- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2026-01-26
- Bylos Nr.
- AN2-24-383/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00132-2025-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Vitunskas
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal G. A. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. 2025 m. liepos 31 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriuje buvo gautas G. A. pranešimas, kad 2025 m. liepos 23 ir 25 dienomis buvo atvykęs brolis, tinklų ar kitų priemonių pagalba iš tvenkinio išgaudė didelį kiekį žuvų. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta, nustačius, kad nepadarytas administracinis nusižengimas, numatytas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, G. A. apylinkės teismui pateikė skundą. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutartimi G. A. skundas atmestas, motyvuojant tuo, kad tyrimo metu nėra gauta neginčijamų duomenų, kad J. T. be sūnaus leidimo būtų gaudęs didelius kiekius ir dideles žuvis tinklais, pateiktoje filmuotoje medžiagoje nėra užfiksuoti dideli kiekiai žuvies ar skirta įranga gaudyti dideliems kiekiams žuvies.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu G. A. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį, Institucijos 2025 m. rugsėjo 12 d. nutarimą ir priimti naują sprendimą, konstatuojant J. T. ir jo bendrų atsakomybę. Taip pat prašo pripažinti ją nukentėjusiąja ir civiline ieškove bei skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
3.1. Skunde nurodo, kad 2025 m. liepos 31 d. kreipdamasi į Instituciją su pareiškimu, 2025 m. rugpjūčio 18 d. pateikdama papildomą paaiškinimą ir apklausiama policijos, protokole be kitų aplinkybių nurodė ir tai, kad brolis J. T. grasina ją nužudyti ir sunkiai sutrikdyti sveikatą bei reikalavo 39000 Eur mamos pinigų, kurių neturi, nes mama, 2002 m. mirus tėtei, tokių pinigų negalėjo susitaupyti. 2025 m. rugsėjo 12 d. Institucijos nutarime apie jos atžvilgiu išreikštus grasinimus, reketą ir savavaldžiavimą nėra pasisakyta, to nėra nurodyta ir skundžiamoje nutartyje. Tyrėja, 2025 m. rugsėjo 12 d. surašydama nutarimą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio reikalavimus, nes priimdama procesinį sprendimą, nevertinusi tyrimui pateiktų sodyboje įrengtos vaizdo kameros failų parašė, kad brolio J. T. veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, nesurašė nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tuo pažeidė pareiškėjos konstitucines teises ir baudžiamojo įstatymo normų reikalavimus. Pažymėtina, jog tyrėjos procesiniame sprendime nei vienu žodžiu nėra užsimenama, kodėl brolio veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio l dalyje, 140 straipsnyje, 165 straipsnyje, 181 straipsnyje ir 294 straipsnyje, požymių.
3.2. Skunde teigiama, kad skunde išsamiai ir nedviprasmiškai buvo nurodyta, jog brolis ne kartą grasino, smaugė ir naudojo fizinį bei psichologinį smurtą, todėl ji manė, jog grasinimas gali būti bet kada įvykdytas. Dėl tokių brolio veiksmų 2023 m. gegužės 16 d. buvo rašiusi pareiškimą, tačiau Alytaus apskrities policijos komisariato tyrėjas 2023 m. gegužės 19 d. nutarime apie tai nepasisakė, brolio agresyvių veiksmų neanalizavo, nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą surašė iš brolio ir jo sūnaus S. melagingų paaiškinimų.
3.3. Apeliantės teigimu, brolis J. T. ne kartą išreiškė grasinimus, po 2023 m. gegužės 19 d. nutarimo jis tapo dar agresyvesnis, žodžiai įgavo fizinę formą. Broliui J. T. su nenustatytais asmenimis vykdant žuvų vagystę iš jam nepriklausančio tvenkinio, po jos ir sesers R. C. perspėjimo nepasišalino, bet ir toliau grasino nužudyti, sudeginti su namu, todėl bijodama dėl savo sveikatos ir gyvybės kreipėsi į Instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo.
