Šiaulių apylinkės teismo nutartis

ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 75P-16162229-14 pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio vyresnysis patrulis A. Š. 2014 m. rugpjūčio 1 d. surašė M. K., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį. Protokole nurodoma, kad M. K. 2014 m. balandžio 16 d. apie 2.09 val. Stoties gatvėje, Panevėžyje, vairuodamas automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nepakluso teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams sustabdyti transporto priemonę. Pareigūnas nurodė, kad šiais savo veiksmais M. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 17 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.

Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui dėl teisingo administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolo turinys neatitinka Lietuvos Respublikos ATPK 260 str.1 d. nustatytų protokolo turinio reikalavimų, yra protokolo ir bylos medžiagos esminių trūkumų, kurie trukdo bylą nagrinėti teisme (ATPK 280 str. 1 d. 2 p.).

Atkreiptinas policijos pareigūno, surašiusio administracinio teisės pažeidimo protokolą dėmesys į tai, kad Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnio 1 dalis numato, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžto konkretaus administracinio teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 256 straipsnio 3 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį, 284 straipsnio 2 dalį, yra nurodęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui („Administracinių teismų praktika“ Nr. 1, 328-329 p.; leidinį „Administracinių teismų praktika“ Nr. 7, 251-252 p.). Netgi vien tik pažeidimo objektyviųjų požymių išdėstymas administracinio teisės pažeidimo protokole, tiksliai nenurodant, kokio atsakomybę nustatančio teisės akto pažeidimu asmuo yra kaltinamas, neleidžia konstatuoti, kad asmeniui buvo pareikštas kaltinimas atitinkamo pažeidimo padarymu. Taip pat teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N756-135/2008 ir kt.). Priešingu atveju negali būti laikoma, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo. Tačiau gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio teisės pažeidimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką yra norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-5830/2009 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pabrėžiama, jog ATPK įvirtintos teisės normos (ATPK 284 straipsnio 2 dalis) nesudaro galimybės papildyti administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, t. y. keisti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N3-444/06). Atkreiptinas institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, ir jos pareigūnų dėmesys į tai, kad ne kartą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vieningą praktiką, yra akcentavęs, kad iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies kylantys teismo įgaliojimai rinkti įrodymus jokiu būdu nereiškia, kad asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus, ar gali teismui pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3?802/2007). Tam tikras administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas.

Motyvuojamoji dalis

Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo bei visos bylos medžiagos matyti, kad M. K. inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, numatantis administracinę atsakomybę už nepaklusimą uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pat pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

M. K. kaltinamas nepaklusimu uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tačiau jam suformuluotame kaltinime nepilnai nurodyta administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Iš Panevėžio apskrities VPK Patrulių kuopos patrulių tarnybinių pranešimų (6, 7 b. l.) matyti, kad 2014 m. balandžio 16 d., apie 1 val. 20 min. Stoties gatvėje, Panevėžyje, buvo stabdomas automobilis „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris nestojo ir toliau nuvažiavo Stoties gatve. Įsukęs į Kerbedžio gatvę, važiavo prie eismą. Janonio gatvėje esantį laikiną kelio ženklą „Eismas draudžiamas“, apvažiavo ir Janonio gatve automobilis važiavo priešpriešine eismo juosta. Iš Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro specialisto R. B. tarnybinio pranešimo (12 b. l.), matyti, kad M. K. yra pažeidęs ir KET 8 punkto reikalavimus, tačiau šie jo padaryti KET pažeidimai, surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole, jam nėra inkriminuoti, taip pat yra tikslintinas ir pažeidimo padarymo laikas. Neaišku, kodėl administracinio teisės pažeidimo protokole automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nurodytas A. K., o ne D. A., kuri, kaip matyti iš byloje esančių dokumentų, yra nupirkusi šį automobilį iš A. K.. Transporto priemonės savininkas yra byloje dalyvaujantis asmuo, todėl būtina tiksliai nurodyti, kad byloje minimo automobilio savininkas.

Automobilio savininkė D. A. savo paaiškinime (15 b. l.), nurodė, kad jai priklausantį automobilį „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2014 m. balandžio 15 d. vakare pastatė kaimyno kieme. Balandžio 16 d. kaimynas pasakęs, kad automobilis į kiemą įvažiavo apie 4 val., tačiau šis asmuo nėra nustatytas ir apklaustas, todėl teismas neturi galimybės jo iškvieti į teismo posėdį. Tiek administracinė atsakomybė traukiamas asmuo M. K., tiek automobilio savininkė D. A. tvirtina, kad automobilį iki kaimyno kiemo vairavo ir ten ji pastatė D. A. sesuo, tačiau ši nenustatyta ir neapklausta. Policijos pareigūnai savo tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad automobilį vairavo vaikinas, o šalia sėdėjo mergina. Per CDB patikrinus Pakruojo rajono PK pareigūnų nurodytą, galimai automobilį vairavusį, asmenį, jie iš nuotraukos atpažino, kad automobilį vairavo M. K., tačiau šiems policijos pareigūnams nebuvo pateikta atpažinimui šio automobilio savininkė – ar tai ne ta mergina, sėdėjusi šalia vairuotojo. Pagal D. A. 2014 m. balandžio 16 d. pareiškimą dėl automobilio vagystės 2014 m. balandžio 28 d. buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (22-23 b. l.), M. K., susipažinęs su jam surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu, neprisipažino padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą, todėl prie administracinės bylos medžiagos būtina pridėti visą, tiriant D. A. pareiškimą, surinktą medžiagą.

Lietuvos Respublikos ATPK 281 straipsnio 1 dalis numato, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama pagal jo padarymo vietą. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylos gali būti nagrinėjamas ne tik pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą, kaip numato bendroji norma, tačiau ir pažeidėjo gyvenamąją vietą arba pagal transporto priemonės registracijos vietą. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad veika, kurios įvykdymu kaltinamas M. K., padaryta Panevėžio mieste. Teismo nuomone, šiuo atveju, kai administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. K. atsisako duoti paaiškinimus, administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta yra Panevėžio mieste, liudytojai kuriuos būtinai reikia apklausti šioje byloje (policijos pareigūnus, persekiojusius automobilį), taip pat dirba Panevėžyje, todėl, atlikus papildomą tyrimą šioje byloje, ją nagrinėjimui tikslingiausia būtų siųsti į Panevėžio miesto apylinkės teismą pagal administracinio teisės pažeidimo padarymo vietą.

Remiantis išdėstytu konstatuotina, jog teismui perduotoje nagrinėti byloje M. K. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas netinkamai, protokolo ir bylos medžiagos trūkumai yra esminiai, kliudantys bylą nagrinėti teisme, todėl administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas M. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, grąžintina Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui nutartyje nurodytiems trūkumams pašalinti - medžiagos papildomam tyrimui, įrodymų surinkimui ir teisingam protokolo surašymui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 280 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas M. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 130 straipsnio 1 dalį, grąžinti Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono policijos komisariatui medžiagos papildomam tyrimui, įrodymų surinkimui ir teisingam protokolo surašymui.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.