- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-20
- Bylos Nr.
- 2S-1053-567/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Volskienė, Petras Jaržemskis, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- T. R.
- Atsakovas
- UAB „KLG Lietuva“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo T. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-5077-833/2010 pagal ieškovo T. R. ieškinį atsakovui UAB „KLG Lietuva“ dėl darbo užmokesčio išieškojimo.
Aprašomoji dalis
nustat ė:
1) priteisti 70953,33 Lt darbo užmokesčio, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;
Šalies argumentai
2) taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas, esančias jo sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas. Ieškovas nurodė, kad 2002-07-08 įsidarbino pas atsakovą UAB „KLG Lietuva“ (ankstesnis pavadinimas UAB „KLG Svorita“) pagal darbo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimų vadybininku. UAB „KLG Lietuva“ valdybos sprendimu buvo paskirtas bendrovės vadovu - direktoriumi bei organų valdymo sprendimu nustatytas 3757 Lt dydžio atlyginimas Su ieškovu buvo pasirašytas darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimas. Remiantis atsakovo valdybos 2005-09-30 sprendimu, 2005-10-06 darbo sutartis su T. R. buvo nutraukta. Laikotarpyje nuo 2004-07-01 iki 2004-12-31 jam buvo priskaičiuota 27234 Lt, o laikotarpyje nuo 2005-01-01 iki 2005-10-06 priskaičiuota 43719,33 Lt darbo užmokesčio. Iš viso atsakovas nesumokėjo ieškovui 70953,33 Lt. Ieškovas bandė darbo užmokesčio klausimą su atsakovu spręsti taikiai, tačiau atsakovas atsisakė, motyvuodamas tuo, kad ieškovas, eidamas bendrovės direktoriaus pareigas, padarė turtinę žalą. Atsakovas 2005-11-15 kreipėsi su pareiškimu į Vilniaus miesto apylinkės prokuratūrą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo jo atžvilgiu pagal nusikaltimų požymius, numatytus BK 183, 184 straipsniuose. 2008-03-26 ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d. ir 184 str. 1 d., ieškovo atžvilgiu buvo nutrauktas, nes nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. LR DK 27 str. nustato trejų metų ieškinio senaties terminą. Formaliai ieškinio senaties terminas baigėsi 2008-10-07. Tačiau ieškovas mano, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas, nes ieškovas 2005-10-18 per savo atstovą (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į atsakovą su prašymu išmokėti ieškovui priskaičiuotą atlyginimą, tačiau jis 2005-10-24 pranešė, kad atlyginimo nemokės tol, kol nebus užbaigtas ikiteisminis tyrimas dėl bendrovės turto pasisavinimo ar iššvaistymo. Atsakovas neatsako į ieškovo reikalavimus, savo veiksmais bando išvengti atsakomybės, nebendrauja su ieškovu. Ieškinio suma yra didelė, todėl yra tikimybė, kad atsakovas, siekdamas išvengti tinkamo būsimo sprendimo įvykdymo gali jį apsunkinti: paslėpti savo turtą, jį sumenkinti ar atlikti kitus veiksmus, kurie sąlygotų tai, jog teismo sprendimo įvykdymas taptų neįmanomas ar pasunkėtų. Kadangi reikalavimas yra piniginis, tai protingiausia būtų taikyti atsakovo piniginių lėšų, esančių jo sąskaitoje, areštą (LR DK 34 str., 124 str., 141 str., 286 str., 295 str., CPK 144 str., 145 str.).
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-03-08 nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmetė. Teismas nurodė, kad, taikant laikinąsias apsaugos priemones, teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ne tik į ieškovo, bet ir į pagrįstus atsakovo interesus, į jo turtinę padėtį, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pasekmes atsakovui bei kitiems su atsakovo veikla susijusiems asmenims. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams, t.y. teisingumas reikalauja užtikrinti ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyrą, todėl ieškovas, prašydamas atsakovo turtui taikyti laikinąsias apsaugos priemones, turi pateikti teismui duomenis apie atsakovo turtinę padėtį bei įrodymus, patvirtinančius tikrą grėsmę ieškovo turtiniams interesams, kuomet teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas padarė išvadą, kad tokių duomenų teismui nepateikta (LR CPK 144 str., 148 str.).
