Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1A-29-593/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-02-27
Bylos Nr.: 1A-29-593/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-79-1-00584-2009-6
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Daiva Jankauskienė (pirm.), Danutė Giačaitė, Giedrius Endriukaitis
Nuteistasis: V. N.
Advokatai: Aivaras Gilys

Kategorijos

2.4.7Apeliacinės instancijos teismo sprendimų, priimamų išnagrinėjus bylą, rūšys ir pagrindai

Teisėja Inga Liubinienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-29-593-2015

Pranešėja Daiva Jankauskienė Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00584-2009-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.7. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. vasario 27 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Daivos Jankauskienės, teisėjų Danutės Giačaitės ir Giedriaus Endriukaičio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei ir Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Gitanai Kaupei, nuteistajam V. N., jo gynėjui advokatui Aivarui Giliui,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. N. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendžio, kuriuo V. N. nuteistas pagal BK 189 str. 1 d. – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

Šiuo nuosprendžiu V. N. buvo nuteistas ir pagal BK 300 str. 1 d. – 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda ir bausmės paskirtos pagal BK 189 str. 1 d. ir pagal BK 300 str. 1 d. subendrintos vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., ir paskirta galutinė bausmė 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda. Tačiau Kauno apygardos teismo 2013-11-12 nuosprendžiu panaikinta minėto nuosprendžio dalis, kuria V. N. nuteistas pagal BK 300 str. 1 d. ir jis išteisintas nepadarius veikos turinčios nusikaltimo požymių, taip pat panaikintas bausmių subendrinimas pagal BK 63 str., o likusioje dalyje nuosprendis paliktas nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-06-17 nutartimi Kauno apygardos teismo 2013-11-12 nuosprendžio dalis, kuria Prienų rajono apylinkės teismo 2012-03-28 nuosprendžio dalis dėl V. N. nuteisimo pagal BK 189 str. 1 d. palikta galioti, panaikinta ir ši dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. 2013-03-28 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (kuris šioje dalyje nepakeistas 2013-11-12 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu) nuteistas pagal BK 189 str. 1 d. už tai, kad 2009-12-04, apie 8 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, sužinojęs, kad transporto priemonė ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruota V. N. vardu, yra įgyta nusikalstamu būdu, ją realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. N. apeliaciniu skundu prašo skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 189 str. 1 d. (dėl kitos nuosprendžio dalies klausimas jau išspręstas) panaikinti ir priimti šioje dalyje naują, išteisinamąjį nuosprendį. Skunde teigiama, kad apylinkės teismo išvados yra paremtos prielaidomis, nes byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad parduodamas automobilį jis žinojo, jog jis yra įgytas nusikalstamu būdu. Lietuvoje automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo įregistruotas 2007-05-18, tą pačią dieną buvo atlikta paieška Interpolo duomenų bazėje, kur nerasta jokių duomenų apie automobilio paiešką. 2009-03-05 automobilį A. S. pardavė V. N.. Visą laiką nuo pat automobilio įsigijimo buvo įsitikinęs, kad yra teisėtas, sąžiningas automobilio valdytojas, nes ne kartą automobilis buvo pateiktas VĮ „Regitra“ darbuotojams, kurie duomenų bazėse tikrino ar jis nėra ieškomas, tikrino identifikacinius numerius. Todėl jis neturėjo jokio pagrindo manyti, kad automobilis yra įsigytas neteisėtai. Teismo išvados, jog jis suvokė, kad realizuoja nusikalstamu būdu įgytą turtą, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, nes pagal bylos duomenis tą dieną jis dirbo policijoje ir į komisariatą buvo atvykęs automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“, todėl, jeigu jis būtų stovėjęs policijos komisariato kieme, policijos pareigūnams būtų nereikėję vykti pas jo žmoną į namus ieškoti automobilio. Byloje apklaustas liudytojas R. K. parodė, kad jam „viršininkas pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas V. N. mašinos, nes paskelbta jos paieška. Jis ryte kieme to automobilio nematė“. Šie įrodymai patvirtina nuteistojo duotus parodymus, kad 2009-12-04, apie 8-9:30 val. jis jau buvo išvykęs susitikti su automobilio pirkėjais. Neneigia, kad žmona telefonu jam pasakė, jog buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie ieškojo mašinos, tačiau nesakė dėl kokių priežasčių jos ieško. V. N. pareigūnai nepasakė, kad automobilis yra vogtas, taigi ji tokios informacijos neturėjo, todėl jis nuvyko į kriminalinę policiją pasidomėti dėl ko yra ieškomas. Tiek žmonai skambinant jam, tiek jau vykstant pas kriminalinės policijos pareigūnus, jis automobilio jau neturėjo, t. y. jį jau buvo pardavęs. Skunde teigiama, kad teismas netyrė aplinkybės, kada buvo pavogtas automobilis ir kokiomis aplinkybėmis, bei ar tas automobilis, kurio ieško, nėra jo automobilio „dvynys“, t. y. su perkaltu I. S. aplinkybė, kurios neįvertino teismas, yra tai, kad jis, būdamas policijos pareigūnu, nebūtų rizikavęs ir mėginęs automobilį paslėpti ar realizuoti, t. y. padaryti nusikaltimą.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skuną atmesti.

