Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Erika Misiūnienė Civilinė byla Nr. 2A-1110-524/2013

Teisėjas Mantas Ūsas Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1. (S)

2013 m. rugsėjo 18 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Virginijos Nijolės Griškevičienės, Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-21-904/2013 pagal ieškovų B. M., V. S., K. S., R. S., J. S., S. J., I. B. L., P. S., A. S. ieškinį atsakovui V. T. dėl naudojimosi žemės sklypu ir jame esančio pastato patalpomis tvarkos nustatymo, atsakovo priešieškinį ieškovams dėl nuosavybės dalies padidinimo ir naudojimosi tvarkos nustatymo, tretieji asmenys R. K. ir R. K., VĮ Registrų centras, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie aplinkos ministerijos, bei atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013-03-12 sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

nustatyti pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 2F3p, turinčio 469,92 kv. m bendro ploto, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką tokiu būdu:

ieškovai bendrai naudosis pastato patalpa, žymima indeksu 1-3, turinčia 77,62 kv. m bendro ploto; patalpa, žymima indeksu 1-5, turinčia 36,17 kv. m bendro ploto; patalpa žymima indeksu 1-7, turinčia 40,48 kv. m bendro ploto; patalpa, žymima indeksu 1-8, turinčia 34,50 kv. m bendro ploto, patalpa, žymima indeksu 1-9, turinčia 40,82 kv. m bendro ploto. Iš viso ieškovams bendrai naudotis paskirti 48/100 dalis patalpų, kurių bendras plotas 229,59 kv. m;

atsakovas asmeniškai naudosis: pastato patalpa, žymima indeksu 1-2, turinčia 118,85 m² bendro ploto; patalpa, žymima indeksu 1-6, turinčia 121,48 kv. m bendro ploto. Iš viso atsakovui bendrai naudotis paskirti 52/100 dalis patalpų, kurių bendras plotas 240,33 kv. m;

nustatyti kiemo statinių – tvoros, unikalus Nr. 5598-2013-7053, esančios (duomenys neskelbtini) naudojimosi tvarką tokiu būdu:

ieškovai bendrai naudosis 7/12 dalimis kiemo statinių, o atsakovas V. T. naudosis 5/12 dalimis kiemo statinių.

Nurodė, jog nesutinka, kad atsakovas naudotųsi antrame aukšte esančiais laiptais, kadangi pastarasis trečiame aukšte patalpų nevaldo.

atsakovui nustatyti naudotis patalpa, žymima indeksu 1-2, turinčia 118,85 kv. m ploto; patalpa, žymima indeksu 1-6, turinčia 121,48 kv. m ploto; patalpa, žymima indeksu 1-5, turinčia 36,17 kv. m ploto, ir patalpa, žymima indeksu 1-7, turinčia 40,48 kv. m ploto. Iš viso nustatyti atsakovui teisę naudotis 63/100 dalių patalpomis, turinčiomis 296,74 kv. m bendro ploto;

ieškovams nustatyti teisę naudotis: patalpa, žymima indeksu 1-3, turinčia 77,62 kv. m ploto; patalpa, žymima indeksu 1-8, turinčia 34,50 kv. m ploto; patalpa, žymima indeksu 1-9, turinčia 40,82 kv. m ploto, ir patalpa, žymima indeksu 1-7, turinčia 40,48 kv. m ploto. Iš viso ieškovams nustatyti teisę naudotis 37/100 dalių patalpomis, turinčiomis 173,18 kv. m bendro ploto;

patalpą, žymimą indeksu 1-7, turinčią 40,48 kv. m, paskirti naudotis jam bendrai su ieškovais ir trečiaisiais asmenimis;

patalpą, žymimą indeksu 1-9, turinčią 40,82 kv. m, paskirti naudotis bendrai su trečiuoju asmeniu.

Nurodė, kad J. ir K. priklausė 1/2 dalis pastato–sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane žymimo 2F3p, esančio (duomenys neskelbtini), tačiau žodinių bendraturčių susitarimu jie valdė tik 118,85 kv. m ploto patalpą, pažymėtą 1-2, o ieškovai visada valdė 229,59 kv. m ploto patalpas. 1997 m. J. ir K. savo lėšomis bei darbu padidino pastato patalpų plotą, įsirengdami antrą aukštą (perdangą), patalpoje, pažymėtoje indeksu 1-2. Naujai sumontuota perdanga buvo pažymėta indeksu 1-6 (121,48 kv. m). Dėl šios priežasties pastato patalpų bendrasis plotas padidėjo nuo 348,44 kv. m iki 469,92 kv. m. Atsakovas įsigijo iš J. ir K. 1/2 dalį sandėlio patalpų, perėmė visas pirkėjų teises ir pareigas, susijusias su perleistu turtu, todėl reikalauja perskaičiuoti jam priklausančią idealiąją pastato dalį.

ieškovams bendrai naudotis paskyrė pastato patalpomis pažymėtomis indeksais: 1-3, turinčią 77,62 kv. m bendro ploto; 1-5 turinčią 36,17 kv. m bendro ploto; 1-7 turinčią 40,48 kv. m bendro ploto; 1-8 turinčią 34,50 kv. m bendro ploto; 1-9 turinčią 40,82 kv. m bendro ploto, iš viso ieškovams bendrai naudotis paskyrė 48/100 dalis patalpų, kurių bendras plotas 229,59 kv. m;atsakovui V. T. asmeniškai naudotis paskyrė 1/1 dalį pastato patalpos, pažymėtos indeksu 1-2, turinčią 118,85 m² bendro ploto, ir 1/1 dalį pastato patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, turinčią 121,48 kv. m bendro ploto, iš viso atsakovui asmeniškai naudotis paskiriant 52/100 dalis pastato, kurio bendras plotas 240,33 kv. m;įpareigojo ieškovus suteikti atsakovui galimybę patekti į jo naudojamą patalpą, pažymėtą indeksu 1-6, per ieškovams bendrai naudotis perduotą patalpą, pažymėtą 1-7.

