Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2018 m. spalio 26 d. nutarimo Nr. 89-44 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos be intensyvios priežiūros netaikymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. N. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-142-312/2010 pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 294 straipsnio 2 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 6, 10 punktuose, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė, ją nustatant atlikti kalėjime. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2010 m. lapkričio 30 d. Į paskirtą bausmę įskaitytas R. N. laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. kovo 22 d. iki 2010 m. lapkričio 30 d. išbūtas laikas (a. b. 1 t., I d., b. l. 39-67).

Bausmės vykdymo pradžia – 2009 m. kovo 22 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2022 m. kovo 22 d., paskirtos bausmės ? dalį nuteistasis atliko 2017 m. lapkričio 22 d. Neatliktos bausmės dalis 2018 m. spalio 26 d. – treji metai keturi mėnesiai ir dvidešimt šešios dienos laisvės atėmimo (b. l. 6).

Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos posėdžio, įvykusio 2018 m. spalio 23 d. Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, 2018 m. spalio 24 d. protokolu Nr. 137-47 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, 2018 m. spalio 26 d. nutarimu Nr. 89-44 nutarė netaikyti nuteistajam R. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą (b. l. 6).

Komisijos nutarime nurodyta, kad nuteistas R. N. anksčiau neteistas. Jo nusikaltimams nėra būdingas modelis. Nuteistasis savo kaltę pripažįsta pilnai ir nuoširdžiai gailisi. R. N. prisiima atsakomybę už savo veiksmus, nemažina savo vaidmens ir nesiteisina. Bausmės atlikimo laikotarpiu jis vieną kartą baustas ir septynis kartus skatintas: 2012 m. gruodžio 13 d. R. N. skirta padėka už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei Šventų Kalėdų proga. 2013 m. liepos 4 d. jam skirta padėka už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) proga. 2014 m. balandžio 29 d. nuteistajam skirta padėka už gerą elgesį ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose bei Šventų Velykų proga. 2015 m. gruodžio 28 d. R. N. skirta padėka už dalyvavimą eilėraščių konkurse, užėmus III vietą. 2016 m. kovo 30 d. jam skirta padėka už dalyvavimą Šventų Velykų proga skirtų atviručių konkurse. 2017 m. birželio 12 d. nuteistajam skirta padėka už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. 2017 m. liepos 27 d. jam skirta nuobauda – draudimas vieną mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje už daiktų ir maisto produktų perdavimą kitam nuteistajam. 2018 m. vasario 23 d. už nepriekaištingą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose R. N. 2017 m. liepos 27 d. paskirta nuobauda panaikinta prieš terminą. Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis jis neturi vykdomųjų raštų. Socialinius ryšius nuteistasis palaiko su motina, tėvu ir broliu, skambindamas telefonu, pasimatymų metu ir susirašinėdamas laiškais, reguliariai bendrauja su savo šeimos nariais. R. N. yra vienišas, pasakojo, kad išėjęs į laisvę norėtų sukurti šeimą ir susilaukti vaikų. Taip pat jis pasakojo, kad iki suėmimo gyveno su tėvais ir broliu nuosavame name, todėl išėjęs iš pataisos įstaigos planuoja grįžti gyventi pas tėvus. Yra gautas tėvų sutikimas dėl nuteistojo gyvenimo jų gyvenamosios vietos adresu. Apie savo darbo istoriją R. N. pasakojo, kad dirbti pradėjo nuo keturiolikos su puse metų amžiaus pagalbiniu darbininku. Nuo 2007 m. vasario mėnesio iki 2008 m. vasario mėnesio nelegaliai dirbo suvirintoju. 2008 m. gegužės mėnesį įsidarbino apsaugos darbuotoju ir dirbo iki lapkričio mėnesio. Vėliau iki suėmimo niekur nedirbo, nes norėjo susirasti geriau apmokamą darbą. Darbą nuteistasis suvokia kaip privalumą ir žino teigiamą jo naudą. Lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos R. N. planuoja dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“, kuri pateikė pažymą, patvirtinančią, kad nuteistasis bus įdarbintas betonuotojo-staliaus pareigose. Iki patekimo pataisos įstaigą jis buvo baigęs 10 klasių pagal adaptuotą programą, 2018 m. Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą. Apie psichotropinių medžiagų vartojimą duomenų negauta. R. N. teigimu, niekada nėra jų vartojęs. Alkoholio vartojimo pataisos įstaigoje užfiksuota nebuvo. Jis supranta, kad būdamas laisvėje nuolat vartodavo alkoholio daugiau, nei reikėtų. Bylos dokumentuose yra įrodymų ir pats nuteistasis teigia, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. R. N. bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 46 balus (pagal OASys metodiką), nuteistajam yra būdinga smurtinio elgesio apsvaigus nuo alkoholio istorija, praeityje jam darė įtaką asociali grupė.

