- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-07-25
- Bylos Nr.
- 2-7819-947/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04256-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Žeromskytė-Stanienė
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- E. G.
- Išvadą teikia
- Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė-Stanienė, sekretoriaujant Simonai Jarušaitei, dalyvaujant ieškovei L. M., ieškovės atstovei advokatei G. S., atsakovui E. G., atsakovo atstovei advokatei J. K., išvadą teikiančios institucijos Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. Ž., nedalyvaujant išvadą teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui E. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė L. M. kreipėsi į teismą, prašydama padidinti 2004 m. vasario 12 d. Kauno rajono apylinkės teisimo sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-459-01/04 nepilnamečiui vaikui T. M. priteistą išlaikymo dydį nuo 100,00 Lt iki 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, išlaikymo lėšų tvarkytoja paskiriant ieškovę L. M.. Ieškovė nurodė, kad nuo 2004 metų, kuomet sunūs buvo dar tik 5 metų amžiaus ir kuomet buvo priteistas išlaikymas jam po 100,00 Lt, sūnaus poreikiai ženkliai padidėjo, nes sūnus sulaukė paauglystės. Ieškovė nurodė, kad yra sudariusi naują santuoką ir turi mažametį vaiką. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas neteikia sūnui priteisto išlaikymo, visiškai nesidomi sūnaus gyvenimu. Ieškovė nurodė, kad praėjus 10 metų nuo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas iš atsakovo T. M., situacija pasikeitė - sūnaus poreikiai padidėjo, ieškovės teigimu, išlaikymas vaikui turėtų būti padidintas ir dėl didėjančių šalyje kainų (pabrango maistas, drabužiai, komunaliniai mokesčiai, gydymo paslaugos, atsirado naujų technologijų ir kt.). Ieškovė nurodė, kad jos ir atsakovo sūnus T. M. yra aktyvus, mėgstantis sportuoti, dalyvauti įvairiuose renginiuose berniukas. Kiekvienais metais per žiemos atostogas nepilnametis vaikas vyksta į snieglenčių stovyklą Druskininkuose, kuri kainuoja 1350,00 Lt, o vasarą dalyvauja Vaikų ir jaunimo burlenčių bei jėgos aitvarų stovykloje, kurios kaina 1200,00 Lt. Ieškovė nurodė, kad berniukui augant ir bręstant ženkliai padidėjo kasdienės išlaidos maistui, drabužiams, mokslo reikmėms. Kartu su ieškiniu pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodyta, kad bendra apytiksli išlaidų per mėnesį suma nepilnamečio sūnaus poreikiams tenkinti sudaro 1239,00 Lt sumą (b. l. 6-7). Remdamasi tuo, ieškovė prašo padidinti nepilnamečiui sūnui priteisto išlaikymo dydį iki 500,00 Lt. Ieškovė nurodė, kad jos pajamos sudaro apie 300,00 Lt per mėnesį, visas lėšas ji skiria vaiko išlaikymui, o maždaug 700,00 Lt suma prisideda jos sutuoktinis, kuris per mėnesį vidutiniškai uždirba apie 2500,00 Lt. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas nurodė, kad ieškinį palaiko, todėl prašė ieškinį visiškai tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas E. G. atsiliepime ir teismo posėdyje nurodė, kad su ieškiniu visiškai nesutinka (b. l. 76-78). Atsakovas nurodė, kad nuo išlaikymo priteisimo 2004 m. jo turtinė padėtis pasunkėjo, nes, atsakovo teigimu, šiuo metu jis negauna pajamų, 2004 metais atsakovas dirbo vairuotoju ir tuo metu uždirbdavo apie 600,00 Lt per mėnesį. Atsakovas taip pat nurodė, kad yra sukūręs kitą šeimą, yra susituokęs su K. G., su kuria kartu augina 4 metų dukterį. Atsakovas nurodė, kad jis rūpinasi savo sutuoktine, nes jai, kaip sergančiai cukriniu diabetu, yra reikalinga nuolatinė kito asmens priežiūra. Atsakovo sutuoktinei yra nustatytas 35 procentų darbingas. Atsakovas nurodė, kad jam yra diagnozuota hipertonija. Atsakovas nurodė, kad su nauja šeima gyvena kaimo vietovėje, augina sau maistines kultūras, nekilnojamojo turto neturi, sutuoktinė gauna 324,00 Lt dydžio pašalpą, o jis iš atsitiktinių darbų per mėnesį uždirba 400,00 Lt -500,00 Lt. Atsakovas nurodė, kad iškėlus šią bylą jis iš Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės sužinojo, kad jo šeimai priklausytų gauti socialines išmokas, kurių suma per mėnesį siektų 600,00 Lt, priklausytų maisto daviniai, nemokamas vaiko ugdymas ikimokyklinėje įstaigoje. Atsakovas pabrėžė, kad šiomis paslaugomis iki šiol nesinaudojo, pagal dažytojo specialybę niekada nėra dirbęs, darbo biržoje nėra registruotas, nes neturint darbo stažo jis negautų išmokų. Atsakovas akcentavo, kad prie vaiko išlaikymo negalėtų prisidėti ir maisto produktais, kuriuos užsiaugina savo namuose, nes maisto likučių lieka tik bokserių veislės šuniui. Atsakovas teismo posėdyje taip pat pabrėžė, kad pats paauglys sūnus galėtų vasaros atostogų metu papildomai užsidirbti savo poreikiams patenkinti, be to, prie išlaikymo turėtų prisidėti ieškovės sutuoktinis, kuris šiuo metu ir rūpinasi T. M., kaip savo sūnumi. Atsakovo vertinimu, vaiko poreikių tenkinimui užtenka teismo priteisto išlaikymo, t. y. 100,00 Lt per mėnesį, todėl nėra pagrindo šį išlaikymą didinti.
Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2004 m. vasario 12 d. priteisiant iš atsakovo sūnui išlaikymą, vaikas buvo 5 metų amžiaus, o šiuo metu vaikui yra beveik 15 metų amžiaus, todėl tikėtina, kad po išlaikymo priteisimo padidėjo jo būtinieji poreikiai, atsirado papildomos didesnės išlaidos ugdymui ir laisvalaikiui. Išvadoje nurodyta, kad priteistas 100,00 Lt dydžio išlaikymas yra akivaizdžiai nepakankamas T. M. net būtinųjų poreikių užtikrinimui (b. l. 66-67).
Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimo tenkinimas sudarytų galimybę geriau tenkinti nepilnamečio vaiko poreikius (b. l. 100-101).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, taip pat turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno rajono apylinkės teismas 2004 m. vasario 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-459-01/04 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir iš atsakovo E. G. (tuo metu pavardė Kopūstas) nepilnamečio T. M. (tuo metu pavardė Kopūstas) išlaikymui priteisė po 100,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės (b. l. 10-11, 13).
Teismas nustatė, kad nuo išlaikymo pritesimo praėjo šiek tiek daugiau nei 10 metų. Nepilnametis T. M. šiuo metu lanko mokyklą, todėl išlaidos, skiriamos vaiko mokyklinių prekių, įsigijimui padidėjo. Šiuo metu nepilnamečiui yra 15 metų, greitai augančiam ir bręstančiam vaikui reikia skirti daugiau lėšų aprangai ir avalynei, bręstančiam organizmui reikalingi vitaminai, daugiau maisto. Ieškovė taip pat nurodė, kad vaikui paaugus jis nori lankyti užklasinius užsiėmimus, kiekvienais metais per žiemos atostogas nepilnametis vaikas vyksta į snieglenčių stovyklą Druskininkuose, kuri kainuoja 1350,00 Lt, o vasarą dalyvauja Vaikų ir jaunimo burlenčių bei jėgos aitvarų stovykloje, kurios kaina 1200,00 Lt. Ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje per mėnesį nurodyta, kad išlaidos maistui namuose sudaro 300,00 Lt, maistui mokykloje 132,00 Lt, rūbams bei avalynei 200,00 Lt, mokyklinėms reikmėms ir knygoms 60,00 Lt, laisvalaikiui 50,00 Lt, higienos ir švaros prekėms 50,00 Lt, 30,00 Lt kas antrą mėnesį reikalinga kirpyklos išlaidoms, gydymo išlaidoms ir vitaminams 70,00 Lt, atostogos stovyklos 212,50 Lt, kitos išlaidos 50,00 Lt (b. l. 6-7). Ieškovės teigimu, vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį reikalinga 1239,00 Lt suma.
Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys, kad vaiko T. M. poreikiai išaugo lankant ugdymo įstaigas. Ieškovei Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio1 punkto pagrindu nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios teismo pripažintinos kaip visiems žinomomis, t. y. vaikui pradėjus lankyti mokyklą kiekvieną mėnesį išlaidos, susijusios su vaiko privalomuoju ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai didėja (transporto išlaidos, kišenpinigiai, vaiko draugų šventės, mokykliniai renginiai, išvykos su klasės draugais ir pan.). Šių išlaidų padengimas tenka abiem tėvams lygiomis dalimis tam, kad būtų užtikrinta vaiko T. M. teisė į mokslą, taip pat jo teisė į turiningą laisvalaikį, kas didžiąja dalimi padeda berniukui formuotis kaip visavertei ir savimi pasitikinčiai asmenybei. Teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstus atsakovo teiginius, kad vaiko išlaikymui yra pakankama 100,00 Lt suma per mėnesį, skiriama atsakovo. Atsakovas savo argumentą dėl priteisto išlaikymo pakankamumo grindžia tik ta aplinkybe, kad tokia išlaikymo suma buvo priteista, tačiau nepasisako, ar vaiko poreikiai per 10 metų laikotarpį iš esmės pakito. Dar daugiau, byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, kad atsakovas nėra teikęs ir priteisto išlaikymo. Atsakovas pripažino, kad išlaikymo vaikui neteikė, nes ieškovė išlaikymo nereikalavo.
Pabrėžtina, kad teismas, spręsdamas vaiko išlaikymo padidinimo klausimą, atsižvelgia į du aspektus: vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą ir (arba) vaiko poreikių pasikeitimą. Konstatuotina, kad aukščiau nurodytas išlaidas ir išaugusius vaiko poreikius nurodytose srityse ieškovė L. M. pagrindė byloje pateiktais rašytiniais įrodymais bei žodiniais paaiškinimias. Darytina išvada, kad ieškovė įrodė, kad T. M. poreikiai išaugo lyginant su vaiko poreikiais, buvusiais 2004 m. vasario mėn.: 1) vaiko ugdymas mokykloje (papildomas maitinimas, mokyklinė apranga, kanceliarijos reikmenys); 2) užklasinė veikla (būrelių lankymas); 3) sportinė veikla (sniglenčių, burlenčių bei jėgos aitvarų sportiniai užsiėmimai); 4) kasdienių poreikių tenkinimo srityje (maistas, vitaminai, apranga, avalynė). Konstatuotina, kad išlaidos dėl šių vaiko poreikių per mėnesį išaugo ir šiuo metu vaiko būtinųjų poreikių užtikrinimui yra reikalinga 1000,00 Lt suma per mėnesį.
Remiantis principu, kad tėvai lygiomis dalimis privalo išlaikyti savo vaiką, toliau nagrinėtinas klausimas, ar atsakovas pagal savo turtinę padėtį ir sugebėjimus būtų pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti ½ dalį šių išlaidų t. y. 500,00 Lt.
Atsakovas nurodė, kad jo turtinė padėtis nuo teismo sprendimo priėmimo 2004 m. pablogėjo, nes jis nebeturi darbo, negauna jokių pajamų, sukūrė naują šeimą, augina dar vieną vaiką. Iš byloje esančios VĮ „Registrų centras“ pažymos nustatyta, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto (b. l. 85). Iš pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad apie atsakovą laikotarpiu nuo 2013-03-24 iki 2014-03-27 duomenų nėra. Iš VĮ „Regitra“ pažymos nustatyta, kad atsakovas turi dvi transporto priemones (b. l. 157), kurios įgytos jau po 2004 m. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimo. Atsakovas pateikė gimimo liudijimą (b. l. 82), iš kurio matyti, kad atsakovas turi dar vieną vaiką, gimusį 2010 m. sausio 4 d. Teismas šią aplinkybę vertina kaip atsakovo išlaidų padidėjimą, tačiau kartu pažymi, kad ieškovė taip pat turi sukūrusi naują šeimą bei augina dar vieną vaiką. Atsakovas nurodo, kad jo sutuoktinei yra nustatytas 35 procentų darbingumas, todėl jis turi prižiūrėti savo sutuoktinę. Atsakovas naujos šeimos sukūrimą vertina kaip jo turtinės padėties pablogėjimą, tačiau teismas atmeta šį argumentą kaip nepagrįstą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šeimos pajamas sudaro tik sveikatos sutrikimą turinčios atsakovo sutuoktinės gaunama 324,00 Lt pašalpa (b. l. 83). Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė atsakovo buities sąlygų aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovas gyvena sutuoktinės tėvui priklausančiame name (vienkiemyje), šiuo metu niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas (b. l. 135). Konstatuotina, kad atsakovo naujai sukurtai šeimai gyvenamąjį būstą bei vieninteles oficialias pajamas suteikia atsakovo sutuoktinė, turinti 35 procentų darbingumą. Tuo tarpu atsakovas negauna jokių pajamų iš darbinės veiklos, teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad dirba atsitiktinius darbus (padeda ūkininkams, kartais atlieka automobilių remonto darbus), nėra registruotas darbo biržoje, kaip asmuo ieškantis darbo, nes, atsakovo teigimu, jis vis tiek negautų pašalpos. Atsakovas nurodė, kad turi sveikatos problemų – jam diagnozuota hipertonija. Tačiau byloje nėra duomenų, jog dėl šio sveikatos sutrikimo atsakovas negali dirbti, byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas bandytų susirasti darbą, kuris atitiktų jo sveikatos būklę. Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti. Teismo vertinimu, atsakovas, turėdamas įstatyme jam nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką, prioriteto ir sąžiningumo principų pagrindu privalėtų imtis visų aktyvių veiksmų, kad finansiškai lygiomis dalimis galėtų prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių patenkinimo. Akcentuotina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka būtent tėvams, o ne tretiesiems asmenims, kurie savo laisva valia finansiškai juos remia (šioje byloje nustatyta, kad šalių vaikas didžiąja dalimi yra išlaikomas ieškovės sutuoktinio). Teismas pabrėžia, kad atsakovas ne tik nebando susirasti pajamų šaltinio, tačiau neteikia ir jau priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui, nebando prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo kitais būdais, nors teismo posėdžio metu nurodė, kad užsiaugina daržovių. Kaip piktnaudžiavimą tėvo pareigomis teismas konstatuoja atsakovo teiginius, kad vaikas pats privalo ieškotis darbo vasaros atostogų metu, kad galėtų patenkinti savo poreikius.
Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), daro išvadą, kad atsakovas turi galimybę savo sūnui teikti 400,00 Lt dydžio išlaikymą kiekvieną mėnesį. Teismas įvertina tai, kad atsakovas, būdamas darbingo amžiaus asmuo, nors ir turėdamas sveikatos sutrikimą, visiškai nesistengia susirasti darbo, nėra registruotas darbo biržoje, visiškai nemoka priteisto išlaikymo vaikui, kitaip neprisideda prie vaiko poreikių tenkinimo, o nepilnamečio vaiko poreikiai yra akivaizdžiai išaugę. Teismas pažymi, kad vaiko interesai negali būti pažeidžiami dėl atsakovo abejingumo gerinti savo turtinę padėtį. Šį motyvą teismas taip pat grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje aiškiai nustatyta, jog tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, o juolab - išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).
Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo pakeitimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnamečiui T. M. po 400,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178, 197, 185 straipsniai, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnamečio T. M. atstovė išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).
Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos, nors jam buvo teikiama valstybinė garantuojama teisinė pagalba, jis buvo 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė šioje byloje patyrė 1200,00 Lt išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (b. l. 162-166). Tenkinus ieškinį iš dalies (patenkinta apytiksliai 80 procentų reikalavimų, t. y. prašyta padidinti išlaikymą keturiais šimtais litų, bet priteista papildomai trys šimtai litų), proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 960,00 Lt teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo (1200,00 Lt x 80 proc.).
Atsakovui 2014-03-28 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-T-1256-1578 buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, dėl ko valstybė patyrė 756,80 Lt išlaidų (b. l. 140). Ieškinį tenkinus 80 procentų, proporcingai atmestų reikalavimų daliai iš ieškovės valstybės naudai priteistina 151,00 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo.
Ieškovė įstatymo pagrindu buvo atleista nuo žyminio mokesčio, atsakovas 2014-03-28 sprendimu Nr. TP-2-(2.2)-14-T-1256-1578 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų, todėl žyminis mokestis valstybei nėra priteistinas, iš atsakovo taip pat nepriteistinos išlaidos valstybės naudai patirtos dėl procesinių dokumentų įteikimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti 2004 vasario 12 d. Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-459-01/04 priteisto išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 400,00 Lt (keturis šimtus Lt) nuo 2014-03-05 iki jo pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 960,00 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt Lt) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 151,00 Lt (šimtą penkiasdešimt vieną Lt) antrinės teisinės pagalbos bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, AB (kodas 73000), įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.