- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-05
- Bylos Nr.
- 1-107-218/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-0890-12-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvija Jakštienė
- Nukentėjusysis
- E. K.
- Kaltinamasis
- D. K.
- Kategorijos
jos atstovei advokatei S. S.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžyje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, neteistas, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. 2012 metų rugsėjo mėn. 13 d., apie 09 val. 00 min. namuose, adresu Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), konflikto metu artimoje šeimos aplinkoje, vartojo smurtą prieš sutuoktinę nukentėjusiąją E. K., tai yra, tyčia pargriovęs ant lovos laikė jos rankas, prieš nukentėjusiosios E. K. valią sugriebęs ranka už smakro stipriai spausdamas pargriovė ant žemės ir trenkė galvą į grindis, delno apatine dalimi sudavė smūgį į kairę kaktos pusę, taip smurtaudamas padarė nukentėjusiajai E. K. poodinę kraujosruvą kaktoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Motyvuojamoji dalis
D. K. savo kaltės nepripažino, patvirtino teisiamajame posėdyje perskaitytus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, tai yra jo tėvų butas. Kartu gyvena jo žmona E. K. ir sūnus G. gim. (duomenys neskelbtini). Jie turi savo kambarį, o tėvai gyvena kitame kambaryje. Pas tėvus gyvena apie 4 metus. 2012-09-13, ryte tikslaus laiko nepamena, per miegus išgirdo sūnaus verksmą. Atsibudęs pamatė, kad žmona ruošia sūnų į darželį suprato, kad sūnus nenori eiti į darželį. Jis pasiūlė E. K. savo pagalbą, tačiau K. pasakė, kad jai jo pagalbos nereikia, nes ji išeina iš namų ir jau yra susikrovusi daiktus. Jis pamatė jų kambaryje keletą krepšių, kuriose tikėtina buvo E. K. ir sūnaus daiktai. Vaikas vis rėkė, todėl atėjo pas juos į kambarį jo mama L. K. ir tėtis A. K.. Savo žmonai nesakė jokių įžeidžiančių žodžių ar necenzūrinių žodžių. Jokio smurto prieš savo žmoną niekada nėra vartojęs ir tą diena 2012-09-13 taip pat nevartojo jokio fizinio smurto. Tarp jų su E. K. galima sakyti vyko žodinis konfliktas, kurį girdėjo ir matė jo tėvai, ir sūnus G.. Konflikto metu jis buvo išėjęs į balkoną parūkyti, nematė kas vyko tuo metu kambaryje, nes buvo nusisukęs. Kai grįžo į kambarį, jis E. K. sakė, kad ji gali eiti kur nori. Iki išeinant jo akivaizdoje nei jo mama, nei tėtis prie E. K. nebuvo prisilietęs. Paskutiniu metu žmona dažnai kalbėjo apie skyrybas, sakė, kad nori skirtis, grasino, kad pasodins jį į kalėjimą, prisiteis moralinę žalą, nes jos žodžiais tariant jis ją veikia psichiškai, taip pat sakė, kad atims iš jo vaiką ir neleis su juo matytis. Iki 2012-09-13 įvykio, maždaug savaitę ar dvi jo žmona E. buvo išėjusi iš namų adresu (duomenys neskelbtini). E. namuose nebuvo apie 2-3 dienas, tiksliai nepamena. E. buvo išėjusi su