Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. J. skundą atsakovui Kauno apygardos prokuratūrai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P., Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai, Kauno apylinkės prokuratūrai, Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos policijos generaliniam komisarui, Kauno rajono savivaldybės administracijai, Panevėžio miesto apylinkės teismui dėl administracinio akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

2016 m. birželio 10 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo V. J. (toliau – ir pareiškėjas) atskirasis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, panaikinimo.

Pareiškėjas atskirajame skunde nurodė, jog pareiškėjas skundžiamą nutartį gavo 2016 m. birželio 10 d. registruotu laišku, o apie teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartį, kuria buvo nustatytas terminas trūkumams pašalinti, nieko nežinojo, jos negavo.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą ir jį grąžino jį padavusiam asmeniui.

Teismas nustatė, kad Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo skundas dėl Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. vasario 8 d. administracinio akto Nr. (3-AP-390)3S-8792 panaikinimo ir įpareigojimo atsakovui pareiškėjo 2016 m. sausio 4 d. skundą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P., reg. Nr. 5.6-27 išnagrinėti iš esmės bei perduoti nagrinėjimui Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui. Kauno apygardos administraciniam teismui 2016 m. kovo 17 d. nutartimi nustačius terminą skundo trūkumams pašalinti, pareiškėjas pateikė teismui naują skundą, kuriuo prašė panaikinti Kauno apygardos prokuratūros 2016 m. vasario 8 d. administracinį aktą Nr. (3-AP-390)3S-8792 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjo 2016 m. sausio 4 d. skundą Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui E. P., reg. Nr. 5.6-27, perduoti nagrinėjimui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai. Skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 ir 24 straipsnių reikalavimų, todėl Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartimi pakartotinai nustatė terminą iki 2016 m. balandžio 19 d. skundo trūkumams pašalinti. Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartyje nustatytu terminu pareiškėjas naujo skundo teismui nepateikė, todėl skundas buvo laikomas nepaduotu ir 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi grąžintas pareiškėjui (ABTĮ 37 str. 1 d. ). Nutartyje buvo nurodyta, jog nutartis gali būti per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą. Nustatyta, jog 2016 m. balandžio 5 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta per EPP 2016 m. balandžio 5 d., o 2016 m. gegužės 2 d. nutartis pareiškėjui buvo išsiųsta per EPP pareiškėjui, nes, patikrinus Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, nustatyta, jog pareiškėjas yra užsiregistravęs LITEKO VEP posistemyje, jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, todėl vadovaujantis Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 34 punktu, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečioje byloje savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis neatšaukė ir V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoti savo paskyrą nesinaudojo. ABTĮ 75 straipsnio 8 dalyje nurodyta, jog šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Todėl terminas apskųsti 2016 m. gegužės 2 d. nutartį pasibaigė 2016 m. gegužės 10 d. Prašymas atnaujinti praleistą terminą ABTĮ 127 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka nepateiktas, todėl atskirąjį skundą atsisakyta priimti.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo iš esmės Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir 2016 m. birželio 10 d. atskirojo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia tuo, kad yra atšaukęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis neprivalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kurioje jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Nacionalinė teismų administracija nepaiso pareiškėjo valios atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis visos bylose, nepagrįstai ir neteisėtai reikalauja kiekvienoje konkrečioje byloje pateikti bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) patvirtintų Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 26, 36–40 punktai pareiškėjui neteisėtai apriboja jo teises nesinaudoti LITEKO VEP posistemio paskyra, ją deaktyvuoti iš karto. Pareiškėjas nedavė sutikimo naudotis LITEKO VEP posistemio paskyra. Šios Taisyklės įtvirtina pareiškėjo ir visų Lietuvos Respublikos piliečių beteisiškumą, jų konstitucinių teisių ir pareigų pažeidinėjimą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV.

Šiuo atveju nagrinėtinas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties pagrįstumo ir teisėtumo.

Skundžiama 2016 m. birželio 14 d. nutartimi teismas nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties, kuria pareiškėjo skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, panaikinimo, nes pareiškėjas atskirąjį skundą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą ir neprašė šio termino atnaujinti.

ABTĮ (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 149 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu skundžiama nutartis įstatymo nustatyta tvarka priimta nagrinėjant bylą šalims nedalyvaujant, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. Taigi įstatymas sieja atskirojo skundo padavimo termino eigos pradžią su skundžiamos nutarties, kuri buvo priimta rašytinio proceso tvarka, įteikimo proceso šaliai momentu.

Teismo nutarčių nuorašų išsiuntimo proceso šalims tvarką reglamentuoja ABTĮ 107 straipsnis, kuris nustato, kad bylos šalims ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims, neatvykusiems į teismo posėdį, išsiunčiami teismo nutarties nutraukti ar sustabdyti bylą, palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą ar perduoti bylą pagal jos priskirtinumą atitinkamam teismui nuorašai. Nutarties nuorašai išsiunčiami ne vėliau kaip per tris dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Šio įstatymo 75 straipsnio 7 dalyje numatytais atvejais teismo nutartys siunčiamos elektroninių ryšių priemonėmis.

ABTĮ 75 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, Seimo kontrolieriams, viešojo administravimo subjektams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, finansų įstaigoms, draudimo įmonėms teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, elektroninių ryšių priemonėmis teismo šaukimai ir pranešimai įteikiami asmenims, kuriems teisės aktuose ar su teismų informacinės sistemos valdytoju sudarytoje sutartyje nustatyta pareiga priimti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis. Kitiems asmenims teismas šaukimus ir pranešimus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu jie pageidauja procesinius dokumentus gauti tokiu būdu ir yra nurodę gavėjo elektroninio pašto adresą arba kitą elektroninių ryšių priemonių adresą. Šaukimų, pranešimų ir kitų procesinių dokumentų įteikimo elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nustato teisingumo ministras.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) (nagrinėjamam atvejui aktuali nauja Aprašo redakcija, galiojanti nuo 2015 m. liepos 8 d. (TAR, 2015, Nr. 2015-11038)) 21 punktu, jei teisme gauti procesiniai dokumentai turi būti pateikti kitiems proceso dalyviams, atsakingas teismo darbuotojas patikrina, ar, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 175¹ straipsnio 9 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 8¹ straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 7 dalimi arba Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257¹ straipsnio 3 dalimi, adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis ir yra aktyvi jo Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – ir LITEKO) VEP paskyra, taip pat patikrina, ar adresatas yra pateikęs sutikimą (prašymą) gauti procesinius dokumentus savo LITEKO Viešųjų elektroninių paslaugų posistemio (toliau – ir VEP posistemis) paskyroje. <...>. Remiantis Aprašo 22 punktu, jei adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir jo LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi, atsakingas teismo darbuotojas išsiunčia procesinius dokumentus į adresato LITEKO VEP posistemio paskyrą. Apie tai proceso dalyvis informuojamas elektroniniu pranešimu savo LITEKO VEP posistemio paskyroje ir nurodytu elektroniniu paštu. Patvirtinus dokumentų siuntimą LITEKO VEP posistemyje automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas.

Nagrinėjamu atveju iš LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas yra aktyvavęs LITEKO VEP posistemio paskyrą. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 3.2 punkto prasme pareiškėjas laikytinas paslaugų gavėju. Taisyklių 7 punkte nustatyta, kad paslaugų gavėjas <...> aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęs šių taisyklių nustatyta tvarka, atlieka visus šiuos veiksmus: 7.1. įveda privalomus pateikti registracijos duomenis arba patvirtina LITEKO VEP posistemyje nurodytų duomenų tinkamumą; 7.2. patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje); 7.3. patvirtina, jog sutinka, kad jo asmens duomenys būtų tvarkomi paslaugų teikimo tikslais. Remiantis Taisyklių 32 punktu, jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Pagal Taisyklių 34 punktą, jei adresatas neprivalo procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, tačiau yra pateikęs galiojantį sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje, jis privalo naudotis savo paskyra procesiniams dokumentams gauti viso bylų, kuriose jis dalyvauja, nagrinėjimo teismuose proceso metu. Ši nuostata netaikoma, jei paslaugų gavėjas konkrečioje byloje 35 punkte nustatyta tvarka atšaukia savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba V skyriuje nustatyta tvarka deaktyvuoja savo paskyrą. Taisyklių 35 punkte numatyta, kad paslaugų gavėjai, neprivalantys procesinių dokumentų gauti elektroninių ryšių priemonėmis, gali atšaukti savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis kiekvienoje konkrečioje byloje pateikdami bylą nagrinėjančiam teismui prašymą pakeisti procesinių dokumentų teikimo formą. Bylą nagrinėjančiam teismui nusprendus tenkinti tokį prašymą ir LITEKO pažymėjus, kad paslaugų gavėjui procesiniai dokumentai teikiami ne elektroninių ryšių priemonėmis, šios bylos procesinių dokumentų teikimas į paslaugų gavėjo paskyrą tampa nebegalimas.

Išvardytų teisės normų analizė leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prisijungdamas prie LITEKO VEP posistemio, taip išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus savo LITEKO VEP posistemio paskyroje. Pareiškėjas konkrečioje byloje savo sutikimą gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis neatšaukė ir V skyriuje nustatyta tvarka neinicijavo paslaugų gavėjo paskyros deaktyvavimo proceso. Todėl teisėjų kolegija negali sutikti su pareiškėjo argumentu, kad Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartis negalėjo jam būti įteikta per LITEKO VEP posistemį.

Nagrinėjamu atveju Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartis buvo priimta rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant, todėl, vadovaujantis ABTĮ 149 straipsnio 3 dalimi, atskirasis skundas dėl šios nutarties galėjo būti paduotas per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos. LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjos LITEKO VEP posistemio paskyra yra aktyvi. Iš byloje esančių duomenų bei įrašo LITEKO taip pat matyti, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutarties nuorašas per EPP sistemą buvo išsiųstas pareiškėjui tą pačią dieną, t. y. 2016 m. gegužės 2 d., teismo lydraščiu Nr. I-2703-414/2016. ABTĮ 75 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad šiame įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Atsižvelgiant į tai, Kauno apygardos administracinis teismas skundžiamoje 2016 m. birželio 14 d. nutartyje visiškai pagrįstai konstatavo, kad paskutinė diena šiai nutarčiai apskųsti atskiruoju skundu buvo 2015 m. gegužės 10 d. (ABTĮ 149 str. 3 d.).

Įvertinus tai, kas išdėstyta, laikytina, kad pareiškėjui Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 2 d. nutartis buvo įteikta įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Pareiškėjas atskirąjį skundą dėl 2016 m. gegužės 2 d. nutarties pateikė teismui 2016 m. birželio 10 d., t. y. praleidęs ABTĮ 149 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą ir neprašė šio termino atnaujinti, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą (ABTĮ 134 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 148 straipsnis).

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines aplinkybes bei teisingai aiškino ir taikė teisės aktų normas, todėl teisėtai ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo atskirąjį skundą. Dėl nurodytų motyvų skundžiama Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis paliktina nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.