- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-26
- Bylos Nr.
- e2S-944-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-18263-2019-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Ieškovas
- A. B.
- Atsakovas
- L. B.
- Trečiasis asmuo
- Luminor Bank AS
- Advokatai
- Neringa Grubliauskienė, Aušra Ručienė
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13Kitos laikinosios apsaugos priemonės
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto ir prievolių padalinimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, trečiasis asmuo – Luminor Bank AS, bei atsakovo L. B. priešieškinį ieškovei A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės A. B. patikslintą ieškinį atsakovui L. B. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, turto ir prievolių padalinimo bei kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, ir pagal atsakovo L. B. priešieškinį ieškovei A. B. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo.
Žemesnės instancijos teismas
2. 2020 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nustatyta, jog atsakovas L. B. su nepilnamečiais vaikais K. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir S. B., gimusia (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo įsiteisėjimo šioje byloje bendraus:
1) pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, tėvui paimant vaikus penktadienį 18.00 val. iš jų gyvenamosios vietos ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą sekmadienį iki 17.00 val., įpareigojant atsakovą vaikų motiną apie ketinimą bendrauti ar negalėjimą bendrauti su vaikais nustatytu laiku informuoti iš vakaro iki 19.00 val. per nepilnamečius vaikus;
2) atsakovas su nepilnamečiais vaikais bendraus kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 15.00 val. iki 19.30 val., atsakovui paimant vaikus iš lavinimo įstaigos ir pristatant juos į vaikų gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą, įpareigojant atsakovą ieškovę apie ketinimą bendrauti ar negalėjimą bendrauti su vaikais informuoti iš vakaro iki 19.00 val. per nepilnamečius vaikus. Atsakovas bendravimo su nepilnamečiais vaikais metu privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jų lankomuose popamokiniuose užsiėmimuose.
Šalies argumentai
3. Atsakovas pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties. Atskirajame skunde atsakovas nurodė, jog su priimta nutartimi kategoriškai nesutinka, kadangi atsakovas gyvena kartu su nepilnamečiais vaikais Kauno r., (duomenys neskelbtini), todėl neturi galimybių laikytis nutartyje nurodytos bendravimo tvarkos. Priimant skundžiamą nutartį jau buvo priimtas 2020 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus nutarimas dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-52745-19 atsakovui nutraukimo, nes atsakovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, todėl buvo panaikintos ir kardomosios priemonės. Šalys negyvena skyriumi, todėl nėra jokio teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi sutikdamas su atsakovo atskiruoju skundu panaikino Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1466-435/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nurodė, kad atskirajame skunde nurodytos naujos aplinkybės nebuvo žinomos teismui nagrinėjant prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Be to, atskirajame skunde nurodoma, kad 2020 m. kovo 17 d. Kauno apylinkės prokuratūra nutraukė atsakovo atžvilgiu vykdytą ikiteisminį tyrimą, atitinkamai panaikintos ir kardomosios priemonės – nepasišalinti iš gyvenamosios vietos (duomenys neskelbtini), Kaunas, nesilankyti (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. B.. Šios atsakovui taikytos kardomosios priemonės ir buvo pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo.
6. Teismas, atsižvelgdamas į naujai paaiškėjusias aplinkybes, kad atsakovo ir ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta sutampa, šalys negyvena skyriumi, atsakovas turi galimybę visą laiką bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, todėl 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeteko savo aktualumo, sprendė, jog tikslinga 2020 m. kovo 19 d. nutartį panaikinti ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
6. Atskiruoju skundu ieškovė A. B., atstovaujama advokatės Neringos Grubliauskienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarką pagal ieškovės pateiktą prašymą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Teismas, panaikindamas 2020 m. kovo 19 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ją grindė atsakovo nurodytomis, tačiau teismo nepatikrintomis ir tikrovės neatitinkančiomis aplinkybėmis, t. y. kad atsakovas negyvena atskirai nuo vaikų, turi galimybę visą laiką bendrauti su vaikais, todėl nėra pagrindo nustatyti tėvo ir vaikų bendravimo tvarkos. Šios atsakovo nurodytos aplinkybės yra neteisingos, kadangi atsakovas negyvena su ieškove ir šalių vaikais šeimos būste.
