Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendžio, kuriuo K. K. pripažintas kaltu ir nuteistas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį areštu 10 parų, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį areštu 15 parų, pagal BK 259 straipsnio 1 dalį areštu 20 parų, pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 1 mėnesiui, pagal BK 261 straipsnį laisvės atėmimu 3 metams ir 3 mėnesiams.

Paskirtos bausmės subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsniu, 55 eurai, paimti iš K. K., konfiskuoti, kaip gauti iš nusikalstamos veikos.

Šiuo nuosprendžiu taip pat yra nuteisti E. B. ir J. V., tačiau nuosprendis jų nuteisimo dalyje apeliacine tvarka neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. K. nuteistas už tai, kad iki 2015 m. rugsėjo 14 d. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), išfasuotą į 1 folijos lankstinuką bei 1 popieriaus lankstinuką laikė ne mažiau kaip 0,944 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos. Šią veiką vykdė iki nurodytos dienos 18.55 val., kai nurodytą kiekį narkotinės medžiagos rado ir paėmė policijos pareigūnai.

K. K. taip pat nuteistas už tai, kad iki 2015 m. rugsėjo 10 d., apie 20–21 val., tiksliau nenustatytu laiku, Žvejybos uosto rajone, Klaipėdoje, iš nenustatyto asmens už 200 eurų neteisėtai, turėdamas tikslą vėliau parduoti ar kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 18,952 g narkotinės medžiagos – kanapių. Tęsdamas nusikalstamą veiką, įsigytą narkotinę medžiagą neteisėtai atgabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini), kur išfasuotą į ne mažiau kaip 20 folijos lankstinukų, 1 polietileninį maišelį bei cigarečių pakelį neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė. Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. K. 2015 m. rugsėjo 14 d., apie 15.13 val., prie Pietinės g. 7 namo, Klaipėdoje, 1 folijos lankstinuką su 0,741 g narkotinės medžiagos – kanapių, už 10 eurų pardavė nepilnamečiui E. B., gimusiam (duomenys neskelbtini). Toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, K. K. 2015 m. rugsėjo 14 d., apie 16.00 val., prie autoserviso, esančio Jūrininkų pr. 1, Klaipėdoje, J. V. už 20 eurų pardavė 2 folijos lankstinukus su 1,31 g narkotinės medžiagos – kanapių, o tą pačią dieną, apie 16.31 val., garažų masyve, esančiame Smiltelės g. 22A, Klaipėdoje, tam pačiam asmeniui už 30 eurų pardavė plastikinį maišelį su 4,16 g narkotinės medžiagos – kanapių. Tęsdamas nusikalstamą veiką, K. K. 0,320 g narkotinės medžiagos – kanapių, laikydamas pas save, tą pačią dieną atgabeno į (duomenys neskelbtini) namo Klaipėdoje laiptinę, kur apie 16.38 val. buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie apie 17.05 val. jo asmens kratos metu cigarečių pakelį su 0,320 g narkotinės medžiagos – kanapių rado ir paėmė. Likusius 17 (septyniolika) folijos lankstinukų, kuriuose buvo 12,421 g narkotinės medžiagos – kanapių K. K., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, toliau laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), iki 2015 m. rugsėjo 14 d. 18.55 val., kai jas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

K. K. taip pat nuteistas už tai, kad iki 2015 m. rugsėjo 14 d. nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 7 punktu uždraustą civilinėje apyvartoje nešaunamąjį ginklą – kastetą, kuris priskiriamas prie smogiamojo-triuškinamojo poveikio šaltųjų nešaunamųjų ginklų, jį 2015 m. rugsėjo 14 d. nešiojosi su savimi iki 16.38 val., kai (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje, Klaipėdoje, buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

K. K. taip pat nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo šaudmenimis, t. y. iki 2015 m. rugsėjo 14 d., tiksliau nenustatytu laiku nenustatytomis aplinkybėmis bei iš nenustatyto asmens neteisėtai, t. y. neturėdamas leidimo ir tuo pažeisdamas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 13 ir 17 straipsnių reikalavimus, įgijo 6 (šešis) pramoninės gamybos 5,6 mm kalibro žiedinio įskėlimo šovinius, kurie priskiriami „B“ ir „C“ kategorijos šaudmenims, kuriuos atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, (duomenys neskelbtini), ir joje laikė iki 2015 m. rugsėjo 14 d., kai apie 18.55 val. nurodytus šaudmenis rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Apeliaciniame skunde nuteistasis K. K. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę.

Nuteistasis K. K. nurodo, kad savo kaltę pilnai pripažino, davė išsamius parodymus, tuo padėdamas ikiteisminiam tyrimui išaiškinti nusikalstamas veikas, ir nuoširdžiai gailisi. Nuteistasis nesutinka su teiginiu, kad jis laikėsi konspiracijos, nes narkotinę medžiagą laikė namuose ir pareigūnams geranoriškai nurodė jos laikymo vietą. Be to, pradėjęs bendrauti su E. B., nežinojo, kad pastarasis buvo nepilnametis, atrodė vyresnio amžiaus, o įvykio metu jau buvo tris kartus teistas. Tik tuomet, kai E. B. paprašė nupirkti cigarečių, suprato, kad šis nėra sulaukęs 18 metų, o tiksliai jo amžių sužinojo tik teisme.

Apeliantas teigia supratęs, kad padarė didelę klaidą, kiek galėjo stengėsi susitvarkyti savo gyvenimą, visiškai pakeitė gyvenimo būdą, jokių neteisėtų veiksmų po byloje nagrinėjamų įvykių nėra atlikęs, dirbo, mokėsi, nes nori tobulėti, pakelti kvalifikaciją. Be to, turi merginą, nori sukurti su ja šeimą, susilaukti vaikų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis K. K. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo K. K. apeliacinis skundas atmetamas.

Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai K. K. pripažino kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 261 straipsnyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

Nuteistojo K. K. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pateikė prašymą K. K. veiką iš BK 261 straipsnio perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį, laikyti, kad jis pardavė narkotinių medžiagų E. B., nežinodamas, jog jis nepilnametis. Apeliantas skunde taip pat nurodo, jog pradėjęs bendrauti su E. B., nežinojo, kad pastarasis buvo nepilnametis, atrodė vyresnio amžiaus, o įvykio metu jau buvo tris kartus teistas. Tik tuomet, kai E. B. paprašė nupirkti cigarečių, nuteistasis suprato, kad šis nėra sulaukęs 18 metų, o tiksliai jo amžių sužinojo tik teisme. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

BK 261 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas platino narkotines ar psichotropines medžiagas nepilnamečiams. Pažymėtina, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 261 straipsnį kyla tik tuo atveju, kai kaltininkas žino arba turi ir gali suvokti, kad asmuo, kuriam jis platina narkotines ar psichotropines medžiagas, yra nepilnametis. Ar kaltininkas žino arba turi ir gali žinoti apie nukentėjusiojo amžių, sprendžiama pagal tai, ar jie buvo pažįstami, bendravo, iš nukentėjusiojo išvaizdos ir pan., t. y. iš visų konkrečių bylos aplinkybių.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo K. K. argumentai, kad jis nežinojo, jog E. B. yra nepilnametis, yra paneigti pirmosios instancijos teismo skundžiamame nuosprendyje. K. K. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad parduodamas narkotines medžiagas E. B. galvojo, kad jis yra pilnametis. E. B. paprašė jo nupirkti cigarečių, tačiau nuteistasis nepagalvojo, kodėl prašoma jų nupirkti (t. 3, b. l. 181-182). Tačiau tokie nuteistojo parodymai prieštarauja jo nuosekliems parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, neatitinka bylos aplinkybių ir pirmosios instancijos teismas juos motyvuotai paneigė. K. K. 2015 m. rugsėjo 15 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant gynėjui, parodė, kad žinojo, jog E. B. yra nepilnametis, todėl jo prašymu ir pirko jam cigaretes, nes jam nėra 18 metų. Taip pat paaiškino, kad su E. B. yra pažįstamas apie tris metus, jų santykiai draugiški (t. 2, b. l. 184-186). Iš esmės tokias pačias aplinkybes K. K. nurodė ir kitų apklausų ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 191-192, 196-197). Pažymėtina, kad K. K. patvirtino pirmosios instancijos teisme pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, atsakydamas į E. B. klausimą nurodė, kad jie su E. B. bendravo ilgiau nei metus laiko. Taigi, nuteistasis nuosekliai viso proceso metu nurodė, kad jis su E. B. bendravo pakankamai ilgai, jų santykiai buvo draugiški, įvykio metu nuteistojo buvo prašoma nupirkti E. B. cigarečių, todėl K. K. tikrai žinojo ir suprato, jog E. B. yra nepilnametis (BK 15 straipsnio 2 dalis). Taigi nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai įvertinęs išnagrinėtus įrodymus, padarė išvadas, atitinkančias bylos aplinkybes bei pagrįstai nuteistojo padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 261 straipsnį.

Nuteistasis K. K. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendį pakeisti ir sušvelninti paskirtą bausmę. Nuteistojo K. K. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad teismas, net pripažinęs K. K. kaltu pagal BK 261 straipsnį, galėjo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl bausmės skyrimo nuteistajam K. K. yra teisėta ir pagrįsta. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegijos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam K. K., šių baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė ir paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta.

Teisėjų kolegija pažymi, kad bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.). BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo taikymo galimybė – tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog K. K. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 258 straipsnio 2 dalyje, nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 261 straipsnyje. Už pastarojo nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik griežtą laisvės atėmimo bausmę – nuo trejų iki dvylikos metų. Pažymėtina, kad K. K. padaryti nusikaltimai nebuvo atsitiktiniai, nuteistasis turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti savo gyvenamojoje vietoje laikė 17 folijos lankstinukų, kuriuose buvo sufasuoti 12,421 g narkotinės medžiagos. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad skirdamas bausmę K. K. apygardos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad jis anksčiau neteistas (t. 2, b. l. 199-200), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 176), savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos padarymo pripažino visiškai, reiškė atgailą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė K. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Nuteistajam K. K. nėra pagrindo skirti švelnesnes bausmes nei numatyta sankcijoje pagal BK 54 straipsnio 3 dalį. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, rodančių, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už konkrečios veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam už nusikalstamas veikas, numatytas BK 258 straipsnio 2 dalyje, BK 253 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 261 straipsnyje, paskyrė artimas minimaliai bausmes, kurios nėra aiškiai per griežtos. Paskirtos bausmės pagrįstai subendrintos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalimis ir K. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams ir 4 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmės skyrimo, baudžiamojo įstatymo pažeidimų nepadarė.

Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad nuteistasis suprato, kad padarė didelę klaidą, kiek galėjo stengėsi susitvarkyti savo gyvenimą, visiškai pakeitė gyvenimo būdą, jokių neteisėtų veiksmų po byloje nagrinėjamų įvykių nėra atlikęs, dirbo, mokėsi, nes nori tobulėti, pakelti kvalifikaciją, turi merginą, nori sukurti su ja šeimą, susilaukti vaikų, atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, nelaikytinos išimtinėmis, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šioje baudžiamojoje sankcijoje numatytos bausmės skyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Nuteistojo K. K. gynėjas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu taip pat pateikė prašymą nuteistojo veiką iš BK 261 straipsnio perkvalifikavus į BK 260 straipsnio 1 dalį bausmės vykdymą atidėti, taikant BK 75 straipsnį. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistasis K. K. skundžiamu nuosprendžiu pripažintas kaltu taip pat už labai sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 261 straipsnyje, padarymą. Netenkinus prašymo perkvalifikuoti nuteistojo veiką iš BK 261 straipsnio į BK 260 straipsnio 1 dalį, šiuo atveju nėra Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu K. K. būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą, kadangi BK 75 straipsnį taikyti galima tik asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Labai sunkaus nusikaltimo padarymas savaime panaikina galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, todėl visais atvejais, kai kaltininko veikoje, be kitų nusikaltimų, yra ir labai sunkaus nusikaltimo sudėtis, BK 75 straipsnio taikymas apskritai negalimas.

Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. K. apeliacinį skundą atmesti.