sūnumi G.. Kodėl ji tada buvo išėjus jis nežino. Per tą laikotarpį kažkurią dieną, tikslios datos nepamena, jis nuėjo į darželį esantį (duomenys neskelbtini), pasiimti savo sūnaus G.. Vos tik išėjo su sūnumi iš darželio teritorijos, gatvėje susitiko savo žmoną E. ir uošvienę B. M.. Jos jį užsipuolė, grasino iškviesti policiją, tačiau jis nekreipė į tai dėmesio ir ėjo namo su sūnumi. Jo žmona E. prisijungė prie jų, o kur liko uošvienė jis nežino. Einant link namų, tai yra iki adreso (duomenys neskelbtini) namo, visą kelią E. kalbėjo jam, kad jos mama iškvietė policiją. Priėjus prie namų pamatė, policijos pareigūnus, kurie jo ir jo žmonos E. paklausė anketinių duomenų. Paskui paklausė kas čia vyksta? Jis atsakė, kad su sūnumi eina namo. E. tylėjo ir nieko nesakė. Pareigūnai tarpusavyje kalbėjosi, kad nesupranta, kodėl jie buvo iškviesti, nes nemato jokio smurto. Kol bendravo su pareigūnais, E. tylėjo. Paskui visi trys, tai yra E., jis ir sūnus parėjo į namus. E. liko gyventi kartu su juo, pas jo tėvus (duomenys neskelbtini). Šiuo metu vyksta tarp jo ir jo sutuoktinės skyrybų procesas. Jokio smurto žmonos E. atžvilgiu tikrai nevartojo, paskutiniu metu vengia bet kokio kontakto su žmona E., nes bijojo jos provokacijų bei grasinimų. 2012-09-12 vakare, gal buvo truputis po 23 val. kai jis grįžo namo nematė, kad pas E. būtų buvę kokiu sumušimų veide, taip pat nepastebėjo ar buvo kokie sumušimai 2012-09-13 E. veide. (b.l. 52,53).
Papildomai teisiamajame posėdyje kaltinamasis D. K. paaiškino, kad tikrai žmonos nelaikė už kaklo, netrankė į grindis. Žmona nesusitvarko su vaiku. Kaltinime minimos dienos ryte ji pasakė, kad eina iš namų. Jis nuėjo į balkoną parūkyti. Liepos mėnesį ji išvažiavo į Klaipėdą, paskambino, kad negrįš, paklausus – kodėl, ji nieko neatsakė. Pripažįsta, kad gal kartais būna nekorektiškas jo paties elgesys, nes dirba po 16 valandų, o žmona sėdi namuose, negali susitvarkyti namų. Darbe būna įvairūs pobūviai, kartais jis negrįžta namo. Policija buvo kviesta 2 kartus. Pirmą kartą, kad neva jis pavogė savo telefoną, kitą kartą atvažiavo dėl nieko. Policininkai patys nesuprato dėl ko buvo kviesti. Žmona viską išsigalvoja. Iš kur pas ją kraujosruva nežino. Jokio smurto nebuvo. Į policiją ji kreipėsi, nes jai reikia pinigų. Nežino, kodėl ji nusprendė išeiti. Po rugsėjo 13 dienos ji nebegrįžo. Jokio fizinio kontakto nebuvo. Nebandė jos išeinančios sulaikyti. Nežino, kodėl ji pas kaimynę A. V. bėgo. Žodinis konfliktas buvo. Sužalojimų pas E. tą rytą nematė, pamatė po 4-5 dienų. Per pusantros valandos ji galimai buvo sužalota kitur. Nemano, kad kas nors iš artimųjų ją galėjo sužaloti. Gali būti, kad E. patyrė išgyvenimus, nes buvo žodinis konfliktas. Konfliktas truko iki valandos. Nesutinka su tokia didele civilinio ieškinio suma, mano, kad neturtinė žala galėtų būti iki 2000 Lt.