3.4. Skunde taip pat nurodoma, kad prieš pareiškėją sistemingai buvo vartoti grasinimai nužudyti, sudeginti, susidoroti (dusimas, smaugimas, smūgiai lazda, smurto pagalba nepateikęs pateisinamų dokumentų reikalavo išgalvotų 39 000 eurų mamos pinigų). 2022 m. vasarą, esant dar gyvai mamai, brolis paskambino į kaimo telefoną du kartus ir liepė jai nusipirkti karstą, kadangi ilgai negyvens, o 2022 m. lapkričio mėn. pradžioje po mamos laidotuvių per keturnedėlį sodybos prieangyje, brolis J. ją smaugė, bet laimingo atsitiktinumo dėka ją išgelbėjo jo sūnus A. Tai labai išgąsdino, nes prieš metus jis smaugė ir vyresnį brolį, kuris tuo metu prižiūrėjo mamą. Psichologinį smurtą jis naudojo ir nuvykus pas notarę, necenzūriniais žodžiais keikdamas ją su seserimi, nors notarė jam paaiškino, kad jos neatsakingos kaip mama naudojo savo pinigus. 2023 m. gegužės 10 d. jo sūnaus S. parvykusio iš Anglijos buvo pakviesta susitikti sodyboje. Susitikimo metu brolis J. T. vartojo alkoholį, reikalavo išgalvotų mamos 39 000 eurų, keikė necenzūriniais žodžiais, nors nuo 2023 m. kovo 31 d. nebuvo šios sodybos bendrasavininkas, o vėliau 2 kartus lazda jai kirto per pečius, dėl ko buvo sukeltas didžiulis fizinis skausmas, patyrė dar ir psichologinį smurtą, stresą, pažeminimą, nesaugumo jausmą bei baimę. 2023 m. gegužės 19 d. nutarimo neskundė todėl, kad jis buvo surašytas iš neteisingų brolio ir jo sūnaus S. parodymų.
3.5. Apeliantė akcentuoja, kad po kreipimosi į Instituciją, santykiai nepagerėjo, brolis pasidarė dar agresyvesnis. Nuo 2023 m. kovo 31 d. nebūdamas sodybos savininkas, be bendrasavininkų sutikimo, vežiojosi nepažįstamus asmenis į sodybos tvenkinį brakonieriauti 2025 m. liepos 23 ir 25 dienomis, 2025 m. rugpjūčio 4 ir 6 dienomis. Šie duomenys fiksuoti vaizdo kameros įrašuose. Pirmais dviem atvejais į jos skambučius neatsakė. Kai atvyko trečią kartą, t. y. 2025 m. rugpjūčio 4 d. J. T. su dviem vagystės bendrais, jam prisiskambino ir paprašė į sodybą nevežioti pašalinių asmenų, ko pasėkoje jis pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais ir pasižadėjo, kad jis pareiškėją sudegins su sodyba, o jei tai nepavyks, tai vis tiek susiras ir nužudys ir vėl reikalavo išgalvotų mamos 39 000 eurų. Tą pačią dieną jį perspėjo ir sesuo R. C., jis ją irgi iškeikė. Po pranešimo dėl vagystės, policija neatvyko, bet prašė nufotografuoti automobilį, kuriuo atvyko žvejai, todėl nuvyko į sodybą ir išmaniuoju telefonu buvo nufotografuotas automobilis ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Gerai matėsi kaip trys žvejai žvejojo ne meškerėmis, bet tinklais, o gali būti, kad ir su bučiumi, kaip aiškina jo sūnus A. Dėl naudojamo smurto ir grasinimų bijojo jiems pasirodyti ir perspėti dėl neteisėtos žvejybos, nes trys suaugę vyrai galėjo ją sumušti ar nužudyti. Jos ir sesers bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomam turtui padarė didelę žalą, kadangi brolis su savo bendrininkais be bendrasavininkų sutikimo, keturis kartus lankydamiesi privačioje valdoje, savavališkai išgaudė žuvis. Iš tyrimui pateiktos, atvykusių asmenų, automobilio nuotraukos, tyrėja nenustatė automobilio ,,Volvo“ vairuotojo ir aktyvaus žvejo tapatybės, jo neapklausė, nepašalino prieštaravimų tarp jos ir brolio bei jo sūnaus A. T. paaiškinimų apklausos protokoluose.
3.6. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2025 m. rugsėjo 10 d. J. T. apklausos protokole nėra duomenų, kad jis būtų apklaustas dėl smurto ir reketo. 2025 m. rugpjūčio 20 d. A. T. tarnybiniame pranešime neparašyta apie tai, ar jis ją išgelbėjo iš tėvo rankų smaugimo atveju. Pateikti įrodymai 2015 m. rugsėjo 20 d. ,,S.“ raštas dėl mamos A. T. skolos bankui ir kvitas dėl mokamos pensijos dydžio patvirtina, kad 39 000 eurų mama negalėjo turėti. 2015 m. sausio mėnesį įsigaliojo eurai ir mama sesers R. C. prašė pakeisti labai mažą litų sumą. Tai atitinka BK 181 straipsnio požymius: prašymas perduoti turtą, susietas su grasinimu.
3.7. Skunde pažymima, kad J. T. nuosavybės teisės į šią sodybą nuo 2023 m. kovo 31 d. nebeturi, nes savo dalį padovanojo sūnui A. Kadangi J. T. nėra bendraturtis, todėl negali reikšti jokių teisių į tvenkinį, sklypą, pastatus. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnis, 4.83 straipsnis ir 4.88 straipsnis nurodo, kad bendraturtis (sūnus A. T.) neturi teisės leisti tretiesiems asmenims naudotis turtu be kitų bendraturčių sutikimo. Sodyboje įrengta vaizdo kamera fiksavo kaip be bendraturčių sutikimo J. T. atvyko į sodybos tvenkinį su nepažįstamais asmenimis be meškerių, bet su pašarais ir išnešamais sunkiais kibirais. Vaizdo kamera fiksavo, kaip jie džiaugėsi, kad gerai pamaitino, tai prilys žuvies. Prie tvenkinio rasta ištrypti krantai, iš tvenkinio dugno didelis kiekis išrautos žolės, tai būdinga žvejybai tinklais. Šie faktai kvalifikuotini kaip savavaldžiavimas (BK 294 straipsnis), vagystė (BK 178 straipsnis).
3.8. Pareiškėjos teigimu, tvenkinys buvo įžuvintas jos, sesers R. C. vyro ir sūnaus lėšomis, pareiškėja 2015 m. pavasarį už 150 eurų pirko karpius ir lynus iš (duomenys neskelbtini), o jie įleido į tvenkinį ežere sugautus lynus. Po brolio su jo bendrais keturių apsilankymų tvenkinyje žuvų visiškai neliko.
3.9. Skunde pareiškėja nurodo, kad tyrėjai priėmus J. T. palankų nutarimą, jis pasijuto nebaudžiamas, todėl 2025 m. rugsėjo 25 d. atvyko į sodybą ir užkišo spyną, taip ją sugadindamas. 2025 m. rugsėjo 27 d. atvykusi į sodybą spynos neatsirakino dėl jos užkimšimo, ją turėjo nupjauti ir ji tolimesniam naudojimui netinkama. Apie tai paskambino broliui J. T., tačiau jis jautėsi laimėtojas ir iškeikė necenzūriniais žodžiais. 2025 m. spalio 10 d. brolis J. vėl su draugu atvyko su tuo pačiu automobiliu ,,Volvo“ ir vėl sugadino spyną. 2025 m. spalio 11 d. atvykę į sodybą spynos neatsirakino dėl jos sugadinimo, ją turėjo nupjauti ir ji tolimesniam naudojimui netinkama. Apie tai sesuo R. C. paskambino broliui J. T., tačiau jis ją su vyru taip pat iškeikė necenzūriniais žodžiais. Duomenys apie brolio chuliganiškus veiksmus pranešti pagalbos telefonu ir užregistruoti Policijoje.
3.10. Apeliantė pažymi, kad visapusiškam ir objektyviam sprendimo priėmimui aplinkybių, nurodytų skunde patvirtinimui, tikslinga apklausti liudytojus: R. C., B. K., A. A., A. T., automobilio ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją ir žveją, kuris keturis kartus šį automobilį naudojo važiavimui žvejoti į jam nepriklausančios sodybos tvenkinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
4. G. A. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad G. A. nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos nutraukimu, tyrimo metu surinktų duomenų bei situacijos teisiniu vertinimu. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo šį prašymą tenkinti, kadangi skunde nėra pateikta naujų aplinkybių ar įrodymų, kurios nebuvo ištirtos pirmosios instancijos teisme, reikalingas tik byloje esančių įrodymų vertinimas.
6. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde akcentuojamos aplinkybės dėl brolio J. T. naudoto fizinio smurto, grasinimų prieš G. A., pinigų reikalavimo. Pažymėtina, kad dėl šių aplinkybių pareiškėja 2023 m. gegužės 16 d. kreipėsi į Alytaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą ir įsiteisėjusiu 2023 m. gegužės 19 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, šio nutarimo pareiškėja neskundė. Nors apeliaciniame skunde kritikuojamas procesinis sprendimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl minėto nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nutarimas yra įsiteisėjęs ir jo teisėtumas nekvestionuojamas. Atsižvelgiant į tai, priešingai, nei teigiama skunde, administracinio nusižengimo teisenos metu pagrįstai buvo nustatinėjamos aplinkybės dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje. Aplinkybės dėl sodyboje esančių spynų sugadinimo, J. T. grasinimų ir fizinio smurto naudojimo po 2023 m. gegužės 19 d. nutarimo priėmimo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, t. y. išeina už skundo nagrinėjimo ribų, todėl apygardos teismas apie tai taip pat nepasisakys.