6.2. Nors baudžiamojoje byloje buvo priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą L. B. nepadarius nusikalstamos veikos, ir tuo pagrindu panaikinus jam skirtą kardomąją priemonę, šis nutarimas nėra įsiteisėjęs, jo nuorašas ieškovei buvo įteiktas 2020 m. kovo 24 d., todėl šio nutarimo priėmimas nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovas grįžo gyventi į šeimos namus ir nutarties priėmimo dieną juose gyvena. Ieškovė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą per įstatymo nustatytą 20 dienų terminą skųs, todėl, kol jis nėra įsiteisėjęs, nėra pagrindo teigti, kad L. B. paskirta kardomoji priemonė yra panaikinta ir atsakovas grįžo gyventi į šeimos namus.
6.3. Ieškovė, teikdama prašymą nustatyti laikiną atsakovo ir vaikų bendravimo tvarką, aiškiai nurodė motyvus, dėl kurių tokia tvarka turėtų būti nustatoma: kad dėl šalių tarpusavio konfliktiškų santykių atsakovas visiškai ignoruoja ieškovę, su vaikais bendrauja nesitardamas su ja, vaikus pasiima kada nori, netgi tuo laiku, kuomet vaikai pagal savo amžių jau turi būti namuose ir miegoti. Atsakovas sūnų iš namų vasario 28 d. vakarą išsivežė 22.00 val. ir jį grąžino į namus po pusiaunakčio 00.30 val., ne tik, kad nenurodęs kur važiuoja su vaiku, bei kada grįš, tačiau iš viso apie tokį vaiko paėmimą neinformavęs ieškovės. Sūnus išeidamas pasakė ieškovei, kad eina pas tėtį ir išėjo. Ieškovė rašė atsakovui žinutes, prašydama patvirtinti, kad sūnus yra su juo, į ką atsakovas visiškai nereagavo, kaip ir į daugkartinius prašymus informuoti ieškovę apie ketinimus bendrauti su vaikais iš anksto, kad ieškovė galėtų planuoti laiką su vaikais. 2020 m. kovo 1 d. atsakovui atvykus pasiimti vaikų, su kuriais jis susitarė asmeniškai, ir ieškovei jų neišleidus, jis iškvietė policijos pareigūnus, kurie atvykę atsakovui taip pat paaiškino, kad jis apie ketinimą bendrauti su vaikais turi informuoti vaikų motiną, tačiau atsakovas pareiškė, kad vaikai jo ir kad jis su jais bendrauja kada nori, nes jo teisės nėra apribotos. Ignoruodamas vaikų motiną ir tiesiogiai tardamasis su nepilnamečiais vaikais dėl bendravimo laiko, atsakovas pažeidžia ir ieškovės, kaip vaikų motinos, teisę bendrauti su vaikais, nes ieškovė netenka teisės planuoti bendravimo laiko su vaikais.
6.4. Ieškovė prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones buvo nurodžiusi, kad tėvo ir vaikų interesus visiškai užtikrintų tėvo ir vaikų bendravimo tvarka žemiau nurodytu grafiku:
1. Tėvas su vaikais bendrauja pirmą ir trečią mėnesio savaitgalį, tėvui paimant vaikus penktadienį 18 val. iš jų gyvenamosios vietos, ir grąžinant juos į jų gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų motina sutartą vietą sekmadienį iki 17.00 val. Tėvas privalo informuoti vaikų motiną apie ketinimą bendrauti su vaikais iš vakaro, iki 19.00 val.
2. Tėvas su vaikais bendrauja kiekvienos savaitės pirmadienį ir trečiadienį nuo 15.00 val. iki 19.30 val., tėvui paimant vaikus iš lavinimo įstaigos ir pristatant juos į jo gyvenamąją vietą ar kitą su vaikų motina sutartą vietą. Tėvas privalo informuoti vaikų motiną apie ketinimą bendrauti su vaikais iš vakaro, iki 19.00 val. Tėvas bendravimo laiku privalo užtikrinti vaikų dalyvavimą jų lankomuose popamokiniuose užsiėmimuose,
Atsiliepimas
7. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas L. B., atstovaujamas advokatės Aušros Ručienės, prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti, palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
7.1. Atsakovas gyvena kartu su šalių nepilnamečiais vaikais sūnumi K. B. ir dukterimi S. B. adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r., todėl atskirajame skunde pareikštas reikalavimas tenkinti ieškovės prašymą ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikinąją bendravimo tvarką su tėvu (atsakovu) ir vaikais negali būti tenkinamas. Atsakovo ir ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta sutampa, šalys negyvena skyriumi, atsakovas turi galimybę visą laiką bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, todėl 2020 m. kovo 19 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nebeteko savo aktualumo.
7.2. Nagrinėdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas turi nustatyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Šiuo atveju jokia reali grėsmė vaikų turtiniams ar neturtiniams interesams, kuri būtų daroma L. B. šalių nepilnamečiams vaikams, yra nenustatyta. Priešingai, L. B. gerai sutaria su nepilnamečiais vaikais sūnumi K. B. ir S. B., tai patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai - L. B. susirašinėjimas su sūnumi.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Nagrinėjamuoju atveju ginčas kilo dėl nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės - nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka ir atmestas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – bendravimo su nepilnamečiais vaikais nustatymo
10. Pažymėtina, kad šeimos bylose bei apskritai šeimos teisiniuose santykiuose vienas svarbiausių principų yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose be kitų tikslų yra siekiama užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo nebūtų pažeidžiami nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai interesai. Viena iš teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių šeimos bylose yra laikinos bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymas. Jis yra būtinas, siekiant išvengti konfliktinių situacijų bei siekiant apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas tėvų santykių su vaikais stabilumas, jeigu vaiko tėvai gyvena skyrium.
11. CK 3.165 straipsnis numato tėvų asmeninių teisių ir pareigų turinį, tai yra abu tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus, jie atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymąsi, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Šio straipsnio nuostatos taip pat numato, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu, tačiau, jeigu tėvai nesusitaria, ginčijamus klausimus sprendžia teismas. Tėvų teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjime išlieka ir skyrium gyvenantiems tėvams, nes tėvo ir motinos pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio, 3.170 straipsnio 1 dalis). Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Taigi laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas yra skirtas apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikui bendrauti su abiem tėvais. Vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma (pvz., žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-11 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2014).
12. Nustatyta, kad ieškovė prašė teismo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti atsakovo L. B. laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. B., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir S. B., gimusia (duomenys neskelbtini), tvarką iki teismo sprendimo įsiteisėjimo byloje, kadangi ieškovės ir atsakovo santykiai yra konfliktiški, atsakovas ignoruoja ieškovę, su vaikais bendrauja nesitardamas su ieškove, pasiima vaikus kada nori, nors vaikai pagal amžių jau turėtų būti namuose ir miegoti, į prašymus informuoti apie ketinimą bendrauti atsakovas nereaguoja, piktybiškai neinformuoja ieškovės. Pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 19 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies, nustatė laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką (šios nutarties 2 punktas). Atsakovui pateikus atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 19 d. nutarties, Kauno apylinkės teismas 2020 m. kovo 27 d. nutartimi, sutikdamas su atsakovo atskiruoju skundu, pasinaikino 2020 m. kovo 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1466-435/2020 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovės A. B. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. 2020 m. kovo 19 d. nutartį pirmosios instancijos teismas pasinaikino nustatęs faktines aplinkybes, jog atsakovo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, kuriuo atsakovo atžvilgiu taikyta kardomoji priemonė - nesilankyti (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., nebendrauti ir neieškoti ryšių su A. B., jog atsakovo ir ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta sutampa ((duomenys neskelbtini), Kauno r. sav.), t. y. šalys negyvena skyriumi, atsakovas turi galimybę visą laiką bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais.
13. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos duomenis, atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamuoju atveju nėra teisinio pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, o jų taikymas neatitiktų įstatyme nustatytų tikslų - apsaugoti vaikų bei jų tėvų teisėtus interesus vaikams bendrauti su abiem tėvais. Pažymėtina, kad atsakovo ir ieškovės bei šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta sutampa, t. y. šalys gyvena adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., vadinasi, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šalys negyvena skyriumi, atsakovas turi galimybę visą laiką bendrauti su savo nepilnamečiais vaikais, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas apribotų atsakovo teises maksimaliai bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Apeliantės nurodomos aplinkybės, jog atsakovas negyvena kartu su ieškove ir vaikais, taip pat, jog ji nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą skųs įstatymo nustatyta tvarka, nepagrįstos jokiais įrodymais.
14. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos bylose, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.