Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, dalyvaujant kaltinamajam J. V., jo gynėjui advokatui Irmantui Dobilui, nukentėjusiajam V. G., jo atstovui advokatui Marijui Veličkai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi privataus kaltinimo tvarka iškeltą baudžiamąją bylą, kurioje

J. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, trys pilnamečiai vaikai, neteistas dirbantis advokatu, gyv. (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis J. V. perduotas teismui pagal LR BK 154 str. 2 d. (vada - nukentėjusiojo skundas privataus kaltinimo tvarka) dėl to, kad jis 2012 m. sausio 19 d., apie 10 val. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gratus“ kreditorių susirinkime, vykusiame AB Šiaulių bankas Kauno filiale, adresu Kaunas, Vytauto pr. 56, pakomentavo nukentėjusiojo V. G. atsakymą į 2012-01-02 raštą Nr. 01-04 žodžiais “jei leido vogti, tai ir vogiau“‚ „jei statybos priežiūrą vykdanti organizacija leido duoti didesnius aktus nei atlikta darbų tai ir daviau“, - t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 154 str. 2 d.;

be to, kaltinamasis J. V. 2012 m. sausio 19 d., apie 10 val. Bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Gratus“ kreditorių susirinkime, vykusiame AB Šiaulių bankas Kauno filiale, adresu Kaunas, Vytauto pr. 56, užgauliai pasisakydamas apie nukentėjusįjį V. G. pažemino jį kaip asmenybę, pažemino jo reputaciją kitų akivaizdoje, nes kreditorių susirinkimo protokolas buvo išsiųstas ir kitiems susirinkime nedalyvavusiems kreditoriams, kurie taip pat perskaitė kaltinamojo J. V. žodžius, - t. y. jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 155 str. 1 d.

Nukentėjusysis V. G. parodė, kad su kaltinamuoju ilgą laiką nebuvo pažįstami, jokių santykių neturėjo. Viskas prasidėjo nuo to, kai įsigijo pastatą Druskininkuose, paėmė paskolą, buvo sukurta uždaroji akcinė bendrovė. Dalis buvo parduota, dalis neparduota, prekyba sustojo. Liko negrąžinta paskola. Toliau tęsti veiklos buvo nebegalima ir paskelbė bankrotą kartu su kitais kreditoriais. Buvo iškelta bankroto byla, paskirtas administratorius S. S.. Jam pradėjus dirbti, visus dokumentus jam perdavė, jis visiškai nieko nesusigaudė. S. S. kreipėsi į teismą. Nutartimi nukentėjusiajam buvo numatytos pareigos, jis dirbo ūkvedžiu bei administratoriumi. Vėliau teismas paskyrė naują administratorių R. S., kurio vienas iš patarėjų buvo kaltinamasis. Pastarasis taip pat buvo ir kreditorių susirinkimo pirmininkas ir didžiausio kreditoriaus UAB „Minera“ atstovas. Viename susirinkime ir buvo pasakytos tos frazės. Viskas vyko susirinkime, kai buvo svarstoma R. S. ataskaita (b. l. 99-100). Administratoriaus laiškas (b. l. 18) jam adresuotas į kurį nukentėjusysis atsako (b. l. 20). Kaltinamasis susirinkime bandė vagą pasukti kita kryptimi (b. l. 6). Jis atsakė R. S.. Kalba apie du skirtingus projektus. Įveliama į kažkokias dvi sutartis, kurių nėra. Kaltinamasis, būdamas advokatu, puikiai viską supranta. Jis sąmoningai taip kalba. Jis atstovauja pagrindinį kreditorių, kuris vėliau ir nupirko šitą objektą. Kaltinamasis - susirinkimo pirmininkas, turi visą medžiagą. Nukentėjusysis mano , kad tai yra tyčia. Nors jo tuo metu susirinkime nebuvo, bet jam R. S. sako (b. l. 104), kad J. V. įnešė savo nuomonę. Administratoriaus ataskaitoje net kalbos nebuvo apie įkainius. Kaltinamasis pasakė, kad leido prirašyti didesnius įkainius, lyg nukentėjusysis prirašo. Bet žodžius nukentėjusysis sau pritaikė, kam gi kitam tai pritaikyt? Aktą pasirašo rangovas, priežiūrą vykdantis ir užsakovas. Aktų niekas nenagrinėjo, kad galėtų pasakyti, bet pateikiama taip, kad įtarimai yra pagrįsti, kad prirašyti. Tai yra kaltinimas ir mano, kad tą kaltinamasis supranta. Kaltinamasis užvirė visą šitą košę, jis nori, kad kaltinamasis jo atsiprašytų susirinkime ir prašo priteisti iš jo neturtinės žalos atlyginimą 50000 Lt. Kaltinamojo pasakyti žodžiai “jei leido vogti, tai ir vogė“ įžeidė nukentėjusįjį. Jis mano, kad šie žodžiai buvo taikomi jam ir tai suprato ne jis vienas.

