- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-26
- Bylos Nr.
- e2YT-134-783/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-26-3-00996-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Skaraitis
- Pareiškėjas
- J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos, VĮ Registrų centro
- Advokatai
- Kastytis Paspirgėlis
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo J. R. pareiškimą dėl nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: VĮ Registrų centro Panevėžio filialas, VĮ Turto bankas, Kupiškio rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. R. prašo nustatyti, kad jis, J. R., nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį būdu įsigijo statinį – daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog jis minėtą pastatą 1998 m. rugpjūčio 18 d. nupirko iš Kupiškio rajono (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės, yra kreipęsis į VĮ Registrų centrą dėl šio nekilnojamojo turto įregistravimo, tačiau VĮ Registrų centras atsisakė įregistruoti pastatą jo vardu, kadangi nepateikė tinkamos, notarine tvarka sudarytos, sutarties. Ši daržinė nėra registruota kieno nors vardu. Pareiškėjas mano, jog yra visos sąlygos nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgijimui: jis nėra daikto savininkas, bet valdo jį kaip savą, nemanydamas, kad daikto savininkas yra kažkas kitas (CK 4.22, 4.68 straipsniais), jis šį turtą sąžiningai įgijo ir sąžiningai jį valdo. (1 t. 1-2 b. l.).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė atsiliepimą, kuriame taip pat siūlo pareiškimo pagrįstumą vertinti teismo nuožiūra. Tačiau mano, jog savo poziciją dėl pareiškimo pagrįstumo turėtų išreikšti Nacionalinė žemės tarnyba, nes nėra aišku, ar nekilnojamasis daiktas, į kurį prašoma nustatyti nuosavybės teises, yra valstybei ar privačiam asmeniui priklausančiame žemės sklype. Suinteresuotas asmuo taip pat mano, jog savo poziciją turėtų išdėstyti ir Kupiškio rajono savivaldybė, kadangi pagal galiojusį teisinį reglamentavimą rajono valdyba tuo metu turėjo galimybę disponuoti valstybei priklausančiu turtu, jeigu toks įnašas buvo įnešamas į žemės ūkio bendrovę (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992-11-24 nutarimo Nr. 889 „Dėl disponavimo valstybei priklausančiais žemės ūkio bendrovių pajais“ 1 punktas), be to, ši institucija (buvę vykdomųjų komitetų organai) teisėtai pastatytus pastatus įrašydavo į ūkines knygas. (32-34 b. l.).
Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Panevėžio filialas atsiliepime siūlo priimti sprendimą teismo nuožiūra. (37-38 b. l.).
Suinteresuotas asmuo Kupiškio rajono savivaldybės administracija nurodė, jog neturi duomenų, kad statinys, į kurį prašomą nustatyti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį, būtų buvęs įtrauktas į bešeimininkio turto apskaitą ar kad į jį būtų pareiškę pretenzijas kiti asmenys, taip pat neturi duomenų, kad turtas būtų buvęs įtrauktas į ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ balansą, kadangi šios bendrovės dokumentai nebuvo perduoti Kupiškio rajono savivaldybės administracijai. Suinteresuotas asmuo nurodė, jog jeigu teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtins visos įstatyme numatytos sąlygos bei nebus duomenų, kad minėtą nekilnojamąjį turtą būtų perėmęs koks nors kitas asmuo, neprieštaraus nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymui. (94 b. l.).
Pareiškėjas J. R. teismo posėdyje parodė, jog sužinojęs, kad ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pardavinėja daržinę, nusprendė ją nusipirkti. Susisekė su bendrovės pirmininku J. S., susitarė, kad už daržinę sumokės 4000 Lt. Sumokėjus pinigus, su J. S. surašė priėmimo – perdavimo aktą, J. S. jam perdavė daržinės raktus, nuo tos dienos jis ir naudojasi daržine. 2017 metais nutaręs savo vardu įregistruoti daržinę kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau ši įstaiga atsisakė įregistruoti nuosavybę, nurodė, jog trūksta dokumentų, tai yra notarine tvarka patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties, pasiūlė kreiptis į teismą.
