Kauno apygardos teismo nuosprendis

Bylos ket.- 1.1.4.4.2;1.1.7.3.1;1.1.11.1;1.2.7.1.2;1.2.7.2.2;

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. gegužės 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Kiuršinui, gynėjui advokatui Reginai Atkočaitienei, (duomenys neskelbtini) Vaikų globos atstovui A. M., Vaikų teisių apsaugos tarnybos atstovui Jolitai Večerskytei, ekspertei Sandrinai Šakavičienei, specialistams Simai Dirvelytei, Juozui Vėlavičiui, Sofijai Makšimaitei, Jūratei Monikai Kiesylytei, uždarame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. R., a/k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kauno rajone, lietuvis, Lietuvos pilietis, nevedęs, nedirbantis, deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2005-03-24 pagal LR BK 178 str. 2d.- 6 mėn. laisvės apribojimo įpareigojant nuo 23 iki 05 vai. būti namuose ir tęsti mokslą, 2) 2005-09-02 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 4 d., 214 str., 63 str. 4 d. 2 m. laisvės atėmimo ir 6 mėn. laisvės apribojimo, visiškai pridėta 2005-03-24 Kauno raj. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą ir neatliktą bausmės dalį ir galutinė bausmė paskirta 2 m. 4 mėn. 16 d. laisves atėmimo. Remiantis LR BK 92 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m., paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą. 3) 2006-05-10 pagal LR BK 138 str. 1 d. 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Pritaikius BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su 2005-09-02 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - 2 m. 5 mėn. laisvės atėmimo. Kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. (du nusikaltimai), 150 str. 4 d. (du nusikaltimai).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. R. per 2005 m. birželio - liepos mėnesių laikotarpį savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ne mažiau tris kartus pasinaudodamas bejėgiška savo brolio R. R., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės ir tyčia panaudodamas fizinį smurtą R. R. atžvilgiu - prievarta paguldęs jį lovoje ant pilvo ir numovęs kelnaites, lietė savo lytinę varpą jam sėdmenis, tuo sukeldamas R. R. skausmą, o pastarajam bandant priešintis ir šauktis pagalbos, atėmė galimybę priešintis, delnu užspausdamas burną, tokiu būdu prieš jo valią tenkino savo lytinę aistrą kitokio fizinio sąlyčio būdu, t. y. seksualiai prievartavo mažametį R. R..

Kaltinamojo D. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

Be to, jis per 2005 m. birželio-liepos mėnesių laikotarpį savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ne mažiau tris kartus pasinaudodamas bejėgiška savo sesers J. R., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės ir tyčia panaudodamas fizinį smurtą J. R. atžvilgiu - prievarta paguldęs ją lovoje ant pilvo ir numovęs kelnaites, ją užgulė, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, lytiškai su ja santykiavo, prieš pastarosios valią, tuo padarydamas jai mišrų elgesio ir emocijų sutrikimą bei sukeldamas J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. išžagino mažametę J. R..

Kaltinamojo D. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d.

Be to, jis per 2005 m. birželio-liepos mėnesių laikotarpį savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip du kartus pasinaudodamas bejėgiška savo sesers J. R., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės ir tyčia panaudodamas fizinį smurtą J. R. atžvilgiu - prievarta paguldęs ją lovoje ant pilvo ir numovęs kelnaites ją užgulė, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, lytiškai su ja santykiavo analiniu būdu prieš pastarosios valią, tuo padarydamas jai mišrų elgesio ir emocijų sutrikimą bei sukeldamas J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą, t.y. seksualiai prievartavo mažametę J. R..

Kaltinamojo D. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d.

Kaltinamasis D. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis netvirkino bei seksualiai neprievartavo nei savo brolio R., nei sesers J.. Pastarieji jį apkalba. Mano, kad J. ir R. apkalbėti jį paveikė tėvas, nes jo ir tėvo santykiai yra priešiški. Jiedu 2005 m. – 2006 m. kartu dirbo statybose. Jis buvo tėvo pagalbinis darbininkas. Tėvas už darbą turėjo jam sumokėti 1200 litų, tačiau sumokėjo tik 800 litų.