Ieškovas pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-08 nutartį. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės skirtos ne tik busimojo sprendimo vykdymo užtikrinimui, tačiau gali būti naudojamos tam, kad šaliai, ginančiai savo teises ar teisėtus interesus, kita šalis ar proceso dalyvis pats savo veiksmais nepadarytų žalos ar jos nepadidintų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2004, 2004-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004, 2006-04-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2006; Lietuvos apeliacinio teismo 2004-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-567/2004 ir 2006-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-1/2006). Atsakovas savo veiksmais daro žalą ieškovui, atlyginimas neišmokamas neprotingai ilgą laiką. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas yra finansiškai nepajėgus atsiskaityti su ieškovu. Todėl yra reali grėsmė, kad teismo sprendimas nebus įvykdytas arba jo vykdymas bus apsunkintas. Ieškovas atkreipia dėmesį į tai, jog ieškovo materialinė padėtis yra apsunkinta, t.y. atsakovas be jokio teisinio ar faktinio pagrindo nesumokėjo ieškovui uždirbto atlyginimo ir toliau atsisako tai padaryti. Atsakovas, kaip darbdavys nesilaiko įstatyme nustatytos pareigos sumokėti darbuotojui jo uždirbtas lėšas. Skundžiama nutartis pažeidžia šalių pusiausvyros, lygiateisiškumo principus. Dėl neišmokėto atlyginimo ieškovas ir toliau turi tik nuostolius, jam daroma turtinė žala, jis negali disponuoti uždirbtais pinigais, o atsakovas be pagrindo juos sutaupė.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „KLG Lietuva“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašydamas jį atmesti ir palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-03-08 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas nenurodė jokių aplinkybių, kurios gali apsunkinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ieškovas pažeidžia proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo teise principus, kadangi prašo areštuoti tik atsakovo pinigines lėšas banko sąskaitoje. Pagal suformuotą teismų praktiką atsakovui, tariamai pažeidusiam teisę asmeniui, gali būti taikomi turtinio ar kitokio pobūdžio suvaržymai, tačiau jie turi įgyvendinti laikinųjų apsaugos priemonių tikslus, bet ne nukreipti į žalos priešingai šaliai darymą. Konkretaus arešto prašymas yra tendencingas ieškovo piktnaudžiavimas procesine teise, nes atsakovas yra kreipęsis į teisėsaugos institucijas dėl buvusio bendrovės vadovo T. R. nusikalstamos veikos, jam iškelta baudžiamoji byla dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo. Pačiam atsakovui pareikšti įtarimai dėl nusižengimo pagal tą patį BK straipsnį. Atsakovas yra pareiškęs ieškinį T. R. dėl 121000 Lt padarytos žalos bendrovei atlyginimo. Byla Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama du metus, tačiau T. R. nėra pareiškęs priešieškinio dabar pareikšto ieškinio pagrindais. Atsakovas neatsiskaito su ieškovu, kadangi nelaiko ir niekada nelaikė savęs skolingu ieškovui. Derybos tarp konflikto šalių vyko tik dėl to, kokio dydžio nuostolių kompensacija atsakovui turi sumokėti ieškovas.
Atskirasis skundas atmestinas. Tai, kad įstatymų leidėjas numatė galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nereiškia besąlygiško laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Asmuo, prašantis taikyti tokio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones, turi pagrįsti jų būtinumą. Pažymėtina, kad ieškovas nepateikė pirmosios instancijos teismui įrodymų, pagrindžiančių realią grėsmę dėl teismo sprendimo įvykdymo apsunkinimo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti ieškovo nurodytas laikinąsias apsaugos priemones.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui duomenų, sudarančių teisinį pagrindą taikyti apelianto prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes šiuo atveju reikalinga užtikrinti abiejų šalių interesų pusiausvyrą, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų įgyvendinimą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas, kaip apeliacinė instancija, nėra saistomas Lietuvos apeliacinio teismo, kaip apeliacinės instancijos, formuojamos praktikos, nes teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.
Tai, kad kitose civilinėse bylose, kuriose pareikšti piniginio pobūdžio reikalavimai, yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, savaime nesukuria pareigos pirmosios instancijos teismui besąlygiškai taikyti nagrinėjamoje byloje atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, nes kiekvienu atveju pirmosios instancijos teismas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą sprendžia, įvertindamas faktines bylos aplinkybes, kurios yra individualizuojamos atskirai kiekvienoje byloje.
Nagrinėjamai bylai netaikytini išaiškinimai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-11-10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-518/2004, 2004-12-16 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-552/2004, 2006-04-24 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2006, nes skiriasi faktinės ir teisinės nurodytų bylų aplinkybės.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra iš esmės tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą. Kolegija pažymi, kad laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas nereiškia bylos išsprendimo iš esmės atsakovo naudai, taip pat ir ieškovo interesų pažeidimo, nes ieškovas neįrodė, kad yra reali grėsmė, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali būti apsunkintas.
Tai, kad apeliantui nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui, kadangi jie yra bendro pobūdžio samprotavimai.
Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų kolegija nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 2 str., 5 str., 7 str., 144 str. –145 str., 147 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.). Atsižvelgiant į tai, kad atskirasis skundas atmetamas, ieškovas turi pareigą atlyginti 8,50 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (b.l. 29) apeliacinės instancijos teisme valstybės naudai (CPK 92 str., 96 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 p., kolegija
n utarė:
Palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. kovo 8 d. nutartį nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo T. R. valstybės naudai 8,50 Lt bylinėjimosi išlaidų dėl procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme.