- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-18
- Bylos Nr.
- N-575-1136-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-05-3-01237-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutarimo R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė : I.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutarimu R. G. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 6 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus ir jam skirta galutinė subendrinta nuobauda – 3000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Nuobauda skirta už tai, kad R. G. 2010 m. vasario 3 d., apie 15 val., Kauno m., Studentų g., vairuodamas automobilį Ford Sierra ir važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovinčią transporto priemonę Toyota Yaris ir ją apgadino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasitraukė iš eismo įvykio vietos, be to, nepateikė policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. G. prašo neskirti jam teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, atimti ją trumpesniam laikui arba palikti tik baudą. Nurodo, jog pripažįsta padaręs pažeidimus, dėl jų gailisi. Paaiškina, kad tinkamai neįvertino situacijos, dėl įvykio susijaudino, kadangi aikštelėje sudarė nepatogumų kitiems vairuotojams ir šie ėmė reikšti nepasitenkinimą. Luktelėjęs Toyota Yaris automobilio vairuotojo, išvažiavo nepagalvojęs, kad reikėtų palikti savo kontaktus. Automobilių susidūrimo žymių nepastebėjo. Prašo įvertinti tai, kad yra neįgalus (nustatytas 35 procentų darbingumas), dėl sveikatos problemų nedirba, gauna tik valstybės paramą. Be to, globoja savo 72 metų tėvą. Vairuotojo pažymėjimo atėmimas gali labai neigiamai atsiliepti jo veiklai bei judėjimui, kadangi turi judėjimo negalią, dėl sveikatos dažnai tenka lankytis pas gydytojus. Pažeidimas nėra tyčinis, todėl paskirta nuobauda yra neproporcinga.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: II.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
R. G. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad važiuodamas atbuline eiga neįsitikino, kad tai daryti saugu, kliudė stovinčią transporto priemonę ir ją apgadino (ATPK 127 str. 2 d.), pažeisdamas Kelių eismo taisykles, pasitraukė iš eismo įvykio vietos (ATPK 130 str. 1 d.), be to, nepateikė policijos pareigūnui vairuotojo pažymėjimo (ATPK 124¹ str. 6 d.). Ginčo dėl padarytų pažeidimų nėra. Teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius duomenis, sprendžia, kad apelianto R. G. kaltė dėl inkriminuojamų pažeidimų padarymo įrodyta neabejotinai. Įvertinusi eismo įvykio vietos schemą (b. l. 10), automobilių apgadinimų nuotraukas (b. l. 11-12), transporto priemonės techninės apžiūros aktą (b. l. 13), iš kurių matyti automobilio Toyota Yaris aiškiai įlenktas priekinis kairės pusės sparnas, liudytojo E. A. (b. l. 3) ir paties R. G. (b. l. 15) paaiškinimus, kuriuose užfiksuota, kad po automobilių susidūrimo apeliantas buvo išlipęs iš savo automobilio ir apžiūrėjo abi transporto priemones, teisėjų kolegija daro išvadą, R. G. negalėjo nepamatyti akivaizdžių automobilio Toyota Yaris apgadinimų. Tai patvirtina, jog iš eismo įvykio vietos apeliantas nuvažiavo sąmoningai, taip padarydamas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą.
Pažymėtina, kad galimybė skirti mažesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje arba neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog administracinė nuobauda vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. nutartis bylose Nr. N5-1647/2006, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.).
Nagrinėjamoje byloje aplinkybės, dėl kurių skirta minimali administracinė nuobauda turėtų būti laikoma neteisinga ir neprotinga nuobauda, nenustatytos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad administracinė nuobauda apeliantui paskirta objektyviai ir visapusiškai įvertinus visas jo atsakomybei turinčias reikšmę aplinkybes, laikantis įstatymo nustatytų administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių. Apelianto atsakomybę lengvina tai, jog jis yra neįgalus (ATPK 31 str. 1 d. 10 p., b. l. 40), gailisi dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), tačiau šios aplinkybės gali būti įvertintos parenkant nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose. Kitos apelianto nurodytos aplinkybės (rūpinimasis senyvo amžiaus tėvu, darbo neturėjimas ir pan.) taip pat nelaikytinos išskirtinėmis ir nesudaro pagrindo jam skirti išskirtinai švelnią administracinę nuobaudą. Byloje neįrodyta, kad R. G. transporto priemonę turi vairuoti būtent dėl neįgalumo (ATPK 27 str. 3 d.), todėl pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir švelninti skirtą minimalią administracinę nuobaudą šiuo atveju nėra. Pažymėtina, kad apelianto pateikti sveikatos būklę pagrindžiantys dokumentai atspindi 2005 ir 2007 metais buvusią situaciją, galimo darbo pobūdį ir sąlygas, netektą 65 procentų nedarbingumą (b. l. 53-56), tačiau juose neužfiksuota, kad asmens judėjimui būtų būtinas automobilis.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. G. skirta minimali administracinė nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
R. G. apeliacinio skundo netenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. balandžio 26 d. nutarimą R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.