Nukentėjusysis R. R. parodė, kad vasarą, kai jis turėjo eiti į antrą ar trečią klasę, o kaltinamasis dirbo statybose, pradėjo prie jo lįsti, t.y. miegant jiems vienoje lovoje, dažniausiai naktį arba ryte, kai miegodavo sesės, D. savo lytinį organą kišo prie jo sėdynės, į užpakalį. Jis bandydavo priešintis, šaukti, nes skaudėdavo, tačiau D. uždengdavo ranka jam burną. Savo lytinį organą kaltinamasis įvesdavo jam giliai į analinę angą, skaudėdavo. Taip jam kaltinamasis darė daug kartų. Už tai, kad niekam nesakytų, kaltinamasis kartais jam duodavo po litą, kuriuos pavogdavo iš tėvo. Kaltinamasis prigrasindavo, kad jis niekam nesakytų, nes kitaip grasino jį sumušti. Kaltinamasis su juo taip santykiaudavo ir dienos metu tėvų kambaryje, kai vyriausiasis brolis išeidavo iš namų. Kaltinamasis santykiaudavo paguldęs jį ant pilvo, laikydamas ir neleisdamas judėti. Jis yra buvęs (duomenys neskelbtini) Globos namuose žiemą ir pavasarį ar vasarą. Kaltinamasis seksualiai prievartavo ir prieš išvykimą į globos namus ir po sugrįžimo.

Kaltinamasis santykiaudavo taip, kaip ir su juo, su sese J.. Jis apie tai niekam nesakydavo, tačiau kai vyriausiojo brolio žmona Ieva apie tai paklausė, jis viską atvirai papasakojo, išskyrus kiek kartų taip buvo prievartaujamas, nes taip buvo daroma sistemingai eilę kartų.

Nukentėjusioji J. R. parodė, kad vasarą, kai kaltinamasis dirbo statybose su tėvu ir būdavo jam ne darbo diena, būdamas namuose ir nesant juose tėvams, dienos metu užrakinęs buto duris, liepdavo jai nusirengti apatinius drabužius, paguldydavo ant lovos, nurengdavo ir lytiniu organu liesdavo jos šonus, krūtinę, o po to paguldęs ją ant nugaros ir pats ant jos užgulęs savo lytinį organą įvesdavo į makštį arba analinę angą ir taip lytiškai santykiaudavo apie dešimt minučių. Jai skaudėdavo. Atrodydavo, kad visą tai vyksta labai ilgai. Ji bandė priešintis, kartą pabėgo. Liepdavo jai nerėkti, kartais trenkdavo ranka per veidą, kad nerėktų. Po to liepdavo niekam apie įvykusį nesakyti, grasindavo užmušti. Ne kartą kaltinamasis yra ją mušęs, o kartą spardęs. Todėl ji labai bijojo kaltinamojo. Kaltinamasis su ja lytiškai santykiavo keletą kartų į makštį ir analinę angą. Taip buvo daroma sistemingai, ne mažiau kaip tris kartus. Tai vykdavo jos arba tėvų kambaryje.

Kaltinamasis miegodavo tame pačiame kambaryje su ja ir broliais. Kaltinamasis D. kartu gulėdavo ir miegodavo vienoje lovoje su broliu R.. Maždaug, tuo laikotarpiu, kai kaltinamasis lytiškai santykiavo su ja, pastarasis lindo ir prie brolio R., tai ji pati matė, kaip kaltinamasis ne kartą darė tą patį, kaip ir jai, R. nakties metu. Girdėjo R. verkiant. Nėra mačiusi, kad kaltinamasis taip būtų lindęs prie kitų brolių ir seserų.

Liudytoja O. R. parodė, kad jos penki vaikai turėjo vieną bendrą kambarį. Ji nepastebėjo nieko įtartino tarp jos vaikų ir nieko konkretaus nežino apie kaltinamojo D. santykius su broliais bei seserimis. Jai motinystės teisės neatimtos. Su vyru išsiskyrusi.

Liudytoja I. R. parodė, kad kaltinamojo šeimą pažįsta penkis metus. Nukentėjusioji J. R. jai papasakojo, kad pastarosios brolis – kaltinamasis D. R. naktimis arba dienos metu, kai nieko nebūdavo namuose, panaudodamas fizinį smurtą – užspausdamas delnu burną, stipriai laikydamas jos rankas, įvesdavo į makštį lytinę varpą. Pasakodama susijaudino, pradėjo verkti ir pasakė, kad nenori šia tema daugiau kalbėti.

Be to, J. paminėjo, kad panašiai kaltinamasis elgėsi ir su broliu R.. Kaip tai J. sužinojo, nepasakojo. Jai pasikalbėjus su nukentėjusiuoju R., pastarasis papasakojo, kad kaltinamasis jį paguldydavo ant lovos, liepdavo atsiklaupti keturiomis ir kišdavo lytinę varpą į analinę angą. Apie išsiaiškintas minėtas aplinkybes ji papasakojo savo vyrui A. R. ir uošviui A. R.. Kaltinamasis D. R. būdamas neblaivus yra pasakęs, kad „užmuš vaikus ir mamą“.

