Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2011-05-16 · Civilinė byla Nr. 2A-187-265/2011

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-16
Bylos Nr.
2A-187-265/2011
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00486-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas
Atsakovas
I. J.
Ieškovas
A. P.
Advokatai
Rimvydas Paulauskas, Jelena Pališaitienė
Kategorijos
  • 32.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėjas A. Žerlauskas Civilinė byla Nr. 2A-187-265/2011Teisėjas R. Mikšta (Proceso Nr.2-10-3-00486-2009-5)
Procesinio sprendimo kategorijos: 32.1; 121.21. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gegužės 16 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkas Alvydas Žerlauskas, kolegijos teisėjai Erika Misiūnienė, Audrius Saulėnas, sekretoriaujant Jurgai Jasmontienei, dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Jelenai Pališaitienei, atsakovės I. J. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. P. patikslintą ieškinį atsakovei I. J. dėl servituto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas 46 m² dalimi padidinti servitutą, nustatytą Palangos miesto apylinkės teismo 2005-05-16 nutartimi, suteikiantį teisę naudotis pėsčiųjų taku bei antžeminėms transporto priemonėms skirtu keliu ir sudarantį 117 m² žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei nuosavybės teise priklausančio atsakovei. Prašė padidintos apimties bendro 163 m² ploto servitutą įvardinti kaip kelio servitutą ir kitą servitutą, suteikiantį teisę tiesti antžemines ir požemines komunikacijas, aptarnauti jas ir jomis naudotis. Nurodė, kad esama servituto apimtis jo netenkina, kadangi nors ir gali automobiliu įvažiuoti į kiemą, tačiau trūksta vietos durelėms atidaryti ir išlipti. Ieškovas pripažino, jog gyvenamajame name yra garažas, tačiau dėl pernelyg stataus nuolydžio bei automobilio aukščio į garažą įvažiuoti negali, todėl būtina praplėsti kiemo servituto ribas.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2010-06-29 sprendimu ieškinį atmetė, iš ieškovo priteisė 2000 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovei ir 20,10 Lt pašto išlaidų valstybei. Teismas nustatė, kad ieškovas išnaudojo galimybę susitarti su atsakove dėl servituto išplėtimo gerąja valia. Pažymėjo, jog asmuo gali kreiptis dėl suteikimo teisės naudotis svetimu daiktu tik tada, kai be tokios teisės nustatymo jis negali normaliai įgyvendinti jam priklausančių teisių, o nagrinėjamu atveju šiuo metu nustatytas 117 m² ploto servitutas suteikia ieškovui galimybę nekliudomai prieiti prie savo valdomos namo dalies, ją eksploatuoti ir į ją patekti. Taip pat nustatė, kad ieškovas turi patalpą automobiliui laikyti – garažą apatiniame namo aukšte, todėl konstatavo, kad ieškovas turi galimybę laikyti transporto priemonę ne tik namo kieme, kurio daliai nustatytas kelio servitutas, tačiau ir garaže bei kiemo dalyje priešais garažą (įvažiavimo plote). Teismas atmetė ieškovo argumentą, kad dėl jam nustatyto neįgalumo tinkamam patekimui į poilsio patalpas jam reikalingas didesnis kelio servitutas. Konstatavo, jog ieškovo prašoma nustatyti servituto apimtis nėra būtina ir nesudaro pagrindo atsakovės, kaip žemės sklypo savininkės teisių ribojimui, kadangi ieškovas savo teisę naudotis pastatu gali realizuoti ir esant dabartinei servituto apimčiai.

Šalies argumentai

Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2010-06-29 sprendimą panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad buvęs namo dalies savininkas nesirūpino, kad 2005-05-16 tvirtinant taikos sutartį servitutas būtų nustatytas protingai. Teigia, kad buvusiam savininkui priklausė ne tik poilsio patalpos, bet ir kiti kiemo statiniai, kuriais naudotis esant tokiam servitutui nėra jokios galimybės. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, neišreikalavo papildomų duomenų. Nurodo, kad teismas nesiaiškino, kokiu tikslu likusiu žemės sklypu, esančiu ieškovo gyvenamojo namo dalies pusėje, naudojasi atsakovė. Be to, teismas nesigilino, kad dėl ieškovo negalios jam būtina specialiesiems poreikiams pritaikytas automobilis.

Atsiliepimas

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo šį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą ir priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Byloje kilo ginčas dėl ieškovo teisės pasididinti šiuo metu esančio servituto dydį 46 m². Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovui nuosavybės teise priklauso 487/1000 dalys poilsio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas (0,0624 ha ploto), kuriame stovi pastatas, nuosavybės teise priklauso atsakovei I. J.. Iš civilinės bylos Nr. 2-381-668/2005 medžiagos matyti, kad kelio ir kitas servitutas minėtam sklypui yra nustatytas Palangos miesto apylinkės teismo 2005-05-16 nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis tarp buvusio namo dalies savininko T. S. A. ir I. J..

Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme prie jos buvo pridėta civilinė byla Nr. 2-381-668/2005, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl servituto nustatymo 2005 m. Šioje byloje yra duomenys apie buvusiam namo dalies savininkui T. S. A. priklausantį turtą iki jo pardavimo ieškovui. Ieškovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu neteikė prašymų teismui išreikalauti papildomų duomenų dėl T. S. A. priklausančio turto, neprašė šio asmens apklausti kaip liudytojo ir pan., todėl apeliacinio skundo argumentai dėl teismo nepilnai atskleistų bylos aplinkybių, susijusių su T. S. A., yra nepagrįsti. Be to, teisėjų kolegija nurodo, kad nagrinėjamos bylos kontekste yra svarbi dabartinių savininkų, t.y. ieškovo ir atsakovės interesų pusiausvyra sprendžiant dėl servituto išplėtimo.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino duomenis apie ieškovo sveikatos būklę, įvertino jo specialiuosius poreikius dėl galimybės patekti į poilsio patalpas. Ieškovas neįrodė, jog dėl jam nustatytos negalios judėjimui reikalinga didesnė erdvė, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl šio ieškovo argumento nepagrįstumo yra teisinga.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ieškovas neįrodė reikalavimo dėl servituto apimties padidinimo objektyvaus būtinumo. Ieškovo reikalavimas grindžiamas tuo, kad jis galėtų tinkamai naudotis turimu automobiliu, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, jog ieškovas turi patalpą automobiliu laikyti – garažą, be to, transporto priemonę gali laikyti namo kieme, kurio daliai nustatytas servitutas. Šiuo metu esančio servituto dalies, kurią ieškovas siekia išplėsti, paskirtis yra galimybė ieškovui nekliudomai prieiti prie jo valdomos namo dalies, ją eksploatuoti ir patekti. Apeliantas neįrodė, kad po servituto nustatymo 2005 m. iš esmės pasikeitė aplinkybės ar atsirado naujų aplinkybių, dėl kurių servituto suteikiamų teisių įgyvendinti yra neįmanoma arba labai sudėtinga (CK 4.112 str. 5 d.). Todėl konstatuotina, kad esamas servituto dydis yra tinkamas juo naudotis pagal paskirtį ir papildomas servituto išplėtimas nepagrįstai suvaržytų atsakovės nuosavybės teises (CK 4.113 str. 1 d.).

Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo, jis paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus apeliacinį skundą, atsakovei iš apelianto priteistinos įrodymais pagrįstos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos – 1000 Lt išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Iš apelianto A. P. atsakovei I. J. priteisti 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Alvydas ŽerlauskasTeisėjai Erika MisiūnienėAudrius Saulėnas