Kauno apygardos teismo nutartis

2016-02-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-202-245/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-09
Bylos Nr.
1S-202-245/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Olegas Šibkovas
Nuteistasis
E. R.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-202-245/2016Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. vasario 9 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Kęstučio Dargužio, teisėjų Daivos Jankauskienės ir Olego Šibkovo, nerengiant teismo posėdžio, išnagrinėjusi nuteistojo E. R. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-iame sektoriuje 2015 m. gruodžio 14 d. priimtą nutarimą Nr. 95-492 taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. R. 2006 m. gruodžio 20 d. Klaipėdos apygardos nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 2 d. 6 p. ir jam skirta bausmė 12 (dvylika) metų 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.

Bausmės pradžia – 2006-12-20; bausmės pabaiga – 2019-06-20.

Žemesnės instancijos teismas

2015 m. gruodžio 14 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-492 nutarta taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, motyvuojant tuo, kad nuteistasis per nustatytą laikotarpį įvykdė socialinės reabilitacijos ir (ar) nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas, jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. sausio 8 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodant, kad E. R. elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, be to, vis dar išlieka jo nusikalstamo elgesio riziką didinantys veiksniai, o nuteistasis pažangos šią riziką mažinant nedaro.

Šalies argumentai

Skunde nuteistasis E. R. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi abstrakčiais pamąstymais, todėl tik išreiškė savo asmeninę nuomonę, kuri yra neteisinga. Pažymima, kad teismas jau atsižvelgė į jo padarytos veikos sunkumą, skirdamas bausmę, todėl spręsdamas lygtinio paleidimo klausimą, teismas turėjo vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo paskirtimi, lygtinio paleidimo tikslais. Nuteistasis neneigia, jog buvo baustas drausmine tvarka, tačiau teigia, jog tai buvo seniai. Šiuo metu jis dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, yra skatintas už nepriekaištingą elgesį, stropų darbą. Be to, jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema – 17 balų pagal OASys metodiką, ir, nuteistojo teigimu, ją sumažinti dar labiau nėra objektyvios galimybės. Pažymima ir tai, kad neatliktos bausmės dalis negali turėti lemiamos įtakos sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, kadangi būtina atsižvelgti tik į tas sąlygas, kurios konkrečiai numatytos teisės aktuose.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo E. R. skundas atmetamas.

Lietuvos Respublikos BVK 157 str. 1 d. įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo darytina išvada, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad E. R. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, o atlikus jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad nuteistasis priklauso žemos rizikos grupei – 17 balų. Pažymėtina, kad, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą pagal aukščiau aptartas BVK 157 str. 1 d. nuostatas, turi būti vertinama ir nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (aktuali redakcija nuo 2015-09-01) 15.2 punktas).

Nors skunde apygardos teismui E. R. teigia, kad šiuo metu jis jau yra pasirengęs integruotis į visuomenę, yra atlikęs privalomą bausmės dalį, buvo ne kartą skatintas, pataisos namuose mokėsi ir dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, akivaizdžių jo pažangos veiksnių, lėmusių jo nusikalstamą elgesį ir leidžiančių teismui pagrįstai tikėtis, jog ateityje nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, E. R. skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nenustatyta.