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. R. pateikė J. R. išrašo iš medicininių dokumentų kopiją, iš kurios matyti, kad J. R. buvo pasiųsta mergaičių ginekologo konsultacijai ( t. 1 b.l. 18,19 ).

Iš daiktų pateikimo protokolo matyti, kad A. R. pateikė VŠĮ Kauno MUK Konsultacinės vaiku poliklinikos išrašo iš medicininių dokumentų kopija, iš kuriuos matyti, kad buvo konstatuotas J. R. mergystės plėvės pakitimas, atitinkantis lytiniam smurtui būdingų pažeidimų grupę (t. 1 b.l. 21,22 ).

Iš specialisto išvados N r. G 2993/06(02) matyti, kad J. R. kūne nekonstatuota išorinių kūno sužalojimų. Nustatytas nešviežias mergystės plėvės pakitimas, kuris būdingas lytiniam smurtui. Konstatuoto pakitimo mergystės plėvėje atsiradimo laikui patikslinti medicininių duomenų nėra ( t. 1 b.l. 23-24 ).

Iš specialisto išvados N r. G 4982/06(02) matyti, kad R. R. kūne smurto žymių apie prievartinį analinį lytinį aktą nėra (t.1 b.l. 51 ).

Specialistas Jūratė Monika Kiesylytė paaiškino, kad J. R. buvo konstatuotas mergystės plėvės defektas ir tai yra būdinga lytiniam smurtui. Mergystės plėvės plyšimas buvo senas.

Iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 281 matyti, kad nusikaltimo padarymo metu J. R. nesirgo jokiu psichikos sutrikimu. Atsižvelgiant į individualias aplinkybes, negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės. Šiuo metu J. R. konstatuojama - įtariama seksualinė prievarta. Mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Šis sutrikimas susijęs su patirtos prievartos emocijomis. Konstatuojamas nežymus sveikatos sutrikdymas. J. R. gali duoti teisingus parodymus, atsižvelgiant į individualias bei amžiaus savybes. gali teisingai suvokti įvykio aplinkybes. Tiriamosios įtaigumas nėra padidėjęs, nėra patologinių fantazijų. Tikėtina, kad tiriamosios parodymai nėra paveikti (įtakoti) artimųjų (tėvo) paaiškinimais. Mergaitei išlikusi vyresnio brolio (D. R.) baimė, tėvo baimė neišryškėjo. Su J. R. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, ji gali duoti objektyvius paaiškinimus, neturi polinkio fantazuoti, išgalvoti įvykio aplinkybes. Ji gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime, teismo posėdžiuose. J. R. atsižvelgiant į individualias aplinkybes negalėjo teisingai suvokti su ja atliekamų veiksmų esmės, negalėjo aktyviai priešintis tiek psichologiniam, tiek fiziniam smurtui (t.1 b.l. 37-38 ).

Iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 283 matyti, kad nusikaltimo metu R. R. psichikos sutrikimų neturėjo. Tačiau jis negalėjo suprasti savo veiksmų bei juo atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Šiuo metu pas R. R. psichikos sutrikimų nestebima. Jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. R. R. būdamas 10 metų amžiaus gali duoti teisingus parodymus, atsižvelgiant į individualias bei amžiaus savybes, gali suvokti tik išorinę įvykių aplinkybių pusę. Tiriamojo įtaigumas nėra padidėjęs, nėra patologinių fantazijų. Ekspertizės metu neišryškėjo baimė tėvui. Emocinis atstūmimas ir baimė išlikę vyresniajam broliui (D.). Jis gali atsisakyti pateikti parodymus. Su R. R. galima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus, jis gali duoti objektyvius parodymus, gali dalyvauti ikiteisminiame tyrime, teismo posėdžiuose. R. R. atsižvelgiant į individualias aplinkybes negalėjo teisingai suvokti su juo atliekamų veiksmų esmės, negalėjo aktyviai priešintis tiek psichologiniam, tiek fiziniam smurtui. Atsižvelgiant į tiriamojo amžių, išprusimą, gyvenimišką patyrimą, jis pats negalėjo visas šias aplinkybes išgalvoti (t. 1 b.l. 63-64 ).

Iš gimimo liudijimo kopijų matyti, kad J. R. yra gimusi (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l.15), R. R., gimęs (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l.48).

Iš charakteristikų matyti, kad J. R. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, (duomenys neskelbtini) globos namų, (duomenys neskelbtini) gimnazijos charakterizuojama kaip judri, atvira, kiek sutrikusio elgesio mergaitė. Pamokų metu dažnai išsišoka, nesugeba susikoncentruoti darbui, dažnai ieško suaugusio žmogaus dėmesio, pasakoja apie savo pasiekimus. Šiurkštoka, nemėgstanti bendrauti (t.1 b.l.42, 44).

R. R. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, (duomenys neskelbtini) Globos namų charakterizuojamas kaip problemiškas mokinys, įsisavinantis tik dalį mokomosios medžiagos. Jis primygtinai reikalauja išskirtinio dėmesio. Nepastovus dėmesys. Vartoja keiksmažodžius. Vyrauja stipri nuotaikų kaita. Į pastabas nereaguoja. Stokoja socialinių įgūdžių. Turi savitvardos įgūdžių sutrikimų (t.1 b.l. 65-67).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 49 „Dėl teismų praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ 5 p. nurodyta, kad lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas prieš asmens valią užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 149 ir 150 str. tik tada, jei minėtos veikos padaromos: a) panaudojant fizinį smurtą; b) grasinant tuoj pat jį panaudoti; c) kitaip atimant galimybę priešintis; d) pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šio nutarimo 6 p. nurodyta, kad lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas ir pan.

To paties nutarimo 10 p. nurodyta, kad lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas su mažamečiu asmeniu paprastai vertinamas kaip pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Iš aptartų įrodymų matyti, kad nukentėjusiosios J. R. sutikimo lytiškai santykiauti ar tenkinti lytinę aistrą ir nukentėjusiojo R. R. sutikimo tenkinti lytinę aistrą nebuvo.

Išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. R. per 2005 m. birželio - liepos mėnesių laikotarpį savo namuose, pasinaudodamas bejėgiška savo brolio R. R., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės ir tyčia panaudodamas fizinį smurtą R. R. atžvilgiu, seksualiai prievartavo mažametį R. R..

Seksualiniu prievartavimu laikomas ne bet koks fizinis sąlytis su nukentėjusiuoju, o tik toks, kuris pagal savo pobūdį ar neigiamus padarinius prilygsta lytiniams santykiams. Kaltinamasis D. R. trynė, kišo ir tokiu būdu lietė lytinę varpą į nukentėjusiojo R. R. analinę angą. Atlikdamas šiuos veiksmus kaltinamasis tokiu būdu tenkino lytinę aistrą. Kaltinamasis suprato, kad veikia prieš nukentėjusiojo valią, nes nukentėjusysis prašė šių veiksmų neatlikti, šaukėsi pagalbos, kaltinamasis nukentėjusįjį seksualiai prievartavo nesant namuose suaugusiems asmenims, miegant mažamečiams. Kaltinamasis, būdamas nukentėjusiojo broliu, žinojo, kad pastarasis yra mažametis. Dėl to pastarasis negalėjo pasipriešinti. Tuo jis pasinaudojo. Be to, kaltinamasis savo nusikalstamų tikslų pasiekimui panaudojo fizinį smurtą, o būtent, prievarta paguldęs jį lovoje ant pilvo ir numovęs kelnaites, lietė savo lytinę varpą jam sėdmenis, tuo sukeldamas R. R. skausmą, o pastarajam bandant priešintis ir šauktis pagalbos, atėmė galimybę priešintis, delnu užspausdamas burną. Kad nukentėjusysis nepasiskųstų, taip pat grasino smurtu, ieškojo prielankumo, atleidimo duodamas nukentėjusiajam pinigus. Kaltinamasis taip tenkindamas lytinę aistrą suvokė pavojingą nusikalstamos veikos – seksualinio prievartavimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl jis veikė tiesiogine tyčia ir kaltinamojo D. R. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. teisingai.

Lygia taip pat kaltinamasis D. R. seksualiai prievartavo nukentėjusiąją J. R., o būtent, jis per 2005 m. birželio-liepos mėnesių laikotarpį savo namuose, pasinaudodamas bejėgiška savo sesers J. R., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės ir tyčia panaudodamas fizinį smurtą lytiškai su ja santykiavo analiniu būdu prieš pastarosios valią, seksualiai prievartavo. Be to, nusikalstamų tikslų pasiekimui jis panaudojo J. R. atžvilgiu ir fizinę prievarta, tai yra, tenkino savo lytinę aistrą paguldęs nukentėjusiąją lovoje ant pilvo ir numovęs kelnaites, ją užgulė, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis. Nukentėjusioji yra kaltinamojo sesuo. Jie augo vienoje šeimoje, todėl kaltinamasis žinojo nukentėjusiosios amžių, tai yra, kad sesuo yra mažametė ir dėl to ji negašlės pasipriešinti. Tuo jis pasinaudojo. Kaltinamasis šiais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai mišrų elgesio ir emocijų sutrikimą bei sukėlė J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis taip tenkindamas lytinę aistrą, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos – seksualinio prievartavimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl jis veikė tiesiogine tyčia ir kaltinamojo D. R. veika dėl J. R. seksualinio prievartavimo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. teisingai.

Be to, išdėstyti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis D. R. per 2005 m. birželio-liepos mėnesių laikotarpį savo namuose, pasinaudodamas bejėgiška savo sesers J. R., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės ir tyčia panaudodamas fizinį smurtą lytiškai su ja santykiavo, prieš pastarosios valią, išžagino mažametę J. R..

Išžaginimas yra lytinis santykiavimas su žmogumi prieš jo valią, panaudojant fizinį smurtą ar grasinimus tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimant galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle. Šiuo atveju nusikalstamų tikslų pasiekimui jis panaudojo J. R. atžvilgiu fizinę prievarta, tai yra, paguldęs nukentėjusiąją lovoje ant pilvo ir numovęs kelnaites bei ją užgulęs, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, išžagino, atlikdamas lytinį aktą, įvesdamas lytinę varpą į nukentėjusiosios makštį. Tai, kad kaltinamasis žinojo nukentėjusiosios amžių, jog nukentėjusioji yra mažametė ir tuo kaltinamasis pasinaudojo, aptarta aukščiau. Kaltinamasis šiais nusikalstamais veiksmais padarė nukentėjusiajai mišrų elgesio ir emocijų sutrikimą bei sukėlė J. R. nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamasis lytiškai santykiaudamas į makštį su nukentėjusiąja, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos – išžaginimo pobūdį ir norėjo taip veikti. Todėl jis veikė tiesiogine tyčia ir kaltinamojo D. R. veika dėl J. R. išžaginimo kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. teisingai.

Aukščiau išdėstytos nusikalstamos veikos padarytos per 2005 m. birželio – liepos mėnesius. Tikslesnė data nenustatyta, kadangi nukentėjusieji yra mažamečiai, nusikalstamos veikos požymiai išaiškėjo praėjus trims metams. Tiek kaltinamasis tiek liudytojai O. R., I. R. parodė, kad tuo laikotarpiu kaltinamasis dirbo kartu su savo tėvu statybose Kaune ir Vilniuje. Nusikalstamas veikas padarė dirbdamas statybose, grįžęs į namus. Šias aplinkybes iš dalies patvirtino nukentėjusieji. Tiek R. R. J. R. seksualinis prievartavimas tiek J. R. išžaginimas padaryti tęstiniais veiksmais, esant vieningai tyčiai. Todėl šios veikos kvalifikuojamos kaip tęstinės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 17 p. prasme „Jei asmuo per tam tikrą laiko tarpą kelis kartus lytiškai santykiauja arba kelis kartus tenkina lytinę aistrą su tuo pačiu nukentėjusiuoju prieš jo valią esant vieningai tyčiai, keli lytiniai santykiai arba keli lytinės aistros tenkinimo veiksmai vertinami kaip vienas tęstinis nusikaltimas. Tačiau negali būti laikomas vienu tęstiniu nusikaltimu toks atvejis, kai asmuo turėdamas vieningą sumanymą padaro BK 149 ir 150 straipsniuose numatytas veikas, t. y. lytiškai santykiauja ir tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju“. Teismas laiko nustatyta, kad kaltinamasis išžagindamas ir seksualiai prievartaudamas nukentėjusiąją J. R., padarė du tęstinius nusikaltimus, tai yra, išžaginimą ir seksualinį prievartavimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarimo Nr. 49 17 p. prasme „jei asmuo su nukentėjusiuoju lytiškai santykiavo ir iš karto po to tenkino lytinę aistrą arba atvirkščiai, padarytos veikos sudaro idealiąją išžaginimo ir seksualinio prievartavimo nusikaltimų sutaptį“. Iš nuosprendyje išdėstytų įrodymų matyti, kad kaltinamasis tenkino savo lytinę aistrą seksualiai prievartaudamas nukentėjusiąją, o taip pat ir lytiškai santykiavo - išžagino. Todėl iš anksčiau išdėstyto negalima padaryti išvados, kad kaltinamasis vienu laikotarpiu seksualiai prievartavo nukentėjusiąją, o kitu išžagino. Todėl šios veikos sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.