Skunde nurodyta, jog nuteistasis prašymą Komisijai lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos pateikė antrą kartą. Pirmojo Komisijos nutarimo, kuriuo nutarta netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teismui neskundė, nes Komisija jam pateikė rekomendacijas atnaujinti darbo pažymą ir baigti dvi elgesio pataisos programas. Komisijos pateiktas rekomendacijas įvykdė ir jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 53 iki 46 balų. Antrojo Komisijos posėdžio metu pasikeitę jos nariai pateikė naujas rekomendacijas: pateikti sutikimą, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, baigti elgesio pataisos programą, kurios nebuvo baigęs dėl sveikatos būklės, ir tęsti dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Pažymėjo, kad pataisos įstaigos psichologė jam nurodė, jog Komisijos rekomenduojama baigti elgesio pataisos programą nėra būtina, nes jis jau yra baigęs elgesio pataisos programą. Tai nurodė Komisijos pirmininkui, tačiau jis į tai, taip pat į sutikimą, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, nekreipė dėmesio. Paaiškino, kad iš pradžių sutikimo dėl to neišreiškė tik todėl, kad lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji jam pasakojo apie su tuo susijusius nepatogumus. Tačiau sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, jeigu teismas nuspręstų, kad ji būtina. Komisijos nutarimą vertina kaip nepagrįstą ir nesuprantamą, kadangi įvykdė jam pateiktas rekomendacijas, o teikti sutikimą, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, Komisija prieš tai nerekomendavo. Mano, kad naujas rekomendacijas Komisija pateikė dėl jo skundų teismams dėl blogų kalinimo sąlygų, ką ne kartą yra pripažinęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, dėl to jam buvo priteista neturtinė žala, bei peticijų Europos žmogaus teisių teismui. Pažymėjo, kad bausmės atlikimo metu buvo skatintas septynis kartus ir tik vieną kartą baustas, galiojančių nuobaudų neturi. Atlikdamas bausmę pasitaisė, galutinai įtikėjo Dievu, įgijo vidurinį išsilavinimą, buvo vienas geriausių mokinių, metė rūkyti, pakeitė mąstymą ir požiūrį į gyvenimą. Nukentėjusiajai atlygino didžiąją priteistų sumų dalį. Lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos turėtų gyvenamąją ir darbo vietą, šeima padėtų socializuotis, taip pat ir toliau palaikytų ryšį su kunigu, dirbdamas galėtų save išlaikyti ir dalimis atlyginti nusikaltimais padarytą likusią žalą. Prašė atsižvelgti į tai, kad nusikaltimus padarė būdamas labai jauno amžiaus. Dėl padarytų nusikaltimų savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Anksčiau neteistas ir administracine tvarka nebaustas. Siekia socializuotis, tapti visuomenės dalimi, kurti savo gyvenimą, nevartoti alkoholio, nedaryti nusikalstamų veikų ir nepakliūti į įkalinimo įstaigą.

Prokuroras atsiliepimo į skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. N. skundas tenkintinas ir jam taikytinas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikant intensyvią priežiūrą.

BVK 157 straipsnio 1 dalies pagrindu laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Pagal BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija penkiolikos metų laisvės atėmimo, gali ne anksčiau kaip likus mėnesiui iki laiko, kai jie faktiškai bus atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo R. N. asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, konstatuoja, jog nėra įstatyme numatytų pagrindų, kuriems esant R. N. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos negalėtų būti taikomas. Nuteistasis atliko daugiau nei du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės (b. l. 6), pateikė Komisijai prašymą paleisti jį lygtinai iš pataisos įstaigos (a. b. 3 t., b. l. 19), vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones (b. l. 6). Tai sudaro pagrindą svarstyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo R. N. klausimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jeigu įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis R. N. šiuo metu atlieka bausmę už dvi nusikalstamas veikas, viena iš kurių, numatyta BK 294 straipsnio 2 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, o kita, numatyta BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 10 punktuose, – labai sunkių nusikaltimų kategorijai, abi veikos yra smurtinio pobūdžio ir padarytos bendrininkų grupe, apsvaigus nuo alkoholio, pastarąja sukelti sunkūs negrįžtami padariniai – atimta žmogaus gyvybė, nukentėjusį asmenį kankinant ir kitaip itin žiauriai dėl jo piliečio pareigų vykdymo (a. b. 1 t., I d., b. l. 39-67). Tai itin neigiamai apibūdina R. N. asmenybę, tačiau, teismo vertinimu, nereiškia, kad nuteistojo šiuo metu negalima taisyti neizoliuoto nuo visuomenės. Teismas atkreipia dėmesį, jog pateikti duomenys yra susiję su R. N. kriminaline praeitimi ir, nors šios aplinkybės reikšmingos sprendžiamu klausimu, tačiau ne mažiau svarbu tai, kad bausmės atlikimo metu visumoje išimtinai teigiamas nuteistojo elgesys demonstruoja jo norą taisytis, keisti savo elgesį pozityvia, visuomenei priimtina linkme ir daugiau nenusikalsti.

Pirmiausia pažymėtina, kad nuteistasis R. N. Komisijai pristatytas pakartotinai antrą kartą. Nors pirmą kartą Komisija nutarė nuteistajam lygtinio netaikyti paleidimo iš pataisos įstaigos, tačiau du Komisijos nariai pateikė priešingą atskirąją nuomonę (a. b. 1 t., I d., b. l. 76-77). Nors R. N. įvykdė Komisijos pateiktas rekomendacijas (iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistojo baigta elgesio pataisos programa „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ apėmė ir alkoholio vartojimo problemą (a. b. 3 t., b. l. 12)), taip pat stebimi teigiami mąstymo ir elgesio pokyčiai, kas atsispindi ženkliai sumažėjusioje jo nusikalstamo elgesio rizikoje (a. b. 3 t., b. l. 12), tačiau antrą kartą netaikyti R. N. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija nutarė vienbalsiai ir pateikė naujas rekomendacijas (b. l. 6-7). Teismo vertinimu, toks Komisijos nutarimas yra nenuoseklus, sukuria teisinį neapibrėžtumą ir pažeidžia nuteistojo teisėtus lūkesčius.

Nuteistasis R. N. bausmės atlikimo metu įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, domisi jose dėstomomis temomis, yra atidus: nuteistasis sėkmingai užbaigė dalyvavimą adaptacijos programoje, įgyvendino ŽIV/AIDS ir narkomanijos prevencijos priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, kompiuterinio raštingumo programoje, integracijos į visuomenę programoje, asmenų kuriuos rengiamasi paleisti iš laisvės atėmimo vietų, teisinio ir socialinio švietimo programoje, dalyvavo elgesio pataisos programoje „Tik tu ir aš“, kurios nebaigė dėl motyvacijos stokos, pastaruoju metu sėkmingai baigė minėtą motyvacinę pataisos programą „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas“ (b. l. 7; a. b. 1 t., I d., b. l. 76; a. b. 2 t., b. l. 169; a. b. 3 t., b. l. 11-12).

Per pastaruosius pusę metų nuteistojo R. N. nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 53 iki 46 balų (pagal teisės pažeidėjo įvertinimo metodiką OASys), nors išlieka vidutinė, tačiau priartėjo prie žemos rizikos (0-40 balų), nes, minėta, stebimi teigiami nuteistojo mąstymo ir elgesio pokyčiai, dalyvaujant intervencinėje priemonėje pastebėta, kad jis net frustruojančias situacijas stengiasi vertinti įvairiapusiškai ir net įžvelgti teigiamas pasekmes. Vertinant pakartotinio nusikalstamumo riziką didinančius veiksnius pastebėtina, kad R. N. daugiau nebūdingi menki problemų sprendimo įgūdžiai bei mąstymo konkretumas, o išliko tik nuteistajam būdinga smurtinio elgesio istorija apsvaigus nuo alkoholio bei tai, kad praeityje jam įtaką darė asociali grupė – taigi, išimtinai su jo kriminaline praeitimi susijusios aplinkybės, kurių pakeisti nėra galimybės. Tuo tarpu pakartotinio nusikalstamumo riziką ir toliau mažina tai, kad R. N. noriai ir aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, palaiko glaudžius ryšius su artimaisiais, atlygina padarytą žalą, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos turėtų gyvenamąją ir darbo vietas, išreiškia norą dalyvauti psichokorekcinėse programose (vertėtų paminėti, kad mokymąsi, kuris taip pat buvo priskiriamas prie aptariamų aplinkybių, nuteistasis sėkmingai pabaigė). Tai atsispindi ir dinaminių kriminogeninių veiksnių pokyčiuose (pažymėtina, kad statinių kriminogeninių veiksnių nėra), iš kurių matyti, jog tokie veiksniai, kaip smurtinis elgesys, menki problemų sprendimo įgūdžiai, mąstymo konkretumas, nuteistajam daugiau nebūdingi, tuo tarpu likę alkoholio vartojimas praeityje ir asocialios grupės įtaka, minėta, susiję su jo praeitimi, o darbinės patirties stoka iš dalies nulemta nuteistojo jauno amžiaus nusikaltimų padarymo metu, nors jis teigia, kad pradėjo dirbti nuo keturiolikos su puse metų amžiaus pagalbiniu darbininku, vėliau metus laiko nelegaliai dirbo suvirintoju ir pusei metų įsidarbino apsaugos darbuotoju, svarbu ir tai, kad bausmės atlikimo metu darbas R. N. nebuvo siūlytas, nors jis pats kelis kartus prašė leisti dirbti, o pastaruosius du metus mokėsi. Aktualioje socialinio tyrimo išvadoje taip pat neminima nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinių smurtinių nusikaltimų rizika (pagal smurto rizikos įvertinimo metodiką HCR-20 metodiką) (a. b. 2 t., b. l. 82, 108, 111, 169-171; a. b. 3 t., b. l. 10-16).

Ne mažiau svarbus nuteistojo R. N. elgesys bausmės atlikimo metu, kuris visumoje yra išimtinai teigiamas. Pirmiausia pažymėtina, kad nuteistasis net septynis kartus skatinas (a. b. 1 t., II d., b. l. 100, 101, 105, 171, 210; a. b. 2 t., b. l. 127, 185), o baustas tik vieną kartą (a. b. 2 t., b. l. 136). Plačiau analizuojant R. N. nubaudimą, matyti, kad jo padarytas bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimas pasireiškė daiktų ir maisto produktų perdavimu kitam nuteistajam, kas neabejotinai prieštarauja teisės aktų reikalavimams, vis tik jis nėra didelio pavojingumo. Paminėtina ir tai, kad paskutiniu paskatinimu aptariama nuobauda buvo panaikinta prieš terminą, be kita ko, už aktyvų R. N. dalyvavimą socialinės reabilitacijos priemonėse. Taip pat matyti, kad nuteistasis neprisilaiko nerašytų kriminalinės subkultūros pažiūrų, jo ryškių nuostatų, remiančių nusikalstamumą, nestebima, R. N. demonstruoja toleranciją kitų atžvilgiu, su jį prižiūrinčiu personalu bendrauja išlaikytai, oficialių duomenų apie konfliktus ar nepaklusimą reikalavimams įstaigoje nėra. Nuteistasis supranta, kad priežiūra, atlikus bausmę, gali būti naudinga. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad pataisos įstaigoje jis vartotų psichiką veikiančias medžiagas ir alkoholį. Pažymėtina ir tai, kad šiemet R. N. Vilniaus mokymo centre įgijo vidurinį išsilavinimą. Nors pataisos įstaigoje nedirbo, tačiau, minėta, darbas nuteistajam nebuvo siūlytas, nors jis pats kelis kartus prašė leisti dirbti, o pastaruosius du metus mokėsi. R. N. palaiko socialinius ryšius su motina, tėvu ir broliu, su kuriais dažnai bendrauja ir kalba apie juos su meile, artimieji kartais remia jį materialiai, taip pat teigia palaikąs ryšį su kunigu (a. b. 3 t., b. l. 10-11).

Svarbu ir tai, kad nuteistasis R. N. atlygino didžiąją dalį nukentėjusiajai padarytos žalos (atsiskaitymus vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, į antstolės depozitinę sąskaitą pervesdama jam priteistus pinigus). 2018 m. liepos 10 d. duomenimis pagal vykdomąjį raštą dėl 7 303,64 Eur skolos išieškojimo įsiskolinimo suma sudaro 1 445,20 Eur (1 303,54 Eur skolos ir 141,66 Eur vykdymo išlaidų) (b. l. 5). Nors tai nurodė ir pats nuteistasis, tačiau vėlesniame Komisijos nutarime pažymėta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo Buhalterinės apskaitos skyriaus duomenimis jis apskritai neturi vykdomųjų raštų (b. l. 6). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vos prieš pusę metų priimtame Komisijos nutarime nustatyta, kad atitinkamais duomenimis R. N. buvo likę išmokėti dar 2 136,63 Eur (a. b. 1 t., I d., b. l. 76). Tai matyti ir iš atitinkamos buhalterinės pažymos (a. b. 2 t., b. l. 178). Ši aplinkybė rodo, kad net ir šiuo trumpu laikotarpiu nuteistasis dėjo pastangas atlyginti kuo didesnę žalos dalį.

Nuteistojo R. N. mąstymą ir elgesį teigiamai apibūdina tai, kad bendravo metu jis geba laikytis įprastų taisyklių, išlieka mandagus ir pagarbus. Išskirtinių tarpasmeninių įgūdžių sunkumų nepastebėta, išskyrus nepagrįsta jo pasitikėjimo savimi stoką. R. N. pastaruoju metu labiau stengiasi apgalvoti savo veiksmus, nei veikti. Pastebima, kad sprendimus nuteistasis stengiasi priimti atsakingai. R. N. stengiasi įvertinti pasekmes, pastebima, kad bendrai jo mąstymas tapo lankstesnis. Nuteistasis įvairiose situacijose stengiasi įžvelgti tiek teigiamas, tiek neigiamas puses – vienpusis situacijų vertinimas yra ne toks ryškus. R. N. agresyvus elgesys pataisos įstaigoje nestebėtas, oficialių duomenų apie jo agresyvų, kontroliuojantį elgesį nėra. Taigi, nuteistojo gyvenimo stiliui nuolatinė agresija nėra būdinga, išskyrus anksčiau jo padarytus nusikaltimus. R. N. savitvardos praradimo atvejų su smurto proveržiais pataisos įstaigoje nėra buvę. Pats nuteistasis teigia išmokęs savitvardos ir savęs ribojimo. Pastebima, kad jis tiesiog vengia konfliktinių situacijų būdamas struktūruotoje aplinkoje, o atsidūręs joje geba situaciją spręsti be agresyvių, smurtinių veiksmų. R. N. niekada visiškai nepraranda savitvardos, išskyrus jau minėtus jo padarytus nusikaltimus. Nuteistasis įstengia įvardinti tam tikras savo problemines sritis, taip pat geba įvardinti tam tikrus savo sunkumus, kurie turėjo įtakos jo nusikalstamam elgesiui (alkoholio vartojimas). Apskritai, jis supranta ir pripažįsta alkoholio galimą žalą vartojančiam asmeniui ir aplinkiniams. R. N. problemų sprendimo įgūdžiai šiuo metu vertinami palankiau, nes pastebima, kad jis skaido problemą į dalis bei generuoja daugiau galimų sprendimų. Priimant sprendimus, vis dar pastebima, kad nuteistajam vyrauja subjektyvi nuomonė ir prielaidos, tačiau jam yra lengviau išklausyti kitų nuomonę ir jis stengiasi ją priimti. R. N. atlikęs bausmę tikisi įsidarbinti, adaptuotis pasikeitusioje visuomenėje. Nuteistasis pakankamai tiksliai įvardija užsibrėžtus tikslus ir geba įvardinti žingsnius, siekiant norimų tikslų, kaip ir geba generuoti alternatyvius tikslus, įvertinus galimas rizikas. R. N. dalyvavo intervencinėje priemonėje, orientuotoje į problemines sritis, susijusias su nusikalstamu elgesiu. Jo menki problemų sprendimo įgūdžiai bei mąstymo konkretumas yra lankstesni, stebimi teigiami pokyčiai. Nuteistasis darbą suvokia kaip privalumą ir žino teigiamą jo naudą, o lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos planuoja dirbti. Išėjęs į laisvę taip pat norėtų sukurti šeimą ir susilaukti vaikų (a. b. 3 t., b. l. 10-11).

