- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-20
- Bylos Nr.
- 2A-982-492/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Egidijus Žironas, Virginija Volskienė
- Atsakovas
- S. T.
- Ieškovas
- Ž. T.
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 25-asis notarų biuras
- Kategorijos
- 34.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Virginijos Volskienės,
dalyvaujant atsakovės S. T. įstatyminei atstovei M. T. , jos atstovui adv. Vytautui Valašinui
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės Ž. T. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7752-790/2008 pagal ieškovės Ž. T. ieškinį atsakovei S. T. , atstovaujamai įstatyminės atstovės M. T. , dėl palikimo teisėtumo ir privalomosios palikimo dalies nustatymo, tretysis asmuo Vilniaus miesto 25-asis notarų biuras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė Ž. T. prašė pripažinti jos teisę į privalomąją ½ dalį sūnaus P. T. palikimo, buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad po sūnaus P. T. mirties keturių kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal įstatymą paveldėjo jo nepilnametė dukra S. T. . Minėtas butas buvo privatizuotas Ž. T. ir V. T. asmeniniais investiciniais čekiais ir pinigais, savininku nurodant P. T. . Tuo metu ieškovės sūnus buvo nevedęs. P. T. ir M. T. ištuoka buvo įregistruota 1999-04-13. Ieškovė nurodė, kad bute, adresu (duomenys neskelbtini), ji gyvena nuo jo gavimo iki šiol, moka mokesčius už buto komunalines paslaugas, naudojasi butu kaip nuosavu. Ieškovė yra pirmos grupės invalidė, nedarbinga dėl savo sveikatos būklės ir amžiaus, neturinti piniginių lėšų banke, kito nekilnojamojo turto. Ieškovė teigė, kad tokiems asmenims į pagal įstatymą priklausančią privalomąją palikimo dalį turi būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra tikslinė - apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas turtinius interesus. Ieškovė prašė priimti sprendimą už akių, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovės S. T. įstatyminė atstovė M. T. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl buvo priimtas sprendimas už akių.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. sprendimu už akių ieškovės Ž. T. ieškinio netenkino. Nustatė, kad 2008-02-27 mirė ieškovės sūnus P. T. (b. l. 14). Mirusiajam nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 16). Palikėjas testamento nebuvo sudaręs. Atsakovės įstatyminė atstovė M. T. kreipėsi į teismą dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu išdavimo, ir atsakovės prašymas buvo patenkintas 2008 m. kovo 14 d. nutartimi civ. b. S2-5919-235/2008. (b. l. 28). Vilniaus miesto 25 – ajame notarų biure buvo pradėta turto paveldėjimo byla 47/2008. Palikėjo P. T. palikimą pagal įstatymą priėmė jo dukra S. T. . Konkrečiu atveju ieškovės nurodyta materialinės teisės norma, t.y. CK 5.20, nustatant ieškovei privalomąją palikimo dalį, negalėjo būti taikoma, kadangi minėta teisės norma reglamentuoja privalomosios palikimo dalies nustatymą tik tuo atveju, kai yra paveldima pagal testamentą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad, remiantis CK 5.11 str. 1 d. 1 p., pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymą yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), todėl antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių ar jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Ieškovė Ž. T. yra antros eilės įpėdinė, todėl palikimą pagal įstatymą gali paveldėti tais atvejais, kurie numatyti CK 5.11 straipsnio 2 dalyje. Nagrinėjamu atveju ieškovė pagal CK 5.11 straipsnio 2 dalį negalėjo paveldėti buto, esančio (duomenys neskelbtini), ½ dalies, kadangi atsakovė S. T. yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą ir palikimą atsakovės vardu priėmė įstatyminė atstovė M. T. .
Šalies argumentai
Ieškovė Ž. T. apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą už akių panaikinti ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo bylą nagrinėti viešai teismo posėdyje ginčo teisenos tvarka, o ne rašytinio proceso tvarka, todėl egzistuoja absoliutūs Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18d. sprendimo už akių negaliojimo pagrindai. Remiantis CK 5.20 str., teisė į privalomąją dalį atsiranda net tuo atveju, kai paveldėjimas atsiranda pagal testamentą, t.y. kada pats testatorius išreiškė savo valią. Sistemiškai aiškinant LR CK 3.72 str. 2 d., CK trečios knygos XII skyriaus antro skirsnio „Vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymo pareigos“, LR Valstybinių socialinio draudimo pensijų, LR Invalidų socialinės integracijos pagrindų įstatymų nuostatas, nedarbingas dėl savo amžiaus ar sveikatos būklės tėvas ar motina turi teisę į privalomąją dalį ir jiems turi būti išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas. Privalomosios palikimo dalies paskirtis yra apsaugoti įpėdinio, kuriam reikalingas išlaikymas, turtinius interesus.