Kaltinimas grindžiamas BUAB „Gratus“ kreditorių susirinkimo protokole užfiksuotais kaltinamojo pakomentuotais žodžiais atsakant į nukentėjusiojo rašytą raštą - “jei leido vogti, tai ir vogiau“, „jei statybos priežiūra vykdanti organizacija leido duoti didesnius nei atlikta darbų, tai ir daviau“, liudytojų S. S. bei S. V. parodymais.

Kaltinamasis išteisintinas nenustačius kaltinamojo dalyvavimo nusikaltimo padaryme.

Nustatytos bylos aplinkybės.

Kaltinamasis kaltu neprisipažino ir parodė, kad tikrai nesiekė apkaltinti nukentėjusįjį padarius nusikaltimą. Buvo siūlymas kreiptis į Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybą. Tai pasiūlė Sodros atstovas. Jo pasiūlymas kaip tik buvo, kad nėra duomenų, kad galėtų toliau kreiptis, kad nėra duomenų ir negalima teigti, kad kas nors padarė nusikaltimą. Tai buvo ne pirmas kreditorių susirinkimas – trūko dokumentų, dokumentai buvo netvarkingi, buvo kreiptasi į administratorių, į buvusį vadovą. Atsakymai, kuriuos jis komentavo, jam pasirodė, kad jie buvo neapibrėžti. R. S. buvo administratorius, jis uždavė klausimą, kodėl yra neatitikimai tarp darbų. Atsakymus davė UAB „Tondas“, parašė raštą, kad juos tikrino statybos priežiūrą vykdanti įmonė – raštas yra byloje. Ir jis tik komentavo atsakymą, galbūt tai galėjo būti pasakyta, kad „leido vogti, tai ir vogiau“. Bet ši mintis buvo UAB „Tondas“ rašytame rašte. Taip komentuodamas raštą jis netaikė konkrečiai asmenims. Nemano, kad jo pasakymas išprovokavo Sodrą užduoti klusimą dėl kreipimosi į FNTT. Sakydamas šią frazę komentavo kaip jam atrodo surašytą raštą. Jokio žmogaus omenyje neturėjo. Mintinai rašto neatsimena, bet jų netenkino atsakymas, nebuvo atsakyta į klausimus. Jis komentavo, kaip jam atrodo rašto turinį ir nieko daugiau. Buvo dideli neatitikimai, bet niekas nebuvo kaltinamas. Administratorius pasakė, kad yra neatitikimų, kuriuos reikia išsiaiškinti. Administratorius rinko medžiagą apie atliktus darbus. Dokumentais įformintus darbus, padarytus pavedimus ir nurodė, kad yra neatitikimai. Apie jokį asmenį kalba nevyko. 12 metų atstovauja Šiaulių banką, dirba bankroto bylose . Ir pirmas jų susitikimas su V. G. buvo ne kreditorių susirinkime. Tarp UAB „Minera“ ir V. G. buvo derinama taikos sutartis dėl bankroto. Kaltinamajam buvo pavesta derinti. Nepavyko sudaryti taikos sutarties. G. prarado savo asmeninį turtą. Kaltinamasis tik dirbo savo darbą. Nieko nenorėjo įžeisti, niekados nėra teigęs, kad kas nors yra padaręs nusikaltimą. Jeigu asmuo priima tai asmeniškai sau, tai kas ne jam skirta, jis gali atsiprašyti ką pasakė. Bet tikrai nėra kaltas, nėra padaręs nusikaltimo ir negalvoja, kad turi atlyginti moralinę žalą.

