- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-07-16
- Bylos Nr.
- 2-372-470/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Snaigė Juknevičienė
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- R. G.
- Kategorijos
- 21.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Snaigė Juknevičienė, sekretoriaujant Rimai Šimanskienei, dalyvaujant ieškovei J. S., jos atstovui adv. V. K., atsakovei R. G., jos atstovei adv. Irenai Andriuškevičienei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį su atsakove R. G. dėl paskolos grąžinimo ir atsakovės R. G. priešieškinį ieškovei J. S. dėl nuostolių atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. S. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės R. G. 80000 litų (b.l. 25), patikslintu ieškiniu (b.l.66-69) prašo priteisti 72 000 litų negrąžintos paskolos pagal 2006-01-10 paskolos sutartį, o taip pat priteisti 2,38 procento mėnesines palūkanas už naudojimąsi paskola, kurių suma iki ieškinio padavimo dienos 13 454,93 litai iki bus sugrąžintas paskolos likutis, priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas už laiku negrąžintą paskolą, kurių suma iki pareiškimo teismui padavimo dienos sudaro 2345,20 litų bei tokio pat dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė paaiškino, kad 2006m. sausio 10d. pagal skolos raštelį paskolino atsakovei R. G. 80000 litų. Paskolos prašė atsakovė, nes ji norėjo šia gaunama paskola padengi ankstesnę banko paskolą, paimtą verslo tikslais. Paskolos grąžinimo terminas paskolos sutartyje nebuvo numatytas, todėl atsakovė pagal įstatymą paskolą privalėjo grąžinti per 30 dienų nuo reikalavimo grąžinti paskolą gavimo dienos. Ji atsakovei paštu išsiuntė reikalavimą skolą grąžinti ir dalį paskolos, t.y. 8000 litų gavo 2010-04-13.
Atsakovė R. G. su ieškiniu nesutinka, prašo jį atmesti. Paaiškino, kad ieškovė J. S., kuri buvo jos itin artima draugė, 2005 metais pardavė butą ir prašė pasaugoti pinigus, siūlė juos investuoti į jos vadovaujamą įmonę Karagana“, prekiaujančią baldais, kad taip galėtų naudotis palūkanomis. ji gautus iš ieškovės pinigus 80000 litų priėmė pagal paskolos raštelį. Žodžiu abi susitarė, kad palūkanas ieškovei mokės kiekvieną mėnesį ir jų dydis priklausys nuo verslo sėkmės. Ji kiekvieną mėnesį mokėjo ieškovei palūkanas ir grąžindavo dalį paskolos, paprastai mokėdavo apie 2000 litų per mėnesį, vedė apskaitą. Kai beveik visa paskola buvo grąžinta, ji kartu su ieškove suderino savo įsiskolinimus viena kitai - ieškovė taip pat buvo jai skolinga už baldus. Skolos raštelius abi sunaikino sudegindamos juos ieškovės namuose židinyje. Kaip liko nesudegintas pats pagrindinis paskolos raštelis dėl 80000 litų, ji negali paaiškinti, mano, kad ieškovė J. S. sugudravo, nuslėpė nuo jos raštelį deginimo metu. Suvedę tarpusavio įsiskolinimus priėjo išvados, kad ji (atsakovė) dar liko skolinga ieškovei 25 000 litų. Šiam įsiskolinimui užfiksuoti ji išrašė vekselį 25000 litų. Nurodo, kad dabar ieškovė naudojasi susidariusia nepalankia padėtimi ir siekia prisiteisti jau grąžintą skolą bei galimai sieks prisiteisti vekseliu užfiksuotą skolą.
Atsakovė R. G. taip pat priešieškiniu (t. I, b.l. 54-56) prašo priteisti iš ieškovės 11508,67 litus už parduotus ieškovei baldus, 5 procentus metinių palūkanų. Atsakovė paaiškino, kad ieškovės prašymu ji už ieškovę sumokėjo 11508,67 litus už baldus. 2008-10-31 J. S. buvo pateikta 7308,67 Lt PVM sąskaita – faktūra Nr.200401488, ieškovei paprašius, atsakovė pagal kasos pajamų orderį Nr.0822828A už ieškovę įnešė į R. T. įmonę „Karagana““ 7308,67 litus. 2010-04-03 pagal prekių pirkimo – pardavimo kvitą Nr.5792405 už virtuvės baldus, kuriuos įsigijo ieškovė, atsakovė sumokėjo 4200 litus. Atsakovė prašo priteisti iš ieškovės J. S. 11 508,67 litus ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010-09- 09) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Ieškovė J. S. su pareikštu priešieškiniu nesutinka. Paaiškino, kad iš tiesų ji pirko baldus, tačiau ne iš įmonės „Karagana“, bet asmeniškai iš R. G.. Ji nurodo nebuvo įgaliojusi atsakovės R. G. jos vardu mokėti už baldus įmonei. Kadangi pirko baldus iš R. G. kaip iš fizinio asmens ir už juos atsiskaitė, laiko atsakovės priešieškinį nepagrįstu.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.
Nagrinėjamame ieškovės J. S. ieškinyje svarbiausias klausimas – ar 25000 litų vertės vekselis turi būti vertinamas kaip įrodymas apie ieškovės J. S. naujai suteiktą paskolą atsakovei R. G., ar priešingai, kaip įrodymas apie tai, kad R. G. iš ankstesnės 80000 litų sutiktos paskolos liko 25000 litų likutis.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2006-01-10 atsakovė R. G. pasiskolino iš ieškovės J. S. 80 000 litų neterminuotam laikui. 2009-08-17 ieškovė J. S. pareikalavo skolą grąžinti, įteikdama atsakovei rašytinį reikalavimą. 2009-09-14 R. G. išrašė J. S. 25000 litų vertės paprastąjį vekselį, kurį R. G. nurodo esant tarpusavio įsiskolinimų subalansavimo dokumentu, o J. S. teigia jį esant įrodymu apie jos suteiktą naują paskolą R. G.. Atsakovė R. G. 2010-04-13 grąžino ieškovei 8000 litų skolos.
Šalys skirtingai aiškina gautų pinigų perdavimo ir panaudojimo tikslą, tačiau pats 80 000 litų perdavimo faktas atitinka paskolos, bet ne pasaugos, kaip bandė įrodyti R. G. proceso eigoje, sąvoką (CK 6.870str.). Ieškovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji pinigus paskolino atsakovei, kuriai buvo reikalingos lėšos padengti banko paskolą, paimtą verslui, ji neketino per atsakovę investuoti lėšų į jos verslą ir iš to gauti naudos. Nurodo, kad atsakovė jai iš 80000 litų paskolos grąžino tik 8000 litų, kitų pinigų negrąžino. Tokios ieškovės nurodytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių.
Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, pinigai, t.y. 80000 litų buvo paskolinti 2006-01-10. Abi šalys nurodė, kad buvę pažįstamos nuo vaikystės, labai artimai bendravo, pasitikėjo viena kita. Paskolos raštelyje nėra įrašytas nei skolos grąžinimo terminas, nei palūkanos (b.l. 7). Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovė pareikalavo skolos grąžinimo iš atsakovės pateikdama jai rašytinį reikalavimą 2009-08-17 (b.l. 6), t.y. praėjus trejiem su puse metų nuo paskolos suteikimo. Akivaizdu, kad tokiam ilgam laikotarpiui investavusi 80000 į bet kurį banką ar kitą kredito įstaigą, ji būtų uždirbusi solidžias palūkanas, todėl jos paaiškinimas, kad ji neėmė iš atsakovės R. G. palūkanų už paskolintus pinigus, kai atsakovė nurodo priešingai, atrodo neįtikinamai. R. G. nurodė, kad jos vadovaujamos įmonės verslas vyko normaliai, buvo pelningas, su ieškove ji susitarė mokėsianti jai palūkanas priklausomai nuo verslo sėkmės. Ji pateikė į bylą dešimt įmonės „Karagana“ kasos išlaidų orderių, išrašytų laikotarpiu nuo 2006 metų kovo mėnesio iki 2008 metų rugpjūčio mėnesio iš viso 72933,21 litų sumai, kuriuos nurodė esant panaudotus gautos paskolos su palūkanomis ieškovei J. S. grąžinimui (t. II, b.l. 74-78). Kasos išlaidų orderiuose nurodyta pinigų išėmimo paskirtis – „paskolos grąžinimas“. Kadangi gautą iš J. S. paskolą įmonei R. G. apiformino savo vardu, suprantama, kad kasos išlaidų orderiuose taip pat nurodyta jos kaip paskolos gavėjos pavardė. Nors ieškovė neigia gavusi kokias nors palūkanas, tačiau pastebėtina, kad ji pareikalavo visos paskolos sumos grąžinimo tuo metu, kai atsakovės R. G. vadovaujamos įmonės „Karagana“ verslo reikalai pablogėjo, tai reiškia ji nustojo gauti lėšas iš R. G.. Darytina išvada, kad ieškovė nereikalavo paskolos grąžinimo tol, kol kaip nurodo atsakovė, jai buvo mokamos pakankamas pajamos palūkanomis.
Be to, vertinat susidaliusią teisinę situaciją, labai svarbi ta aplinkybė, kad ieškovė pareikalavo grąžinti 80000 litų paskolą 2009m. rugpjūčio 17 dieną, o jau 2009-09-14 anot jos ji dar paskolino atsakovei 25000 litų ir neva jų perdavimo faktui įrodyti atsakovė pasirašė paprastąjį vekselį (t.II, b.l. 71). Ieškovė J. S. teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti, kuriam tikslui suteikė naują paskolą atsakovei, teigė to atsakovės neklaususi. Tačiau toks paaiškinimas, atsižvelgiant į tai, kad skolinama pinigų suma gana didelė (ieškovė nėra verslininkė, ji dirba valstybės tarnyboje), atrodo neįtikinamai, be to, po pareikalavimo grąžinti pirmąją paskolą dar nebuvo grąžinta nė dalis paskolos ir nebuvo vedamos jokios derybos dėl jos grąžinimo atidėjimo ar terminų nustatymo. Bet kuris normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas, kad jam jau trejus su puse metų negrąžinama 80 000 litų paskola, šioje situacijoje nepriimtų sprendimo paskolinti dar 25000 litų, nepasidomėjęs tokio pinigų poreikio būtinybe, nežiūrint kokie geri ir artimi tarpusavio santykiai su paskolos gavėju iki šio laikotarpio būtų susiklostę.
Kaip matyti iš įrašo vekselyje, tariamai suteikta nauja paskola turėjo būti grąžinta 2010-01-01. Vertinant, kad ieškovei jau buvo žinoma apie atsakovės vadovaujamos įmonės „Karagana“ blogėjančią finansinę padėtį, toks laiko tarpas yra palyginus labai trumpas paskolai grąžinti, ir šią aplinkybę, kad atsakovei bus labai sunku įvykdyti naują skolinį įsipareigojimą, ieškovė privalėjo įvertinti. Dėl to jos aiškinimas, kad ji suteikė naują 25000 litų paskolą tik sustiprina teismo abejones.