Nukentėjusioji E. K. parodė, kad 2012-09-13 ryte rengė sūnų į darželį, bet jis neklausė, pažadino D.. Šis ėmė ant jos šaukti, kad nesusitvarko su vaiku. Vaikas rėkė. D. K. ėmė ją vadinti įžeidžiančiais žodžiais: durne, žertva, kale. Jai pasakius, kad skambins policijai, D. atsistojo, parvertė ją ant lovos, jai parkritus, čiupo už gerklės. Ji priešinosi, jis tada ją laikė už rankų. Vaikas viską matė. Atėjo jo tėvai. Motina liepė tėvui išvesti vaiką. D. jai trenkė į smilkinį delno apatine dalimi, ji atsitrenkė į spintą, nejuto žemės po kojom. Tai matė jo motina, nežino, ar tėvas matė. Jo motina uždarė duris, apglėbė ją rankom, sakė, kad viskas bus gerai, tegu vaikas neina į darželį. Po to ėmė su ja kalbėti kaip su psichine ligone, kai pasakė, kad kvies policiją. Ji gynė sūnų, norėjo viską užglaistyti, sakė, kad tai ji pati turi gydytis. Kai paleido, ji pati ėmė šauktis pagalbos, norėjo paimti telefonus, motina L. K. vėl apglėbė ir nepaleido, ėmė įžeidinėti visą jos šeimą, vadino benkartais, psichais. Po to įvykio ji su vaiku išėjo pas mamą, kuri pamačiusi sužalojimą, paskambino į policiją ir greitąją pagalbą. Medikai ją išvežė į ligoninės priimamajį, kur atvyko ir policijos pareigūnai. Tada ji pareiškimo nerašė, nes bijojo D. K.. Kadangi D. ją pradėjo persekioti, liepdamas grįžti atgal ir grąsinti smurtu bei atimti vaiką, be to, per tą laiką išryškėjo kraujosruva, ji po penkių dienų parašė pareiškimą policijai ir pasirodė specialistui. Dė visų tų įvykių ji pati patyrė didelį sukrėtimą. Tai ne pirmas smurtas ir jo motina tai darė ne pirmą kartą. Iš namų išėjo dėl smurto, psichologinio spaudimo. Prieš tai buvo trys kartai. L. K. grasina, kad ją (E. K.) uždarys į psichiatrinę ligoninę, atims vaiką. Po rugsėjo 13 dienos smurto kraujosruva buvo iki mėnesio, skaudėjo galvą. Stresą jautė ilgai, tapo jautresnė. Gydytoja išrašė “ksanaks” vaistų, galės teismui pateikti vaistų receptą. Po to paskambinęs D. grasino, kad ją susiras ir paskandins upėje.
E. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai ji parodė, kad su D. K. susituokė 2009 m. Po santuokos su D. apsigyveno pas jo tėvus, adresu (duomenys neskelbtini). Santuokoje jie su D. susilaukė sūnaus G. gim. (duomenys neskelbtini). Po sūnaus gimimo, praėjus panašiai 2 metams, D. prieš ją pradėjo naudoti fizinį smurtą, tai yra supykęs imdavo ją už gerklės, spausdavo prie sienos ar šiaip kokios atramos – tuo metu, kai jis taip darydavo – jai skaudėdavo, bet į policiją ir gydimosi įstaigas dėl D. smurtavimo ji niekada nesikreipė. Taip pat D. ją visaip kaip įžeidinėdavo, tai yra vadindavo visokiais necenzūriniais žodžiais, ją tai labai užgaudavo ir įžeisdavo, ji labai dėl to pergyveno. Taip pat D. nuolatos jai prikišdavo, kad ji nesirūpina vaiku, tai yra G., tai yra kad sūnus dar nekalba – atseit ji juo nesirūpina ir nemoko kalbėti. Paskutiniai mėnesiai yra košmariški, nes maždaug nuo liepos mėnesio, ji vis bando išeiti, tačiau jo mama L. K. jos neišleisdavo, tai yra sukabinusi jos rankas jai sakydavo, kad ji nusiramintų. Tuo metu kai šitaip jo motina, tai yra L., su ja taip elgdavosi ir kalbėdavo, tai ji pasijausdavo tarsi ji su ja kalbėtų kaip su psichiniu ligoniu. L. dirba ligoninėje, (duomenys neskelbtini). Kai susipykdavo su D., jis jai sakydavo – varyk kur nori, tačiau anyta L. jos neišleisdavo, o D. liepdavo su ja taikytis. 