Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-08-29 · Civilinė byla Nr. 2-2037/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-08-29
Bylos Nr.
2-2037/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Marytė Mitkuvienė
Ieškovas
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Atsakovas
žemės ūkio bendrovei „VYČIA“
Kategorijos
  • 7.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2037/2013Procesinio sprendimo kategorija 7.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Marytė Mitkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties, civilinėje byloje Nr. B2-1935-254/2013, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui žemės ūkio bendrovei „VYČIA“ pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ieškinį.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos prašė iškelti atsakovui ŽŪB „VYČIA“ bankroto bylą Įmonių bankroto įstatymo 4 straipsnio 3 punkte nurodytu pagrindu, kai įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų. Bankroto administratoriumi prašė paskirti UAB „Bankroto centras“.

Atsiliepimas

Atsakovas su bankroto bylos iškėlimu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2013 m. birželio 14 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą. Teismas nurodė, jog 2013 m. birželio 1 d. ataskaitinio laikotarpio balanso duomenimis (b. l. 80), atsakovo bendra turto vertė sudarė 1820505 Lt, atsakovo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 1482061 Lt, iš kurių pagal pateiktą kreditorių sąrašą 2013 m. gegužės 31 d. (b. l. 76-78) pradelsti įsipareigojimai sudarė 567388,21 Lt (1815 Lt + 17,08 Lt + 200 Lt + 565356,13 Lt), t. y. neviršijo pusę (910252,5 Lt) į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Be to, atsakovas sumokėjo didžiausiam kreditoriui UAB „SISTEM“ 600000 Lt, sumažindamas 2012 m. gruodžio 31 d. buvusį 1234880,06 Lt įsiskolinimą (b. l. 70-73). Teismas nurodė, jog nagrinėjant atsakovo bankroto bylą, atsakovas taip pat nebuvo skolingas VSDFV biudžetui (b. l. 36, 87). Be to, atsakovas 2012 metais dirbo pelningai, didžiąją dalį turto sudarė atsakovo ilgalaikis materialusis turtas (b. l., 62–63, 80). Atsakovas ieškovui 2013 m. gegužės 13 d. – 2013 m. gegužės 23 d. laikotarpiu sumokėjo 55982,68 Lt, todėl 374666,78 Lt mokestinę nepriemoką sumažino iki 318684,1 Lt. Teismas rėmėsi atsakovo teiginiais, jo turtas nebuvo įkeistas, taip pat nebuvo išieškojimų ne ginčo tvarka. Teismas taip pat pažymėjo, jog Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis kreditoriai atsakovui nebuvo pareiškę ieškinių dėl skolų išieškojimo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – iškelti atsakovui bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais motyvais:

1. Teismas neįteikė ieškovui atsakovo atsiliepimo su priedais, todėl užkirto ieškovui kelią į sąžiningą ir teisingą savo teisių gynybą. Iš atsakovo pateikto 2012 m. balanso matyti, jog atsakovas yra nemokus, nemokumas didėja, 2012 m. atsakovas patyrė 402460 Lt nuostolį, į valstybės biudžetą atsakovas įmokėjo tik 55982,68 Lt, toliau vykdo veiklą, deklaruoja naujus mokesčius, o mokestinė nepriemoka nėra likviduota.

2. Teismas neobjektyviai ir nepakankamai įsitikinęs atsakovo teikiamais įrodymais priėmė nepagrįstą ir naikintiną nutartį, kadangi 2013 m. birželio 1 d. ataskaitinio laikotarpio balansas nėra patvirtintas bendrovės antspaudu, kreditorių sąrašas pateiktas be skolų suderinimo aktų su kreditoriais, taip pat nepateikė skolų mokėjimo grafikų. Nors atsakovas teigė, jog neturi išieškojimų ne ginčo tvarka, tačiau nuo 2010 m. rugsėjo 21 d. ieškovas vykdė atsakovo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą į valstybės biudžetą bei taikė turto areštą.