V. N. apeliacinis skundas tenkinamas.

Pažymėtina, jog baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis yra teisėtas, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Įstatymų leidėjo įtvirtinta nuostata, jog apkaltinamasis nuosprendis turi atitikti BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimus, tai yra, jame turi būti ne tik išdėstyti įrodymai, bet ir atlikta jų analizė; tiek kaltinantys, tiek teisinantys įrodymai turi būti įvertinti sistemiškai, juos siejant ir lyginant tarpusavyje bei nurodant motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas vienus ar kitus įrodymus atmeta, o kitais grindžia savo išvadas pripažindamas įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, jų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimo argumentavimu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad vertinant įrodymus svarbu tai, jog būtų įvertinamas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas jo buvimą pagrindus įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šių reikalavimų, pripažindamas V. N. kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, nesilaikė. Skundžiamas nuosprendis neatitinka įstatymo reikalavimų, kadangi jame padarytos išvados nepagrįstos išsamia ištirtų įrodymų analize, teismo išvados padarytos neatsižvelgus ir neįvertinus visų bylos aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus faktinius duomenis, didžiausią dėmesį skyrė V. N. veiksmams parduodant automobilį ir visiškai nevertino šio automobilio patekimo į Lietuvą aplinkybių, jo pagrobimo iš teisėtų savininkų ar praradimo aplinkių ir V. N. galimybės žinoti, jog jo turimas automobilis, kurį jis realizavio yra gautas nusikalstamu būdu. Apylinkės teismas nepagrįstai įrodymus apie automobilio pardavimo aplinkybes laikė V. N. kaltės įrodymais ir padarė nepagrįstas išvadas dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje.

Nuteistojo V. N. apeliacinis skundas yra pagrįstas, todėl apkaltinamasis nuosprendis naikinamas ir priimtinas naujas nuosprendis, kuriuo V. N. išteisintinas jam nepadrius veikos turinčios nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 329 straipsnio 1 punktas).

Byloje surinkti duomenys išdėstomi iš naujo, kadangi pirmosios instancijos teismas, nurodydamas įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, padarė procesinių klaidų neįvertindamas visų teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų ir aplinkybių, reikšmingų V. N. kaltei nustatyti, o bylą nagrinėjant apeliacine tvarka gauta papildomų duomenų, kuriuos būtina įvertinti pirmosios instancijos teismo ištirtų įrodymų kontekste.

V. N. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. gruodžio 4 d. apie 8 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, sužinojęs, kad transporto priemonė ,, (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), idinetifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), registruota V. N. vardu, yra įgyta nusikalstamu būdu, ją realizavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims.

V. N. apklaustas pirmosios instancijos teisme kaltės nepripažino ir nurodė, jog automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ apžiūrėjo Kauno turguje ir nupirko, parsivarė į Prienus ir pardavė A. S.. Šis tuo automobiliu važinėjo gal savaitę, paskui juo važinėjo kaltinamojo žmona. Vėliau jis automobilį iš S. perpirko, perregistravo žmonos vardu. Perregistruojant automobilį, buvo su A. S. kartu. Nepamena, nei kiek mokėjo už automobilį Kauno turguje, nei už kiek jį pardavė A. S., nei už kiek iš pastarojo vėl nupirko. Lietuvoje automobilis buvo registruotas du kartus. 2009 m. gruodžio 4 d. apie 8-9.30 val. Prienuose prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, prie policijos jis automobilį pardavė už maždaug 10000 Lt. Apie paskelbtą automobilio paiešką nežinojo. Tą savaitę jis tuo automobiliu važinėjo, kai paskambinusi jam žmona pasakė, kad jo automobilio ieško kriminalistai, automobilis jau buvo parduotas. Po žmonos skambučio nuėjo pas kriminalinės policijos vadovą (duomenys neskelbtini) ir sužinojo, kad automobilis paieškomas. Pirkėjus rado iš vakaro, žmonai nesakė, kad automobilį parduos. Pirkėjai – vienas iš Vilniaus ir du iš Kazachstano – jį susirado prie detalių parduotuvės, kur jis pasistatydavo automobilį. Automobilio pardavimas užtruko 5-10 minučių. Tą dieną automobilis buvo policijos komisariato kieme. Neturi pardavimo dokumentų, taip pat nepasiėmė jokių pirkėjų asmens dokumentų kopijų. Pirkėjai sakė, kad kitą dieną atvažiuos formintis. Paskui jam teko sumokėti baudas už tų pirkėjų jo parduotu automobiliu viršytą greitį. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme 2014-12-17, V. N. papildė, jog įgijęs automobilį jį įregistravo A. S. vardu, kad nereikėtų deklaruoti, kadangi pardavus tris – keturis automobilius, laikoma, jog vykdoma prekyba. V. N. surašė sutartį tarp V. S. ir M. R., pats savo ranka įrašydamas M. R. duomenis, tačiau jos parašu nepasirašė, jis jau buvo. Už kokią kainą nupirko automobilį – neprisimena, gali būti, kad už 8000 eurų, tačiau gali būti, jog mokėjo daugiau, nei nurodyta sutartyje. Pardavė už 10000 litų, kadangi nuvertėjo, nes rūdijo. Pirkėjai žadėjo kitą dieną atvažiuoti, surašyti sutartį ir nuimti nuo įskaitos. Kad automobilio ieško Prienų komisariatas sužinojo, kai nuėjo pas A., kuris pasakė, kad ,,išlindo” paieška. Pats V. N. dirbo Kelių policijoje ir sistemoje nematė, kad automobilis būtų ieškomas.

L. V. N. parodė, kad vyras automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ vyras jai nupirko dovanų, dar jiems būnant santuokoje. Automobilis buvo registruotas jos vardu, juo 2-3 metus važinėjo ir ji, ir sutuoktinis. Į namus ryte atėjo vienas ar du policijos pareigūnai, kurie jos klausė, kur yra jos vyras ir ,, (duomenys neskelbtini)“ automobilis. Ji pasakė, kad vyras darbe, o automobilis pas jį. Tuo metu, kai policijos pareigūnas jai pranešė, kad automobilis vogtas, ji su kaltinamuoju buvo susipykusi, ketino skirtis, V. N. automobilį iš jos buvo atėmęs. Po pareigūnų apsilankymo ji paskambino V. N. ir paklausė, kas vyksta, kodėl automobilio ieško pareigūnai. Iš vakaro tas automobilis buvo namuose, ryte Virginijus juo išvažiavo. Vyras pasakė, kad grįš namo ir jie pasikalbės. Grįžęs pasakė, kad pardavė tą mašiną užsieniečiams, kazachams, sakė, kad jei ji skiriasi, nepaliks jai dovanos. Automobilį pardavė be jos žinios, apie tai pasakė jau po sandorio. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu jai buvo daromas spaudimas, neišaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktinį.

Ikiteisminio tyrimo metu 2009-12-07 apklausiant V. N. (2 t. 72 b. l.), ji nenurodė, jog po pareigūnų apsilankymo V. N. būtų sakiusi, kad automobilis ieškomas kaip vogtas, o tik teigė, jog pati sužinojo, kad automobilis paieškomas Slovėnijoje, o vyrui pasakė, kad jo ir automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ ieško policija (2 t., 74-81 b. l.).

Liudytojas A. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad automobilį tik užregistravo savo vardu, už jį pinigų nemokėjo. Ankstesniuose parodymuose, apie tai, jog mokėjo pinigus buvo nurodęs dėl to, jog ketino šį automobilį įsigyti ateityje. Tačiau vėliau, supratęs, kad automobilis jam netinkamas ir jo nepirks, nenorėjo laikyti jo registruoto savo vardu dėl galimų mokesčių ir pasakė V. N. jį perregistruoti, ką ir padarė.

2014-12-17 posėdžio metu perskaičius liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (2 t., 90 b. l.) jis juos patvirtino, nurodydamas, jog savo vardu automobilį registravo V. N. prašymu, tačiau jo nepirko, pinigų nemokėjo. Mano, kad V. N. nenorėjo, kad automobilis ,,ant jo kabotų”. Automobilio pardavėjo – nematė, pirkimo pardavimo sutartį užpildė ne jis, galbūt ją užpildė V. N., bet kaip pildė – nematė. Pats asmeniškai matė, kaip tą automobilį registruojant nuodugniai tikrino specialistas. Kad automobilis vogtas, minčių nekilo. Nežinojo, kad V. N. užsiima automobilių verslu, žino, kad visi policininkai nuperka automobilis, paremontuoja ir perparduoda.

Apklausiant A. S. pirmosios instancijos teisme, jo parodymai skyrėsi nuo duotųjų ikiteisminio tyrimo metu, tačiau apklausos metu jis nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau, teigdamas, jog automobilio dokumentai buvo užsienietiški, o kai jis buvo registruotas jo (V. S.) vardu, automobiliu naudojosi V. N. (2 t., 187 b. l.), o pats naudojosi trumpai.

Liudytojas J. J. nurodė, kad V. N. buvęs jo bendradarbis. Liudytojas dalyvavo, registruojant automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ A. S. vardu. Tada taip pat dalyvavo ir V. N., gal kaip lydintis asmuo. Nepamena, kas užsienyje buvo transporto priemonės savininkas. U. I. paiešką, gavo pažymą, kad automobilis nepaieškomas ir jį užregistravo. Vėliau paaiškėjo, kad V. N. automobilį buvo nupirkęs žmonai, bet iš karto jos vardu automobilio neregistravo.

L. R. K. parodė, kad su kaltinamuoju kartu dirbo policijos komisariate. Liudytojas dirbo operatyvinėje grupėje. Viršininkas pasakė, kad reikia nuvažiuoti pas V. N. mašinos, nes paskelbta paieška. Buvo rytas, apie 8 val. Liudytojas nuvažiavo į kaltinamojo namus, kur jo žmona pasakė, kad vyras su mašina išvažiavęs į darbą. V. N. prie jo niekam neskambino. R. K. iškart grįžo į komisariatą. Nuo pokalbio pabaigos su V. N. iki grįžimo į komisariatą užtruko gal 10 minučių. Ryte komisariato kieme automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ nematė. Neatkreipė dėmesio, kokia mašina važinėjo V. N.. Nematė V. N. komisariate, nežino, kur jis buvo. Kažkas sakė, kad prieš jiems grįžtant, jis išvažiavo iš kiemo. Žinojo, kad automobiliui paskelbta paieška, lyg Slovėnijoje, dėl to pradėjo ikiteisminį tyrimą.

L. R. D. parodė, kad nežino apie tai, jog V. N. tarnybos metu parduotų automobilį. Prie jo V. N. automobilio nepardavė, jis su kolega N. su automobilio pirkėjais susitikęs nebuvo.

Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teisme apklaustas liudytojas E. A., patvirtino, kad jam buvo pavesta organizuoti dėl automobilio paieškos gauto rašto vykdymą. Transporto priemonė buvo registruota V. N. žmonos vardu. Automobilis buvo paieškomas automobilių tarptautinėje transporto paieškų bazėje. Apie tai informavo kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių tarnyba. Gavus šią informaciją, pavedė pradėti ikiteisminį tyrimą tyrėjui R. K., nuvykti į N. gyvenamąją vietą bei pristatyti automobilį į komisariatą. Vėliau paaiškėjo, kad, kai R. K. išvažiavo į N. gyvenamą vietą, automobilis buvo PK kieme, nes N. juo ryte buvo atvykęs į darbą. K. grįžęs į PK ir neradęs automobilio, atėjo pas jį (E. A.), išsiaiškino, kad V. N. dirbo su patruliu D.. Paskui su V. N. kalbėjosi, jis kažką neaiškiai aiškino. Mano, jog kai V. N. sužinojo, kad tas automobilis ieškomas, tai darbo metu automobilį išvarė iš kiemo. D. pasakė šią informaciją, jis pasakojo, kad lyg N. pietauja, bet buvo aišku, kad jam kažkas paskambino ir jis tada nusprendė išvykti, kilo įtarimas, kad jis sužinojo. Suprato, kad kolega ne visai sąžiningai elgiasi. Liudytojas nurodė, jog su N. kalbėjo apie tai, jog šioje susidariusioje situacijoje V. N. niekur nesidės, kadangi jis (E. A.) savo pareigą turi atlikti, pristatyti į komisariatą tą automobilį, o V. N. kils atsakomybė, nes tai susiję su piktnaudžiavimu. V. N. jam tiesiai atskė, kad jam svarbiau pinigai – 10 000 Lt, o kas bus su karjera nesvarbu. Kur yra automobilis aiškiai nepasakė.

Liudytojas L. K. apklaustas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nurodė, jog V. N. nepažįsta, automobilio ,,F. P.“ įgijęs nebuvo. Vieną kartą važiavo su kažkokiu ,, (duomenys neskelbtini)“ automobiliu, kurį jam buvo paskolinęs vienai dienai sūnaus draugas, kuris verčiasi automobilių prekyba. Automobilį skolinosi, kadangi kam būtinai reikėjo važiuoti, o mašina sugedo. Pasiskolintas ,, (duomenys neskelbtini)“ buvo nedraustas, todėl jį apdraudė. Mano, jog draudė vienam mėnesiui, nes tai trumpiausias laikotarpis, kuriam galima apdrausti, automobilio numerių neprisimena. Nors garantuoti, jog tai tas pats automobilis – negali, kadangi neprisimena, ar tai buvo ,,Fiat grande punto“ automobilis, tačiau daugiau automobilių tokiomis sąlygomis nedraudė.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariato pranešimas apie pradėtą ikiteisminį tyrimą patvirtina, kad šio policijos komisariato tyrėjas R. K. 2009 m. gruodžio 4 d. pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 79-1-00584-09 dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 1 dalyje (1 t., 1 b. l.).

Iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Autotransporto priemonių grobimų tyrimo skyriaus 2009 m. lapkričio 30 d. rašto Nr. 20-9-S-3400 ir rezoliucijos šiame rašte matyti, kad Prienų rajono policijos komisariatui 2009 m. gruodžio 2 d. pranešta, jog Šengeno informacinėje sistemoje ieškomų transporto priemonių sąraše nurodytas Slovėnijoje paieškomas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), įregistruotas V. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), vardu. R. P. rajono policijos komisariate užregistruotas 2009 m. gruodžio 2 d., 2009 m. gruodžio 3 d. E. A. pavesta organizuoti rašto vykdymą, R. K. 2009 m. gruodžio 4 d. pavesta patikslinti aplinkybes (1 t., 15 b. l.).

Iš Kelių transporto priemonės registracijos žurnalo pagal VIN kodą matyti, kad automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN (duomenys neskelbtini), V. N. vardu įregistruotas 2009 m. kovo 5 d. 10.29 val., iki tol šio automobilio savininkas buvo A. S., pirmos registracijos data 2007 metai, pirmos registracijos Lietuvos Respublikoje data 2008 metai (1 t., 16 b. l.).

Ieškomos transporto priemonės išrašas patvirtina, kad E. A. SISI+ sistemoje 2009 m. gruodžio 3 d. 13.46 val. patikrino informaciją, jog ieškomas automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas Slovėnijoje, jo paieška paskelbta 2009 m. spalio 21 d. (1 t., 17 b. l.).

Ieškomos kelių transporto priemonės išrašas patvirtina, kad automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paieška vėl paskelbta 2010 m. sausio 26 d. (1 t., 19-20 b. l.).

Iš pažymos apie galiojančias nuobaudas, administracinio teisės pažeidimo protokolo Nr. R185087 ir nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. H168915 matyti, kad V. N. 2010 m. sausio 27 d. nubausta 300 Lt bauda už tai, jog, būdama transporto priemonės savininke, nenurodė, kas 2009 m. gruodžio 31 d. 14.14 val. kelyje A-1 184,9 km naudojosi jai priklausančiu automobiliu ,, (duomenys neskelbtini)“ (1 t., 28-29, 33, 34-35 b. l.).

V. N. 2010 m. sausio 27 d. paaiškinime nurodė, jog automobilį ji pardavė trims vaikinams 2009 m. gruodžio 4 d., sutarties nepasirašė, vaikinai žadėjo atvykti maždaug po savaitės, bet neatvyko (1 t., 37 b. l. ), 2010 m. vasario 2 d. ji raštu paaiškino, kad automobilį pardavė Rusijos piliečiui (1 t., 127 b. l.).

Valstybės įmonės „Regitra“ pažymoje Nr. (duomenys neskelbtini) apie kelių transporto priemonės apžiūrą nurodyta, kad automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“, VIN (duomenys neskelbtini), pirmos registracijos data yra 2007 m. gegužės 18 d., pirmą kartą jį registruojant Lietuvoje, kėbulo numeris panaikintas, identifikuota iš lentelės, apžiūrą atliko VĮ „Regitra“ Kauno filialo Prienų grupės vyr. specialistas J. J. (1 t., 41 b. l.) duomenų bazėje ASF-SV atliktoje paieškoje, registruojant automobilį 2008-04-18, apie automobilio paiešką duomenų nerasta (1 t., 42 b. l.), prašyme automobilį įregistruoti, pateiktame A. S. ir prie jo pateiktoje sutartyje nurodyta, jog 2008 m. balandžio 16 d. sutartimi, surašyta tarp M. R. ir A. S., A. S. įgijo automobilį už 8000 eurų (27 600 Lt) (1 t., 41-43, 44 b. l.).

A. S. ir V. N. 2009-03-05 pateikė bendrą prašymą įregistruoti transporto priemonę ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naujo valdytojo vardu (1 t., 47-48 b. l.).

Transporto priemonės ,, (duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartimi 2009 m. kovo 5 d. 10.30 val. sudaryta tarp A. S. ir V. N., A. S. už 16000 litų pardavė automobilį V. N. (1 t., b.l. 49).

Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2010 m. birželio 3 d. raštu nustatyta, jog pateikta informacija dėl Lietuvoje registruoto Slovėnijoje paieškomo automobilio „(duomenys neskelbtini)“ VIN: (duomenys neskelbtini). Iš šio rašto matyti, jog automobilio savininkas buvo ne M. R., o lizingo kompanija „(duomenys neskelbtini)“, rašte nurodoma, kad 2010 m. gegužės 28 d. iš SIRENE Slovėnijos NS buvo gautas atsakymas, kuriame pateikiama informacija, jog, kaip pranešė Bezigard policijos skyrius, 2007 m. rugsėjo 17 d. M. R. (M. R.) pranešė apie valstybinio numerio (duomenys neskelbtini), kuris buvo suteiktas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ 1.3 JTD VIN: (duomenys neskelbtini), vagystę, bei apie šio automobilio registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) dingimą. Atsižvelgiant į tai, jam buvo išduotas naujas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). 2008-04-14 šiam automobiliui buvo išduotas naujas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nauji valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). (1 t., 51 b. l.).