2012-09-13, apie 09.00 val. ryto, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), ruošė sūnų G. į darželį. G. nenorėjo eiti į darželį, verkė, tuo metu sutuoktinis D. miegojo, o vaiko verksmas D. pabudino iš miego. Kambaryje daugiau nieko nebuvo, tik ji, sūnus G. ir sutuoktinis D.. Kitame kambaryje buvo D. tėvai, tai yra L. ir A.. D. pradėjo ant jos šaukti, kad ji nesusitvarko su vaiku. Jos sutuoktinis iš vakaro atsigulė miegoti su rūbais, todėl jam rengtis nereikėjo, jis tik atsikėlė ir pats bandė aprengti sūnų G., tačiau ir jam neišėjo. Tada D. ją vėl pradėjo įžeidinėti visokiais žodžiais, tai yra kaip visada durne“, „psiche“ ir visaip kaip kitaip. Ji pasakė, kad tada ji susirenka daiktus ir išeina, kaip kad vakar ir kalbėjo. D. atidarė jų kambario duris ir suriko „šita beprotė vėl išeina“. Ji tada griebė už telefono, nes norėjo kviesti policiją. D. pamatęs, kad ji turi rankoje telefoną, jai iš rankos jį išplėšė – sakydamas, kad tai yra jo daiktas. Tą telefoną jai nupirko D.. Įsidėjęs telefoną į kišenę, puolė ant jos ir pargriovė ant lovos. Ji ant lovos nukrito nugara. D. ją apžergė ir atsisėdo ant jos, savo rankomis prispaudė prie lovos jos rankas ir jas laikė – toks D. veiksmas jai sukėlė fizinį skausmą. D. ją laikė, nes ji priešinosi ir norėjo jį nustumti į šoną, jei neklysta ji jam įdreskė, tačiau tikslai neatsimena kur – gal į petį. Taip pat bandydama D. nustumti nuo savęs ji spardė, todėl galėjo jam ir įspirti į koją, tačiau to neatsimena, nes ji verkė, prašė paleisti, sakė jam, kad jai skauda. Visas jų grumtynes matė jų sūnus G.. Tada atėjo D. mama L.. L. šaukė ant jų abiejų ir klausė kodėl rikdo vaiką? Ji buvo iš vakaro susidėjusi savo daiktus į tašes, todėl kai pradėjo D. mama šaukti ant jų abiejų su D., ji griebė savo tašes ir norėjo išeiti. Tuo metu, kai į jų kambarį atėjo D. mama L., sūnus G. išbėgo iš kambario ir jai atrodo nuėjo pas senelį į kitą kambarį. Ji pasigriebusi tašę pakvietė sūnų G., kad ateitų, tačiau vaikas neatėjo. Tiksliai nepamena, kokia ten buvo situacija, bet D. priėjo prie jos ir su delnu jai trenkė į kairę kaktos pusę. Nuo smūgio ji atsitrenkė į spintutę. Jai labai tuo metu suskaudo, tai yra suskaudo ir nuo suduoto smūgio, ir nuo to kad atsitrenkė į spintutę. Į spintutę trenkėsi – atsirėmė su nugara. Visa tai matė D. mama L.. Nežino ant ko rėkė D. mama, tačiau ji sakė tokius žodžius“ ką čia darai? Viskas bus gerai“. Ji verkė, nes jai skaudėjo ir buvo labai susinervavusi. Tada atėjo į jų kambarį D. tėvas A. ir jų sūnus G.. D. mama L. A. liepė vesti G. į kitą kambarį ir uždarė paskui išeinantį iš jų kambario A. duris. A. nematė, kaip D. jai sudavė smūgį. D. ją pradėjo varyti pats iš namų ir kažką sakydamas jis priėjo prie jos, tada ji įspyrė D., nes labai buvo susinervinusi ir verkė. Po to ji norėjo išeiti iš namų ir pagrasino L. ir D., kad viską praneš policijai. L. pasityčiojo iš jos, sakydama jai, kad ji tuo nieko nepasieks. Taip