- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-12
- Bylos Nr.
- 1-50-948/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-9-00336-2013-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Jusevičienė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Kategorijos
- 1.2.20.5Melagingi parodymai, išvados ir vertimas (BK 235 str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
G. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą (ūkininkaujantis), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 235 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. J. 2012 m. gegužės 29 d. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Biržų rajono policijos komisariato patalpose, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 77-1-00002-12 dėl V. J. sukčiavimo, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo pagal LR BK 235 str., davė melagingus parodymus, kad jis 2011 m. spalio mėnesį, paprašytas savo tėvo V. J., nuvyko į Pasvalį, į Ž. Š. namus, ir ten Ž. Š. padavė, padėdamas ant stalo, pinigus 60000 litų, tuo tarpu šie G. J. melagingi liudijimai buvo paneigti 2013-09-05 Biržų rajono apylinkės teismo šioje baudžiamojoje byloje priimta nutartimi V. J. atžvilgiu, šia nutartimi neginčijamai nustačius, kad V. J., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d. ir reikalinga taikyti V. J. priverčiamąją medicinos priemonę – priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, šioje nutartyje nurodant, kad V. ir G. J. teiginys, kad pinigus Ž. Š. jie grąžino, atiduodami grynais pinigais, tokie jų parodymai nepatvirtinti jokiais kitais byloje surinktais įrodymais, todėl jie atmetami. Tokiais savo veiksmais G. J. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 235 str. 1 d.
G. J. kaltu neprisipažino. Parodė, kad 2012-05-29 d. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Tėvui paskolino apie 60 000 Lt aukcione laimėto pastato pirkimui. Tokią pinigų sumą turėjo namuose grynais, nes buvo pardavęs ūkio pastatus, už kuriuos su juo buvo atsiskaityta grynis pinigais, turėjo pasidėjęs namie santaupų; grįžęs iš Amerikos 2004 m. buvo deklaravęs parsivežtus pinigus – 15000 - 20000 dolerių. Tėvas jam paskambino iš vakaro ir paprašė, kad apie 10 val. ryto nuvežtų pinigus Ž. Š. į Pasvalį. Nuvažiavo pas Ž. Š. apie 10.00-10.30 val. Tėvas jau buvo atvykęs. Įėjęs į svetainę, padėjo pinigus ant stalo. Pinigus iš pradžių perskaičiavo tėvas V. J., po to ir Ž. Š.. Tiksliai negali pasakyti, kokiomis kupiūromis buvo pinigai - pinigai buvo litais ir eurais. Kai perskaičiavo pinigus, jis išvažiavo. Jo tėvas ir Ž. Š. buvo verslo partneriai. Su Ž. Š. buvo pažįstamas, kartu yra važiavę į aukcioną. Parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo išaiškinta, kad jis kaip V. J. šeimos narys gali atsisakyti duoti parodymus ar atsakyti į tam tikrus klausimus. Parodymus duoti sutiko. Parodymus davė iš esmės tokius pačius kaip ir šiandien.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis G. J. kaltu dėl jam pareikšto kaltinimo neprisipažino, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais.
L. Ž. Š. parodė, kad kaltinamasis G. J. pas jį namuose niekada nėra buvęs; jei būtų buvęs jam nebūnant, žmona būtų pasakiusi. Pinigų neskaičiavo, nes po insulto nevaldo kairės rankos. Kaltinamasis pinigų jam neperdavė. Su G. J. vienas kitą buvo matę tik varžytinėse. Su G. J. tėvu V. J. susipažino važinėdamas po varžytines. Į Turto fondą oficialiai pervedė pinigus savo vardu. Pinigai buvo skirti už buvusį krašto apsaugos pastatą. Nieko bendro su kaltinamuoju nėra turėjęs. V. J. buvo išdavęs įgaliojimą žemės pirkimui. V. J. iš karto apsiformino pastatą savo vardu ir pardavė A. K.. Dėl tų pinigų yra pareiškęs ieškinį Panevėžio apygardos teisme. Turto fondui pervedė asmeninius pinigus iš savo sąskaitos, kurioje jie seniai buvo; pinigai nebuvo įnešti į sąskaitą prieš darant pavedimą. V. J. dėl to pastato pirkimo pinigų nedavė. Pinigus pervedė į Turto fondą, o V. J. susiformino pastatą savo vardu ir staigiai pardavė A. K.. V. J. pas jį namuose yra buvęs kelis kartus. Pervesti pinigų Turto fondui važiavo vienas. Pavedimą darė ryte, apie 9.30-10.00 val. Pervedė pinigus, paskambino V. J. ir padavė jam kvitą. Jei su V. J. būtų buvę kartu, kaip tvirtinama, tai nebūtų reikėję jam skambinti. V. J. pirminę įmoką varžytinėse sumokėjo pats. G. J. tvirtinimas, kad jis (G. J.) pinigus – 60 000 Lt padėjo ant stalo – melagingi parodymai, mėginimas pasisavinti svetimus pinigus.
L. S. Š. parodė, kad G. J. pirmą kartą pamatė teisme Biržuose, apklausoje per akistatą. Anksčiau jo nebuvo mačiusi. V. J. apgavo jų šeimą - pardavė jiems priklausantį pastatą ir negrąžino pinigų. Vyras iš Turto fondo nupirko pastatą, o V. J. apgaulės būdu išviliojo pinigus. Visus reikalus derina vyras, pagelbėja jam ten, kur jis nesusitvarko, kur reikalinga pagalba. Vyras pastatą pirko iš Turto fondo aukciono metu. Vyras dalyvaudavo varžytinėse. V. J. yra mačiusi, jis yra buvęs pas juos namuose; bendraudavo su vyru. Į jų pokalbius nesikišdavo. Matė, kad buvo atvažiavęs A. K.. Visus piniginius reikalus sprendžia vyras. Kaltinamojo namuose nematė. Kad G. J. grąžintų pinigus, nematė. Matė pavedimo kopijas, bet kiek pervedė pinigų, dabar negali tiksliai pasakyti. Kas buvo parašyta pavedime smulkiai neprisimena. Grynų pinigų vyras skaičiuoti nelabai gali. Pinigai buvo mokami Ž. Š. vardu ir iš Ž. Š. sąskaitos. Negali tiksliai pasakyti, ar vyras sakė, kad važiuos į banką daryti pavedimo. Tą dieną V. J. asmeniškai nematė. Prieš važiuojant į banką pas juos nebuvo atėję pašalinių žmonių.
Iš 2012-05-29 liudytojo G. J. apklausos ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr.77-1-00002-12 protokolo kopijos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas liudytoju G. J. parodė, kad G. J. iš tėvo V. J. sužinojo, kad tėvas laimėjo aukcioną dėl pastato, esančio (duomenys neskelbtini) pirkimo. V. J. sakė, kad jam pastato pirkimui trūksta apie 60 000 litų, prašė G. J. paskolinti pinigų. G. J. tokią sumą turėjo namuose grynais. Tėvas jam liepė pinigus nuvežti Ž. Š. į Pasvalį. G. J. nuvažiavo pas Ž. Š.. Tėvas jau buvo ten nuvažiavęs. G. J. įėjęs į Ž. Š. butą, pinigus - 60 000 litų - padėjo ant stalo. Pinigai buvo litais ir eurais. Pinigus perskaičiavo ir V. J. ir Ž. Š.. Kai perskaičiavo pinigus, G. J. išvažiavo. G. J. matė, kad namuose buvo ir Ž. Š. žmona, nors į kambarį įėjusi nebuvo. Ž. Š. su tėvu tarėsi važiuoti į banką. G. J. suprato, kad Ž. Š. pinigus perves iš savo sąskaitos. Kodėl Ž. Š. T. fondui pervedė pinigus už V. J., G. J. nežino. Po kelių savaičių paskambinęs Ž. Š. iš G. J. prašė pinigų, nors G. J. pinigus jau buvo davęs. G. J. pažįsta A. K., A. K. pasakojo, kad jo uošvė ieško patalpų, nes nori atidaryti parduotuvę. Vėliau sužinojo, kad A. K. uošvė iš V. J. nupirko pastatą (duomenys neskelbtini) m. (b.l. 8-9).
G. J. turi sąskaitas bankuose: AB SEB bankas, „Swedbank“ AB, ir Lietuvos banko padalinyje Snoro banke (b.l. 63).
Iš bankų pateiktų G. J. sąskaitų išrašų už 2010-2011 metus matyti, kad 2010-2011 metais G. J. vardu esančiose sąskaitose SEB banke ir AB banke „Swedbank“ bankinių operacijų atlikta nebuvo, AB banko Snoras Vilniaus filialo pateiktuose G. J. vardu esančių sąskaitų išrašuose matyti, kad gauti tik debeto nurodymai pagal vykdomąjį dokumentą iš antstolės kontoros, sąskaitose likutis 00.00 (b.l. 64-79).
2013-09-05 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės vyriausiajam prokurorui pranešama, kad G. J. atliktuose veiksmuose gali būti nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str. 1 d., požymių (b.l. 1).
2013-09-05 Biržų rajono apylinkės teismo nutartimi pripažinta, kad V. J., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 182 str.2d. ir nutarta V. J. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (b.l. 30-33).
Iš Panevėžio apygardos teismo pateiktos informacijos matyti, kad pradėta civilinė byla pagal ieškovo Ž. Š. ieškinį atsakovui V. J. dėl nepagrįsto praturtėjimo (b.l. 183-185).
Iš 2011-10-24 pavedimo ir Swedbank AB mokėjimo nurodymo matyti, kad Ž. Š. P. fondui pagal sutartį 79-11 už V. J. už privatizuotą objektą Nr. 50005307 pervedė 161 204.00 Lt (b.l. 181, 182).
Pagal LR BK 235 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė gali būti taikoma asmeniui, kuris būdamas liudytojas ikiteisminio tyrimo metu ar teisme davė melagingus parodymus. Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, t. y. nusikalstamos veikos padarymo laiką, vietą, būdą, kitas aplinkybes; kaltinamojo kaltumą; kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmenybes, jų tarpusavio santykius ir kitas bylai svarbias aplinkybes. Sąvoka „melagingas“ reiškia visišką ar dalinį tikrovės neatitikimą, sąmoningą jos iškraipymą arba neigimą realių egzistuojančių ir jų vietoje išgalvotų faktų nurodymą.
LR BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Suprasdamas veikos pavojingumą, kaltininkas nori, kad tikrovės neatitinkanti informacija būtų užfiksuota proceso ar kituose dokumentuose ir panaudota byloje. Šio nusikaltimo sudėtis formali ir baigtumo momentą lemia bylos proceso stadija, kurioje duodami melagingi parodymai. Ikiteisminio tyrimo metu nusikaltimas laikomas baigtu, kai liudytojas pasirašo ikiteisminio tyrimo veiksmo, kuriame jis dalyvavo (davė parodymus), protokolą. To paties straipsnio 4 d. numatyta, kad nukentėjęs asmuo ar liudytojas neatsako už melagingų parodymų davimą, jeigu pagal įstatymus turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus, tačiau prieš apklausą nebuvo su šia teise supažindintas. Tokie asmenys pagal baudžiamojo proceso įstatymą yra įtariamojo ar kaltinamojo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai. Pastarąja įstatymo nuostata įgyvendinama Konstitucijos 31 str. 3 d. įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė pačiam nuspręsti, ar duoti parodymus savo byloje, liudyti šeimos narių ar giminaičių bylose, ar atsisakyti tai daryti.
Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, sugretinęs juos tarpusavyje ir įvertinęs, teismas laiko esant įrodyta, kad G. J. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą, nes apklausiamas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr.77-1-00002-12, prieš tai įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, tyčia davė melagingus parodymus ir šiais veiksmais padarė nusikaltimą numatytą LR BK 235 str. 1 d. Nors kaltinamasis G. J. kaltu neprisipažino, parodė, kad duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime sakė tiesą, bet tokie jo parodymai paneigti nuosekliais liudytojų: Ž. Š. ir S. Š. parodymais, iš kurių matyti, kad G. J. Ž. Š. namuose Pasvalyje nėra buvęs, pinigų nėra perdavęs. Ž. Š. grynųjų pinigų skaičiuoti negali, nes turi sveikatos problemų, yra po insulto. S. Š. kaltinamąjį G. J. nebuvo mačiusi, nepažinojo, pirmą kartą pamatė tik teisme; tą dieną, kai Ž. Š. darė pavedimą banke, jų (Ž. ir S. Š.) namuose jokių pašalinių asmenų nebuvo – nei V. J., nei G. J.. S. Š. patvirtino, kad vyras sunkia valdo ranką, grynų pinigų skaičiuoti negali, todėl visus atsiskaitymus daro pavedimais. Teismas, priimdamas 2013-09-05 nutartį G. J. parodymais nesirėmė, juos atmetė, kadangi tokių G. J. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nepatvirtino jokie kiti byloje surinkti įrodymai. Visa tai įrodo, kad, G. J. 2011 m. spalio mėnesį Ž. Š. pinigų neperdavė, pas jį namuose nebuvo, todėl, duodamas parodymus baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu apie aukščiau minėtą įvykį, melavo – davė melagingus parodymus. G. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš savo artimą šeimos narį - tėvą - tačiau jis sutiko duoti parodymus, ir buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. 2013-09-05 Biržų rajono apylinkės teismo nutartis, kuria pripažinta, kad V. J., būdamas nepakaltinamas, padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d., ir nutarta V. J. taikyti priverčiamąją medicinos priemonę - priverstinį stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (b.l. 30-33), aukštesnės instancijos teismui apskųsta nebuvo, yra įsiteisėjusi. Teismas priimdamas sprendimą šioje baudžiamojoje byloje nesirėmė kaltinamojo G. J. parodymais, o rėmėsi liudytojų Ž. Š. ir S. Š. parodymais. Iš bankų pateiktų G. J. sąskaitų išrašų už 2010-2011 metus matyti, kad 2010-2011 metais G. J. vardu esančiose sąskaitose SEB banke ir AB banke „Swedbank“ bankinių operacijų atlikta nebuvo, AB banko Snoras Vilniaus filialo pateiktuose G. J. vardu esančių sąskaitų išrašuose matyti, kad gauti tik debeto nurodymai pagal vykdomąjį dokumentą iš antstolės kontoros, sąskaitose likutis 00.00 Lt, t.y., kad G. J. bankuose pinigų neturėjo
Tuo būdu, visi virš išdėstyti ir aptarti įrodymai patvirtina kaltinamojo G. J. kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 235 str. 1 d. padarymo. Jo veiksmai pagal 235 str. 1 d. kvalifikuoti tinkamai, kadangi kaltinamasis, Biržų rajono policijos komisariato patalpose, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl melagingų parodymų davimo pagal LR BK 235 str., ir raštu patvirtinęs protokole surašytų parodymų teisingumą, davė melagingus parodymus apie svarbias, esminės reikšmės turinčias bylai aplinkybes.
Šiuo atveju nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis, duodamas anksčiau aptartus parodymus, suprato, jog pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją, ir siekė, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose bei panaudota baudžiamojoje byloje, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Įrodymų apie sąžiningą klaidą byloje nėra. Tai, kad G. J. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymus prieš savo artimą šeimos narį tėvą atsisakė, nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės.
Skiriant bausmę kaltinamajam G. J. atsižvelgiama į jo asmenybę – neteistas, administracine tvarka baustas, psichikos sveikatos centre neįrašytas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą nuo 2011-01-01 (b.l. 80-85), padarė vieną tyčinį, nesunkų nusikaltimą, nusikaltimo padarymo aplinkybes, pavojingumo laipsnį, į tai, kad atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, paprastai skirtinos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (LR BK 55 str.). Teismas sprendžia, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant G. J. sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
G. J. paskirta kardomąją priemonė rašytinis pasižadėjimą neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis.
Iš kaltinamojo išieškotinos teismo turėtos proceso išlaidos į valstybės pajamas (LR BPK 105 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301-305 str., 307-308 str., teismas
nusprendžia:
G. J. pripažinti kaltu pagal LR BK 235 str. 1 d. ir nubausti laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, ir įpareigojant per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 80 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiai ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis
Laisvės apribojimo bausmės pradžią G. J. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
G. J. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas vykdyti nuosprendis.
Išieškoti iš G. J. 22,39 Lt proceso išlaidų valstybei.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.