Kaip matyti iš skundo nagrinėjimui pateiktos medžiagos, E. R. pastaruoju metu stengiasi elgtis pavyzdingai, laikosi pataisos namų vidaus tvarkos taisyklių, administracijos nurodymų, priima specialistų siūlomas paslaugas. Pataisos namuose jis mokėsi ir įgijo vidurinį išsilavinimą, baigė vienuoliktą ir dvyliktą klases, nuo 2014-12-10 dirba ūkio aptarnavimo brigadoje, skalbyklos tvarkiniu. Pavestus darbus atlieka laiku ir kokybiškai. Nuteistasis taip pat bandė įgyti staliaus specialybę, tačiau mokslų nebaigė. E. R. dalyvavo Asmenų, kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų teisinio ir socialinio švietimo programoje, adaptacijos, pataisos programose, mokymuose – Motyvacija dirbti ir socialinių įgūdžių stiprinimas. Už nepriekaištingą elgesį, gerą darbą buvo skatintas tris kartus suteikiant papildomus pasimatymus. Šios aplinkybės, vertinant jas visumoje, leidžia pagrįstai konstatuoti teigiamus nuteistojo asmenybės pokyčius, tačiau, priešingai nei savo skunde apygardos teismui tai traktuoja pats E. R., šios aplinkybės tik parodo, jog jis, atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas nuteistasis, tačiau tai nesudaro pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, socialinio tyrimo išvados duomenys liudija, kad vis dar išskiriamas vienas E. R. asmenybę neigiamai apibūdinantis kriminogeninis rizikos veiksnys – piktnaudžiavimas alkoholiu, kas aukštesniojo teismo įsitikinimu, neabejotinai gali paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Alkoholio vartojimo problemos nuteistasis neįžvelgia, nors labai sunkaus nusikaltimo įvykdymui neblaivumas turėjo įtakos, be to, pataisos namuose jis du kartus buvo baustas dėl alkoholio vartojimo. Vis dėlto, jokiose programose, susijusiose su alkoholio vartojimo prevencija, E. R. nedalyvavo. Taigi nuteistajam stinga gebėjimų atskirti turimas problemas ir jas efektyviai spręsti. Apygardos teismas atkreipia dėmesį, kad nors šiuo metu nuteistasis neturi galiojančių nuobaudų, tačiau viso bausmės atlikimo metu jis drausmintas daugiau nei dvidešimt kartų, kas neleidžia daryti išvados apie jo elgesio itin teigiamą korekciją. E. R. yra priteistas pagal jo finansines galimybes pakankamai didelis civilinis ieškinys, tačiau nors nuteistasis dirba, vis dėlto, savanoriškai ieškinio nedengia, yra daromos išskaitos iš jo darbo užmokesčio. Lygtinio paleidimo taikymui esminės reikšmės neturi ir tai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis bus įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, ką patvirtina bylos medžiagoje esanti pažyma, kadangi ši aplinkybė parodo tik tam tikras nuteistojo pastangas taisyti savo elgesį ir motyvaciją sklandžiai integruotis į darbo rinką bei tuo padėti pamatus socialiam ir visaverčiam gyvenimui visuomenėje, tačiau, tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai išvadai, jog tai jį sulaikys nuo pakartotinio nusikalstamumo jam būnant laisvėje. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog sutikimas priimti į darbą gautas 2014-11-20, taigi praėjus daugiau nei metams laiko, įdarbinimo aplinkybės gali būti pasikeitusios.

Abejonių kelia ir nuteistojo ryšiai su artimaisiais, jo gyvenamosios vietos turėjimas. Socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, kad iki nusikaltimo padarymo E. R. gyveno kartu su tėvais, tačiau šiuo metu jie gyvena ir dirba Norvegijoje. Paleistas lygtinai nuteistasis gyventų pas pusbrolį, tačiau pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad su pastaruoju E. R. bendrautų. Socialinio tyrimo išvada liudija, kad nuteistasis palaiko ryšius su tėvais ir broliu, taip pat turėjo žmoną, su kuria išsiskyrė dėl ilgos izoliacijos. Taigi jokių duomenų apie palaikomus ryšius su pusbroliu nėra, kas neleidžia teismui įvertinti, ar minėtas asmuo savo asmeniniu pavyzdžiu galėtų E. R. daryti teigiamą įtaką, prevenciškai apsaugotų nuo naujų nusikalstamų veikų darymo.

Nėra pagrindo sutikti ir su nuteistojo teiginiu, kad nusikalstamos veikos sunkumas kaip lygtinio paleidimo netaikymo sąlyga nėra įtvirtinta nei BVK 157 str., nei 158 str. nuostatose, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino šią aplinkybę sprendžiant jo lygtinio paleidimo klausimą. Pažymėtina, kad BVK 157 str. 1 d. įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tuo tarpu sprendžiant, ar asmuo laikysis įstatymų ir nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose. Todėl įvertintinas ir nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumas, tačiau tik tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad E. R. gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą.

Remiantis išdėstytu, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam E. R. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas

nutaria:

nuteistojo E. R. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartį.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas Kęstutis DargužisTeisėjai Daiva JankauskienėOlegas Šibkovas