Atsiliepimas
Atsakovė S. T. , atstovaujama įstatyminės atstovės M. T. , atsiliepimu į apeliacinį skundą prašė apeliacinio skundo netenkinti, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą. Nurodė, kad atsakovė S. T. yra mirusio P. T. dukra, todėl yra pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymą. Ieškovė, mirusiojo motina, paveldėtų tuo atveju, jei nebūtų pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymą, pirmosios eilės įpėdiniai atsisakytų arba nepriimtų palikimo. Ž. T. ieškinyje pažymėjo, jog sutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių, jei bus tam procesinis pagrindas. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė būtų prašiusi pakeisti, papildyti ieškinio dalyką, pagrindą, visą savo poziciją išdėstė ieškinyje. Teisės analogija, sprendžiant bylą, negalima, nes susiklostę tarp ieškovės ir atsakovės teisiniai santykiai yra sureguliuoti konkrečia teisės norma. Ieškovė rėmėsi CK 5.20 str., tačiau šioje normoje reglamentuojama paveldėjimo teisė, įgyvendinama testamentu.
Motyvuojamoji dalis
Apeliantės Ž. T. apeliacinis skundas netenkintinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė Ž. T. yra mirusio sūnaus P. T. motina. Mirusiajam sūnui nuosavybės teise priklausė butas, esantis (duomenys neskelbtini). P. T. testamento nebuvo sudaręs, o palikimą pagal įstatymą priėmė jo dukra S. T. . CK 5.2 str. numato du atskirus paveldėjimo pagrindus - įstatymu ir testamentu. P. T. testamento nebuvo sudaręs, todėl palikimą priėmė mirusiojo dukra S. T. pagal įstatymą. CK 5.11 str. 1 d. nustatytos šešios paveldėjimo pagal įstatymą įpėdinių eilės, o šio straipsnio 2 dalyje suformuluotos taisyklės, pagal kurias nustatoma, ar atsirado pagrindas paveldėti tam tikros paskesnės eilės įpėdiniams. Remiantis CK 5.11 str. 2 dalimi, antros eilės įpėdiniai paveldi tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, todėl, darytina išvada, kad antros eilės įpėdiniai paveldi tik tuo atveju, kai dėl vienos ar keleto įstatyme nurodytų priežasčių apskritai nepaveldima pagal pirmą eilę. Nagrinėjamoje byloje pirmąją eile palikimą priėmė ir paveldėjo mirusiojo P. T. dukra S. T. . Ieškovė Ž. T. yra palikėjo motina, kuri galėtų būti antros eilės įpėdine pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.). Antros eilės įpėdiniai paveldi lygiomis dalimis su kitais šios eilės įpėdiniais, kai nėra pirmos eilės įpėdinių arba nė vienas iš jų nepaveldi dėl CK 5.11 str. 2 d. nurodytų priežasčių. Konkrečiu atveju pirmos eilės įpėdinis priėmė palikimą, todėl tokioje situacijoje antros eilės įpėdinė Ž. T. nepaveldi. Remdamasi CK 5.20 str., apeliantė nurodė, jog ji turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Nagrinėjamu atveju ieškovės nurodyta materialinės teisės norma, nustatant ieškovei privalomąją palikimo dalį, negali būti taikoma, nes minėta teisės norma reglamentuoja privalomosios palikimo dalies nustatymą tik tuo atveju, kai yra paveldima pagal testamentą. Pažymėtina, kad, net paveldint pagal testamentą, tėvai teisę į privalomąją palikimo dalį įgyja tik kai nėra pirmos eilės įpėdinių, pirmos eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba jo atsisakė. Pirmos eilės įpėdinių teisė priimti palikimą yra griežtai reglamentuota bei ginama teisės normų, todėl įpėdinių eilės sekos reikia griežtai laikytis, jos išvengti neįmanoma, nebent pirmos eilės įpėdinė S. T. palikimo nepriimtų, atsisakytų ar negalėtų jo priimti CK 5.6 str. prasme. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmosios instancijos teismo pateiktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis bei laikydamasi apeliacijos ribų, sprendžia, jog Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimas už akių buvo priimtas teisėtai, egzistuojant sąlygoms, numatytoms CPK 142 str. 4 d. – kai atsakovė per nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo. Pati ieškovė Ž. T. pateiktame ieškinyje nurodė neprieštaraujanti sprendimo už akių priėmimui. Vadovaujantis išdėstytu, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog šiuo atveju ieškovė Ž. T. pagal CK 5.11 str. 2 d. negali paveldėti, negali pretenduoti į privalomąją palikimo dalį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2008 m. birželio 18 d. sprendime už akių tinkamai taikė bei aiškino materialines bei procesines teisės normas, todėl apeliantės Ž. T. apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
nutarė:
Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008 m. birželio 18 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.