Kaltinamojo D. R. parodymai, kad jis R. R. ir J. R. seksualiai neprievartavo, o J. R., be to ir nežagino, paneigti specialistų išvadomis, nukentėjusiųjų nuosekliais parodymais, liudytojos I. R. parodymais. Nukentėjusiojo R. R. parodymais kaltinamojo nusikalstamos veikos padarymo mechanizmas labai panašus į J. R. parodytą, tai yra, sutampa nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės - kaltinamasis nusikalstamas veikas darė nesant namuose suaugusiems asmenims,l R. R. seksualiai prievartavo miegant sesėms. J. R. parodė, kad ji kartą matė, kaip kaltinamasis seksualiai prievartavo brolį. Kitu atveju girdėjo nukentėjusįjį šaukiant, verkiant ir prašant nedaryti nusikalstamų veiksmų. Visais atvejais kaltinamasis ne tik pasinaudojo nukentėjusiųjų mažametyste, situacija namuose, bet naudojo ir fizinį smurtą – jėgą. Esminių prieštaravimų nukentėjusiųjų parodymuose, įvertinant ir tai, kad nusikaltimai padaryti prieš tris metus, nukentėjusieji nusikaltimų padarymo metu ir dabar yra mažamečiai. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina specialistų išvados, tai yra, iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 281 matyti, kad nusikaltimo padarymo metu J. R. negalėjo suprasti su ja atliekamų veiksmų esmės. Šiuo metu J. R. konstatuojama - įtariama seksualinė prievarta. Mišrus elgesio ir emocijų sutrikimas. Šis sutrikimas susijęs su patirtos prievartos emocijomis. Konstatuojamas nežymus sveikatos sutrikdymas. J. R. gali duoti teisingus parodymus, atsižvelgiant į individualias bei amžiaus savybes, gali teisingai suvokti įvykio aplinkybes. Tiriamosios įtaigumas nėra padidėjęs, nėra patologinių fantazijų. Tikėtina, kad tiriamosios parodymai nėra paveikti (įtakoti) artimųjų (tėvo) paaiškinimais. Mergaitei išlikusi vyresnio brolio (D. R.) baimė, tėvo baimė neišryškėjo. Ji neturi polinkio fantazuoti, išgalvoti įvykio aplinkybes. Iš teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizės akto Nr. 283 matyti, kad nusikaltimo metu R. R. taip pat negalėjo suprasti savo veiksmų bei juo atliekamų veiksmų esmės ir negalėjo jų valdyti. Atsižvelgiant į individualias bei amžiaus savybes, gali suvokti tik išorinę įvykių aplinkybių pusę. Tiriamojo įtaigumas nėra padidėjęs, nėra patologinių fantazijų. Emocinis atstūmimas ir baimė išlikę vyresniajam broliui (kaltinamajam). Jis gali duoti objektyvius parodymus. Atsižvelgiant į tiriamojo amžių, išprusimą, gyvenimišką patyrimą, jis pats negalėjo visas šias aplinkybes išgalvoti. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina liudytoja I. R.. Todėl teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais. Tuo tarpu kaltinamasis tik deklaruoja teiginius, kad jį nukentėjusieji apkalba dėl tėvo keršto. Tačiau to nepatvirtino nukentėjusieji. Todėl kaltinamojo D. R. parodymai vertinami kaip siekimas suklaidinti teismą ir išvengti atsakomybės, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti.

Kaltinamasis D. R. buvo kaltinamas ir tuo, kad jis per 2005 m. per birželio - liepos mėnesių laikotarpį savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška savo sesers R. R., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės, tyčia panaudodamas fizinį smurtą R. R. atžvilgiu - prievarta paguldęs ją lovoje ant pilvo ir numovęs kelnaites, ją užgulė, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, lytiškai su ja santykiavo prieš pastarosios valią, t.y. išžagino mažametę R. R., tai yra, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d.

Kaltinamasis D. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad nukentėjusiosios R. R. nežagino ir seksualiai neprievartavo.

Įrašu iš medicininių dokumentų kopijos, iš kurios matyti, kad R. R. konstatuotas mergystės plėvės pakitimai atitinka būdingų lytiniam išnaudojimui požymių grupę (t.1 b.l. 75).

Specialisto išvada Nr. G 550/07(02), iš kurios matyti, kad R. R. kūne sužalojimo žymių nėra. Specialistės gydytojos ginekologės J.Kiesylytės rasti paviršiniai mergystės plėvės įdubimai atitinka būdingų lytiniam prievartavimui požymių grupę (t.1 b.l. 74).

Motyvuojamoji dalis

Teismas laiko, kad nėra byloje pakankamai objektyvių įrodymų konstatuoti, kad kaltinamasis D. R. išžagino mažametę R. R. ir kad toks nusikaltimas padarytas. Todėl jis išteisintinas (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir ne kartą apklausta teisiamajame posėdyje, nukentėjusioji R. R. parodė, kad kaltinamasis skriaudė brolį R. ir sesę J., mušdavo juos. Tačiau jos neskriausdavo. Kaltinamasis ją yra lietęs, grabaliojęs rankomis per drabužius jos šonus du kartus. Tai vyko jos kambaryje. Jai tai nepatiko. Kaltinamasis liepė apie tai niekam nesakyti. Kaltinamasis jos nuogai nėra išrengęs, pats prie jos apsinuoginęs taip pat nebuvo ir nėra lietęsis prie jos lytinių organų. Jai nepatinka brolis D..

Liudytoja I. R. parodė, kad J. R. paminėjo, kad panašiai kaip su ja kaltinamasis elgėsi ir su seserimi Renata. Pasikalbėjus su R. R., pastaroji pasisakė, kad kaltinamasis jai kišdavo pirštus į makštį, kai šis pasiimdavo iš darželio ir vesdavo į namus.

Specialistas Jūratė Monika Kiesylytė paaiškino, kad mergystės plėvės pakitimus galėjo pasidaryti ir pati R. R.. Mergystės plėvės pakitimas yra senas. Kada atsirado mergystės plėvės ištempimo požymiai, negalima pasakyti, nes yra tik plati mergystės plėvės anga be įtrūkimų. Tai nėra plyšimas. Be fizinio poveikio jis negali išsivystyti. Mergystės plėvės diametras daugiau kaip 1,5 cm. Yra manoma, kad tai yra padaryta bet kokiu daiktu – pirštu lyties organu ar kitu daiktu.

Specialistas Juozas Vėlavičius paaiškino, kad tokius mergystės plėvės pakitimus gali pasidaryti pats vaikas dėl vaiko mentalinių kažkokių savybių, padidinto smalsumo, pažinimo tikslais. Mergystės plėvės ištempimas gali būti dėl masturbacijos, tačiau bet kokio amžiaus mergaitėms tokia masturbacija yra labai reta.

R. R. Kauno rajono (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos, (duomenys neskelbtini) Globos namų administracija charakterizuojama kaip ramią, lėtą, nedrąsią, santūrią, draugišką, nekonfliktišką, savarankišką, bet užsispyrusią. Domisi ugdomąja veikla, Nusiminusi verkia, nenoriai bendrauja. Turi atsakomybės jausmą, pareiginga. Turi mokymosi motyvaciją (t.1 b.l.76-77).

Teismas laiko, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.) ir dėl to kaltinamasis D. R. turi būti išteisintas.

Kaltinamojo D. R. kaltė grindžiama tik gydytojos ginekologės J.Kiesylytės rastais paviršiniais mergystės plėvės įdubimais, tačiau tiek specialistė J. Kiesylytė, tiek specialistas J. Vėlavičius paaiškino, kad neatmetama galimybė, jog tokius pakitimus galėjo pasidaryti ir pati R. R.. Pastaroji, būdama ne kartą apklausta, nepatvirtino, kad šiuos pakitimus galėjo padaryti kaltinamasis. Ji parodė, kad kaltinamasis yra lietęsis per drabužius prie jos kūno, juosmens ir paneigė prielaidą, kad kaltinamasis būtų prie jos apsinuoginęs ar lietęs jos lytinius organus.

Vienas iš įrodymų grindžiant kaltinimą būtų liudytojos I. R. parodymai, tačiau pastaroji kalbėjosi su mažamete R. R. labai abstrakčiai, t.y. R. R. pasisakiusi, kad kaltinamasis D. R. parsivesdamas pastarąją iš darželio kišo pirštus į lytinius organus. Tačiau šios aplinkybės nenurodė J. R., iš kurios ji sužinojusi, jog kaltinamasis lindo ir prie R. R.. Pokalbis vyko tik tarp I. R. ir R. R.. Todėl teismas negali padaryti išvados, kad R. R. paaiškinimas buvo išgautas be įtaigos ir pastaroji objektyviai papasakojo žinią. Tokio pokalbio ir tokių aplinkybių nepatvirtino apklausiama R. R..

Todėl kaltinime nurodytos aplinkybės, kad D. R. per 2005 m. per birželio - liepos mėnesių laikotarpį savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška savo sesers R. R., gim. (duomenys neskelbtini), būkle dėl mažametystės, tyčia panaudodamas fizinį smurtą R. R. atžvilgiu - prievarta paguldęs ją lovoje ant pilvo ir numovęs kelnaites, ją užgulė, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, lytiškai su ja santykiavo prieš pastarosios valią, t.y. išžagino mažametę R. R. ir kad taip padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d., yra išgalvotos, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, jos nebuvo nustatytos ir pagrįstos, tai yra, šis kaltinimas sukonstruotas taikant J. R. kaltinimą, tai yra, darant prielaidą, kad kaltinamasis ir R. R. analogišku būdu išžagino. Tačiau prielaidomis grįsti kaltinimą negalima.

Todėl byloje, išskyrus specialisto išvadą apie R. R. mergystės plėvės pakitimą, nėra objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti išvadą apie išžaginimo faktą. Specialistai J. Vėlavičius ir J.M. Kiesylytė paaiškino, kad tokius pakitimus galėjo pasidaryti ir pati R. R.. Todėl kaltinamasis D. R. iš kaltinimo pagal BK 149 str. 4 d. išteisintinas, nenustačius nusikaltimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis D. R. Pravieniškių 1-jų pataisos namų administracijos charakterizuojamas neigiamai, turėjo galiojančių nuobaudų (t.1 b.l. 192). Sistemingai darė administracinius teisės pažeidimus (t. 1 b.l.171-178).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas nepilnametis. Todėl bausmė skirtina, atsižvelgiant ir į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus (BK 91 str.). Kaltinamasis padarė tris labai sunkius nusikaltimus. Nusikalstamos tęstinės veikos padarytos esant vieningai tyčiai. Todėl nukentėjusieji patyrė neigiamas emocijas ir išgyvenimus ilgą laiko tarpą. Nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajai J. R. padarė mišrų elgesio ir emocijų sutrikimą - nežymų sveikatos sutrikdymą. Šis sutrikimas susijęs su patirtos prievartos emocijomis. Kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai, nes be inkriminuotų nusikaltimų pastarasis praeityje darė kitus nusikaltimus, nelinkęs daryti išvadų, taisytis. Nusikalto neišnykus teistumui pagal 2005-03-24 nuosprendį. Nusikaltimo padarymo laikotarpiu nukentėjusysis R. R. buvo septynerių - aštuonerių metų amžiaus, nukentėjusioji J. R. – dešimties metų. Tuo tarpu kaltinamasis – septyniolikos metų amžiaus. Be to, atsižvelgtina į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant bausmės dydį atsižvelgtina ir į kaltinamojo gyvenimo, brendimo sąlygas, t.y. jo motina girtavo, nebuvo tinkamai prižiūrimas. Augo daugiavaikėje šeimoje. Tėvas dirbo ir nepajėgė sudaryti normalių auklėjimo, priežiūros sąlygų. Tai turėjo tiesioginės įtakos kaltinamojo asmenybės susiformavimui. Nusikaltimai padaryti prieš keturis metus.

Todėl skirtina laisvės atėmimo bausmė. Bausmės minimumą pagal BK 149 str. 4 d. ir BK 150 str. 4 d. sudaro pusė nurodytų sankcijose minimalios bausmės.

BK 63 str. 6 d. (2007 m. birželio 28 d. įst. red.) numatyta, kad, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu. Bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pripažinti D. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (R. R. seksualinis prievartavimas) ir pritaikius BK 91 str. 3 d., paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams.

Pripažinti D. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 149 str. 4 d. (J. R. išžaginimas) ir pritaikius BK 91 str. 3 d., paskirti laisvės atėmimą 5 (penkiems) metams.

Pripažinti D. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 150 str. 4 d. (J. R. seksualinis prievartavimas) ir pritaikius BK 91 str. 3 d., paskirti laisvės atėmimą 4 (keturiems) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2, 4 d., 5 d. 1 p., 6 d. (2007 m. birželio 28 d. įst. red.), paskirtas bausmes subendrinti apimant bei dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

D. R. iš kaltinimo pagal LR BK 149 str. 4 d. (dėl R. R. išžaginimo) išteisinti, nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti suėmimą.

Vadovaujantis LR BK 66 str., į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą kardomajame kalinime nuo 2008-12-08 iki 2008-12-23 ir nuo 2009-03-05 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20d. nuo paskelbimo, o nuteistajam nuo jo nuorašo įteikimo, gali būti apskųstas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.