pat L. jos paklausė, kodėl ji spardo D.? ji jai atsakė, kad ji viską pasakys policijai ir norėjo išeiti pro kambario duris, tačiau jos neišleido L.. L. sukabino jos rankas, pasisodino ją ant lovos ir pradėjo su ja kalbėtis. L. su ja kalbėjosi, taip kad ji pasijautė kaip kad būtų psichinė ligonė. Jos rankos buvo prispaustos jai prie šonų, o L. jos per rankas laikė apkabinus. Kai L. ją laikė už rankų jai skaudėjo. Ji klausė kodėl ji muša D., tačiau ji atsakė, kad ji gynėsi, nes kai D. priėjo prie jos, ji išsigando, kad jis vėl jai trenks. Anyta L. apkabinusi per rankas, sakė galvoti apie vaiką, aiškino, kad viskas bus geria, kad jie turi gyventi visi kartu. Ji šiek tiek nusiramino. Tada paprašė, kad L. ją paleistų. Jai visą tą laiką skaudėjo, tai yra skaudėjo, kaip L. ją laikė apkabinus per rankas ir prisispaudusi prie savęs. Maždaug po pusvalandžio D. mama L. ją paleido. Ji išbėgo į balkoną ir pradėjo šauktis pagalbos, tai yra šaukė „padėkit, gelbėkit“. Tada vėl įbėgo į kambarį ir kambaryje pamatė, kad guli ant stalo du D. telefonai. L. sušuko D., kad ji paėmė telefonus ir liepė neleisti jai skambinti. L. atėmė iš jos telefonus. Ji atsisėdo ant vaiko lovos tame pačiame kambaryje. Tada L. jai pradėjo kalbėti, kad ji su vaiku nesusitvarko, kad jai reikia gydytis, kad ji turi gerti vaistus, vaikščioti pas gydytojus. L. apkalbėjo jos šeimą, sakydama kad jos šeima yra psichiniai ligoniai. Jos mamą išvadino barakuda, psichine ligone. Jos sesę išvadino benkarte, o jai pasakė, kad ji tokia pati kaip jos mama ir sesuo, kad ji taip pat barakuda, benkartė ir yra kilusi iš psichų giminės. Ją tai labai įžeidė ir įskaudino. Kai pamatė, kad L. nusisuko ir jos tuo metu nemato, ji išbėgo į koridoriuką, pribėgo prie buto durų ir atsidarė buto duris – išbėgo į laiptinę, paskui save uždarė buto duris. Išbėgusi į laiptinę pabeldė į šalia esančios kaimynės duris, koks buto numeris tiksliai nepamena, jai atrodo 75 butas. Kai kaimynė atidarė duris, ji užėjo į koridoriuką ir papasakojo jai, kad ją sumušė jos vyras. Tada pro 74 buto duris išėjo L. ir A., jie pradėjo jai sakyti, kad ji nekvailiotų ir grįžtų, jie leis jai pasiimti daiktus ir išeiti. Ji grįžo namo, tai yra į 74 butą, jos sutuoktinis D. pradėjo rėkti, kad viskas yra pirkta jo ir jis jai nieko neduos, o L. jam pasakė „eik plika šikna“, po tokių žodžių ji nuėjo į koridorių ir norėjo paimti sūnaus G. striukę, tačiau prie jos priėjo D. su ranka sugriebė jai už veido, tai yra už smakro ir stipriai suspaudė, jai skaudėjo. Taip suėmęs jai už smakro D. ją pargriovė ant žemės ir laikydamas vis dar už smakro trenkė jos galvą pora kartų į koridoriaus grindis. Visą tai turėjo matyti A. ir L., kaip jie atsirado koridoriuje ji neatsimena. Sūnus G. buvo kambaryje ir nežino ar visą tai matė. Ji verkdama atsikėlė nuo žemės, aprengė sūnų G. ir išėjo pas mamą, mama iškvietė greitąją ir policiją. Greitoji pirmiausiai atvažiavo, todėl dėl jai padarytų sužalojimų nuvežė ją į ligoninės priimamąjį. Į ligoninės priimamąjį atvyko ir policijos pareigūnai. Jai padarė fizinę žalą, moralinę žalą. Dėl jai padarytos žalos reikš civilinį ieškinį. (b.l. 22,23 ).
