentingos institucijos vilkino žemės grąžinimo klausimų sprendimą ir laiku neinformavo pareiškėjų, kad trūksta tam tikrų dokumentų. Dėl šios priežasties terminas pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus turi būti atnaujintas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus apskrities viršininko administracija atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjos nepagrįstai teigia, jog terminą pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus jos praleido dėl institucijos, įgaliotos priimti sprendimus, kaltės. Pareiškėjos buvo tinkamai ir laiku informuotos, kad nuosavybės teisės gali būti atkuriamos ne į K. O., o tik į K. O. turėtą turtą.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartimi atmesta pareiškėjų A. Š. ir I. O. pareiškimo dalis dėl termino atnaujinimo žemės nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, o bylos dalis dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nutraukta; iš pareiškėjų A. Š. ir I. O. valstybei priteista po 13,62 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėjų nurodytos priežastys, dėl ko buvo praleisti prašomi atstatyti terminai, t.y. žemėtvarkos skyriaus darbuotojų aplaidumas, neatsakingumas ir nekvalifikuotumas yra subjektyvaus pobūdžio, o pareiškėjų elgesys (tam tikrų dokumentų nepateikimas) – pačių pareiškėjų pasirinkto elgesio nulemtos aplinkybės. Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nuosavybės teisių atkūrimą, yra numatyta galimybė asmenims nustatyta tvarka kreiptis dėl informacijos į archyvo institucijas ir išsiaiškinti jiems reikšmingus faktus. Byloje nėra įrodymų, kad pareiškėjos elgėsi rūpestingai ir apdairiai bei tuo pačiu neturėjo galimybių šių veiksmų atlikti iki pasibaigiant įstatyme numatytam terminui. Priešingai - byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyrius laiku informuodavo pareiškėjas apie nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą proceso eigą. Teismas nustatė, kad Trakų rajono Senųjų Trakų apylinkės darbinės grupės ir rajono (miesto) ekspertų komisijos pasiūlyme-išvadoje yra nurodyta, kad komisija jau 1994-03-16 padarė išvadą, kuria buvo pasiūlyta atstatyti nuosavybės teisę į K. O. priklausiusią 7,63 ha bendro ploto žemę(duomenys neskelbtini)., Trakų r. sav., vadovaujantis Lietuvos valstybinio archyvo 1993-03-29 pažymėjimo Nr. 17-17-0 duomenimis, t.y. 1923 m. žemės sklypų savininkų sąrašu (b.l. 49). Teismas nurodė, kad iš pretendentų susitarimo nuorašo matyti, kad atkuriant nuosavybės teises į buvusio savininko K. O. turėtą 7,7 ha ploto žemę., (duomenys neskelbtini)Trakų r. sav. pretendentai t.y. buvusio savininko anūkai E. O., V. O. ir A. Š. 1994-03-24 tarpusavyje susitarė pasidalinti atkuriamos K. O. turėtos žemės plotą (b.l. 48). Iš byloje esančio prašymo nuorašo (b.l. 51) matyti, kad S. P. 2001-12-20 dieną kreipėsi į Trakų rajono Senųjų Trakų agrarinės reformos tarnybą su prašymu atkurti nuosavybės teises į išlikusį K. O. nekilnojamąjį turtą - 7,63 ha žemės, esančios(duomenys neskelbtini)., Trakų r. sav. Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus Senuosiuose Trakuose 2002-01-11 pranešimo Nr. 01 nuorašas patvirtina, kad dar 2002-01-11 pretendentai A. Š., S. P. ir V. O. buvo informuoti, jog 2001-12-20 atsiradus naujam pretendentui S. P. dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko K. O. turėtą žemę(duomenys neskelbtini)., Trakų r. sav. keičiasi žemės, į kurią pretendentams atkuriamos nuosavybės teisės, ploto dydžiai (b.l. 43). Taip pat iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos Trakų rajono žemėtvarkos skyriaus 2002-02-28 pranešimo Nr. 65 nuorašo matyti, kad pareiškėja A. Š. 2002-02-28 buvo informuota, jog atkurti nuosavybės teises į K. O. turėtą žemę nėra galimybės, nes įrodantys dokumentai yra 1948 metų, o 1923 m. sąrašuose žemės savininkas buvo nurodytas K. O., turėjęs 7,63 ha ploto žemės. Pareiškėjai A. Š. taip pat buvo pasiūlyta žemės plotą pretendentams pasidalinti tarpusavio susitarimu arba kreiptis į teismą ( b.l. 18).
Teismas pažymėjo, kad šių aplinkybių neginčijo ir pačios pareiškėjos. Dėl šios priežasties teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad terminas buvo praleistas dėl to, kad žemėtvarkos skyriaus darbuotojai dirbo aplaidžiai.
Teismas atmetė pareiškėjų argumentus, kad svarbios įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys yra tai, kad pareiškėjos yra senyvo amžiaus, menko išsilavinimo, prastos sveikatos būklės, silpnai moka lietuvių kalbą. Teismas pažymėjo, kad LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas nereikalauja, kad fizinis asmuo jame numatytas teises įgyvendintų asmeniškai. Pareiškėjos turėjo visas galimybes ir pakankamai laiko pavesti nuosavybės teisių reikalų tvarkymą kitam asmeniui ir rūpintis, kad šie reikalai būtų tvarkomi tinkamai ir laiku. Dėl išvardintų motyvų teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos be svarbių priežasčių praleido įstatymų nustatytą terminą nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, todėl šią pareiškimo dalį atmetė.
Teismas konstatavo, kad neatnaujinus įstatymų nustatyto termino nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, pareiškėjų prašomas nustatyti faktas nesukels joms jokių teisinių pasekmių (CPK 444 str. 1 d.), todėl šią bylos dalį nutraukė (CPK 293 str. 1 p.), ir nenagrinėjo įrodymų bei argumentų, susijusių su šiuo klausimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjos A. Š. ir I. O. atskiruoju skundu, kurį vėliau patikslino, prašė nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės- pareiškimą tenkinti visiškai.
Nurodė, kad teismas, priimdamas nutarties dalį dėl termino atnaujinimo, netinkamai vertino įrodymus ir taip pažeidė CPK 185 str. 1 d. Teismas įrodymus vertino neobjektyviai ir nevisapusiškai, todėl neteisingai nustatė, jog terminą pateikti žemės nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus pareiškėjos praleido dėl subjektyvių bei nesvarbių priežasčių. Teismui atsisakius atnaujinti terminą, buvo pažeisti teisėti pareiškėjų lūkesčiai (CK 1.2 str. 1 d.) atkurti nuosavybės teisę į nacionalizuotą K. O. turtą, dėl kurio prašymai buvo pateikti dar 1991 m. Dėl to taip pat buvo pažeisti teisės principai, įtvirtinti CK 1.5 str. bei CPK 3 str. 1 d.
Nepagrįstas yra teismo teiginys, jog pareiškėjos jau nuo 1994 m. žinojo, kad nuosavybės teisės yra atkuriamos ne į K. O., bet į K. O. turtą, todėl pareiškėjos galėjo kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Šiuo konkrečiu atveju buvo kreiptasi dėl nuosavybės teisių į K. O., o ne į K. O. (kuris mirė dar iki nacionalizacijos) turėtą turtą atkūrimo ir tai buvo padaryta laiku, tačiau kompetentingos institucijos dėl savo aplaidaus darbo laiku neinformavo pareiškėjų kokių dokumentų dar trūksta, nors tai yra tų institucijų pareiga (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimas Nr. 1057). Taigi, pareiškėjos įstatymų nustatytą terminą praleido dėl minėtos priežasties, kuri turi būti pripažinta svarbia. Pareiškėjos mano, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą būtų nagrinėjamas apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str., 327 str. 1 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys T. P. ir J. P. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, nutartį palikti nepakeistą.
Nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina faktą, A. Š. ir I. O. sutuoktiniui E. O. dar 1994 m. buvo žinoma, kad Trakų rajono žemėtvarkos skyriuje nėra pateikta į rodymų apie K. O. žemės valdymą nuosavybes teise. Taigi, pareiškėjos įstatymų nustatytą terminą pateikti dokumentams dėl nuosavybės teisės atkūrimo į K. O. turtą praleido dėl nesvarbių priežasčių, todėl teismas pagrįstai šio termino neatnaujino. Be to, nors K. O. mirė(duomenys neskelbtini) tačiau nėra jokių duomenų, kad jo žemę po mirties paveldėjo K. O., dėl to Trakų rajono žemėtvarkos skyrius pagrįstai vadovavosi tuo, kad buvo nacionalizuota K. O. priklausanti žemė, kuri ir turi būti gražinama pateikusiems prašymus pretendentams.
Atskiriesiems skundams nagrinėti taikytinos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija įvertinus bylos medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis iš esmės atitinka faktines bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu bei argumentais, todėl jų nekartoja.
Pareiškėjos pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad K. O. iki nacionalizacijos(duomenys neskelbtini), Trakų rajone valdė žemės 6,77 ha žemės sklypą, kurį paveldėjo iš tėvo K. O. po jo mirties 1933 m. Tuo metu kai mirė K. O., Vilniaus- Trakų apskrityje galiojo Carinės Rusijos Imperijos Civilinių įstatymų X tomo 1 dalis, kurioje numatyta, kad mirusiojo turtas yra paveldimas pagal testamentą, o jo nesant jį paveldi visi mirusiojo vaikai bei likęs gyvas sutuoktinis . Byloje nėra jokių įrodymų, kad K. O. būtų sudaręs testamentą, kuriuo savo turtą būtų palikęs K. O.. Iš bylos medžiagos matyti, kad K. O. turėjo tris vaikus: V. O., K. O. ir S. O. P. Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, kad kiti K. O. vaikai būtų atsisakę palikimo K. O. naudai.
Kadangi pareiškėjos kitokia tvarka negali gauti prašomą nustatyti faktą patvirtinančių dokumentų, prašomas nustatyti faktas gali būti nustatinėjamas kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 59 10.2).
Pareiškėjos pareiškime teigė, kad tai, jog K. O. iki nacionalizacijos nuosavybės teis valdė žemę patvirtina archyvo dokumentai bei gali paliudyti liudytojai V. Urbanavičienė bei V. B..
Teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojų V. Urbanavičienės bei V. B. parodymus, sprendžia, kad iš jų negalima padaryti išvados jog K. O. iš K. O. paveldėjo 6,77 ha žemės. Be to žemės nacionalizacijos metu V. U. buvo(duomenys neskelbtini), o V. B. (duomenys neskelbtini), todėl darytina išvada, kad liudytojai dėl savo amžiaus nebūtų galėję tinkamai suprasti kokiu pagrindu K. O. valdo žemę.
Pareiškėjų pateikti dokumentai iš archyvų (b.l. 23-42), taip pat nepatvirtina fakto, kad K. O. nacionalizacijos metu žemę valdė nuosavybės teise.
Taigi, teisėjų kolegija įvertinusi minėtas aplinkybes, sprendžia kad pirmosios instancijos teismas (nors ir dėl kitų motyvų) pagrįstai nenustatė prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 str. 1 d., 448 str. 2 d.).
Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atmetus pareiškėjų prašymą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nebėra pagrindo atnaujinti pareiškėjoms Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatyto termino pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus nuosavybės teises atkuriančioms institucijoms.
Dėl išvardintų aplinkybių pareiškėjų A. Š. ir I. O. atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
nutarė:
Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.