Liudytoja R. S. parodė, kad yra bankroto administratorius. Kaltinamąjį pažįsta, jis kreditorių susirinkimo pirmininkas, advokatas. Nukentėjusysis ir kreditorius buvęs įmonės vadovas. Sausio 19 d. kreditorių susirinkime buvo svarstoma administratoriaus veiklos ataskaita. Susirinkime dalyvavo du kreditoriai - pirmininkas ir Sodra. Ataskaitos nepristatinėjo. Bendrovės pagrindinė veikla - daugiabučio statyba. Administratorius pateikė tam tikrus neatitikimus. Vyko diskusijos. Prasidėjo komentavimai. J. V. išsakė savo nuomonę, pažodžiui neprisimena. Komentavo neatitikimus. Kažkas buvo apie vogimą, kalba apie buvusį vadovą. Kai buvo pasirašoma rangos sutartis V. G. buvo vadovas. Liudytojas dalyvavo susirinkime. Nelabai kas jam užsifiksavo. Ko įsižeidė V. G. jis nežino. Pats V. G. susirinkime nedalyvavo. J. V. bei Sodra išreiškė nuomonę apie pažeidimus, apie tai ką pareiškė administratorius. Vadovas privalo vykdyti sutartį taip, kaip pasirašė. Buvo nustatytas trūkumas. V. G. atsakyti už tai turėtų. Į tai žiūri paprastai, tai ne kaltinimas, ne įžeidimas, tai buvo pasakyta žmogaus nuomonė. Liudytojo nuomonė po šio susirinkimo apie V. G. nepasikeitė. Niekaip. Jį pažįsta nuo 2011 metų. Tie išsakyti žodžiai niekaip liudytojo nepaveikė. Pradiniai negeri faktai buvo nustatyti. Negalėtų pasakyti, kad pinigai buvo pavogti. Reikia žiūrėti į rangos sutartį. Buvo papildomų sutarčių sudaryta, kurios nebuvo naudingos. Kad V. G. pasisavintų pinigus, taip kalbėti negalima.

Liudytojas S. S. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Santykiai normalūs. Jis buvo paskirtas bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Už piktnaudžiavimą savo teisėmis jam buvo paskirta bauda. Kreditorių susirinkimo protokolą gavo raštu, oficialiai buvo pateiktas tik išrašas iš protokolo. Dabar neprisimena ar rašydamas elektroninį laišką J. V. pavadino „paranojos simptomatika“. Bet jeigu būtų davestas, tai pasakyti galėtų. Turėjo visą susirinkimo protokolą gavęs iš R. S.. Suprato, kad V. G. apkaltintas vagyste.

Liudytojas S. V. parodė, kad jis yra direktorius UAB „S.Imperija“. Nukentėjusįjį pažįsta, turėjo verslo reikalų, kaltinamojo nepažįsta. Jis yra įmonės „Gratus“ kreditorius. Jo reikalavimas 17000 Lt. Apie priimtus sprendimus jiems atsakymus siunčia bankroto administratorius. Pačiame kreditorių susirinkime jis nedalyvavo. Skaitant protokolą jam susidarė toks įspūdis, kad pagrindinio kreditoriaus advokatas apkaltinęs V. G. vagyste. Tai viešai sakydamas jis turėtų žinoti pasekmes. Ir sakyti pilnai įsitikinęs. Jis linkęs tikėti tuo. Ir nenorėtų turėti verslo reikalų, susijusių su V. G., su juo kaip su asmeniu po to, kai perskaitė Ir savo klientams nerekomenduotų kaip patikimo partnerio, susiję su tuo, kad apkaltintas vagyste ir dar jiems skoloje likęs V. G.. Tai daro jam neigiamą įspūdį. Iki tol nieko nebuvo apie V. G. girdėjęs. V. G. įmonė liko jiems skolinga. Butai parduoti, o pinigų negavo.

Byloje esančia UAB „Gratus“ administratoriaus veiklos ataskaita Nr. 3 už laikotarpį 2011-11-03 - 2012-01-16 seka, kad BUAB „Gratus“ kreditorių susirinkimo metu, įvykusio 2011-11-03 R. S. paskelbė minėtą ataskaitą. Ataskaitoje minima, kad administratorius įvykdė kreditorių nutarimą ir Kauno apygardos tesimo 2011-11-28 nutartimi BUAB „Gratus“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama.

Administratoriui tikrinant bankrutuojančios bendrovės iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius nustatyta, kad 2007-01-25 V. G. būnant BUAB „Gratus“ direktoriumi tarp UAB „Gratus, kaip užsakovo iš vienos pusės, ir UAB „Tondas“, kaip rangovo iš kitos pusės, buvo sudaryta generalinė ilgalaikė statybos rangos sutartis Nr. 2007/01-02. Dėl šios rangos sutarties vykdymo ir nustatytų neatitikimų administratorius 2011-01-02 pateikė V. G. raštą Nr. 01-04 „dėl prašymo pateikti paaiškinimą“. V. G. 2011-01-09 pateikė atsakymą ir atkreipė dėmesį, kad 2012-01-02 rašte Nr. 01-04 neišskirti statybos darbai , kurie numatyti atlikti pagal naują projektinę dokumentaciją butams su rūsiais, komercinėmis patalpomis, antžemine ir požemine automobilių parkavimo vietomis statyti, todėl prieita klaidingų išvadų. Pateikta pretenzija UAB „Tondas“ dėl generalinės ilgalaikės statybos sutarties Nr. 2007/01-02 vykdymo, prašant pateikti paaiškinimą, kodėl UAB „Tondas“ neatliko visų Rangos sutartimi sutartų atlikti darbų, neatitikimai tarp statybos darbų aktuose užaktuotų atliktų darbų kiekių ir statybos žurnaluose atžymėtų darbų kiekių. (b. l. 99-100).

UAB „Tondas“ 2012-01-05 raštu atsakė, kad neatliko visų rangos sutartimi sutartų darbų, tačiau atliko visą eilę naujų darbų. Buvo vykdoma ne nauja statyba, bet rekonstrukcijos darbai. Pradėjus vykdyti darbus buvo pastebėta visa eilė projekto ir esamos situacijos neatitikimų, taip pat išryškėjo esamo pastato statybos defektai. Dėl visos eilės vykdomų pakeitimų, naujų sprendimų priėmimų ir jų korektūrų statybos žurnaluose galėjo likti neatitikimų (b. l. 74).

Taip pat nustatyta, kad dėl netinkamo buvusio administratoriaus St. Sipavičiaus veiksmų atliekant mokėjimus naujas administratorius R. S. parengė BUAB „Gratus“ įsiskolinimo padidėjimo ir sąskaitų faktūrų gautų ir apmokėtų suvestinę. Nutarta kreiptis į UAB „Gratus“ bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl BUAB „Gratus“ turo pardavinėjimo kaip nebaigtos statybos. Pateikiamas prašymas teismui apsaugoti bankrutuojančios įmonės bei visų kreditorių interesus dėl galimų nuostolių atsiradimo (b. l. 99-100).

Byloje esančiu 2012 m. sausio 19 d. įvykusio BUAB „Gratus“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 3 seka, kas dalyvauja, nustatyta, kad nukentėjusysis nedalyvauja susirinkime. Buvęs administratorius S. S. taip pat neatvyko į susirinkimą. Protokole numatyta, kad pasisakys kreditorinių reikalavimų turintys kreditoriai. Administratoriaus veiklos ataskaita. Pagrindinis akcentas Sodros kodėl dėl generalinės ilgalaikės rangos sutarties, V. G. atsakymas neaiškus, iš UAB “Tondas“ atstovo atsakymo taip pat nėra. UAB „Minera“ taip pat pareiškė nepasitenkinimą UAB „Tondas“ bei V. G. atsakymais. Toliau akcentuojama, kad yra du pagrindiniai dokumentai: darbų žurnalas, kurį pildo atsakingi asmenys ir darbų atlikimo aktai rodo skirtumus dėl šimtų tūkstančių litų, tai UAB „Minera“ nuomone negalima nesigilinti į tokį klausimą (b. l. 5-20).

Baudžiamoji atsakomybė gali atsirasti tik už žinomai melagingos informacijos paskleidimą, o ne už negatyvią nuomonę, kritiką, įtarimą.

Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, kurio objektas (teisės saugoma ir ginama vertybė) – kito žmogaus garbė ir orumas. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti tą asmenį ar pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, niekinanti ar žeminanti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Paskleisdamas informaciją kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Nuomonė apie tam tikrą informaciją – tai faktų ir duomenų vertinimas, požiūris, todėl nuomonė nelaikoma žinia, jei pareikšta nuomone nepaskleidžiama nauja informacija.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. LR BK 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus visus surinktus įrodymus teismas daro išvadą, jog byloje esančių įrodymų kaltinamojo kaltei konstatuoti nepakanka - nesurinkta įrodymų, pagrindžiančių nusikaltimų, numatytų BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d., sudėties objektyviąją bei subjektyviąją (tiesioginė tyčia) puses.

Nustatant šmeižimo turinį sudarančius požymius, svarbu atriboti informaciją nuo nuomonės, nes tik už atitinkamo pobūdžio informacijos paskleidimą galima baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 154 str. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nes tiesa turi remtis faktais.

Kaltinamasis kaltės nepripažino nuo pat pradžių, jo parodymai nuoseklūs, vienodi. Nurodo, jog išsakydamas savo mintis dėl padarytos ataskaitos pareiškė savo nuomonę. Ir jo pareikštos pastabos nebuvo skirtos konkrečiam asmeniui.

Specialisto išvada konstatuota, kad pasakyta žodžių frazė „jei leido vogti, tai ir vogiau“ yra cenzūrinis ir tinkamas vartoti viešai, juo labiau kad net pasitelktos meninės raiškos priemonės; žodžių fraze „jei statybų priežiūrą vykdanti organizacija leido duoti didesnius aktus nei atlikta darbų, tai ir daviau“ reiškiama nuomonė apie perskaitytą tekstą, paaiškintas skaityto teksto supratimas, bet kadangi tai daroma meninėmis alegorijomis, komentavimo ir perfrazavimo priemonėmis, tikrasis nuomonės turinys yra tik spėtinas ir labai subjektyviai suvokiamas; pasakytas žodžių frazes iš dalies galima vertinti kaip mėginimą netiesiogiai įvardinti nekonkretų asmenį vagimi, kurios tokia pačia apimtimi lygios pasakymui „vagie, kepurė dega“ – jei adresatas čiumpa už kepurės, vadinasi, jis yra įvardijamas, bet jei niekas nesureaguoja, tai ir lieka tuščia fraze; pasakytų žodžių frazių negalima vertinti kaip žinios, jog V. G. atliko nusikalstamą veiką, nes, viena vertus, tai yra nuomonė apie parašytą tekstą (parašyto teksto supratimas), kita vertus, kalbama miglotomis meninėmis priemonėmis (b. l. 97-98).

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas A. S. patvirtino duotą savo išvadą. Nurodo, jog išsakyta žodžių frazė reiškia žmogaus emociją, norą išsakyti nuomonę, tai nuomonė apie perskaitytą tekstą. Pasakymai buvo taikomi ne konkrečiai V. G., o tam atsakymui.

Nustatyta, kad kaltinamojo išsakytos žodžių frazės „jei leido vogti, tai ir vogiau“, „jei statybos priežiūra vykdanti organizacija leido duoti didesnius aktus nei atlikta darbų, tai ir daviau“ išplaukia iš administratoriaus padarytos ataskaitos, kreditorių pasisakymo, V. G. rašyto atsakymo bei UAB „Tondas“ atliekančios statybos darbus informacijos. Iš V. G. rašyto atsakymo seka, kad jis nurodo, kad bendrieji pastato rodikliai padidėjo. Nurodo, kad pagal pirminę dokumentaciją sąmata apie 9,78 mln. Lt, pagal naują projektinę dokumentaciją sąmata apie 15 mln. Lt (b. l. 20-21). Raštu detaliau nieko nepaaiškina, pats kreditorių susirinkime nedalyvauja.

Ištyrus surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad kaltinamasis sakydamas žodžių frazes „jei leido vogti, tai ir vogiau“, „jei statybų priežiūrą vykdanti organizacija leido duoti didesnius aktus nei atlikta darbų, tai ir daviau“, kurios išplaukia iš įvykusio kreditorių susirinkimo, ataskaitos, pasisakymų bei paties V. G. parašyto rašto, išreiškė savo nuomonę.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 str. įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją. Konstitucijos 28 str. nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Konstitucinė įsitikinimų ir saviraiškos laisvė negali būti ribojama, taigi asmuo turi teisę viešai reikšti savo mintis, nuomonę, pasvarstymus. Be to, analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, kuri pripažįsta asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją, idėjas bei gina asmenį, kuris paskleidė, kad ir ne visai tikslias žinias, tačiau tai padarė sąžiningai klysdamas, nepažeisdamas kitų asmenų teisių ir laisvių (Europos žmogaus teisų ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 str. 2 d.).

Nukentėjusysis V. G. nurodo, jog kaltinamojo paskleista įžeidžiančio pobūdžio informacija netiesiogiai pavadinant jį vagimi bei aiškinimas, kad pateikė priežiūrą vykdančiai institucijai didesnius aktus nei buvo iš tiesų, sugadino jo, kaip asmens ir kaip verslininko reputaciją. Už tokią veiką BK 155 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad V. G. vadovaujanti įmonė yra seniai bankrutuojanti, teismo sprendimu jai paskelbtas bankrotas, nustatyti kreditorių sąrašai, turtas išparduodamas, grasinama netgi nutraukti šildymo paslaugas, administravimo išlaidos kyla, kreditorių susirinkimo pagrindinis akcentas ar nėra išvaistytas BUAB “Gratus“ turtas ir ar tai nebuvo bankroto priežastis, nes pagrindinės lėšos skirtos rangovui apmokėti už statybos darbus (b. l. 5-17).

Teismas liudytojų St. Sipavičiaus bei St. Vyšniausko parodymus vertina kritiškai, nes: patys liudytojai kreditorių susirinkime nedalyvavo bei kaltinamojo išsakytų žodžių frazių tiesiogiai negirdėjo; be to, liudytojas S. S. buvęs bankrutavusios įmonės administratorius, kurio veikla kreditorių surinkime metu taip pat buvo kritikuojami; liudytojas St. Vyšniauskas yra bankrutavusios įmonės kreditorius, praradęs viltį atgauti 17000 Lt.

BK 155 str. 1 d. numatyta atsakomybė tam, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogų. Įžeidimas yra viešas kito žmogaus užgaulus pažeminimas veiksmu, žodžiu arba raštu. Viešas įžeidimas yra tuomet, kai tai padaroma kitų asmenų akivaizdoje arba per visuomeninės informavimo priemonę, spaudinyje, internete. Taigi, nusikaltimu pripažįstamas tik viešas įžeidimas. BK 155 str.1 d. numatytas viešumo objektyvusis požymis yra siejamas su vieno ar kelių asmenų, be kaltininko ir nukentėjusiojo, buvimu akivaizdoje. Pagrindinis įžeidimą apibūdinantis požymis - užgaulumas. Bylos duomenimis nukentėjusysis susirinkime nedalyvavo. Įvertintina ir tai, kad kaltinamojo veiksmuose nėra būtinų nusikaltimo - įžeidimo sudėties požymių – objektinės pusės (neteisėtos veikos) ir subjektinės pusės (tyčios) užgauliai pažeminti nukentėjusįjį bei konkretaus subjekto, kuriam būtų skirti įžeidžiantys veiksmai ar žodžiai.

Kaltinamojo veiksmuose nesant nusikaltimų sudėties kaltinamasis išteisintinas pagal LR BK 154 str. 2 d., 155 str. 1 d (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti 50000 Lt sumai paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Iš nukentėjusiojo priteistinos proceso išlaidos kaltinamajam už advokato pagalbą (b. l. 140-143; BPK 105 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis LR BPK 105 str. 6 d., 115 str. 3 d. 2 p., 297, 298, 299, 301, 302 str., 303 str. 5d. 1 p., 304, 305, 308, 309 str.,

nusprendžia:

J. V. pagal LR BK 154 str. 2 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

J. V. pagal LR BK 155 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusiojo V. G. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Priteisti iš V. G. proceso išlaidas J. V. už advokato pagalbą 6972,60 Lt (šešis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt du litus 60 ct) (b. l. 142, 143; LR BPK 105 str. 6 d.).

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.