Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-06-29 · Administracinė byla Nr. I-7568-811/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-06-29
Bylos Nr.
I-7568-811/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01449-2015-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
J. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-7568-811/2015Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01449-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 29 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė, dalyvaujant pareiškėjui J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2015-03-03 gautas pareiškėjo J. S. (toliau – pareiškėjas) skundas (b. l. 1 – 4), kuriame pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo 25 000 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad laikotarpyje nuo 2010-02-28 iki 2011-08-28 buvo laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K) nežmoniškomis, žiauriomis sąlygomis, pažeidžiant teisės aktų nustatytas kalinimo sąlygas, dėl to patyrė emocinę ir psichologinę neturtinę žalą.

Pareiškėjas buvo kalinamas kamerose Nr. 126, Nr. 176, Nr. 186, Nr. 192 bei kitose kamerose, kurių plotas buvo nuo 6 iki 9 kv. m., ir skirtingais laiko tarpais kamerose kalėjo nuo trijų iki keturių asmenų. Nurodė, kad kamerose vienam asmeniui tekdavo mažiau gyvenamojo ploto nei nustatyta teisės aktuose, dėl to pareiškėjas buvo priverstas nuolat sėdėti arba gulėti, tarp kalinių dažnai kildavo konfliktinės situacijos, kamerose buvo šalta, drėgna, nebuvo užtikrintas natūralus apšvietimas, rūkantieji kaliniai buvo laikomi kartu su nerūkančiais.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, jog dėl Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų buvo pažemintas jo orumas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, depresiją, pažeminimą, galybių sumenkinimą ir kt. neturtinę žalą įvertino 25 000 Eur.

Pareiškėjas 2015-05-26 teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes. Patikslino, kad buvo sulaikytas 2011-01-28 ir Lukiškių TI-K kalėjo nuo 2011-01-31 iki 2011-08-28. Nurodė, kad kamerose galėjo naudotis tik šaltu vandeniu, nuo sienų byrėjo dažai, nurodė kad kalėjimo metu kamerose buvo kilęs gaisras, dėl ko pareiškėjas patyrė emocinį sukrėtimą. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad į Lukiškių TI-K administraciją su skundais dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė.

Atsiliepimas

Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime (b. l. 9 – 14) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pareiškėjas skundą teismui pateikė 2015-03-03 dėl tariamai jam padarytų pažeidimų už laikotarpį nuo 2011-01-31 iki 2011-08-28. Atsižvelgdama į tai, atsakovė prašo pareiškėjo reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

Atsakovė prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, kadangi nėra būtinų Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnyje nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų. Nurodė, kad pareiškėjo skundas grindžiamas abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Pareiškėjo skundžiamuoju buvimo laikotarpiu Lukiškių TI-K, tam tikrais laikotarpiais vienam asmeniui tenkantis plotas kamerose visiškai atitiko nustatytus reikalavimus. Lukiškių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Paaiškino, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Pažymėjo, kad maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius – 954, kuris yra nuolat viršijamas, todėl kai kurios kameros gali būti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytas ribas. Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Esant tokiai situacijai, Lukiškių TI-K administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, t. y. atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Lukiškių TI-K kamerų langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Apgyvendinti asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką jam pranešta tinkamai (b. l. 154).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui padarytos neturtinės žalos atlyginimo. Žala kildinama iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų neužtikrinant pareiškėjui tinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K laikotarpyje nuo 2011-01-31 d. iki 2011-08-28.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K atsiliepime ir patikslintame atsiliepime prašė taikyti trejų metų senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl ginčijamu laikotarpiu nuo 2011-01-31 d. iki 2011-08-28 padarytos neturtinės žalos atlyginimo, nes į teismą su skundu pareiškėjas kreipėsi tik 2015-03-03.

Byloje yra aktualus ieškinio senaties termino taikymas, todėl ginčo teisiniams santykiams svarbus CK reglamentavimas, kurio 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalys reikalauja.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ginčo šaliai reikalaujant taikyti ieškinio senatį, teismas ex officio patikrina ne tik tai, ar taikytinas ieškinio senaties terminas nepraleistas, bet ir tai, ar nėra priežasčių šį terminą atnaujinti. Pagal CK 1.131 straipsnio 2 dalį, jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. CK neįtvirtinta konkrečių ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašo. Jame taip pat neįvardyta kriterijų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-461-575/2015).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad įstatymų nustatyta tvarka apriboti skundų padavimo terminai inter alia yra susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Be to, administracinių teismų praktikoje akcentuojama ir tai, jog savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą (2012-11-28 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-520-845/2012 ir kt.).

Pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą vėliausiai sužinojo 2011-08-28, skundą dėl patirtos neturtinės žalos priteisimo turėjo teisę pateikti iki 2014-08-28, tačiau į teismą su skundu kreipėsi tik 2015-03-03 (b. l. 1 – 4) – praleidęs trejų metų senaties terminą reikalavimams priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, neturtinę žalą patirtą laikotarpiu nuo 2011-01-31 iki 2011-08-28.

Byloje nustatyta, kad atsakovės atstovas reikalauja taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjui 2015-06-9 buvo įteiktas atsakovės atstovo atsiliepimas (b. l. 160) kuriame prašoma taikyti ieškinio senatį. Pareiškėjas nei skunde, nei 2015-06-09 teismo posėdyje nenurodė svarbių aplinkybių, dėl kurių galėtų būti atnaujintas ieškinio senaties terminas.

Atsižvelgdamas į tai, kad ginčo šalis raštu reikalauja taikyti ieškinio senatį, taip pat į tai, kad teismas nenustatė jokių objektyvių, nuo pareiškėjo valios nepriklausančių priežasčių, sutrukdžiusių pareiškėjui laiku ginti savo teises, teismas taiko trejų metų ieškinio senatį pareiškėjo reikalavimui priteisti laikotarpyje nuo 2011-01-31 iki 2011-08-28 jam padarytą neturtinę žalą. Ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas ieškinį atmesti (CK 1.131 straipsnio 1 dalis), todėl pareiškėjo skundas atmestinas, kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo J. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė