- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- AN2-410-290/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00042-2019-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgis Kiškis
- Pažeidėjas
- A. Č.
- Advokatai
- Liucija Jankoitė
- Kategorijos
- 18.13pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. Č. atstovės advokatės Liucijos Jankoitės apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutarties A. Č. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimu A. Č. pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 111 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas 85 Eur bauda už tai, kad jis 2018 m. I ketvirtyje (tyrimo tiksliau nenustatytu laiku), jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. 5170-0002-0204, esančiame (duomenys neskelbtini), organizavo savavališką žemės gelmių išteklių naudojimą (neturint Mažojo karjero paso ar Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, Žemės gelmių išteklių naudojimo plano, nesudarius sutarties su Lietuvos geologijos tarnyba dėl gelmių ar išteklių naudojimo, neištyrus žemės gelmių išteklių gavybos poveikio aplinkai), dėl ko dvejose iškasose buvo išgauta 24 106 m³ grunto, kuris neteisėtai, pažeidžiant išimtinę valstybės nuosavybės teisę į žemės gelmes, buvo perduotas UAB (duomenys neskelbtini) (panaudotas UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybvietės įrengimui), tokiais veiksmais pažeidė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 2 straipsnį, 12 straipsnio 1 dalį, 12 straipsnio 8 dalį, 14 straipsnio 1 dalį, 15 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Marijampolės apylinkės teismas 2019 m. liepos 12 d. nutartimi A. Č. skundą, dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimo, atmetė. Teismas konstatavo, kad nutarimas yra teisėtas, pagrįstas, priimtas įvertinus visus byloje esančius įrodymus, todėl jį panaikinti skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo nėra.
Šalies argumentai
3. Apeliaciniu skundu A. Č. atstovė advokatė L. Jankoitė prašo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos vyriausiosios specialistės 2018 m. gruodžio 11 d. nutarimą ir Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartį panaikinti bei administracinio nusižengimo bylos teiseną A. Č. atžvilgiu nutraukti.
3.1. Skunde nurodo, kad ANK 111 straipsnis numato administracinę atsakomybę už konkrečią įstatymo uždraustą veiką – savavališką žemės gelmių naudojimą, tuo tarpu atsakomybė už veiksmus, pasireiškiančius „naudojimo organizavimu“, kaip nurodyta A. Č. surašytuose dokumentuose, įstatyme nenumatyta. Nė viename A. Č. surašytame dokumente taip ir liko nenurodyta, kokiais konkrečiais veiksmais pasireiškė vadinamasis „naudojimo organizavimas“. Byloje ištirtais įrodymais vienareikšmiškai nustatyta, kad ne A. Č. ir ne su juo susijęs juridinis asmuo atliko žemės grunto kasimo darbus be leidimo. Žemės grunto kasimo darbus atlikęs juridinis asmuo – rangovas, neturėjo nustatyta tvarka patvirtinto leidimo tokius darbus atlikti. Tačiau tai savaime nereiškia ir jokiu būdu negali reikšti, kad už tai administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas rangovą pasamdęs asmuo (ar to asmens vadovas).
3.2. Skunde taip pat nurodoma, kad vertindamas liudytojų S. S. ir R. S. parodymus, teismas nepagrįstai nusprendė, kad minėti asmenys neturi pagrindo apkalbėti A. Č., todėl jų paaiškinimai yra patikimi. Liudytojas S. S. yra suinteresuotas bylos baigtimi, kadangi faktiškai jo atsakomybė yra tiesiogiai susijusi su A. Č. atsakomybe. Jei teismas būtų padaręs išvadą, kad A. Č. nebuvo žinoma apie jo sklype UAB (duomenys neskelbtini) atliekamus grunto kasimo darbus, jis nebūtų nubaustas. Tokiu atveju visa atsakomybė už pažeidimą kiltų ne kam kitam, o liudytojui S. S., kadangi tai būtent jis ir jam priklausanti, jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) faktiškai atliko kasimo darbus A. Č. sklype. Liudytojas R. S. taip pat yra suinteresuotas bylos baigtimi ir turi pagrindą apkalbėti A. Č.. Teismui buvo pateikti dokumentai susiję su R. S. ir UAB (duomenys neskelbtini) darbinių santykių nutraukimu. Iš jų matyti, kad iš tiesų tarp A. Č. ir liudytojo įvyko rimtas konfliktas, dėl kurio liudytojas buvo priverstas išeiti iš darbo, netekdamas jam priklausančios kompensacijos už UAB (duomenys neskelbtini) išdirbtą laiką. Po šių dokumentų pateikimo teismui pats R. S. pripažino, kad pyksta ant A. Č. ir net svarsto galimybę kreiptis į teismą dėl pastarojo tariamo šmeižto. Vertindamas liudytojų S. S. ir R. S. parodymus, teismas nepagrįstai nusprendė, kad minėtų asmenų paaiškinimai yra nuoseklūs. Išsamiai išanalizavus šių liudytojų parodymus, palyginus juos tarpusavyje bei su kitais byloje esančiais įrodymais, tampa akivaizdu, kad iš tiesų liudytojai duoda nenuoseklius, prieštaringus parodymus ir negali aiškiai bei tiksliai nurodyti esminių ginčo aplinkybių.
3.3. Teigiama, kad teismas nepagrįstai vertino, jog S. S. į bylą pateiktos nuotraukos patvirtina išvadą, neva A. Č. buvo žinoma apie jam priklausančiame sklype atliekamus grunto kasimo darbus. Visų pirma, nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kada nuotraukos buvo padarytos. Nuotraukos sukūrimo data nelaikytina objektyviu duomenimi apie tai, kada iš tiesų buvo fotografuota, kadangi ji yra lengvai pakeičiama – telefono aparate, kuriuo daroma nuotrauka, pakeičiant datą į bet kurią kitą, nuotraukos sukūrimo data taip pat pasikeis į atitinkamą. Antra vertus, nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, kad nuotraukos buvo daromas būtent ginče minimame A. Č. sklype.
3.4. Skunde taip pat teigiama, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) neteisėto ir savavališko žemės grunto kasimo darbų atlikimo A. Č. žemės sklype ir to grunto panaudojimo UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo sutankinimui, nei A. Č., nei jo vadovaujama įmonė (UAB (duomenys neskelbtini)) negavo jokios naudos. Priešingai, dėl nesąžiningų bei neteisėtų UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų UAB (duomenys neskelbtini) patyrė didelę žalą, dėl kurios atlyginimo šiuo metu yra priversta bylinėtis. UAB (duomenys neskelbtini) taip pat buvo priversta samdytis naują rangovą – UAB „Utenos melioracija“, tam, kad A. Č. sudarkytas žemės sklypas būtų atstatytas į pradinę padėtį – sutankinimui netinkamas gruntas grąžintas į žemės sklypą, iš kurio buvo paimtas. Teismas, netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus bei netinkamai išaiškinęs teisės normas, reglamentuojančias rangos teisnius santykius, padarė neteisėtą ir nepagrįstą išvadą, neva A. Č. gavo naudos iš grunto kasimo darbų jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Vienintelis naudos gavėjas šiuo atveju buvo ir yra UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujama S. S., kadangi būtent ši įmonė, būdama atsakinga už sutankinimui tinkamo grunto gavimą ir panaudojimą, panaudojo savo darbams netinkamą gruntą, neteisėtai bei savavališkai iškastą A. Č. žemės sklype. Dėl tokių neteisėtų UAB (duomenys neskelbtini) veiksmų A. Č. ir jo vadovaujama UAB (duomenys neskelbtini) gavo ne naudos, o patyrė didelę žalą.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovė prašo apelianto skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
5. A. Č. atstovės advokatės Liucijos Jankoitės apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.
6. Apeliaciniame skunde A. Č. atstovė advokatė L. Jankoitės nesutinka su jo patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 111 straipsnio 1 dalį, ginčija byloje esančius duomenis, todėl apygardos teismas, neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų, patikrina apylinkės teismo priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
7. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
8. Apygardos teismas, patikrinęs ir įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktą medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas A. Č. pagrįstai pripažino padariusį ANK 111 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Administracinio nusižengimo byloje ištirtų ir nutartyje išdėstytų įrodymų visuma leido teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad A. Č. kaltė padarius šį administracinį nusižengimą yra įrodyta.
9. ANK 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savavališkas žemės gelmių naudojimas neturint teisės aktuose nustatyto leidimo, žemės gelmių naudojimas pažeidžiant nustatytus reikalavimus dėl kasybos sklypo ribų, dėl žemės gelmių išteklių išgavimo kiekio, taip pat pažeidžiant žemės gelmių išteklių apskaitos, pažeistos žemės rekultivavimo ir (arba) žemės gelmių stebėsenos reikalavimus, sandorių, tiesiogiai ar netiesiogiai pažeidžiančių žemės gelmių valstybinės nuosavybės teisę, sudarymas užtraukia administracinę atsakomybę.
10. Skunde apeliantė teigia, kad ANK 111 straipsnyje atsakomybė už veiksmus, pasireiškiančius savavališku žemės gelmių „naudojimo organizavimu“, kaip nurodyta A. Č. surašytuose dokumentuose, įstatyme nenumatyta. Tačiau aukštesnysis teismas pažymi, kad savavališkas žemės gelmių naudojimas gali pasireikšti ne tik konkrečiam asmeniui fiziškai kasant ir naudojant žemės gelmes, bet ir organizuojant tokius darbus savo naudai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad savavališkas žemės gelmių išteklių naudojimas buvo atliekamas A. Č. nuosavybės teise priklausančiame sklype, jam šiuos darbus organizuojant ir apie juos žinant, todėl žemės gelmių naudojimo organizavimas pagrįstai pripažintas veika, už kurią atsakomybė numatyta ANK 111 straipsnio 1 dalyje.