Teismui pateiktoje tarnybos užduotyje patruliui ir tarnybiniame pranešime matyti, jog 2009-12-04 V. N. su R. D. dirbo nuo 8 val. (3 t., 20 b. l.).

Lietuvos Techninės apžiūros įmonių asociacijos TRANSEKSTA rašte nurodyta, jog 2008-04-16 – 2010-05-01 laikotarpiu transporto priemonei ,, (duomenys neskelbtini)“ privalomoji techninė apžiūra atlikta 2008 m. birželio 6 d. Prienų techninės apžiūros stotyje (3 t., 149 b. l.).

Valstybinės įmonės ,,Regitra“ Kauno filialo rašte nurodyta, jog 2008-04-18 VĮ ,,Regitra“ Prienų grupėje, pateikus Slovėnijos transporto priemonės registracijos dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės įsigijimą patvirtinantį dokumentą – pirkimo sutartį bei draudimo liudijimo polisą (duomenys neskelbtini), pirmą kartą Lietuvoje įregistruotas automobilis (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), A. S. vardu (3 t., 157 b. l.).

Alytaus apskrities VPK Prienų rajono PK Kriminalinės policijos skyriaus rašte nurodyta, jog 2010-01-26 Kauno AVPK Prienų policijos komisariate paskelbta automobilio ,, (duomenys neskelbtini)“ valst Nr. (duomenys neskelbtini) paieška. Iki šiol automobilis nerastas. (3 t., 160 b. l.)

Duomenų bazės išraše dėl ieškomos transporto priemonės matyti, jog ieškomas automobilis (duomenys neskelbtini), pirmoji registracijos Lietuvoje data 2008-04-18, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), variklio Nr. (duomenys neskelbtini), registravimo dokumentas (duomenys neskelbtini), tipas keleivinis automobilis, pagaminimo metai 1970, dyzelinas. Paieškos paskelbimo data 2010-01-26, paskelbusi valstybė, įstaiga – Lietuva, Kauno AVPK Prienų raj. PK E. D.. Šengeno paieškos skelbimas (3 t., 161-162 b. l.).

Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodoma, jog pagal pirminę informacija, gautą iš SIRENE Slovėnijos NS automobilis (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), juodos spalvos su valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pavogtas 2009-10-21 Liublianoje. Nusikaltimo metu savininkas buvo lizingo kompanija ,,Damiler AC LEASING“ Pagal lizingo sutartį automobiliu naudojosi M. R.. Vagystės aplinkybės: įsilaužus į kitą automobilį buvo pavogti automobilio FIAT rakteliai, o vėliau buvo pavogtas ir pats automobilis. Vagystę įvykdę amenys nustatyti nebuvo. Apie vagystę naudotojos M. R. sūnus M. R. pranešė Liublianos policijos skyriui 2009-10-21. Automobilis buvo draustas, tačiau draudimo kompanija draudimo neišmokėjo esant įtarimui dėl draudimo apgaulės. Atsižvelgiant į tai, kad automobilis Lietuvoje buvo užregistruotas anksčiau nei paskelbta šio automobilio paieška, būtina patikrinti ar Lietuvoje įregistruotas automobilis ir Slovėnijoje pavogtas automobilis yra vienas ir tas pats. SIRENE Slovėnijos NS pažymi, jog oficialiai tik naudotoja M. R. neturėjo teisės parduoti šio automoblio, kadangi jo savininkas yra lizingo kompanija. V. S. tyrimą dėl automobilio pagrobimo, Slovėnijos teisėsaugos institucijos daro prielaidą, jog aukščiau nurodytas automobilis buvo neteisėtai parduotas bei išgabentas iš šalies ir tik po to savininkės sūnus pranešė apie jo vagystę (3 t., 163-164 b. l.).

Draudimo bendrovė ,,Gjensidige“ pateikė teismui draudimo polisų išklotines, patvirtinančias transporto priemonės ,, (duomenys neskelbtini)“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarčių sudarymą nuo 2008-04-16 iki 2010-12-31. Iš jų matyti, kad automobilis ,,F. P.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo draustas:

2008-04-17 draudimo polisu Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2008-05-16 L. K., (3 t., 175 b. l.); 2008-06-06 draudimo polisu (duomenys neskelbtini) A. S. nuo 2008-06-06 iki 2009-06-06 (3 t., 174 b. l.); 2009-08-01 iki 2010-07-31 draudimo polisu (duomenys neskelbtini) V. N. (3 t., 172 b. l.) ir 2010-08-23 iki 2011-02-22 draudimo polisu (duomenys neskelbtini) V. N. (3 t., 172 b. l.). Iš draudimo sutarties (duomenys neskelbtini) matyti, jog sutartis sudaryta 2010-08-23, nutraukta 2011-02-22 (4 t., 2 b. l.).

2012-10-08 Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas prieš M. S., kuris buvo pradėtas ir M. S. įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl to, kad ji laikė, panaudojo žinomai suklastotą tikrą dokumentą, t. y. 2010-08-23 Kaune, Raudondvario pl. 234 draudimo brokerio kioske, žinodama, kad tikras dokumentas – UADBB ,, (duomenys neskelbtini)“ pinigų priėmimo kvitas serija MSA Nr. (duomenys neskelbtini) yra žinomai suklastatotas, t. y. tikrą dokumentą V. N. vardu pasirašė kitas asmuo, jį panaudojo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui išduodama draudimo liudijimą (duomenys neskelbtini). Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog į M. S. kreipėsi asmuo, prašydamas apdrausti transporto priemonę ,,, (duomenys neskelbtini)“ pusei metų, asmuo jai padavė pinigus, pasirašė pinigų priėmimo kvitą. Specialisto išvadoje nruodyta, kad parašas, esantis 2010-08-23 pinigų priėmimo kvite atliktas ne V. N., o kito asmens ranka (4 t., 15 b. l.).

2010-03-16 Prienų rajono apylinkės teismo sprendimu santuoka tarp V. N. ir V. N. nutraukta, bendru sutuoktinių sutikimu, automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), registruotas V. N. vardu atiteko V. N. nuosavybei (4 t., 9-10 b. l.).

BK 189 str. 1 d. numatytas nusikaltimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad įgyja, naudoja arba realizuoja turtą, kuris gautas nusikalstamu būdu, ir to nori. Nors nebūtina, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, užtenka bendro kaltininko supratimo apie kito asmens padarytos veikos pobūdį ir nuskalstamą turto gavimo būdą. Teismų praktikoje apie šiuos požymius sprendžiama įvertinus tam tikrus paties turto ypatumus, jo įgijimo ar paėmimo sąlygas, konkrečius duomenis apie asmenį, kuris pasiūlo šį turtą, ir pan. Pagal BK 189 straipsnio 1 dalį kvalifikuojant asmens veiksmus būtina nustatyti, kad kaltininko realizuojamas turtas iki patekimo pas jį kito asmens yra gautas nusikalstamu būdu, o kaltininkas įgydamas, naudodamasis ar realizuodamas tokį turtą žino apie nusikalstamą jo gavimo būdą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-284/2014, 2K-362/2013, 2K-259/2008).

Išanalizavus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, matyti, jog 2007 m. rugsėjo 17 d. Slovėnijoje buvo pagrobtas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), (kuris buvo suteiktas automobiliui „(duomenys neskelbtini)“ 1.3 JTD VIN: (duomenys neskelbtini) bei šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl to, minėtam automobiliui Slovėnijoje buvo išduotas naujas valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir naujas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini).

2008-04-14 šiam automobiliui dar kartą buvo išduotas naujas registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir nauji valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kadangi keitėsi savininkai (1 t., 51 b. l.).

Taigi automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“ registruojant Lietuvoje A. S. vardu – 2008-04-18 duomenų apie tai, jog automobilis yra vogtas nebuvo ir negalėjo būti (paieškos ASF-SV duomenų bazė (1 t., 42 b. l.), kadangi automobilis, kurio VIN: (duomenys neskelbtini) pavogtas nebuvo, jis tuo metu buvo Slovėnijoje, tuo metu jam buvo išduoti nauju numeriai, keitėsi jo savininkai, buvo keičiamas registracijos liudijimas. Lietuvoje esančiose duomenų bazėse taip pat nebuvo jokių duomenų apie tai, jog tuo metu, kai V. N. Lietuvoje registravo automobilį (2008-04-18), buvo ieškomi šio automobilio valstybiniai (duomenys neskelbtini) numeriai ar registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent pagal prarastąjį automobilio registracijos liudijimą, kuriame nurodyti prarastieji valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), automobilis ,,Fiat grande punto“ buvo registruotas Lietuvoje, pagal šiuos numerius ir automobilio VIN (duomenys neskelbtini) buvo užklausiama ASF-SV duomenų bazė, kurioje duomenų nei apie paties automobilio vagystę (jis tuo metu nebuov pagrobtas), nei apie numerių vagystę – nebuvo.

Esant šiuo metu byloje nustatytoms aplinkybėms, yra akivaizdu, jogį Lietuvoje V. S. vardu (vėliau V. N. vardu) įregistruotas kitas tokios pačios markės ,, (duomenys neskelbtini)“ automobils. Automobilio, kurio VIN Nr. (duomenys neskelbtini) paieška Slovėnijoje buvo paskelbta tik 2009-10-21, t. y. praėjus daugiau kaip metams po to, kai automobilis su tokiu pačiu VIN numeriu buvo įregistruotas Lietuvoje. Jog tai buvo kitas automobilis patvirtina ir Lietuvos Kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybos rašte nurodyta informacija, jog tuo metu, kai Lietuvoje buvo įreigstruotas minimas automobilis, Slovėnijoje automobilis su tokiu pačiu VIN numeriu buvo, su juo buvo atliekamos teisinės procedūros keičiantis savininkams, du kartus išduodant naujus valtybinius numerius ir naujus automobilio dokumentus. Esant šioms aplinkybėms teismas neturi pagrindo išvadai, jog V. N. 2008-04-18 registruodamas automobilį Lietuvoje žinojo, jog šis automobilis gautas nusikalstamu būdu.

Nors A. S. ir V. N. į Slovėniškąją automobilio pirkimo-pardavimo sutartį įrašė žinomai netikrus duomenis, jog automobilį A. S. 2008-04-16 nupirko iš M. R. Lietuvoje (M. R. Lietuvoje sutarties sudarymo metu nebuvo, 2008-04-17 automobilį draudė kitas asmuo (L. K.), V. N. su A. S. registravo jį 2008-04-18, t. y. tą pačią dieną, kai nupirko), tačiau šie galimai neteisėti veiksmai (dėl kurių jau suėję apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai), nesuponuoja kitos veikos – nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo ar realizavimo. Po sutarties pasirašymo atlikti V. N. veiksmai – automobilio registravimas Regitroje – suteikia pagrindą daryti išvadą, jog V. N. nežinojo, jog automobilis yra gautas nusikalstamu būdu. Būdamas policijos pareigūnu, V. N. neabejotinai suprato, jog automobilio registravimo metu išaiškėjus, jog jis yra vogtas ar gautas kitu nusikalstamu būdu, atsakomybė kiltų būtent jam, kadangi duomenų apie asmenį, iš kurio jis įgijo automobilį, V. N. neturėjo, net ir juos turint, susieti šį asmenį su automobilio pardavimu ar perdavimu būtų praktiškai neįmanoma.

Taip pat V. N. nebuvo galimybės žinoti, jog naudotoja M. R. neturėjo teisės parduoti šio automobilio. Nors 2010-06-03 rašte, nurodoma, jog automobilio savininkas yra lizingo kompanija „Damiler AC Leasing d.o.o“, o M. R. automobilį pardavė (Slovėnijoje ar Lietuvoje) neteisėtai, tai savaime nereiškia, jog BK 189 straipsnio prasme automobilis tapo ar turi būti laikomas turtu, gautu ne kitu neteisėtu, o būtent nusikalstamu, kaip reikalauja šio straipsnio dispozicija, būdu.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kolegija konstatuoja, jog V. N. įgyjant ir registruojant automobilį ,, (duomenys neskelbtini)“, duomenų, jog šis automobilis yra Lietuvoje įgijus jį nusikalstamu būdu – nebuvo ir negalėjo būti.

Tačiau V. N. buvo kaltinamas, jog 2009-12-04 apie 8 val. sužinojęs, kad transporto priemonė yra įgyta nusikalstamu būdu – ją realizavo.

Iš kaltinimo formuluotės seka, jog būtent 2009-12-04 V. N. sužinojo, jog daugiau kaip vienerius metus jo naudotas ir jo žmonos vardu registruotas automobilis yra įgytas nusikalstamu būdu ir, tai sužinojęs, jį realizavo.

Tačiau, kaip jau buvo nurodyta, iš teisme ištirtų duomenų nėra pagrindo daryti išvadai, jog V. N. žinojo, jog iki patekimo pas jį automobilis ,, (duomenys neskelbtini)“ Lietuvoje yra įgijus jį nusikasltamu būdu. Todėl inkriminuojant V. N. šią veiką būtina nustatyti ir įrodyti, jog 2009-12-04 tokias aplinkybes V. N. sužinojo.

Nors skundžiamame nuosprendyje konstatuota, jog automobilį V. N. pardavė po to, kai V. N. jam paskambino ir pasakė, kad jis ieškomas, tačiau jokių objektyvių duomenų apie tai byloje nėra. Nuosprendyje neįvertinti liudytojos V. N. parodymai, jog po pareigūnų apsilankymo jos namuose, ji paskambino savo vyrui ir paklausė, kas vyksta, kodėl automobilio ieško pareigūnai. Nei apklausiama teisiamajmae posėdyje, nei ikiteisminio tyrimo metu (kur jai net nebuvo išaiškinta BPK 82 str. numatyta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo sutuoktinį (2 t. 72 b. l.), V. N. nenurodė, jog po pareigūnų apsilankymo ji V. N. būtų nurodžiusi, jog automobilis ieškomas kaip vogtas, teigdama, jog pati sužinojo, kad automobilis paieškomas Slovėnijoje, o vyrui pasakė, kad jo ir automobilio ,,Fiat“ ieško policija (2 t., 74-81 b. l.). Taip pat nuosprendyje kategoriškai teigiama, jog automobilis buvo parduotas būtent po V. N. skambučio, šią išvadą grindžiant tuo, jog V. N. pardavimo faktą pasakė ne tuomet, kai jam paskambino sutuoktinė, o vėliau. Tačiau, kolegijos nuomone, ši aplinkybė visiškai neįrodo automobilio pardavimo laiko (prieš ar po skambučio), kadangi aplinkybės, dėl kurių V. N. nekalbėjo telefonu apie automobilio pardavimą su savo tuo metu dar sutuoktine, galėjo būti įvairios – darbo reikalai, netoliese buvę pašaliniai žmonės ir pan. Nesant byloje duomenų apie tikslų automobilio pardavimo laiką, nėra pagrindo teigti, jog jis buvo parduotas po V. N. skambučio, juolab, kad V. K. nurodė, jog ryte policijos kieme automobilio ,,Fiat“ nematė, o V. N. porininkas R. D., kuris su nuteistuoju dirbo nuo 8 valandos taip pat teigė, jog kartu su V. N. nebuvo pardavinėti automobilio. Net jei ir būtų neginčijamai nustatyta, jog V. N. paskambinusi savo vyrui pasakė, jog automobilis vogtas, toks teiginys, įvertinus atliktas automobilio registravimo procedūras ir patikrinimus duomenų bazėje, negalėtų būti vertinamas, kaip V. N. žinojimas, jog realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą. Net byloje esančiame išraše dėl ieškomos transporto nėra objektyvių duomenų, jog V. N. vardu registruota transporto priemonė yra vogta. Matyti, tik tai, jog paskelbta automobilio paieška, o jos priežastis – pamesta, pavogta ar neteisėtai nusavinta transporto priemonė ,,F. P.“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 17 b. l.). Be to, pagal šią paiešką ieškomas automobilis buvo su kitais valstybiniais numeriais, nei nurodyti įgyjamo automobilio Slovėniškajame registracijos liudijime bei prašyme šį automobilį registruoti Lietuvoje – LJ-83-1UG (1 t., 43, 45 b. l.).

Apylinkės teismo nuosprendyje akcentuojama automobilio pardavimo kaina, nurodant, jog nelogiška prieš 9 mėnesius už 16 000 įgytą automobilį skubotai parduoti už 10 000 litų. Tačiau 2008-04-16 automobilis buvo nupirktas už 27 622 litus (8000 eurų, kaip nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje), o V. N. už 16 000 litų parduotas 2009-03-05, t. y. daugiau kaip po dešimties mėnesių, už beveik 12 000 litų mažesnę kainą. Todėl teismo argumentas, kad V. N. automobilį pardavė beveik dvigubai pigiau nei įgijo prieš 9 mėnesius – nepagrįstas, juolab, jog jo būklė pardavimo metu nenustatyta. Tai, jog, kaip teigiama nuosprendyje, V. N. negalėjo paaiškinti, kokiu būdu ir kodėl pirkėjai iš užsienio atvyko į Prienus ieškoti automobilio būtent į aikštelę prie parduotuvės, tai, jog jis neįsidėmėjo pirkėjų, neužsirašė jų asmens duomenų, jog negalėjo paaiškinti, kodėl Kazachstano piliečiams parduotas automobilis buvo užfiksuotas pažeidęs KET reikalavimus Lietuvoje 2009-12-31 ir 2011-03-24, patvirtina V. N. skubotą automobilio pardavimą (perleidimą) nenustatytiems asmenis, tačiau niekaip neįrodo V. N. žinojimo apie automobilio įgijimą nusikalstamu būdu.

Ikiteisminio tyrimo metu nenustačius asmenų, kurie naudojosi automobiliu po to, kai V. N. jį realizavo, tai padaryti buvo mėginama ir bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje. Nustačius, jog po automobilio realizavimo jis ir toliau Lietuvoje buvo draudžiamas civilinės atsakomybės draudimu V. N. vardu, negauta duomenų, jog šiuo automobiliu naudojosi būtent V. N. ar jos šeimos nariai. Priešingai, byloje nustatyta, jog pinigus už ,,(duomenys neskelbtini)“ draudimą įnešė ir jį apdraudė ne V. N., o kitas asmuo. Dėl pinigų priėmimo kvito suklastojimo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris 2012-10-08 nutrauktas, nustačius, jog šį pinigų priėmimo kvitą pasirašė ne V. N., o tai padaręs asmuo – nenustatytas. Šios aplinkybės patvirtina automobilio realizavimo faktą, tačiau taip pat neįrodo V. N. žinojimo apie automobilio gavimą nusikalstamu būdu. Jeigu po realizavimo būtų surastas automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, nustatyti juo besinaudoję asmenys, būtų buvę galima gauti papildomos informacijos apie patį automobilį, jo patekimo į Lietuvą aplinkybes, kas būtų leidę pašalinti abejones dėl V. N. veiksmų jį įgyjant bei realizuojant. Tačiau tai ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikta, o šiuo metu teismui nėra galimybės imtis priemonių nustatinėjant minimo automobilio buvimo vietą, kadangi kaip matyti iš techninę apžiūrą atlikusios VĮ ,,Regitra“ ir Lietuvos Techninės apžiūros įmonių asociacijos ,,Transeksta“ informacijos automobilui ,,(duomenys neskelbtini)“ po 2008-06-06 atliktos techninės apžiūros, daugiau techninė apžiūra nebuvo atlikta (3 t., 149 b. l.), privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu šis automboilis nedraustas nuo 2011 m. vasario 02 d. (4 t., 2 b. l.), kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog jis Lietuvoje neeksploatuojamas.

Atkreiptinas dėmesys, jog išraše apie ieškomą kelių transporto priemonę nurodyta, jog nuo 2010-01-26 ieškomas keleivinis automobilis ,,(duomenys neskelbtini)“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), kurio pagaminimo metai – 1970 (3 t., 161 b. l.). Ši klaida galėjo nulemti tai, jog automobilis po jo realizavimo nebuvo surastas. Automobilio patekimo į Lietuvą aplinkybių nustatymą apsunkino ir netinkamai organizuotas ikiteisminis tyrimas. Bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje nustatyta, jog buvo galimybė gauti duomenis apie asmenis, valdžiusius šį automobilį iki jo įregistravimo A. S. vardu. Savalaikiai nustačius šiuos asmenis, išsiaškinus automobilio pirkimo-pardavimo sandorio su V. N. (ar A. S.) sudarymo aplinkybes, būtų visapusiškai ir objektyviai ištirta byla, įvertinti V. N. ar kitų asmenų veiksmai įgyjant ir realizuojant šį automobilį, kas šiuo metu dėl praėjusio ilgo laikotarpio (beveik 7 metams) nuo automobilio registravimo Lietuvoje tapo neįmanoma.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, kolegija laikosi nuomonės, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nesurinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog V. N. 2009-12-04 realizuodamas automobilį ,,(duomenys neskelbtini)“ žinojo, jog jis gautas nusikalstamu būdu. Anksčiau aptartos šio automobilio realizavimo aplinkybės – pardavimo skubotumas, kaina, pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymas – yra tik prielaidos, jog V. N. realizavo žinomai nusikalstamu būdu gautą turtą, o prielaidomis grįsti apkaltinamąjį nuosprendį draudžia įstatymas.

Esant nustatymotms aplinkybėms V. N. išteisintinas jam nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuteistojo apeliaciniame skunde prašoma panaikinti 2013-03-28 teismo nuosprendį, tačiau byloje esantčiame nuosprendyje nurodyta, jog jis priimtas 2012-03-28. Tai laikytina rašymo apsirikimu, kadangi kaltinamasis aktas surašytas 2012 m. rugpjūčio 10 d., iš teisiamojo posėdžio protokolų bei LITEKO programos matyti, jog byla buvo nagrinėjama ir nuosprendis priimtas ne 2012 metais, bet 2013 metais. Šis rašymo apsirikimas taisytinas, nurodant, jog byloje, kurioje nagrinėjamas V. N. apeliacinis skundas nuosprendis priimtas 2013 metų kovo 28 d.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Ištaisyti rašymo apsirikimą, nurodant, jog nuosprendis Prienų rajono apylinkės teisme priimtas 2013 metų kovo 28 d.

N. V. N. apeliacinį skundą tenkinti.

P. P. rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 28 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį:

V. N. pagal Baudžiamojo kodekso 189 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Transporto priemonės ,,(duomenys neskelbtini)“, v/n (duomenys neskelbtini) įregistravimo dokumentus ir transporto priemonės ,,(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos dokumentus, V. N. laisvuosius rašysenos pavyzdžius, V. N. laisvuosius rašysenos pavyzdžius, V. Č. laisvuosius rašysenos pavyzdžius grąžinti juos pateikusiems asmenims.

Teisėjai : Daiva JankauskienėDanutė GiačaitėGiedrius Endriukaitis