Vilniaus apygardos teismo nutartis

2007-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-768-209-2007

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-08-27
Bylos Nr.
1A-768-209-2007
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Lemežis (pirm.), Laureta Ulbiene, Teresele Kazlauskiene
Civilinis ieškovas
S. K.
Civilinis atsakovas
N. J.
Nukentėjusysis
S. K.
Kategorijos
Pranešejas Stasys Lemežis Baudžiamoji byla Nr. 1A-768/2007 m.Teiseja Leonora Jakubauskiene Procesinio sprendimo kategorija:1.2.8.1.; 1.2.31.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2007 m. rugpjucio 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Lemežio,

teiseju Tereseles Kazlauskienes, Lauretos Ulbienes,sekretoriaujant Vaidai Gailiutei,dalyvaujant privaciam kaltintojui, nukentejusiajam, civiliniam ieškovui S. K.,išteisintajai, civilinei atsakovei N. J.,

teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nukentejusiojo S. K. apeliacini skunda del Druskininku miesto apylinkes teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendžio, kuriuo N. J. del nusikaltimu padarymo, numatytu Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 313 str. 2 d. išteisinta, nes nepadarytos veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

S. K. 50000 Lt Civilinis ieškinys atmestas.

Kolegija, išnagrinejusi baudžiamaja byla,nustate:

N. J. buvo kaltinama tuo, kad 2004-04-18, tiksliai nenustatytu laiku, Alytaus rajono apylinkes teismo koridoriuje priejusi prie nukentejusiojo S. K. pareiške, kad jis nera A. K. sunus. Apie tai, kad jis nera A. K. sunus, N. J. pakartojo ir vykstant teismo posedžiui. N. J. pareikšdama, kad S. K. nera A. K. sunus, paskleide apie ji tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ar pažeminti ji arba pakirsti pasitikejima juo bei viešai paskleide apie mirusiji A. K. melagingus prasimanymus, galincius nulemti žmoniu panieka ar pakirsti pagarba jo atminimui ir tokiais veiksmais kaltinta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 313 str. 2 d.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2004-08-24, tiksliai nenustatytu laiku, prie Kauno apygardos teismo pastato, priejusi prie S. K. pareiške, kad jis ne A. K. sunus. Tuo ji paskleide apie ji tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ji arba pakirsti pasitikejima juo bei viešai paskleide apie mirusiji A. K. melagingus prasimanymus, galincius nulemti žmoniu panieka ar pakirsti pagarba jo atminimui ir tokiais veiksmais kaltinta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 313 str. 2 d.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2004-11-05, tiksliai nenustatytu laiku, prie Druskininku miesto apylinkes teismo, priejusi prie S. K. vel pareiške, kad jis nera A. K. sunus. N. J. viešai paskleide apie S. K. tikroves neatitinkancia informacija, galincia ji paniekinti ar pažeminti, arba pakirsti pasitikejima juo bei viešai paskleide apie mirusiji A. K. melagingus prasimanymus, galincius nulemti žmoniu panieka ar pakirsti pagarba jo atminimui ir tokiais veiksmais kaltinta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 154 str.1 d., 313 str. 2 d.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2005-05-10, tiksliai nenustatytu laiku, Druskininku miesto apylinkes teisme posedžiu metu, nagrinejant civiline byla Nr. 2-18-182/2005, pareiške, kad „aš nesu tikra, kad esu atsakovo pussesere, nes dar budamas gyvas dede pasakojo, kad atsakovas nera jo sunus”. N. J. paskleide apie S. K. tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ar pažeminti ji arba pakirsti pasitikejima juo bei viešai paskleide apie mirusiji A. K. melagingus prasimanymus, galincius nulemti žmoniu panieka ar pakirsti pagarba jo atminimui ir tokiais veiksmais kaltinta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 313 str. 2 d.

Be to, ji buvo kaltinama tuo, kad 2005-09-27d., tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus apygardos teisme nagrinejant civiline byla Nr. A-986/2005 posedžio metu pareiške, kad „Dokumentaliai giminyste yra, bet apelianto tevas budamas gyvas man yra sakes, kad apeliantas jam ne sunus. Nežinau ka jis tuo norejo pasakyti, ar kad apeliantas nera jo biologinis sunus, ar kad sunus juo visai nesirupina kaip tevu, blogai su juo elgiasi”. N. J. paskleide apie S. K. tikroves neatitinkancia informacija, galincia ji paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikejima juo bei viešai paskleide apie mirusiji A. K. melagingus prasimanymus, galincius nulemti žmoniu panieka ar pakirsti pagarba jo atminimui ir tokiais veiksmais kaltinta padariusi nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 154 str.1 d., 313 str.2 d.

Druskininku miesto apylinkes teismas 2006 m. birželio 4 d. nuosprendžiu N. J. išteisino pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 313 str. 2 d. nepadarius veikos, turincios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Pirmosios instancijos teismas padare išvada, kad surinktais ir ištirtais byloje irodymais nustatyta, kad N. J. veiksmuose nera Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d., 313 str. 2 d. numatytu veiku.

Nukentejusysis S. K. apeliaciniu skundu prašo Druskininku miesto apylinkes teismo 2006 m. birželio 4 d. nuosprendi panaikinti ir priimti apkaltinamaji nuosprendi, patenkinti byloje pateikta civilini ieškini, priteisti jam turetas teismo išlaidas, nustatyti per teisiamaja N. J. T. K. gyvenamaja vieta Klaipedoje, iškviesti ji i teisma apklausai liudytoju, išreikalauti iš išteisintosios patikrinimui jos namu knyga, išreikalauti ir prijungti prie bylos Druskininku m. apylinkes teismo privataus kaltinimo baudžiamaja byla Nr. PK-8-182/2006, prijungti prie apeliacinio skundo pridedamus dokumentus.

Apeliantas nurodo, kad nuosprendis neteisetas, nepagristas ir privalo buti panaikintas.

Baudžiamojon atsakomyben pagal LR BK 154 str. 1 d. yra traukiamas asmuo, kuris viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino žmogu. Pagal LR BK 313 str. 2 d., baudžiamojon atsakomyben traukiamas asmuo, kuris viešai paskleide apie mirusiji melagingus prasimanymus, galincius lemti žmoniu panieka ar pakirsti pagarba jo atminimui. Teismas padare išvada kad atlikdama tokius veiksmus, kokie nurodyti skunde ir kokiu negincijo pati teisiamoji, ji neveike tiesiogiai tycia ir nesieke daryti nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 154 str. 1 d. ir 313 str. 2 d. Teismo nuomone, teisiamoji nenorejo nukentejusiaja viešai užgauliai pažeminti ir neskleide melagingu prasimanymu, kurie galetu nulemti panieka ar pakirsti pagarba mirusiojo atminimui, t. y. veike netiesiogiai tycia (LR BK 15 str. 3 d.).

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas padare neteisinga išvada ir be pagrindo išteisino N. J.. Kad išteisintoji apie apelianta ir jo mirusi teva A. K. viešai paskleide nurodyta informacija, nustatyta bylos medžiaga, ta teigia ir pati išteisintoji. Teismas N. J. išteisino del to, jog išteisintoji apie apelianto mirusi teva paskleide ne melaginga, o paties tevo jai pasakytus teiginius apie nukentejusiji. Tai patvirtino byloje apklausti teisiamosios nurodyti liudytojai.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismo nustatytos aplinkybes neatitinka tikroves. Iš liudytoju G. C. ir A. B. parodymu matyti, kad N. J. nukentejusiojo tevas prasitare ar pasake, kad apeliantas jam nera sunus, po 1969 metu, t.y. tuo metu, kai jis grižes iš tremties apsigyveno pas išteisintosios tevus, taciau N. J. nukentejusiji pradejo ižeidineti tik po to, kai ji su savo tevu 2000 m. pralaimejo civiline byla – del (duomenys neskelbtini) kaime esancios žemes prieš nukentejusiji ir jo motina bei nukentejusysis 2004-02-12 iregistravo mineta žeme savo vardu. N. J. grasinusi, kad žada skundo pareiškeja užtampyti del žemiu per teismus, teigusi, kad jo tevas augino 4 vaikus, o motina raše skundus, kad tevo neišleistu iš kolonijos. Išteisintosios kalte aiškiai patvirtinanti 1955-02-16 pareiškejo su tevu ir broliu G. Vorkutoje nuotrauka, kuri padaryta, kai tevas juos pasikviete pas save.