11. Nors skunde teigiama, kad liudytojų S. S. ir R. S. parodymai yra nepatikimi, kadangi jie yra suinteresuoti bylos baigtimi ar yra priešiškai nusistatę prieš A. Č., tačiau teismas neturi pakankamo pagrindo tokiai išvadai padaryti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad įrodymų, patvirtinančių jog liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti A. Č. byloje nėra. Duomenys apie darbo santykių nutraukimą tarp UAB (duomenys neskelbtini) ir R. S. patvirtina, kad darbo santykiai nutrūko 2018 m. birželio 25 d. darbuotojo iniciatyva, jam nesukeliant jokių neigiamų padarinių, todėl šiuo atveju negali būti pagrindas apkalbėjimui dėl administracinio nusižengimo, nesusijusio su darbo santykiais. Be to, nėra jokio pagrindo manyti, kad S. S. svetimame sklype, be sklypo savininko leidimo, išgautų 24 106 m³ grunto ir panaudotų jį ne savo ar kitų asmenų naudai, o būtent UAB (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja A. Č., statybvietės įrengimui.
12. Skunde nurodoma, kad nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kada S. S. į bylą pateiktos nuotraukos, patvirtinančios, kad neva A. Č. buvo žinoma apie jam priklausančiame sklype atliekamus grunto kasimo darbus, buvo padarytos. Aukštesnysis teismas pažymi, kad, kaip jau buvo minėta, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Šiuo atveju byloje pateiktos nuotraukos savaime administracinio nusižengimo fakto nepatvirtina, tačiau yra vertinamos su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas daro išvadą, kad pateiktos nuotraukos patvirtina liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius įrodymus, iš kurių visumos daroma neabejotina išvada dėl A. Č. kaltės padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 111 straipsnio 1 dalyje.
13. Skunde taip pat teigiama, kad dėl UAB (duomenys neskelbtini) neteisėto ir savavališko žemės grunto kasimo darbų atlikimo A. Č. žemės sklype ir to grunto panaudojimo UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklypo sutankinimui, nei A. Č., nei jo vadovaujama įmonė (UAB (duomenys neskelbtini)) negavo jokios naudos. Tačiau, kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, 24 106 m³ grunto, kuris neteisėtai, pažeidžiant išimtinę valstybės nuosavybės teisę į žemės gelmes, buvo perduotas UAB (duomenys neskelbtini), buvo panaudotas statybvietės įrengimui, t. y., UAB (duomenys neskelbtini), vadovaujama A. Č., taigi žemės gelmės buvo naudojamos pažeidžiant nustatytus reikalavimus.
14. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams ir jų nekartoti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland). Apeliacinės instancijos teismas neprivalo atsakyti į kiekvieną skunde dėstomą samprotavimą, o pasisako dėl esminių skundo klausimų, kurie gali turėti įtakos galutiniam teismo sprendimo priėmimui. Vien tai, kad A. Č. atstovė nesutinka su nutarime ir nutartyje padarytomis išvadomis, kitaip interpretuodama byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindama, nėra pagrindas jos apeliacinį skundą tenkinti.
15. Byloje neginčytinai nustačius, kad A. Č. 2018 m. I ketvirtyje (tyrimo tiksliau nenustatytu laiku), jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), organizavo savavališką žemės gelmių išteklių naudojimą (neturint Mažojo karjero paso ar Leidimo naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, Žemės gelmių išteklių naudojimo plano, nesudarius sutarties su Lietuvos geologijos tarnyba dėl gelmių ar išteklių naudojimo, neištyrus žemės gelmių išteklių gavybos poveikio aplinkai), dėl ko dvejose iškasose buvo išgauta 24 106 m³ grunto, kuris neteisėtai, pažeidžiant išimtinę valstybės nuosavybės teisę į žemės gelmes, buvo perduotas UAB (duomenys neskelbtini) (panaudotas UAB (duomenys neskelbtini) žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybvietės įrengimui), jo veika pagal ANK 111 straipsnio 1 dalį buvo kvalifikuota teisingai.
16. Apygardos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Administracinė nuobauda – vidurkį atitinkanti straipsnio sankcijoje numatyta bauda, paskirta nepažeidžiant ANK 32, 34 straipsnio reikalavimų ir nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl naikinti skundžiamą nutartį apeliacinio skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. liepos 12 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir A. Č. atstovės advokatės Liucijos Jankoitės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.