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas advokatas K. Paspirgėlis prašo pareiškimą tenkinti. Paaiškino, jog pareiškėjas J. R. yra sąžiningas įgijėjas, už daržinę, kurią įgijo, sumokėjo pinigus, atvirai valdė šį turtą ilgiau nei 10 metų, niekas kitas nepretenduoja į šį turtą, turtas nėra registruotas jokio asmens vardu, duomenų, kad šis turtas priklauso bendrovei ar valstybei, taip pat nėra.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovė J. Einorytė paaiškino, jog neprieštarauja prašomam nustatyti faktui. Nurodė, jog žemė, ant kurios pastatyta daržinė, priklauso valstybei, ir jeigu bus nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, pareiškėjas J. R. šią žemę galės įsigyti ar ją nuomoti įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškimas tenkinamas. Iš pareiškėjo parodymų, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog 1998 m. rugsėjo 15 d. Kupiškio žemės ūkio bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“) visuotinio narių susirinkimo metu nutarta J. R. parduoti (duomenys neskelbtini), esantį daržinės pastatą už grynus pinigus, įpareigojo bendrovės pirmininką J. S. pasirašyti perdavimo – priėmimo aktą. (24 b. l.). 2000 m. liepos 4 d. J. R. bendrovei ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ už daržinės pastatą sumokėjo 4000 Lt (21-22 b. l.), tą pačią dieną J. S. ir J. R. pasirašė Perdavimo – priėmimo aktą, pagal kurį ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ perdavė J. R. (duomenys neskelbtini), esančią daržinę. (23 b. l.). ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 1998 m. rugsėjo 15 d. įgijo likviduojamos žemės ūkio bendrovės statusą, 2016 m. gruodžio 13 d. ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ išregistruota Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimu Nr. 1292 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 2.1 papunkčio pagrindais. (107-108 b. l.). (duomenys neskelbtini), esančio statinio (daržinės), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisės VĮ Registrų centre neįregistruotos. (5, 8-18 b. l.). Liudytojas J. S. teismo posėdyje parodė, jog jis buvo ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku, bendrovei įgijus likviduojamos bendrovės statusą, jis buvo bendrovės likvidacinės komisijos pirmininku, patvirtino, jog bendrovės visuotiniame narių susirinkime buvo priimtas sprendimas parduoti likviduojamos bendrovės turtą, tarp jų – ir daržinę, kuri už grynus pinigus buvo parduota J. R., surašytas turto perdavimo – priėmimo aktas. Liudytoja J. K. parodė, jog jai su vyru pradėjus ūkininkauti, kažkur nuo 2000 m. iki 2017 m. daržinėje, į kurią J. R. prašo pripažinti nuosavybės teises, J. R. leidimu laikė šieną ir visą laiką manė, kad ši daržinė yra J. R..
Nuosavybės teisės įgijimo būdas įgyjamąja senatimi taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki terminų, nustatytų CK 4.68 straipsnio 1 dalyje suėjimo, o prašo teismo konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniais nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Teismui šias sąlygas konstatavus, valdymo teisė transformuojasi į nuosavybės teisę, t. y. pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgyjamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti viešame registre. Nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį taikomas tik esant šioms sąlygoms: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu; 2) yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos sąlygos: a) daikto valdymas yra prasidėjęs sąžiningai; b) daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu; c) visą valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sąžiningai, atvirai ir nepertraukiamai; d) daiktas visą valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; e) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (kasacinės nutartys Nr. 3K-3-379/2004, 3K-3-514/2008, 3K-7-67/2011). Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog statinio pirkimo – pardavimo sandoris, kurį sudarė šiuo metu iš juridinių asmenų registro jau išregistruota bendrovė ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir pareiškėjas J. R., neatitinka tokiam sandoriui keliamos notarinės pirkimo – pardavimo sutarties formos, šio reikalavimo nesilaikymas sutartį darė negaliojančia (1965 m. sausio 1 d. – 2001 m. liepos 1 d. galiojusio 1964 m. liepos 7 d. patvirtinto CK 255 straipsnio reikalavimai). Tačiau teismas, atsižvelgęs į tas aplinkybes, jog sandorio šalių (ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. R.) valia buvo nuosavybės teisės į statinį įgijimas, nuo sandorio įvykdymo pabaigos, tai yra pinigų perdavimo bendrovei momento (2000 m. liepos 4 d.) iki šios dienos yra praėję daugiau nei 17 metų, ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduota ir išregistruota iš juridinių asmenų sąrašo (likvidavimo procedūros buvo pradėtos iki Juridinių asmenų registro veiklos pradžios ir nebaigtos per 10 metų nuo likviduojamo juridinio asmens teisinio statuso įgijimo), duomenų, jog šiuo susitarimu tarp ŽŪB „(duomenys neskelbtini)“ ir J. R. būtų buvę pažeisti įstatymų, reglamentuojančių žemės ūkio bendrovių turto pardavimą, imperatyvūs reikalavimai, nenustatyta, turtas iki šiol VĮ „Registrų centre“ nėra įregistruotas kieno nors vardu, Kupiškio rajono savivaldybės administracija nepateikė įrodymų, kad šis turtas, į kurį prašoma nustatyti nuosavybės teisę, yra valstybės ar savivaldybės nuosavybė, pripažįsta, jog tai, kad nebuvo laikomasi sandorio formos nėra pagrindas atmesti pareiškėjo pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Konstatuojama, jog pareiškėjas J. R. įrodė, kad daiktą (daržinę) sąžiningai įgijo, šį daiktą atvirai ir nepertraukiamai valdė daugiau nei 10 metų, su daiktu elgėsi kaip nekilnojamojo daikto savininkas ir buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į valdomą daiktą, daiktas, kuriam prašoma nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, nėra registruotas kitų asmenų vardu, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į šį daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Nustačius, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose numatytos sąlygos, pareiškėjo pareiškimas yra tenkinamas ir pripažįstamas nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamąją senatį.
Valstybė dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų nepatyrė, todėl jų priteisimo klausimas nesprendžiamas.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis, tuo kas išdėstyta, bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-265, 268, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti faktą, kad J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į daržinę, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Kupiškio rūmus.