Skunde nurodoma jog prieš apelianta liudijo N. J. geriausios drauges, suinteresuoti asmenys P. I. ir B. S., nurodomos aplinkybes, kurios, jo nuomone, patvirtina pastarosios motyvus liudyti prieš ji, analizuojamas jos parodymu patikimumas, kai kuriu teiginiu melagingumas. N. J. senai pažistama su P. I., yra liudijusi jo dukters naudai. P. I. paliudijo tokius su apelianto tevu siejamus faktus, kuriu niekada niekam nebuvo pasakojes. Liudytoja G. C. melagingai nurodžiusi jog budamas Sibire jis prieš teva rašes skundos, nes jis rašes reabilitacijos prašymus. Be to, ji pykstanti ant jo del kritikos del jos elgesio pardavinejant paramai ir labdarai skirtus drabužius ir apelianto tevo laidotuviu metu. Skiriasi ju politiniai isitikinimai. Tarp ju daug metu vyksta gincai ir konfliktai, ji taip pat gincijusi Alytaus rajono apylinkes teismo sprendima del apelianto tevui priteistos dalies žemes. Be to, ji nepagristai kaltinusi apelianta padegus jos balkona, kai tai rukydamas buvo padares kaimynas. Liudytojas J. K. turi suinteresuotuma liudyti prieš ji, kadangi nori, kad Vertelku kaime esanti ir apeliantui priklausanti žeme butu N. J. tevo ar jo; jo parodymai nenuoseklus, buvo prieštaringi.

Liudytoja M.- A. B. melagingai teisme liudijusi, tame tarpe, kad gyveno pas N. J. teva, kad ten kartu gyveno apelianto tevas su žmona, pareiškejo seserim E. bei netikru broliu T., ten ateidavo mociute. Mociute ir E. 1987 m. mire.

Teiseja, nors ir apeliantui prašant, neužklause Migracijos tarnybos, kad ši pateiktu pažyma ar tikrai 1991 m. M. B. gyveno adresu (duomenys neskelbtini). Butina iš N. J. išreikalauti namu knyga, kad patvirtinti, jog apelianto tevai ir kiti nurodyti asmenys pas ja negyveno, be to, informacija apie Tautvyda suteikus N. J., ši asmeni teisme apklausti liudytoju.

Liudytoja B. K. (N. J. brolio ir apelianto pusbrolio žmona) buvo suinteresuota prieš nukentejusiji liudyti del že­mes (duomenys neskelbtini) kaime, kadangi N. J. ja itikinusi, kad Vertelku kaime žeme ji padalins visiems lygiai.

N. J. neneigia apie apelianto teva paskleistos informacijos, taciau liudytoju pagalba irodinejo ir tvirtino, jog tokia informacija jai pasakes pats nukentejusiojo tevas, kuris mire (duomenys neskelbtini) m. Prasidejus bylos procesui pas N. J. atsirado liudytoju, apie kuriuos iki tol ji nebuvo užsiminusi. Per apklausa N. J. paneige 2004-08-24 buvusi Kauno apygardos teisme ir ta diena apie apelianta ir jo teva kažka pasakiusi, nors kad N. J. 2004-08-24 buvo Kauno apygardos teisme patvirtina prie šios bylos prijungta Druskininku m. apylinkes teismo privataus kaltinimo b/b Nr. 1-79-03/2004 (b.1.218), kur N. J. patvirtina 2004-08-24 buvusi Kauno apygardos teisme.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad išteisintosios veiksmai, buvo atviras siekis apšmeižti apelianta, pažeminti jo ir jo tevo asmenybe, viešai ji išvadinant išgalvotais, melagingais ir užgauliais žodžiais. Išteisintoji suvoke ir numate, kad ji žemina ir turejo toki tiksla, ji veike tik tiesiogiai tycia (LR BK 15 str. 2 d.). Tai daroma siekiant iš apelianto atimti žeme.

Apeliacines instancijos teismo posedyje privatus kaltintojas praše apeliacini skunda tenkinti, išteisintoji praše skunda atmesti.

Nukentejusiojo S. K. apeliacinis skundas atmestinas.

Druskininku miesto apylinkes teismo 2007 m. birželio 4 d. nuosprendis yra teisetas ir pagristas, jo naikinti nera istatyminio pagrindo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 154 str. 1 d. atsako asmuo, paskleides apie kita žmogu tikroves neatitinkancia informacija, galincia paniekinti ar pažeminti ta asmeni ar pakirsti pasitikejima juo. Šmeižimas padaromas tycia, nes kaltininkas paskleidžia žinomai melagingus prasimanymus, (Lietuvos Aukšciausiojo teismo baudžiamoji byla Nr. 2K-7-645/2005) ir suvokia, kad skleidžiamos žinios yra melagingos, prasimanytos ir žemina kito asmens garbe. Tokios žinios gali buti prasimanytos, išgirstos, sužinotos iš kitu asmenu, bet paskleides jas asmuo turi suprasti, kad jos neatitinka tikroves.

Pirmosios instancijos teismas pilnai, visapusiškai ir objektyviai išnagrinejo bylos aplinkybes, teisiamajame posedyje patikrino irodymus ir juos ivertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso reikalavimu ir, atsižvelgus i liudytoju parodymu visuma, pagristai nustate, kad N. J. tik atkartojo S. K. tevo A. K. žodžius, pagristai konstatavo, kad iš byloje surinktu ir ištirtu irodymu nenustatyta jog N. J. veike tiesiogine tycia. Taip pat, ištyres byloje surinktus irodymus, nenustate, kad N. J. viešai paskleide apie mirusiji A. K. melagingus prasimanymus, galincius nulemti žmoniu panieka ar pakirsti pagarba jo atminimui.

Tai, kad pirmosios instancijos teismo posedyje liudytojas P. I. parode (b.l. 201), kad pažinojo A. K. ir kad „prie butelio žmones išsikalba, tai A. K. sake, kad S. yra ne jo vaikas“, liudytojas J. K. parode (b.l. 202), jog girdejo, kad A. K. pasake, kad i ka nusidaves jo S. jis nežino, nes vaikai taip nesielgia, liudytoja G. C. parode, kad jos dede A. buvo sakes, apie S., kad „šitas ne mano“ (b.l. 205), liudytoja B. K. parode (b.l. 205), kad A. K. yra prasitares jog „S. yra ne mano vaikas“, liudytoja M.-A. B. parode (b.l. 205) jog A. K. jai sake, kad visi vaikai kaip vaikai, o šitas tikrai „ne mano vaikas“, patvirtina, kad N. J. A. K. galejo, kaip ji teigia, buti sakes, jog S. K. ne jo sunus. Kad yra liudytoju, kurie minetu teiginiu negirdejo, nera pagrindas vienareikšmiškai teigti, kad tokiu teiginiu A. K. nera išsakes. Atsižvelgus ir i tai, kad byloje yra duomenu, kad du jauniausi O. K. vaikai yra ne A. K. ir to niekas negincija (b.l. 197, 199, 201, 212), kad išteisintoji dali teiginiu, kuriu išsakymu kaltinama, išsake kaip nuomone, kuri remesi informacija, gauta iš A. K. jog S. K. ne jo sunus, nera pagrindo teigti, kad N. J., atkartodama A. K. žodžius veike tiesiogine tycia, turejo suprasti, kad jos išsakyti teiginiai neatitinka tikroves.

Apeliantas nurode, kad tarp jo ir daugumos liudytoju santykiai nebuvo draugiški, buvo net tarpusavio konfliktiški, kiti liudytojai buvo suinteresuoti prieš nukentejusiji liudyti del že­mes, taciau vien del to netiketi eiles liudytoju neprieštaringais ir vienas kita patvirtinanciais parodymais nera pagrindo. Apeliacinio skundo argumentas, kad „Mociute ir E. 1987 m. mire“ nepaneigia tos aplinkybes, jog Liudytoja M.- A. gyveno pas J. K. , kadangi ji parode (b.l. 205), kad ten gyveno nuo 1971 m.

Teismas, spresdamas prašymus, atsižvelgia ar pateiktas prašymas turi reikšmes išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybiu ištyrimui. Prašymai turi buti motyvuoti, t. y. kiekvienas reiškiantis prašyma privalo nurodyti, kurioms aplinkybems nustatyti reikia iškviesti naujus liudytojus ar išreikalauti kitus irodymus. Teismas neprivalo tenkinti prašymu, susijusiu su aplinkybemis, kuriu byloje nereikia irodineti, kurios yra išaiškintos byloje surinktais duomenimis arba neturi esmines reikšmes bylos teisingam išsprendimui. Pažymetina, jog apeliaciniame skunde nenurodoma, kokias aplinkybes padetu nustatyti (b.l. 229) netikro S. K. brolio T. apklausa. Be to, kolegijos nuomone, N. J. namu knygos išreikalavimas neturi esmines reikšmes bylos teisingam išsprendimui.

Esant tokioms aplinkybems keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendi nera istatyminio pagrindo.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,nutare:

nukentejusiojo S. K. apeliacini skunda atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys LemežisTeisejai Teresele KazlauskieneLaureta Ulbiene