Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J. 2014 m. sausio 17 d., 18.30 val. metė į sieną ir taip tyčia sužalojo nukentėjusiajam E. L. priklausantį 120 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6300, nepadarydama nukentėjusiajam žymios žalos ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje.

Apklausiama teismo posėdyje V. J. paaiškino, kad įvykio vakarą grįžusi namo norėjo pasidaryti arbatos ir virtuvėje pamačiusi uždėtą plastmasinę apsaugą nuo vaikų, E. L. paklausė kaip ją nuimti, tačiau šis liepė palaukti jo žmonos, kuri turėjo parodyti, kaip tai padaryti. Ji nežinojo, kiek reikės laukti, todėl nutarė pati nuimti apsaugą. Pasak V. J., grįžusi J. L. rėkė, kad ji pati kalta, jog nematė, kaip buvo uždėta apsauga, todėl nemoka nuimti, reikalavo atlyginti žalą už tariamai sulaužytą apsaugą, užkliudė ją alkūne, pakvietė savo vyrą, kuris uždarė duris ir neleido išeiti į savo kambarį, žemino ją, įžeidinėjo, spaudė morališkai, pradėjo grasinti, užsimojo kumščiu ir, išsitraukęs telefoną, pradėjo įkyriai kišti prie veido, kad neva ji gali iš jo kviesti policiją, ironiškai sakė, kad tokie veiksmai vis tiek nieko nepadės. Ji pagriebė telefoną ir metė jį. E. L. smūgį sudavė po to, kai ji metė telefoną. Prieš tai grasino kumščiu, kišo prie veido telefoną, ji bijojo, kad trenks. V. J. teigė, kad telefoną metė, nes buvo afekto būsenoje, įbauginta, nesuprato savo veiksmų. Be to, V. J. nurodė, kad tarp jos bei J. ir E. L. nuolat kyla konfliktai, dėl to ji kreipėsi į policiją, taip pat į teismą privataus kaltinimo tvarka.

Nukentėjusysis E. L. apklausiamas teisme paaiškino, kad žmonos tą laiką nebuvo namie. Atėjo V. J. į virtuvę, pamatė pakabintą plastmasinę apsaugą nuo vaikų, paklausė, kaip atidaryti, jis pasakė, kad nežino, sakė, paklausk žmonos, ji tuoj grįš. Išėjo į kambarį ir išgirdo lūžtant plastmasę, kai grįžo žmona, jai apie tai jis pasakė. Žmona atėjo į virtuvę ir V. J. prašė atpirkti apsaugą, tačiau ši nesutiko ir pastūmė besilaukiančią žmoną. Tada jis papurtė V. J. už rankų, jai padavė telefoną, siūlė kviesti policiją, o ši sudavė jam smūgi per veidą ir metė telefoną į sieną. Po telefono metimo jis sudavė V. J., nes supyko už tai, kad ji sulaužė jo telefoną, o jis bedarbis, neturi kaip paskambinti dėl darbo.

Liudytoja J. L. teismo posėdyje paaiškino, kad konflikto metu V. J. ją stumdė bandydama užgauti pilvą, atėjo vyras, suėmė jos rankas, o ji pradėjo rėkti, kad iškvies policiją, tai jis padavė savo telefoną, liepė skambinti, o ji paėmė ir sudaužė telefoną. Telefonu E. L. jokių judesių nedarė, kumščiu neužsimojo, smurto nenaudojo tik suėmė V. J. už rankų, kad ji nieko nepadarytų.

Liudytojas A. S. teisme paaiškino, kad V. jo anūkė, E. ir J. L. su ja anksčiau nuolat kivirčijosi ir barėsi. Įžeidinėti pradeda J. ir E. L.. Dažniausiai V. pykstasi su Ž. dėl niekų. Pats jis tiesiogiai nematė konflikto, tik nuolat girdi užsidaręs duris, kad barasi. Telefono sugadinimo jis pats nematė, o žino tik pagal V. J. pasakojimą.

