Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė I. S. pateikė ieškinį atsakovei A. B., kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu (duomenys neskelbtini) A. S. sudarytą testamentą, patvirtintą Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti ieškovei iš atsakovės A. B. visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) A. S. (mirusi (duomenys neskelbtini)) Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarė oficialųjį testamentą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo visą savo esamą ir būsimą turtą paliko atsakovei dukrai A. B., testamentą patvirtino notarė J. D. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovei yra žinoma, kad testamento sudarymo dieną testatorė buvo neseniai patyrusi (duomenys neskelbtini), jos sveikatos būklė buvo sudėtinga, taip pat į tai, kad testatorė niekada nemokėjo lietuvių kalbos, kuria buvo sudarytas testamentas ir testamentas nėra tinkamai pasirašytas, akivaizdu, kad testamente išreikšta testatorės valia buvo su trūkumais ir egzistuoja net keli savarankiški testamento negaliojimo pagrindai. Pirma, sudarant ginčijamą testamentą testatorė dėl sveikatos būklės negalėjo suvokti savo veiksmų bei jų reikšmės ir testamentas yra pripažintinas negaliojančiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.89 straipsnyje nurodytu sandorių negaliojimo pagrindu, t. y., kaip sandoris sudarytas savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens. Testamentas turi būti pripažintas negaliojančiu ir dėl to, jog testatorės lietuvių kalbos žinios nebuvo pakankamos, kad be vertėjo ji galėtų suprasti teisinių dokumentų reikšmę, testamento sudarymo metu vertėjas nedalyvavo, dėl to testamentas yra negaliojantis ir CK 1.90 straipsnio 1 dalyje nurodytu pagrindu, kaip sandoris, sudarytas suklydus. Ir, trečia, atsižvelgiant į tai, kad testamentas sudarytas pažeidžiant jo sudarymo tvarką (CK 5.29 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Notariato 32 straipsnio 2 dalis), dėl to sandoris yra negaliojantis ir CK 1.80 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, t. y. kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms. Ieškovė yra testatorės (duomenys neskelbtini), antros eilės įpėdinė pagal įstatymą. Kadangi ieškovės tėvas V. S. mirė (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis CK 5.12 straipsniu, ieškovė turi teisę paveldėti pagal įstatymą kartu su pirmos eilės įpėdiniais. Testatorės sveikatos būklė ginčijamo testamento sudarymo metu buvo sunki, kadangi (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad po (duomenys neskelbtini) žmogaus smegenų veiklai atsistatyti reikalingas tam tikras laikotarpis, bet testamentas sudarytas (duomenys neskelbtini), t. y. nepraėjus nei porai mėnesių, po (duomenys neskelbtini). Testatorės sudėtingą sveikatos būklę įrodo ir tai, jog testatorė net negalėjo tinkamai pasirašyti testamento - testamento punkte Nr. 6 turėtų būti testatorės parašas, vardas ir pavardė, tačiau nurodyti neįskaitomi ir neatpažįstami ženklai. Testatorės tikroji valia buvo išreikšta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarytame testamente, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintame notaro A. R., kadangi testatorė ją išreiškė būdama sveika ir iki (duomenys neskelbtini) savo valios keisti neketino. Ieškovė dažnai aplankydavo testatorę jos bute, (duomenys neskelbtini), padėdavo močiutei buityje. Ieškovė yra įsitikinusi, jog (duomenys neskelbtini) A. S. sudarytas testamentas neatitinka tikrosios testatorės valios. Ieškovę su močiute, A. S., nuo vaikystės siejo artimas šeimyninis ryšys, kuris dar sustiprėjo, kai (duomenys neskelbtini), testatorės sūnus, V. S. Ieškovei yra žinoma, kad atsakovė darė testatorei psichologinį spaudimą, jog visas testatorės turtas po jos mirties būtų perleistas jai. Atsakovė niekada nesutarė su (duomenys neskelbtini). Ginčijamas testamentas yra neteisėtas, nes neatspindi tikrosios testatorės valios įrodo ir tai, kad testatorė nekalbėjo, neskaitė ir vos suprato lietuvių kalbą. Testamentas buvo sudarytas tik lietuvių kalba ir pasirašytas nedalyvaujant vertėjui. Testatorė visada kalbėjo tik (duomenys neskelbtini) kalba. Turėdama minimalias lietuvių kalbos žinias testatorė negalėjo savarankiškai suprasti teisinių dokumentų, jų teisinių pasekmių, dėl to testamente išreikšta valia, kalba, kurios testatorė nemokėjo, negali būti laikoma tikrosios jos valios išraiška. Kartu įvertinant, aplinkybes, jog testatorė buvo neseniai patyrusi (duomenys neskelbtini), konstatuotina, kad ginčijamas testamentas yra negaliojantis, nes buvo sudarytas suklydus (CK 1.90 straipsnis).