Taip pat pastebėtina, kad nauja 25000 litų tariamai suteikta J. S. paskola R. G. nebuvo įforminta nei paskolos sutartimi, nei skolos rašteliu, kaip to reikalauja CK 6.871straipsnio 1 dalies nuostatos. Ieškovė teisme paaiškino, kad 25000 litų paskolą įformino vekseliu, bet ne paskolos sutartimi dėl to, kad taip jai patarė pažįstama notarė. Tačiau tikint ieškovės parodymais dėl notarės konsultacijų, reikia turėti omenyje, kad bet kuris artimai asmenį pažįstantis notaras vekselio prasmę būtų išaiškinęs iki galo ir nurodęs, kad jo tapatinti su paskolos sutartimi negalima, kadangi vekselis neatstoja paskolos sutarties. Įstatyme vekselis apibrėžiamas kaip vertybinis popierius, kuris išrašomas įstatymo nustatyta tvarka ir kuriuo jį išrašęs asmuo be sąlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Vekselis, kaip vertybinis popierius, neįrodo prievolės atsiradimo pagrindų, taigi ieškovė negali juo remtis kaip besąlyginiu naujos paskolos sutarties įrodymu. Neabejotinai, vekselio turėjimas suteikia ieškovei teisę neginčo keliu išvengiant teisminių procedūrų išreikalauti vekselyje nurodytą sumą iš jį pasirašiusio asmens, bet juo remtis kaip neginčijamu naujos piniginės prievolės įrodymu, kai kitos aplinkybės rodo priešingai, negalima. Aplinkybę jog perdavė pinigus paskolos gavėjui, privalo įrodyti paskolos davėjas (CPK 12str., CPK 178str.). Nesant rašytinio dokumento, patvirtinančio 25000 litų paskolos išdavimo faktą ir esant kitų pagrįstų abejonių, kad tai yra ne naujos paskolos suteikimą žymintis dokumentas, bet tarpusavio ankstesnių įsiskolinimų fiksavimas, ieškovės parodymų teisingumas kelia pagrįstų abejonių.
Teismo sprendimą, jog paprastuoju vekseliu nebuvo suteikta nauja paskola dar labiau sustiprina ta aplinkybė, kad ieškovė J. S., suėjus vekselyje nustatytam terminui 2010-01-01, jo nepateikė vykdymui. Kaip nurodė pati ieškovė, ji tikėjosi, kad pinigus atsakovė visgi atiduos. Toks paaiškinimas laikytinas daugiau nei naiviu, atsižvelgiant į tai, kad tariama 80000 litų paskola nė iš dalies anto ieškovės negrąžinta ir todėl ieškovės paaiškinimas negali būti pripažintas įtikinamu, šioje situacijoje daugiau tikėtina, kad suėjus paprastajame vekselyje apibrėžtam terminui, negavusi jame nurodytos sumos, ieškovė, turėdama paskolos raštelį dėl 80000 litų, apsisprendė teismo keliu prisiteisti būtent šią didesnę sumą nei tikrasis atsakovės prievolės dydis jai.
Be to, tą aplinkybę, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo vykdomos palyginus didelės apimties fiziniams asmenims finansinės operacijos, įrodo liudytojos A. S. parodymai. Ji nurodo mačiusi, kaip užsisakydama baldus matė, kad atsakovės darbo kabinete atsakovė R. G. perdavė jos pažįstamai J. S. didelį pluoštą pinigų. Kai J. S. su pinigais išėjo, ji pasiteiravo R. G., kaip be jokio dokumento ji ryžtasi išduoti tokią sumą o R. G. paaiškinusi, kad tai buvę 24000 litų ir apskaitą tarp savęs ji su J. S. vedančios kiekviena sau, t.y. grindžia santykius abipusiu pasitikėjimu.
Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas, reiškiantis, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Kodėl vienas įrodymas lemia didesnę tikimybę negu kitas, sprendžia teismas, remdamasis CPK 185 str. suformuluotomis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Be to, vertindamas surinktus faktinius duomenis, teismas vadovaujasi ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Vertindamas surinktus šioje byloje įrodymus teismas priėjo išvados, kad daugiau tikėtina, jog 2009-09-14 paprastuoju vekseliu, išrašytu atsakovės R. G., buvo fiksuota ne nauja ieškovės J. S. suteikiama paskola atsakovei R. G., bet šalių susitarimu fiksuotas jų tarpusavio įsiskolinimas viena kitai. Tai reiškia, kad suskaičiavusios atsakovės R. G. įsiskolinimo likutį iš 2006-01-10 paskolos ir įvertinę ieškovės įsiskolinimą už baldus, šalys priėjo išvados, kad R. G. liko skolinga J. S. 25000 litų t.y. šalys modifikavo prievoles.
