- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2008-08-12
- Bylos Nr.
- II-492-413/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Pareiškėjas
- S. S.
- Nukentėjusysis
- E. B.
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybai dėl administracinės nuobaudos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos (toliau – ir Institucijos) pareigūnas 2008 m. kovo 6 d. surašė S. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių ( toliau tekste KET ) 53, 145, 173 punktų reikalavimus, 2008 m. vasario 19 d., apie 12.00 val., Kaune, prie Europos pr. Nr. 105 pažymėto pastato, vairuodamas transporto priemonę ir keisdamas važiavimo kryptį (sukdamas į kairę), nedavė kelio ir susidūrė su ta pačia kryptimi važiavusiu ir jį lenkusiu automobiliu, vairuojamu nukentėjusiojo E. B. .
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2008 m. kovo 12 d. nutarimu S. S. buvo nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkeriems) mėnesiams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties. Nurodo, kad eismo įvykio dieną, įvažiavęs iš Veiverių g. į Europos pr. ir norėdamas pastatyti vairuojamą automobilį stovėjimo aikštelėje, įjungė kairį posūkio signalą ir persirikiavęs prie menamos skiriamosios eismo juostos bei praleidęs priešpriešine eismo juosta važiuojančias transporto priemones, pradėjo sukti į kairę. Pradėjus kairio posūkio manevrą, jo automobilį kliudė iš paskos ta pačia kryptimi važiavęs ir pradėjęs jį lenkti E. B. vairuojamas automobilis. Todėl mano, kad pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti buvo ne jo, bet nukentėjusiojo veiksmai, kuris pažeidė KET 181 punkto reikalavimus.
Nukentėjusysis prašo skundą atmesti. Nurodo, kad prieš eismo įvykį pareiškėjo automobilis stovėjo kelkraštyje. Automobilį belenkiant, staiga tas automobilis pajudėjo į kairę ir atsitrenkė į jo automobilį. Teigia, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir naikinti jį nėra pagrindo.
Institucijos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie jo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą ir kitų dokumentų, pateisinančių neatvykimą į teismą, iki teismo posėdžio pradžios negauta, todėl byla nagrinėtina iš esmės, nedalyvaujant policijos komisariato atstovui (ABTĮ 123 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teisėtu pripažįstamas tik toks nutarimas, kuris priimtas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos ( ATPK 7 str. ). ATPK 284 str. įpareigoja organą (pareigūną), nagrinėjantį administracinio teisės pažeidimo bylą, išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, nustatyti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ir įrodyti jo kaltę. Įrodymai, kurių pagrindu turi būti konstatuota administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė, nurodyti ATPK 256 str. 2 d. Nutarime skirti administracinę nuobaudą turi būti nurodytos ne tik bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės, bet ir motyvuotas jų įvertinimas ( ATPK 286 str. 2 d. ).
Išnagrinėjus bylą iš esmės laikytina, kad nurodytų įstatymų reikalavimai buvo pažeisti.
Skundžiamajame nutarime nurodyta, kad pareiškėjo kaltę patvirtina pažeidimo protokolas, eismo įvykio vietos schema, automobilių apgadinimų pobūdis, vairuotojų paaiškinimai (b.l. 13).
Su tokia argumentacija sutikti negalima, kadangi nei vienas iš nurodytų įrodymų pareiškėjo kaltės neįrodo.
Pirma, administracinio teisės pažeidimo protokolas atspindi pažeidimo padarymo ir pažeidėjo nustatymo (administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens) faktą, tačiau negali būti laikomas neginčytinu įrodymu, patvirtinančiu pareiškėjo kaltę, juolab, kad S. S. su pažeidimu nesutiko (b.l. 12). Antra, eismo įvykio vietos schema nėra pakankamai informatyvi, dėl ko buvo atnaujintas teisminis bylos nagrinėjimas ir pareikalauti papildomi įrodymai, susiję su pažeidimo padarymo vieta (b.l. 16, 48-51). Trečia, eismo įvykio schemoje nurodyta tik automobilių apgadinimai, tačiau neaprašyta šių apgadinimų lokalizacija, nepadarytos fotonuotraukos, todėl spręsti kuri iš transporto priemonių buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo kilimu negalima. Ketvirta, eismo dalyvių paaiškinimai yra prieštaringi (b.l. 18-21), todėl nustatant kaltą asmenį vadovautis vieno iš jų paaiškinimais, motyvuotai neatmetus kito eismo dalyvio paaiškinimų, negalima.
KET 181 punktas nustato, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui) važiuojantis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins važiuojamąją juostą.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, važiuodamas Europos pr., norėjo įvažiuoti į automobilių stovėjimo aikštelę, todėl daugiau tikėtina, kad patikslintoje eismo įvykio schemoje (b.l. 49-50) automobilių susidūrimo vietą atitinka 4 numeriu pažymėta vieta, kadangi 5 numeriu pažymėta vieta, kurią nurodė E. B. , yra toliau nuo įvažiavimo į automobilių stovėjimo aikštelę. Byloje nepaneigta pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad darant posūkio manevrą, jis buvo įjungęs kairįjį posūkio signalą. Laikytina, kad transporto priemonių susidūrimas įvyko apie 6,3 m. nuo dešiniojo kelio kelkraščio ir įvažiavus pareiškėjo transporto priemonei į priešpriešinio eismo juostą (pagal schemą - apie 0,8 m.). Ši kelio situacija iš esmės atitinka pareiškėjo, o ne nukentėjusiojo nurodytą eismo įvykio susidarymo mechanizmą. Nukentėjusiojo E. B. paaiškinimai yra ne tik prieštaringi ir nenuoseklūs (b.l. 19-20), bet prieštarauja ir faktiniams bylos įrodymams. Iš paminėtos eismo įvykio vietos schemos (b.l. 49-50) matyti, kad važiuojamoji kelio dalis (eismo juosta), kuria važiavo eismo įvykio dalyviai, yra 5,5 m. pločio. E. B. teigia, kad susidūrimas įvyko iš karto po to, kai pareiškėjo automobilis pajudėjo nuo dešiniojo kelio kelkraščio, tačiau pagal paties nukentėjusiojo nurodytą automobilių susidūrimo vietą galima teigti, kad S. S. automobilis įvykio metu buvo ne prie dešiniojo kelkraščio, o prie menamos eismo juostos, skiriančios priešingų krypčių eismą.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog byloje nesurinkta objektyvių ir neginčytinų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo kaltę. Visos abejonės ir nepašalinti prieštaravimai vertintini administracinėn atsakomybėn traukiamo (patraukto) asmens naudai. Todėl laikytina, kad administracinė nuobauda pareiškėjui paskirta nepagrįstai ir administracinė byla nutrauktina ( ATPK 250 str. 1 p., 297 str. ).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str., teisėjas
nutaria:
Skundą patenkinti. Panaikinti Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos 2008 m. kovo 12 d. nutarimą, kuriuo S. S. nubaustas pagal ATPK 127 str. 2 d. teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkeriems) mėnesiams, ir bylą nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.