Vertinant nuteistojo R. N. emocinę gerovę pažymėtina, kad jo socialinis tinklas nėra platus, nuteistasis riboja draugiškus santykius, tai grįsdamas pasitikėjimo stoka. Kita vertus, jis mėgsta leisti laisvalaikį su kitais. Su keliais asmenimis bendrauja nuolat. Nuteistasis teigia, kad nėra sau pernelyg kritiškas, tačiau pastebima, kad jis linkęs nuvertinti savo pasiekimus. R. N. savęs vaizdą grindžia tiek teigiamomis, tiek neigiamomis savybėmis. Nuteistasis save apibūdina, kaip vengiantį konfliktų asmenį, pagiria save už valią. Kaip neigiamas savo savybes jis įvardija nepakankamą atlaidumą ir buvimą pernelyg kritišku kitų atžvilgiu. R. N. savęs nežalojo, nusižudyti nėra bandęs, interviu metu suicidinių ar autoagresyvių minčių neišsakė. Svarbu tai, kad nuteistojo emocinė gerovė nėra susijusi su jo nusikalstamu elgesiu (a. b. 3 t., b. l. 10).

Vertinant nuteistojo R. N. padarytų nusikaltimų turinį ir iš to išplaukiančias pasekmes reikšminga tai, kad jis savo kaltę pripažįsta visiškai ir nuoširdžiai gailisi, prisiima atsakomybę dėl savo veiksmų, nemažina savo vaidmens ir nesiteisina. Atsižvelgiant į iš esmės vienkartinę nusikalstamą patirtį, nuteistojo nusikaltimams nėra būdingas modelis. R. N. stengiasi paaiškinti savo nusikalstamo elgesio motyvus, pakankamai atpažįsta tai, kas paskatino jį nusikalsti. Taip nuteistasis suvokia, kad praeityje asocialios grupės jam daryta įtaka buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. R. N. taip pat supranta, kad būdamas laisvėje nuolatos alkoholio suvartodavo daugiau, nei reikėtų. Jis pats teigia, kad alkoholis turėjo įtakos jo smurtiniam elgesiui. Nuteistojo smurtą pateisinančių nuostatų nestebima (a. b. 3 t., b. l. 9-11). Pastebėtina, kad nusikaltimus R. N. padarė būdamas jauno amžiaus, sulaukęs (duomenys neskelbtini) metų, todėl pateiktų aplinkybių kontekste jo nusikalstamas elgesys vertintinas kaip jaunystės klaida, bet ne brandaus asmens sąmoningas pasirinkimas.

Sprendžiamu klausimu aktualu ir tai, kad nuteistasis R. N. lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos turėtų gyvenamąją vietą (a. b. 2 t., b. l. 173) ir darbo vietą (a. b. 3 t., b. l. 18). Nuteistasis gyventų kartu su tėvais, o dirbtų betonuotojo-staliaus pareigose. R. N. taip pat sutiko, kad, prireikus, jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, taigi, nevengia su tuo susijusios kontrolės. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad nebūtų galimybės taikyti intensyvią priežiūrą jo gyvenamojoje vietoje.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, kurios nuteistąjį R. N. bausmės atlikimo metu visumoje apibūdina išimtinai teigiamai, teismas sprendžia, kad nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, todėl toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, o nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad R. N. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės. Lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatoma dienotvarkė, įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimas gali lemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į pataisos įstaigą likusios bausmės atlikimui. Kita vertus, įvertinus R. N. padarytos nusikalstamos veikos sunkumą ir aplinkybes, faktą, kad iki laisvės atėmimo bausmės pabaigos jam liko šiek tiek daugiau nei treji metai, teismas sprendžia, kad R. N. lygtinis paleidimas taikytinas su intensyvia priežiūra, su kuo nuteistasis sutiko savo skunde.

Nuteistajam R. N. nustatytinos Komisijos nutarime siūlomos probacijos sąlygos (b. l. 6).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 4, 5 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 2 punktu, 5 dalimi, 364 straipsniu,

nutaria:

Nuteistojo R. N. skundą tenkinti ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nustatyti nuteistajam R. N. intensyvią priežiūrą ir šias probacijos sąlygas:

- per vieną mėnesį nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pradėti dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir tęsti darbą arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje iki 2022 m. kovo 22 d.

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo iki 2022 m. kovo 22 d.;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, iki 2022 m. kovo 22 d.;

- nevartoti alkoholio ir kitų psichoką veikiančių priemonių iki 2022 m. kovo 22 d.

Lygtinio paleidimo terminą skaičiuoti nuo nuteistojo faktinio paleidimo iš bausmės atlikimo įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.