- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-03-29
- Bylos Nr.
- 2A-36-173/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Galina Blaževič, Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- D. S., S.S.
- Atsakovas
- J.J., M.S., R.J.
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė „Registrų centras“
- Advokatai
- Kristina Mikolaitė, Sonata Žukauskienė, Nijolė Petraitienė
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
- 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas), Galinos Blaževič ir Gintauto Koriagino, sekretoriaujant Vaidai Stankevičiūtei, dalyvaujant ieškovams D. S., jos atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovei J.J., atsakovų atstovei advokatei Nijolei Petraitienei, atsakovei M.S., jos atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei, viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinė bylą pagal atsakovų J.J., R.J. ir M.S. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų D.S. ir S.S. ieškinį atsakovams J.J., R.J., M.S. dėl pažeistų teisių gynimo, tretieji asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, valstybės įmonė „Registrų centras“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovai D.S. ir S.S. prašė:
nustatyti servitutą, suteikiant jiems teisę naudotis atsakovams J. J. ir R. J. priklausančio žemės sklypo, esančio Laumėnų g.1/Didžioji g.2, Kaune, dalimis, VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo 2008 m. spalio 13 d. plane pažymėtomis S1(4 kv.m.) ir S2(6 kv.m.); įpareigoti atsakovus J. J. ir R. J. perkelti tvorą, skiriančią žemės sklypą, esantį Laumėnų g. 1A, Kaune, nuo žemės sklypo, esančio Laumėnų g.1/Didžioji g.2, Kaune, sudarant galimybę servituto teise naudotis žemės sklypo, esančio Laumėnų g. 1/Didžioji g. 2, Kaune, dalimis, VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo 2008 m. spalio 13 d. plane pažymėtomis S1(4 kv.m.) ir S2(6 kv.m.);įpareigoti atsakovę M. S. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvorą, skiriančią žemės sklypą, esantį Laumėnų g. 1A, Kaune, nuo žemės sklypo, esančio Laumėnų g.3, Kaune, pagal Kauno filiale įregistruotas koordinates;atsakovams nevykdant reikalavimo dėl tvorų perkėlimo, leisti tai padaryti ieškovams, patirtas išlaidas išieškant iš atsakovų.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. gegužės 11 d. sprendimu ieškinį tenkino. Teismas nustatė, kad ieškovų 0, 6 ha žemės sklypas, esantis Laumėnų g. 1A, Kaune, ribojasi su žemės sklypu, esančiu Laumėnų g. 1/Didžioji g. 2, Kaune, priklausantis atsakovams J. J. ir R. J., o taip pat su žemės sklypu, esančių Laumėnų g. 3, Kaune, priklausančiu atsakovei M. S.. Atlikus naujus kadastrinius žemės sklypo, esančio Laumėnų g. 1A, Kaune, matavimus, pasikeitė minėtą žemės sklypą ir atsakovams J. J. ir R. J. priklausantį žemės sklypą, esantį Laumėnų g. 1/Didžioji g. 2, Kaune, skirianti riba. Atsakovai J. J. ir R. J. perkėlė ginčo žemės sklypus skiriančią tvorą pagal naujai nustatytas juos skiriančias koordinates. Ieškovams priklausantis gyvenamasis namas atsidūrė tik 0,5 m atstumu nuo statomos tvoros, o šulinys ant statomos tvoros ribos. Tam, kad būtų galima tinkamai naudotis gyvenamuoju namu ir šuliniu, reikalingas bent vieno metro atstumas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovai prašo nustatyti servitutą labai nedidelei atsakovams priklausančiai žemės sklypo daliai, 4kv.m., kad galėtų naudotis šuliniu, 6 kv.m. tinkamai naudotis gyvenamuoju namu.Todėl pateiktas servituto nustatymo planas laikytinas racionaliu, protingu, pernelyg daug nevaržančiu atsakovų nuosavybės teisių. Tenkino ir ieškovų prašymą, kad atsakovai J. J. ir R. J. perkeltų statomą tvorą, kadangi šis ieškovų reikalavimas yra išvestinis reikalavimas patenkinus reikalavimą nustatyti servitutą.