Liudytoja L. K. parodė, kad yra kaltinamojo motina. 2012-09-13 dieną išgirdo triukšmą, žviegė vaikas, nenorėjo eiti į darželį. Nuėjo su vyru į sūnaus D. kambarį, vaikas apsikabino senelį ir visą laiką buvo su juo. Senelis vaiką nusivedė į savo kambarį. Kai ji stovėjo tarpduryje, E. ir D. šnekėjosi, vaikas verkė. Sūnus D. išėjo į balkoną parūkyti. Nesuprato, apie ką jie kalbėjo. Fizinio kontakto nepastebėjo. Ji bandė E. neišleisti, klausė, kas yra. E. daiktai buvo sudėti, tai ne pirmas kartas. Ji nesakė, kodėl daiktai sukrauti. Ji pati nieko blogo nepastebėjo, žiūrėjo tik kad vyrui nebūtų blogai, jis po širdies operacijos. E. išėjo ir beldėsi pas kaimynus. Ji pati į laiptinę nebuvo išėjusi. E. šaukė: policija, policija. Nepastebėjo, kad būtų naudojamas smurtas. Vyras padėjo aprengti vaiką ir E. su daiktais išėjo. Nežino, kodėl E. kvietėsi policiją, nepastebėjo, kad prastai jaustųsi. E. dažnai aimanuoja, kad skauda galvą, todėl žadėjo E. rekomenduoti gerą neurologą. Ankščiau apie tai buvo kalbėję, tą dieną apie tai irgi paminėjo. Pargriuvusios E. nematė. Negirdėjo, kad sūnus D. su marčia E. ankščiau pyktųsi. Kalbų apie skyrybas negirdėjo. E. du kartus yra išbėgusi iš namų. Ankščiau E. nesakė apie smurtą, sakė pas juos viskas gerai. Ji pati E. apkabinusi nebuvo, sužalojimų nepastebėjo niekur.
Liudytojas A. K. parodė, kad yra D. K. tėvas, gyvena kartu. Užgirdo, kaip rėkia anūkas G., kuris nenorėjo eiti į darželį. Pradarė kambario duris, vaikas verkė, o E. su D. šnekėjosi. Jis G. paėmė ant rankų ir išnešė į koridorių. Tarpduryje stovėjo žmona L., D. toliau. Jis pats yra invalidas, žmona davė vaistų. E. išbėgo į laiptinę ir ėmė rėkti: policija, policija, daužė kaimynės duris. Sūnus D. ėjo į balkoną rūkyti, nematė, ar E. išėjo į balkoną. Sūnus E. sakė: eik, pasiimk daiktus ir išeik. Jis pats nematė jokio sūnaus prisilietimo prie E.. Pas juos bute daug telefonų mėtosi, pusė jų neveikia. E. veide sužalojimų nematė. negirdėjo, kad sūnus prieš ją smurtauja. E. skųsdavosi, kad jai skauda galvą. Seniai skųsdavosi.
Liudytoja B. M. parodė, kad yra nukentėjusiosios E. K. motina. Rytais visada su dukra susiskambindavo. Tą dieną skambučio nesulaukė. Po dviejų valandų E. atėjo apsiverkusi su vaikeliu, su taše ir laukinio obuolio dydžio gumbu veide, kairėje pusėje, virš smilkinio. E. sakė, kad trenkė vyras D.. E. dar sakė, kad uošvienė neišleido, atėmė telefonus, kad nepasikviestų pagalbos. Sakė, kad D. galvą daužė į grindis, suėmęs jai už gerklės. Tada ji pati iškvietė policiją ir greitąją pagalbą. E. buvo šoke, jai skaudėjo galvą. Greitoji E. išvežė į ligoninę. Kitose vietose kraujosruvų nebuvo, bet skaudėjo rankas. Tai ne pirmas kartas, kai D. elgiasi neadekvačiai, daro spaudimą. Po sužalojimo dukra vartojo vaistus, papildus. Paauglystėje su E. buvo nelaimingas atsitikimas, ant galvos užkrito toks daiktas. Po to viskas praėjo, sveikatos problemų neturėjo. Dukrą matė ir išvakarėse, rugsėjo 12 dieną. Sužalojimų nebuvo. Po rugsėjo 13 dienos E. buvo strese, įtampoje, jai buvo grasinta, vaikas tampomas iš darželio. Dukra skundėsi galvos skausmu, verkė, nemiegojo naktimis, sapnavo košmarus. Dabar viskas kiek aprimę, dar naudoja maisto papildus, ksanaksą.
