Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutarimas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant Vitalijai Misevičiūtei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. M. (toliau – ir Pareiškėjas), nutarimą administracinėje byloje priėmusios institucijos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) atstovui D. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo

A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl ne teismo tvarka 2022 m. liepos 8 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. (toliau – ir Pareiškėjas) 2022 m. liepos 8 d. Institucijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 481 straipsnio 1 dalį 90 eurų bauda už tai, kad jis 2022 m. birželio 24 d., 23.15 val. (duomenys neskelbtini) name esančiame bendrame koridoriuje, būdamas neblaivus, viešoje vietoje kabinėjosi prie žmonių, stumdė, vadino necenzūriniais žodžiais. Taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kategoriškai atsisakė pasitikrinti savo girtumą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.

Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kt. Iš aptarto teisinio reguliavimo seka, kad įgaliotas Institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą. Be to, pažymėtina, kad įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą (ANK 569 straipsnio 1 dalis), kuriuos ištyrusi ir įvertinusi administracinio nusižengimo bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas) – galėtų konstatuoti administracinio nusižengimo padarymo faktą bei nustatyti su juo susijusias aplinkybes (ANK 569 straipsnio 4 dalis).

Pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veikų: necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose; įžeidžiamą kibimą prie žmonių; kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, nereikalaujanti konkrečių pasekmių kilimo. Tam, kad kaltininko veiksmus būtų galima kvalifikuoti pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad dispozicijoje numatytais veiksmais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, tačiau siekiamų pasekmių kilimas nėra būtinas šio nusižengimo sudėties požymis.

Sprendžiant, ar buvo padarytas ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą. Tai yra į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmus, jų intensyvumą ir trukmę, kilusius padarinius ir vietos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-1-1073/2019).

Analizuojant ANK 481 straipsnio 1 dalies turinį, matyti, kad būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis, kaip minėta, yra jo padarymo tikslas, t. y. siekis straipsnio dispozicijoje išvardytais veiksmais pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Taigi, sprendžiant klausimą dėl administracinės atsakomybės taikymo A. M. atžvilgiu, būtina įsitikinti, ar jo veiksmai pagal jų objektyvių ir subjektyvių požymių turinį bei išsireiškimą yra tokio pavojingo laipsnio, kad vertinant juos pagal protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas būtų pagrįstas administracinės teisės priemonių taikymas.

Iš teismui pateiktos administracinio nusižengimo bylos (registro objekto kodas (duomenys neskelbtini)) matyti, kad 2022 m. birželio 24 d., apie 22.22 val. L. S. ir S. R. dirbant ekipaže „1910“, iš Panevėžio apskrities VPK budėtojų buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prieš 5 minutes į kambarį buvo užėję 3 romų tautybės vyrai, kurie sumušė pranešėjos vyrą ir pavogė cigarečių pakelį. GMP atsisakė. Taip pat nurodė, kad minėti vyrai užlipo į kitą aukštą. Policijos pareigūnams nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko akivaizdžiai neblaivūs J. B., gimusi (duomenys neskelbtini), ir D. Č., gimęs (duomenys neskelbtini). Nuo jų sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Alkoholio kiekio matuokliu J. B. buvo nustatytas 1,99 prom. girtumas, o D. Č. – 3,89 prom. girtumas. Iš 2022 m. birželio 24 d. tarnybinio pranešimo matyti, jog pareigūnams moteris paaiškino, kad jiems būnant bute, pas juo į butą atėjo 3 asmenys. Buto durys buvo nerakintos. Moteris taip pat nurodė, jog minėti asmenys bandė paimti cigarečių pakelį bei telefoną, kurio nepaėmė. Paaiškino, jog į butą užėję asmenys stumdėsi bei įžeidinėjo įvairiais necenzūriniais žodžiais. Iš pranešėjos buvo priimtas Pareiškimas, kuriame moteris nurodė, kad jai būnant namuose įsiveržė 3 jaunuoliai, bandė pavogti telefoną, stumdė ją pačią bei jos draugą, bandė įspirti. Taip pat paaiškino, kad minėti asmenys į jos kambarį buvo įsiveržę du kartus, triukšmavo bendrame koridoriuje, įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais bei prašė juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka. Minėti asmenys buvo sulaikyti namo ketvirtame aukšte apie 22.40 val. bei buvo pristatyti į laikino sulaikymo patalpas adresu (duomenys neskelbtini), protokolų surašymui. A. M. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ROIK (duomenys neskelbtini) už tai, kad jis 2022 m. birželio 24 d., 23.15 val. (duomenys neskelbtini) name esančiame bendrame koridoriuje, būdamas neblaivus viešoje vietoje kabinėjosi prie žmonių, stumdė, vadino necenzūriniais žodžiais. Taip pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Kategoriškai atsisakė pasitikrinti savo girtumą. 2022 m. birželio 24 d. buvo surašytas administracinio sulaikymo protokolas, kuriame nurodyta, jog A. M. buvo sulaikytas 22.40 val. ir paleistas 2022 m. birželio 25 d. 1.40 val.

Nukentėjusiąja pripažinta J. B. savo pareiškime nenurodė, kokie buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, nebuvo ir įvardinti asmenys, kurie stumdėsi (nors jos teigimu A. M. jai „prie giminės“).

Iš byloje esančio vaizdo įrašo ((duomenys neskelbtini)) matyti, jog ji taip pat negalėjo parodyti, kuris vyras ją stūmė ir kuris spyrė jos draugui. Girdisi, kai priėjęs vyras (A. M.) klausia, kas vyksta, o J. B. jam atsako, jog pas ją įsiveržė 2 vyrai, bet ne jis. Girdisi, kaip vyras dar klausia, kodėl čia viskas (kodėl atvykę pareigūnai). Pareigūnui nurodžius, jog dėl muštynių, tas pats vyriškas balsas atsakė, jog čia mušasi kiekvieną dieną. Vėliau vyras kalbasi su policijos pareigūnu, kuris kelis kartus liepia vyrui pasitraukti, vyras ramiai, draugiškai dar nori kažką pasakyti, pareigūnas agresyviai reikalauja jam pasitraukti, vyras atsitraukia, ramiai nieko nesakydamas apsisuka eiti tolyn, o tada pareigūnas jį be jokios akivaizdžios priežasties iš nugaros pusės griebia, trenkia į sieną ir sulaiko.

Skaitmeninėje laikmenoje esančiuose vaizdo įrašuose negirdėti ir nematyti, kad A. M. kabinėtųsi prie žmonių, juos stumdytų, vadintų necenzūriniais žodžiais. Maža to, policijos pareigūnams uždedant A. M. antrankius, J. B. sako, kad jis nieko nedarė ir jis ją gynė. Vėliau vaizdo įraše matyti, kad nukentėjusiosios draugas neužtikrintai įvardina, kad lyg „storas“ jam trenkė į veidą, o tada užpuolė kiti du kartu buvę jaunuoliai. Šį žodį („storas“) išgirdęs pareigūnas šališkai kelis kartus vis bando paklausti J. B., kas smurtavo, vis sakydamas: „tai „storas“ buvo, ar ne, tai „storas“ mušė, ar ne“, akivaizdžiai siekdamas, kad J. B. patvirtintų įvardintą žmogų „storas“. Tačiau, kaip matyti iš tarnybinio pranešimo, alkoholio kiekio matuokliu J. B. buvo nustatytas 1,99 prom. girtumas, o D. Č. – 3,89 prom. girtumas. Be to, akivaizdu, kad esant konfliktinei situacijai, esant sunkiam girtumui, asmenys ne visuomet parenka tinkamus ar teisingus žodžius. Manytina, kad D. Č. taip galėjo įvardinti stambaus kūno sudėjimo A. M., kadangi jie pusbroliai, tačiau įraše girdisi tik žodis „storas“, kurį ne kartą pakartojo pats policijos pareigūnas. Todėl, atsižvelgiant į akivaizdžių įrodymų trūkumą, asmenų neblaivumą bei į jų susijaudinimą, policijos pareigūnai privalėjo bešališkai įvertinti situaciją.

Pastebėtina ir tai, jog tiek administracinio nusižengimo protokole, tiek ir skundžiamame nutarime įvardintas nusižengimo laikas - 2022 m. birželio 24 d. 23.15 val. Tačiau tiek iš tarnybinio pranešimo, iš įvykio registracijos duomenų bazės išrašo, tiek ir iš administracinio sulaikymo protokolo matyti, kad asmenys jau 22.40 val. buvo sulaikyti, tad 23.15 val. jie negalėjo padaryti nusižengimo.

Teismo vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad A. M. minėtą dieną būdamas neblaivus, viešoje vietoje kabinėjosi prie žmonių, stumdė, vadino necenzūriniais žodžiais bei atliko minėtus veiksmus, siekdamas pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su Institucijos padarytomis išvadomis, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. M. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

A. M. skundą tenkinti.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. liepos 8 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) (ROIK (duomenys neskelbtini)), kuriuo A. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį nubaustas 90 eurų bauda, panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

Įsiteisėjus nutarčiai, administracinio nusižengimo bylą (voke) gražinti Institucijai.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.