Teismas nustatė, kad VĮ „Registrų centras“ Kauno filialui atlikus naujus kadastrinius matavimus, tiek žemės sklypas, esantis Laumėnų g. 1/Didžioji g. 2, Kaune, tiek žemės sklypas, esantis Laumėnų g. 1A, Kaune, pasislinko. Dėl ko atsakovei M. S. priklausanti tvora atsidūrė ieškovams priklausančioje teritorijoje. Po atliktų žemės sklypo, esančio Laumėnų g. 1A, Kaune, kadastrinių matavimų jo koordinatės nepasikeitė, tačiau buvo netiksliai nubraižytas ankstesnis minėto žemės sklypo planas.
Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovė M. S. bylos nagrinėjimo metu nekėlė klausimo, kad jai ir ieškovams nuosavybės teise priklausančių gretimų žemės sklypų išorinės ribos nustatytos neteisingai, nereiškė reikalavimo nuginčyti Nekilnojamo turto registre esančių duomenų.
Teismas įpareigojimą M. S. perkelti tvorą grindė CK 4. 98 straipsnio pagrindu.
Šalies argumentai
Atsakovė M. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimo dalį, kuria ji įpareigota per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perkelti tvorą, skiriančią žemės sklypą, esantį Laumėnų g. 1A, Kaune, nuo žemės sklypo, esančio Laumėnų g. 3, Kaune, pagal VĮ „Registrų centras“ įregistruotas koordinates, ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti.
Nurodo, kad ieškovai reikšdami reikalavimą perkelti tvorą, kad būtų mažinamas jai priklausantis ir naudojamas žemės sklypas, privalėjo įrodyti, jog ji naudojasi didesniu, nei jai nuosavybės teise priklauso, žemės sklypu, todėl tvoros perkėlimas nepažeistų ir neapribotų jos nuosavybės teisių. Tvoros perkėlimas sumažina jos sklypą maždaug 74, 35 kv.m.
Teismo sprendimas yra nepagrįstas, nes teismas padarė išvadą, jog žemės sklypai pasislinko, remdamasis naujais kadastriniais matavimais, kurie atlikti nesilaikant Lietuvos respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 patvirtintų Lietuvos respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 32. 1 punktu nustatytos tvarkos, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis žemės sklypo ribos vietovėje ženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui, taip pat gretimų sklypų savininkams. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kurį pasirašo suinteresuoti asmenys. Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomasis kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos. Teismas rėmėsi kadastriniais matavimais, kuriuos atliekant nebuvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas.
Gretimų sklypų ribų neatitikčiau, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininkų interesų sąskaita.
Šalies argumentai
Atsakovai J. J. ir R. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje, kuria teismas nustatė servitutą jiems priklausančiam žemės sklypui, esančiam Laumėnų g. 1/Didžioji g. 2, Kaune, suteikiant ieškovams teisę naudotis žemės sklypo dalimi ir įpareigojo perkelti tvorą.
Nurodo, kad įvertinus tai, kad ieškovai gyvenamąjį namą įsigijo 2005 m. gruodžio 16 d., o žemės sklypą 2006 m. sausio 26 d., jiems turėjo būti žinomos sklypo ribos ir matyti, kad jų perkami statiniai pastatyti ne tokiame atstume nuo skiriamos ribos, kaip jiems norėtųsi.
Nors teismas ir konstatavo, kad atliekant naujus matavimus ieškovams priklausantis žemės sklypas pasislinko ir ieškovų gyvenamasis namas atsidūrė 0, 5 m atstumu nuo skiriamosios ribos. Tačiau iš ieškovams priklausančio sklypo plano, atlikto pagal naujus matavimus, akivaizdu, kad sklypas niekur nepasislinko, nes gyvenamasis namas liko toje pačioje vietoje, kaip ir pažymėta detaliajame plane bei jų(atsakovų Jurgelevičių)sklypo plane.
Servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu nei nustačius servitutą. Ieškovu prašymas nustatyti servitutą pagrįstas siekiu naudoti gyvenamąjį namą ir šulinį patogumu. Nuosavybės teisės ribojimas pateisinamas tik esant svarbioms priežastims ir nėra pagrindo taikyti servitutą ir riboti kito(tarnaujančio daikto)savininko nuosavybės teisių vien todėl, kad savininkas siekiantis servituto nustatymo, nori naudotis svetimu daiktu, kad jam taip yra naudingiau ar patogiau.
Šalies argumentai
Ieškovai su apeliaciniais skundais nesutinka.
D. M. S. apeliacinio skundo.
Nurodo, kad nepagrįstas M. S. argumentas, kad perkėlus tvorą sumažės jos sklypas. atlikus kadastrinius matavimus, tapo aišku, kad ginčo žemės sklypai neatitinka faktiškai naudojamų ir žemės sklypų planuose pažymėtų vietų. Nei vienos šalies sklypų koordinatės nesikeitė nuo sklypų įsigijimo momento, sklypais naudojamasi ne pagal nustatytas koordinates. Atsakovės M. S. sklypo plotas nesumažėjo, tik buvo parengtas tikslus sklypo planas.
Atlikus tikslius žemės sklypų matavimu, tapo aišku, kad jiems (ieškovams) priklausantys statiniai gyvenamasis namas ir šulinys yra ant jų ir atsakovų Jurgelevičių sklypų ribos. Norint tinkamai naudotis gyvenamuoju namu ir šuliniu, būtina nustatyti servitutą. Iš jų (ieškovų) įgyto žemės sklypo, kurį įgijo iš valstybės, plano matyti, kad šiaurinėje pusėje nuo gyvenamo namo iki kaimyninio sklypo ribos yra trijų metrų atstumas. Tokiu sklypu ir buvo naudojamasi.Atlikus tikslius matavimus paaiškėjo, kad sklypų planai yra neteisingi, prieštaraujantys VĮ Registrų centre įregistruotoms koordinatėms.
Atsakovams pastačius tvorą, skiriančią jų žemės sklypus, šulinys lieka ieškovų sklypo pusėje, bet priėjimas prie jo galimas tik iš ieškovų pusės, kadangi už šulinio pastatyta atsakovu tvora.
Jie gyvenamąjį namą 2004 m. gruodžio 16 d. įsigijo iš A. Š., atstovaujamos R. J.. Naudojamas žemės sklypas buvo aptvertas tvora, bet jie nebuvo įspėti, kad sklypas neatitinka koordinačių.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai netenkintini.
Servitutas – tai daiktinė teisė, kuria suvaržoma kito asmens, tarnaujančiojo daikto savininko, nuosavybės teisė. Dėl to servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu tik išimtiniais atvejais. Pagal CK 4.126 straipsnį teismo tvarka galima nustatyti servitutą tik tais atvejais, kai savininkai tarpusavyje nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį. Taigi servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas. Jeigu asmuo, reikalaujantis nustatyti servitutą, daiktu gali naudotis ir be servituto nustatymo, tai servituto negalima nustatyti, nes jo nustatymas tokiu atveju reikštų nepagrįstą kito savininko nuosavybės teisės ribojimą. Ta aplinkybė, kad asmuo, prašantis nustatyti servitutą, patiria tam tikrų sunkumų ar nepatogumų įgyvendindamas savo nuosavybės teisę, taip pat nėra pakankamas pagrindas varžyti kito asmens nuosavybės teisę. Dėl to servitutas gali būti nustatytas tik tada, kai jo nenustačius kitas asmuo objektyviai negali naudotis daiktu arba kliūčių naudotis daiktu pašalinimas būtų susijęs su neprotingomis ir nepateisinamomis išlaidomis ir servituto nustatymas yra vienintelis būdas pašalinti objektyvias kliūtis naudotis daiktu.. Esminiai aspektai yra nuosavybės teisės prioritetas prieš teisę į servituto nustatymą, eliminuojantis nepagrįstą nuosavybės varžymą ir objektyvusis pagrindas servitutui priverstinai nustatyti – nenustačius servituto yra neįmanoma tinkamai, normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.111 straipsnio 1 dalis, 4.126 straipsnio 1 dalis).
Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų J. J. ir R. J. apeliacinio skundo motyvu, kad ieškovai siekia nustatytą servitutus, kad jiems būtų patogiau ir naudingiau naudotis gyvenamuoju namu ir šuliniu. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad visi ginčo žemės sklypai, t.y. žemės sklypas, esantis Laumėnų g.1/Didžioji g.2, Kaune, žemės sklypas Laumėnų g. 1A, Kaune, žemės sklypas Laumėnų g.3, Kaune, buvo suformuoti padalijant žemės sklypą, buvusį Miško g.3/Didžioji g.2, Kaune. Sklypo, esančio Laumėnų g. 1A, Kaune, dabar priklausančio ieškovams D.S. ir S.S., po kadastrinių matavimų koordinatės nepasikėtė, tačiau paaiškėjo, kad sklypo planas nubraižytas netiksliai. Atsakovas R. J. savo sklypo ribas atstatė pagal tikrąsias sklypo koordinates, todėl ieškovams priklausančio šulinio dalis atsidūrė atsakovui R. J. priklausančiame sklype, ieškovų namas atsidūrė tik 0, 5 m atstumu nuo R. J. statomos tvoros(b. l. 143, 146, t.1). Tokia padėtis ieškovams apsunkina tinkamai naudotis jiems priklausančiu gyvenamuoju namu ir kiemo įrenginiu(šuliniu), t.y. servitutas yra objektyviai būtinas. Teismo nustatytas servitutas pernelyg daug nesuvaržys atsakovų J. J. ir R. J. nuosavybės teisių, o ieškovai normaliomis sąnaudomis galės naudotis jiems priklausančiais daiktais.
Savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu(CK 4.98 straipsnis). Atlikus naujus žemės sklypo, esančio Laumėnų g. 1A, Kaune, priklausančio ieškovams, kadastrinius matavimus, paaiškėjo, kad atsakovei M. S. priklausanti tvora yra ieškovams priklausančiame sklype. Ieškovai reikalavo, kad atsakovė pašalintu jų teisės pažeidimą.
A. M. S. teigia, kad jai priklausantis sklypas, Laumėnų g. 3 Kaune, sumažės, jeigu ji turės patraukti tvorą, skiriančią jos ir ieškovams priklausančius sklypus, kaip tai nusprendė teismas. Kolegija su atsakovės tokiu argumentu nesutinka. Atsakovė M. S. teismui pateikė jai priklausančio žemės sklypo planą, kuris yra padarytas 2010 m. vasario 6 d. Iš šio žemės sklypo plano aiškiai matyti, kad atsakovei M. S. priklausanti tvora, kuri plane pažymėta T1 ir T2, sklypo koordinačių. Tvora turi būti taškuose, plane pažymėtuose 1 ir 2. Ir tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, kad atsakovė M. S. privati perkelti tvorą, skiriančią žemės sklypą, esantį Laumėnų g. 1A, Kaune, nuo žemės sklypo, esančio Laumėnų g. 3, Kaune, pagal Valstybės įmonės „Registrų centras“ įregistruotas koordinates.
Ieškovams iš kiekvieno atsakovo priteistinos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kurių bendra suma yra 1200 Lt(b. l. 27, 28, t.1)(CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti. Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovams D. S. ir S.S. iš atsakovų J. J. 400 Lt, iš R. J. 400 Lt, iš M. S. 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.