7. ANK 518 straipsnis numato, kad savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Savavaldžiavimo pagrindinis objektas – įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, asmuo privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržydamas kitų asmenų teisių ir laisvių, taip pat turi gerbti bendro gyvenimo taisykles, geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Įstatymai draudžia piktnaudžiauti savo teisėmis, t. y. įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymu saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.137 straipsnis). Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teisės vykdymo savavališkumas pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų.
8. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sodyboje, adresu V, esančius statinius, mirus motinai, pagal 2022 m. gegužės 16 d. surašytą testamentą 2023 m. vasario 7 d. lygiomis dalimis paveldėjo G. A., R. C. ir J. T.. J. T. savo paveldėjimo dalį 2023 m. kovo 31 d. padovanojo sūnui A. T.. Tarp bendraturčių nėra nustatyta naudojimosi sodyba tvarka, ji nėra padalinta ar atidalintos jos dalys. Administracinio nusižengimo tyrimo metu apklaustas J. T. parodė, kad maždaug prieš devynis metus jis kartu su broliu iškasė tvenkinį, o maždaug prieš penkis metus jis, brolis ir sesers R. vyras į tvenkinį prileido žuvų. Teigė, kad sūnus A. T. leidžia jam atvykti į sodybą su draugais, leisti laisvalaikį prie tvenkinio. J. T. neneigė, kad prie tvenkinio vyko tris kartus. 2025 m. liepos 23-24 d. vyko su draugu, tikslu duoti draugui kelis mažus karosus, tą kartą atvykęs sužvejojo vieną karosą ir jį įdėjo į kibirą pilną vandens, o 2025 m. rugpjūčio mėn. pradžioje išvykdami jokios žuvies neišsivežė. Tyrimo metu telefonu susisiekus su A. T., šis nurodė, kad prie tvenkinio atsiradimo ir žuvų prileidimo prisidėjo visi, t. y. jo tėvas J. T. ir tetos R. C. ir G. A.. A. T. teigė, kad leidžia tėvui lankytis sodyboje, bendravo su tėvu dėl žuvų išgaudymo, jis jam nurodė, kad didelių žuvų negaudė, bučių buvo užmetęs tačiau nieko neištraukė, norėjo kelias žuvis duoti draugui dauginimuisi. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad J. T. su nenustatytais asmenimis praeina pro vaizdo stebėjimo kameras nešini kibirais, tačiau įrašuose nėra matomas kibirų turinys. Pažymėtina, kad vaizdo įrašuose juose nėra užfiksuotas žuvų gaudymas tvenkinyje, nešami žuvų kiekiai ar kokia nors įranga, skirta žuvis gaudyti dideliais kiekiais (pvz., tinklai), į vaizdo stebėjimo kamerų matymo lauką nepatenka tvenkinys, matomas tik sodybos kiemas.
9. Atsižvelgiant į aukščiau aprašytus byloje esančius duomenis, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Institucija pagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 518 straipsnį. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad vienas iš sodybos bendraturčių – A. T. leido J. T. lankytis sodybos teritorijoje, žvejoti tvenkinyje. Be to, A. T., J. T. teigimu, prie tvenkinio iškasimo darbų ir žuvų įleidimo prisidėjo ir J. T., kuris po motinos mirties paveldėjo 1/3 statinių, esančių (duomenys neskelbtini). Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamoje nutartyje, tyrimo metu nėra gauta neginčijamų duomenų, kad J. T. be sūnaus leidimo būtų gaudęs didelius kiekius ir dideles žuvis tinklais. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose nėra užfiksuotas tvenkinyje esančių žuvų gaudymo tinklais ar kitomis priemonėmis, skirtomis sugauti didelius žuvų kiekius, faktas. Nors skunde prašoma apklausti liudytojais R. C., B. K., A. A., A. T., automobilio ,,Volvo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoją, tačiau nėra nurodoma kokias aplinkybes, turinčias reikšmės procesinio sprendimo priėmimui, šie liudytojai paaiškins. Be to, tyrimo metu jau buvo susisiekta su A. T. ir jis telefonu jau paaiškino jam žinomas aplinkybes.
10. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje padaryta išvada, kad administracinio nusižengimo teisena nagrinėjamu atveju nutraukta pagrįstai. Pažymėtina, kad skunde pareiškėja iš esmės kartoja tas pačias aplinkybes, kurios jau buvo įvertintos tiek Institucijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo. Apygardos teismas daro išvadą, kad vien pareiškėjos subjektyvus situacijos vertinimas nesudaro pagrindo priimti priešingą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, G. A. apeliacinis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutarė:
palikti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 12 d. nutartį nepakeistą ir G. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.