Liudytoja G. S. teisme paaiškino, kad V. J. jos anūkė. E. ir J. L. bei V. J. visada nežinia dėl ko pykstasi. Kas inicijuoja pykčius, nežino, nagrinėjamo įvykio metu jos ten nebuvo, žino tik iš V. J. pasakojimo, todėl nieko apie tai negali išsamiau pasakyti.

Iš V. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad jis surašytas dėl V. J. veiksmais padarytos nežymios turtinės žalos, sulaužant nukentėjusiajam E. L. priklausantį mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6300 (b. l. 2).

Iš E. L. pareiškimo bei pareiškimo patikslinimo matyti, kad jame nurodytos įvykio aplinkybės (b. l. 3, 5).

Iš policijos pareigūno M. B. tarnybinio pranešimo matyti, kad V. J. kreipėsi į policiją dėl patirto smurto, taip pat jame užfiksuotas E. L. pateiktas paaiškinimas (b. l. 7).

Iš policijos pareigūno pasirašytos foto lentelės matyti, kad jame užfiksuoti mobiliojo ryšio telefonui padaryti sugadinimai (b. l. 11-12)

Iš pažymos apie V. J. baustumą administracine tvarka matyti, kad ji 2010 m. balandžio 26 d. bausta pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį (b. l. 13).

Iš teismo posėdyje E. L. pateikto lapelio su telefono remonto kainomis matyti, kad jame nurodyta, jog telefono remontas kainuotų 140 Lt (b. l. 49).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 50³ straipsnį atsako tas, kas tyčia sunaikino ar sužalojo svetimą turtą, nepadarydamas nukentėjusiajam žymios žalos. Šis administracinis teisės pažeidimas padaromas tik tyčia, todėl veiką kvalifikuojant pagal ATPK 50³ straipsnį būtina nustatyti, kad asmuo sunaikino ar sužalojo turtą, kad tokie veiksmai nesukėlė žymios žalos, kad asmuo tai padarė tyčia. Šių objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma sudaro pagrindą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiką kvalifikuoti pagal ATPK 50³ straipsnį.

Teismas konstatuoja, kad šioje byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad V. J. tyčia sužalojo nukentėjusiajam E. L. priklausantį 120 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną Nokia 6300 ir taip jam padarė nežymią žalą. Nors V. J. apklausiama teisme, taip pat teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose tvirtino, kad nukentėjusiojo E. L. telefoną į sieną metė neturėdama tyčios sugadinti nukentėjusiojo turtą bei veikdama būtinosios ginties sąlygomis, nes E. L. kėsinosi telefonu ją sužaloti, tačiau tokius jos teiginius paneigia byloje surinktų įrodymų visuma. Pirmiausia pažymėtina, kad V. J. parodymai proceso eigoje kito ir buvo nenuoseklūs, priešingai nei nukentėjusiojo bei liudytojos J. L. parodymai. Iš byloje esančio V. J. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. 18P-6527041-14 matyti, jog jame yra užfiksuotos iš esmės visos faktinės V. J. padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, kurių V. J. iš esmės neneigė (b. l. 1). Byloje nustatytas faktas, kad išties V. J. metė nukentėjusiojo E. L. telefoną į sieną ir dėl tokių jos veiksmų telefonas buvo sugadintas. Tai, kad telefonas buvo sulaužytas, patvirtina byloje esanti policijos pareigūno T. K. patvirtinta foto lentelė Nr. 1, kurioje užfiksuota, kad telefono korpusas sulaužytas (b. l. 11-12). Tokias aplinkybes patvirtina ir policijai rašytas J. bei E. L. pareiškimas, kuriame nurodoma, kad tarp jų bei V. J. kilusio konflikto metu pastaroji metė į sieną nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną ir šis sulūžo (b. l. 3). Iš 2014 m. sausio 23 d. surašyto E. L. pateikto pareiškimo patikslinime papildomai nurodoma, jog koridoriaus patalpose metus telefoną į sieną, telefono korpusas sulūžo, telefonas neįsijungia. Dėl sulaužyto telefono padaryta 120 Lt turtinė žala (b. l. 5). Minėtos aplinkybės atitinka ir policijos patrulio M. B. 2014 m. sausio 17 d. tarnybiniame pranešime esančią informaciją apie tai, kad 2014 m. sausio 17 d. 18.38 val. buvo gautas pranešimas, jog pranešėjos pusseserės vyras ją muša. Pranešėja V. J. paaiškino, jog šis vyras jai kumščiu trenkė į veidą. E. L., atvykus pareigūnams, paaiškino, kad V. J. sudaužė jo mobiliojo ryšio telefoną, todėl merginą pakratė (b. l. 7). Pirmiau nurodytas aplinkybes apklausiami teisme nuosekliai patvirtino ir J. bei E. L., kurie parodė, kad kilus konfliktui E. L. išties buvo suėmęs V. J. už rankų ir už jų ją pakratė, tačiau suduoti telefonu negrasino, o tik V. J. pasakius, jog ji kvies policiją, E. L. jai pakišo savo telefoną ir siūlė juo pasinaudoti. Tuo tarpu E. L. V. J. sudavė tik supykęs po to, kai ši metė jo telefoną į sieną. Iš esmės tokias pat įvykio aplinkybes duodama paaiškinimus surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, patvirtino ir pati V. J.. Tokias pat aplinkybes ji nurodė ir savo pareiškime ir pareiškimo patikslinime. Šiuose V. J. pasirašytuose dokumentuose dėl telefono metimo aplinkybių nurodyta, kad telefoną ji į sieną metė supykusi dėl to, kad E. L. provokuojančiai, įkyriai jai mojavo šiuo telefonu prie veido, siūlydamas šiuo telefonu kviesti policiją. Be kita ko V. J. kartu pareiškė sutinkanti apmokėti mobiliojo ryšio telefono kainą (b. l. 4, 6). Taigi, priešingai nei V. J. teigė apklausiama teisme, ji telefoną metė ne dėl to, kad jai buvo grasinama šiuo telefonu ir ji gynėsi, o spontaniškai, dėl įkyraus ir provokuojančio nukentėjusiojo elgesio, t. y. dėl staiga susiformavusios tyčios. Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad V. J. pagriebdama ir mesdama į sieną nukentėjusiojo E. L. telefoną, suvokė, kad taip gali jį sugadinti ir nors tokių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti, t. y. veiką padarė tyčia.

Teismui nukentėjusysis pateikė lapelį, kuriame nurodyta telefono remonto kaina, kuri siekia 140 Lt, tačiau teismas šio lapelio įrodymu byloje nepripažįsta, nes jis, nors ir surašytas bendrovės vardu, tačiau nepasirašytas iš esmės neaiškus jo autentiškumas. Spręsdamas dėl padaryto turtinio nuostolio, teismas konstatuoja, kad pirminiuose nukentėjusiojo E. L. parodymuose nurodyta telefono 120 Lt vertė atitinka protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelė, todėl teismas konstatuoja, kad būtent tokio dydžio žala nukentėjusiajam ir buvo padaryta.

Teismas, pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu įvertinęs pirmiau išdėstytus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus konstatuoja, kad jų visuma pakankama pripažinti, jog V. J. tyčia metė nukentėjusiajam priklausantį mobiliojo ryšio telefoną į sieną, jį sulaužė bei E. L. padarė 120 Lt turtinę žalą, todėl V. J. padarytas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal ATPK 50³ straipsnį, kaip tyčinis nukentėjusiajam priklausančio turto sužalojimas, nepadarant jam žymios žalos.