Liudytoja A. V. 2012-10-24 parodė, kad adresu (duomenys neskelbtini), gyvena nuo 2003 m. Ji pažįsta asmenis gyvenančius adresu (duomenys neskelbtini). Ten gyvena L. su sutuoktiniu bei jų sūnus su sutuoktine. Jų vardų nežino, juos pažįsta iš matymo. 2012-09-13 apie pietus, tiksliai valandos nepamena, pas ją į namus buvo atėjusi kaimynė iš (duomenys neskelbtini) buto, kurios vardo nežino. Ji buvo laiptinėje, į buto vidų užėjusi pas ją nebuvo. Ji paprašė iškviesti policijos pareigūnus, nes ją sumušė sutuoktinis. Ji rodė į galvą, dešinę pusę ir sakė, kad ją į šią vietą sumušė sutuoktinis. Daugiau kitų vietų nerodė. Jokių sužalojimų ant kaimynės veido bei kitų kūno vietų ji nepastebėjo. Ji pabuvo laiptinėje iki 5 min. Tada ją pakvietė jos uošvis užeiti atgal į namus. Ji nuėjo namo. Ji namuose tuo metu buvo viena. Daugiau kas vyko nieko nežino. Daugiau jokių asmenų laiptinėje nebuvo.(b.l. 42,43)
Iš 2012-06-09 Panevėžio Romerio universiteto Teisės medicinos instituto Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr.G 1303/12 (05) matyti, kad nukentėjusiajai E. K. padaryta poodinė kraujosruva kaktoje, vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, kraujosruva padaryta kietu buku daiktu, galimai aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku, t.y. 2012-09-13, sužalojimas padarytas tiesioginio smūgio pasėkoje ir negalėjo gautis pačiai griūnant. (b.l. 25 )
Specialistas G. S. teisiamajame posėdyje patvirtino savo išvadą, paaiškindamas, kad kaltinime netiksliai nurodyta rankos dalis, kuria buvo suduotas smūgis, nes tokio pobūdžio sužalojimas atsiranda nuo smūgio kietu buku daiktu. Kadangi nukentėjusioji patikslino, jog smūgis buvo suduotas apatine delno dalimi, tai yra tikėtina riešo kaulais, išvada nesikeičia.
Iš civilinio ieškinio matyti, kad nukentėjusioji E. K. pareiškė 20000 Lt civilinį ieškinį (b.l. 26).
Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje ir įvertinęs, teismas laiko esant įrodyta, kad D. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nes konflikto metu artimoje šeimos aplinkoje pavartojo smurtą prieš nukentėjusiąją ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, tuo šiais veiksmais padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą numatytą BK 140 str. 1 d.
Nors kaltinamasis D. K. kaltu neprisipažino, parodė, kad jokio smurto žmonos E. atžvilgiu nevartojo, buvo tik paprastas žodinis konfliktas, bet tokie jo parodymai vertintini kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės ir yra pilnai paneigti nuosekliais nukentėjusios E. K. parodymais apie patirtą smurtą, kuriuos patvirtina specialisto išvada - sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio tiesioginio smūgio pasėkoje ir negalėjo gautis pačiai griūnant, liudytojai, išskyrus liudytoją L. K., paties smurto pavartojimo momento nematė, todėl negali nei patvirtinti nei paneigti kaltinamojo ar nukentėjusios parodymus, o liudytoja L. K., esanti artima kaltinamojo giminaitė atsisakė duoti parodymus dėl šio konflikto epizodo. Nukentėjusios parodymus apie patirtą smurtą netiesiogiai patvirtina liudytoja A. V., į kurią iš kart po patirto smurto kreipėsi nukentėjusioji, prašydama pakviesti policiją dėl to, kad ją sumušė vyras D., liudytoja B. M., pas kurią po įvykio atėjo nukentėjusioji ir mačiusi jau išryškėjusį sužalojimą, dėl ko ir kvietusi greitąją pagalbą, taip pat patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji 2012-09-13 d. 11.36 val. greitosios pagalbos automobiliu buvo nuvežta į ligoninę, kur buvo apžiūrėta bei konsultuota specialistų, kurie nustatė veido sumušimą (b.l. 25 – specialisto išvados aprašomoji dalis)
Pareikštame kaltinime D. K. buvo kaltinamas delnu sudavęs smūgį L. K., teisiamajame posėdyje nukentėjusiajai patikslinus, jog smūgis buvo suduotas delno apatine dalimi, ši aplinkybė nusikalstamos veikos aprašyme tikslintina, veikos kvalifikacija dėl to nesikeičia.
D. K. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Svarstydamas baudžiamosios atsakomybės ir bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. K. padarė vieną nesunkų tyčinį baigtą nusikaltimą (Lietuvos Respublikos BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – jis nusikalto ir teisiamas pirmą kartą (b.l. 61), nusikalstamos veikos įvykdymo metu administracine tvarka nebaustas (b.l. 58), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistą nesilankė (b.l. 55), gyvenamojoje vietoje ir darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b.l. 57, 60), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54 str., jam skirtina Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. sankcijoje numatyta švelnesnė bausmė – laisvės apribojimas, jam paskiriant baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, galinčias turėti įtakos nuteistojo elgesiui.
Nukentėjusioji E. K. pareiškė civilinį ieškinį 20000 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo, kadangi savo neteisėtais veiksmais kaltinamasis jai sukėlė didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pasireiškusius išgąsčiu, emociniu šoku, pažeminimu, baime, kad prieš ją pavartoti smurto veiksmai vėl gali pasikartoti. Byloje nustatyta, kad nusikalstamų veikų pasėkoje nukentėjusiajai buvo padaryti sužalojimai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, nukentėjusioji patyrė fizinį skausmą, psichologinį sukrėtimą, pažeminimą, baimę dėl savo sveikatos (E. K. pateikė pažymą iš Vilniaus psichoterapijos ir psichoanalizės centro, kur nurodoma, kad ji lankėsi minėtame centre dėl psichinės pagalbos). Jos pareikštas ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra pagrįstas, bet tenkintinas dalinai, atsižvelgiant į veikos padarinius, į tai, kad nusikalstama veika truko neilgai, padarytas kūno sužalojimas nei operacijų, nei atskiro kvalifikuoto gydymo nereikalavo, atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, iš kaltinamojo nukentėjusiajai priteisiant atlyginti 3000 Lt (CK 6.250 str.), likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.
Bylos duomenimis kaltinamasis D. K. dirba, todėl galimybių atlyginti neturtinę žalą jis turi.
Vadovaujantis BPK 103 str., 105 str., 106 str., pripažintina proceso išlaidomis ir iš D. K. valstybei išieškotina 10 Lt pašto išlaidų bei išlaidos, turėtos teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą E. K., kurias sudaro 240 Lt (b. l. 95).
D. K. kardomoji priemonė nepaskirta.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, straipsniais
nusprendžia:
D. K. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 1 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams įpareigojant per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Priteisti iš D. K. 3000 Lt (tris tūkstančius litų 00 ct) E. K., likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Pripažinti proceso išlaidomis ir iš D. K. išieškoti 10 Lt (dešimt litų 00 ct) pašto išlaidų ir 240 Lt (du šimtus keturiasdešimt litų) išlaidų, turėtų teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą valstybei.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.