3. Teismas nepagrįstai priėmė 2013 m. birželio 6 d. nutartį nagrinėti civilinę bylą rašytinio proceso tvarka, nors ieškovas ieškinyje nurodė, jog ieškovo atstovas dalyvaus bylos nagrinėjime.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas prašo apelianto atskirąjį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apelianto atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Įmonių bankroto instituto tikslas ir paskirtis yra apsaugoti finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių interesus, o taip pat ir turinčios finansinių sunkumų įmonės interesus, išsaugoti darbo rinkos dalyvį. Todėl sprendžiant bankroto bylos iškėlimo klausimą yra labai svarbu tinkamai nustatyti įmonės mokumą, jos galimybes vykdyti veiklą bei pagerinti savo finansinę padėtį. ĮBĮ 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bankroto byla iškeliama jeigu teismas nustatė, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1. įmonė yra nemoki ir vėluoja išmokėti darbuotojams atlyginimą; 2. įmonė viešai paskelbė ar kitaip pranešė kreditoriams, kad negali atsiskaityti ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės – komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Be to, viena iš sąlygų, kada pareikšimas teismui dėl bankroto bylos iškėlimo gali būti paduotas - jeigu įmonė laiku nemoka įstatymų nustatytų mokesčių, kitų privalomųjų įmokų ir (arba) priteistų sumų (ĮBĮ 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį ir spręsdamas dėl atsakovo mokumo, rėmėsi atsakovo 2013 m. birželio 1 d. ataskaitinio laikotarpio balansu (b. l. 80), kreditorių sąrašu (b. l. 70-73) bei kitais finansiniais dokumentais. Nors atsakovo bendra turto vertė sudaro 1820505 Lt, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 1482061 Lt (b. l. 80), tačiau pradelsti įsipareigojimai sudaro 567388,21 Lt (b. l. 76-78), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog atsakovo bendra turto vertė neviršija į atsakovo balansą įrašyto turto vertės. Pažymėtina, jog vien tai, kad minėtas balansas nėra patvirtintas bendrovės antspaudu nesudaro pagrindo netikėti nurodytais duomenimis. Be to, atsakovas nėra skolingas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (b. l. 87), moka mokesčius ieškovui (b. l. 65-69, 107), iš dalies atsiskaitė su didžiausiu kreditoriumi UAB „SISTEM“, sumokėdamas pastarajam 600000 Lt ir sumažindamas 1234880,06 Lt įsiskolinimą (b. l. 70-73), kurio galutinis grąžinimo terminas – 2018 m. liepos 4 d. (b. l. 108). Be to, su kreditore Danguole Baltrušaitiene atsakovas susitarė dėl skolos grąžinimo termino iki 2016 m. gegužės 21 d. (b. l. 109-116). Byloje nėra duomenų, apie ieškovo vykdomą atsakovo mokestinės nepriemokos priverstinį išieškojimą į valstybės biudžetą bei taikytą turto areštą. Tuo tarpu, nei byloje esančiais duomenimis, nei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovui nėra iškelta kitų bylų, kuriose atsakovas būtų buvęs skolininku. Pažymėtina, jog pats apeliantas sutinka, jog atsakovas vykdo veiklą ir deklaruoja mokesčius.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė atsakovo finansinius duomenis apie mokumą ir pagrįstai konstatavo atsakovą esančiu mokiu. Atsakovas – veikianti įmonė, todėl bankroto bylos iškėlimas atsakovui prieštarautų bankroto instituto tikslui – iš rinkos šalinti tik akivaizdžiai nemokius subjektus.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, jog apeliantui buvo užkirstas kelias į sąžiningą ir teisingą savo teisių gynybą, kadangi pirmosios instancijos teismas neįteikė ieškovui atsakovo atsiliepimo su priedais. Pažymėtina, jog apeliantas pateikė teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, todėl teisminė gynyba privalo būti užtikrinta ne apeliantui, bet atsakovui, nesutinkančiam dėl bankroto bylos iškėlimo.

Dėl kitų atskirtajame skunde išdėstytų argumentų, teismas nepasisako, kadangi jie nėra susiję su ginčijama nutartimi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Marytė Mitkuvienė