R. G. 2010-04-13 grąžino ieškovei 8000 litų. Tai patvirtina į bylą pateiktas J. S. ranka rašytas raštelis (b.l. 36), to neginčija ir pati ieškovė. Vadinasi, mokėtina pagal paprastąjį vekselį R. G. suma sumažėjo iki 17000 litų. Prievolės apmokėti paprastąjį vekselį terminas yra suėjęs 2010-01-01 ir tai yra sąlyga, leidžianti priteisti iš atsakovės įsiskolinimą ieškovei (CK 6.38str. 1d.).
Sutinkamai su CK 6.872str. 1d., jei šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos už naudojimąsi paskolos dydžio suma nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios vietos ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Lietuvos banko duomenimis vidutinė rinkos paskolų norma 2006 sausio mėnesį buvo 2,38 procentai. Kaip nustatyta sprendimu, atsakovė mokėjo ieškovei palūkanas už paskolą iki to laiko, kol kilo ginčas dėl tarpusavio įsiskolinimų. Šalys juos fiksavo 2009-09-14 atsakovei išrašant paprastąjį vekselį 25000 litų sumai. 2010-04-13 įsiskolinimas sumažėjo 8000 litų, kas jau buvo paminėta anksčiau. Taigi, už laikotarpį nuo paprastojo vekselio išrašymo iki prievolės sumažinimo aštuoniais tūkstančiais litų atsakovė pradelsė atsiskaityti 211 dienų. Priteistinos palūkanos už 25000 litų sudaro 343 litus ( metinės palūkanos sudaro 595 litus). Nuo 2010-04-13 iki kreipimosi į teismą dienos 2010-04-23 skaičiuotinos palūkanos už 17000 litų sumą, pradelsta atsiskaityti 10 dienų, palūkanos sudaro 11 litų.
CK 6.210 str. 1d. numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito, todėl atsakovė už prievolės įvykdymo termino praleidimą privalo mokėti ieškovės reikalaujamas 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010-04-23, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d.).
Dėl priešieškinio
Kaip nustatyta, paprastojo vekselio pasirašymu šalys tarpusavio sutarimu apskaitė tiek J. S. suteiktos paskolos likutį, tiek R. G. turėtas išlaidas (nuostolius) J. S. baldams apmokėti, taigi tarpusavio įskaitymo būdu piniginė J. S. prievolė R. G. dėl baldų apmokėjimo pasibaigė. Atsakovės pozicijos nenuoseklumas, kuomet ji viena vertus prašo vertinti ieškovės J. S. įsiskolinimą už baldus jai kaip pasibaigusią prievolę paprastojo vekselio pasirašymu, o kita vertus, kaip reikalavimą šią skolą priteisti, vertintina kaip atsakovės gynybinė pozicija tuo atveju, jei atsakovei nepavyktų įrodyti jos nuostatos dėl paprastojo vekselio prigimties.
Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos sutinkamai su LR CPK 93str. nustatytomis taisyklėmis.
Ieškovės J. S. ieškinio patenkinta 22 procentai, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Ieškovės J. S. ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. G. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. S. (a.k. (duomenys neskelbtini) 17000 litų paskolos pagal 2009-09-14 vekselį, 354 litų palūkanų, 220 litų už advokato teisinę pagalbą ir 520 litų žyminio mokesčio, iš viso 18094 litų (aštuoniolika tūkstančių devyniasdešimt keturis litus) ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojamų nuo kreipimosi į teismą dienos 2010-04-23 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovės R. G. priešieškinį atmesti.
Priteisti iš R. G. 14 (keturiolika) litų pašto išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.