Administracinėn atsakomybėn traukiama V. J. teismo posėdyje ir savo rašytiniuose paaiškinimuose teigė, kad E. L. telefoną sugadino veikdama būtinosios ginties sąlygomis, tačiau teismas tokią jos versiją atmeta, nenustatęs, kad buvo kilusi būtinosios ginties situacija. Pažymėtina, kad įvykio metu buvo kilęs buitinis konfliktas, kurio metu V. J. ir E. L. aiškinosi savo santykius, tačiau pagal teismo nustatytas aplinkybes E. L. V. J. buvo suėmęs tik už rankų, bet telefonu negrasino, o tik įkyriai jį kišo siūlydamas kviesti juo policiją. Tai patvirtino ir pati V. J.. Smūgis pastarajai buvo suduotas tik tada, kai ji metė telefoną į sieną ir tik dėl to, kad buvo sulaužytas telefonas. Šios aplinkybės paneigia V. J. versiją, kad buvo kilusi būtinoji ginties situacija ir telefoną ji metė besigindama nuo akivaizdaus ir realaus pavojingo kėsinimosi. Tuo tarpu teismas konstatuoja, kad ankstesni nukentėjusiojo veiksmai suimant V. J. už rankų, nevertintini kaip realus ir akivaizdus kėsinimasis, nuo kurio pastaroji turėjo gintis, juo labiau, kad rankų suėmimą išprovokavo pati V. J. pastumdama besilaukiančią J. L.. Vien faktas, kad V. J. kreipėsi dėl E. L. smurtinių veiksmų į policijos pareigūnus, nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamu atveju buvo kilusi grėsmė jos sveikatai. Išties iš V. J. pateikto nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą prieš E. L. nuorašo matyti, jog buvo nustatyti BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai ir V. J. išaiškinta teisė dėl to kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka, tačiau vien tai, kad priimtas toks nutarimas, nesudaro pagrindo spręsti, kad nagrinėjamoje byloje kilo būtinosios ginties situacija. Pažymėtina, kad ir šio nutarimo turinys, o taip pat jame užfiksuoti V. J. parodymai patvirtina, kad prieš ją fizinis smurtas, atitinkamai ir grėsmė jos sveikatai kilo tik po to, kai ji metė nukentėjusiojo V. L. telefoną į sieną.

Kita vertus, teismas konstatuoja, kad neteisėti nukentėjusiojo E. L. veiksmai suimant V. J. už rankų bei ją įžeidinėjant, pripažintini sukėlusiais V. J. didelį susijaudinimą ir iš dalies lėmusiais tai, kad ji būdamas tokios būsenos metė telefoną į sieną. Dėl šios aplinkybės teismas nustato administracinėn atsakomybėn traukiamos V. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 straipsnio 1 dalies 7 punkte.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padaryta reali žala), pažeidėjos asmenybę – dirba bei studijuoja, administracine tvarka praeityje bausta tik vieną kartą, galiojančių nuobaudų neturi, taip pat į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertintina ir tai, kad nepaisant to, jog V. J. nesutinka su teisiniu jos veiksmų įvertinimu, tačiau telefono metimo į sieną faktą ji pripažįsta, todėl tai laikytina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ATPK 31 straipsnio 1 dalies 7 punkte. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, V. J. skirtina minimali ATPK 50³ straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

Byloje nukentėjusiojo paaiškinimais nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu V. J. padarė nukentėjusiajam 120 Lt turtinį nuostolį. Tokia telefono vertė, pasak nukentėjusiojo, nustatyta pagal rinkos kainas. Teismas konstatuoja, kad toks nuostolio dydis atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, todėl vadovaujantis ATPK 37 straipsniu nukentėjusiajam padarytas turtinis nuostolis turi būti atlygintas.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30², 37, 50³, 224 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. J. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnyje ir skirti jai vieno šimto litų (100 Lt) dydžio baudą.

Įpareigoti V. J. per du mėnesius nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam E. L. padarytą vieno šimto dvidešimties litų (120 Lt) dydžio turtinį nuostolį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6030.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktajam policijos komisariatui bei pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Padarytas turtinis nuostolis nukentėjusiajam turi būti atlygintas per du mėnesius nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Už vengimą atlyginti turtinį nuostolį, padarytą fiziniam asmeniui administraciniu teisės pažeidimu, asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50¹ straipsnį.