Ieškovams iš atsakovo priteisė 3 056,65 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš atsakovo valstybei priteisė 291,99 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Dėl atsakovo priešieškinio teismas nurodė, kad buvę bendraturčiai, perleidę savo dalis atsakovui, padidintos dalies bendrojoje nuosavybėje sau neįteisino ir sutartyje neaptarė šios teisės perleidimo, o atsakovas pirkimo–pardavimo sutarčių neginčija. Teismo nuomone, atsakovas negalėjo įgyti į turtą daugiau teisių nei jų turėjo ankstesni savininkai. Pardavėjai R. K. ir A. J. patvirtino, kad padidinę pastato bendrąjį plotą neįteisino savo dalies padidėjimo, kitų bendraturčių atžvilgiu, o bendro ploto padidėjimas buvo registruotas visų bendraturčių naudai. Padidinus patalpų bendrąjį plotą, pastarųjų valdomos pastato dalys faktiškai susilygino su jų įsigytomis idealiosiomis dalimis ir tai atitiko jų ūkinės veiklos lūkesčius. Atsakovo reikalavimas nustatyti bendrą patalpos 1-9 (laiptinė) naudojimą yra nepagrįstas, nes atsakovas trečiame aukšte patalpų neturi.

Dėl ieškovų ieškinio teismas nurodė, kad pagal ieškovų siūlomą naudojimosi patalpomis tvarką atsakovo naudojama pastato dalis (1-2 ir 1-6 patalpos) yra didesnė 2/100 dalimis (arba didesnė 5,37 kv. m) už jo idealiąją dalį bendrojoje nuosavybėje. Tokia naudojimosi tvarka buvo nusistovėjusi nuo pat pastato privatizacijos ir dėl didesnės atsakovui tenkančios dalies ieškovai pretenzijų nereiškia. Teismas pripažino, jog atsakovas į savo patalpą 1-6 gali patekti tik per patalpą 1-7, kuri priklauso ieškovams, šiuo metu atsakovas kitų galimybių patekti į šias patalpas neturi. Kadangi tarp buvusių savininkų K., J. ir ieškovų buvo sutarta, jog į patalpą, pažymėtą 1-6, naudotojai pateks pro patalpą, pažymėtą indeksu 1-7, ir ši tvarka atsakovui buvo žinoma įsigyjant patalpas, teismas nusprendė, kad tokią pačią tvarką tikslinga nustatyti teismo sprendimu sprendžiant tarp šalių šį ginčą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad atsakovas patalpų dalį įsigijo 3 aukštų 442, 93 kv. m bendro ploto pastate, pažymėtame plane 2F3p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-10-16 ir 2007-10-23 sutartimis (t.1, b. l. 106-111). Šiose sutartyse nurodyta, kad paminėtų patalpų atsakovas įsigijo po ¼ dalį iš sutuoktinių J. ir K.. Buvusių šių patalpų savininkų J. ir K. padaryta rekonstrukcija antro aukšto patalpoje, pažymėta namų techninės paskaitos bylos plane, indeksu 1-6, po kurios nurodytas šios patalpos plotas 121,48 kv.m- buvo užfiksuotas 1998-10-01 kadastro duomenų surinkimo metu, todėl įrodyta, jog sudarant pirkimo-pardavimo sutartis su atsakovu šis plotas buvo įtrauktas į bendrą viso pastato 442, 93 kv. m plotą, nes toks plotas buvo nurodytas sutartyse ir pagal jį apskaičiuotos pastato nuosavybės teisės dalys procentine išraiška. Bylos medžiaga įrodo, kad dėl pastato-sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patalpos, pažymėtos indeksu 1-3, ploto perskaičiavimo dėl aritmetinės klaidos faktinis bendras šio sandėlio plotas yra 469,92 kv. m ir toks jis yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (t.1, b.l. 163, t.2, b.l. 34).Iš bylos medžiagos nustatyta, kad buvę iki pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo savininkai J. ir K. rekonstravo patalpą 1-6, t. y. įrengė antrą aukštą ir sukūrė naują 121,48 kv. m dydžio patalpą, kuria naudojosi ir perdavė pagal šalių nustatytą faktinę naudojimosi tvarką atsakovui, tačiau atsakovas priešieškiniu (t.3, b. l. 62) prašo padidinti jo nuosavybės teisės dalį bendrame objekte dėl šios 121, 48 kv. m patalpos. Tokia atsakovo pozicija yra neparemta įstatymu - CK 4.77 str., nes sudarant pirkimo –pardavimo sutartis su atsakovu 121, 48 kv. m patalpos plotas buvo įskaičiuotas į bendrą parduotų patalpų, pažymėtų unikaliu Nr. (duomenys neskelbtini), plotą ir apskaičiuotos bendraturčiams nuosavybės teisės dalys procentine išraiška. Byloje nėra jokių įrodymų, leidžiančių padaryti išvadą, kad atsakovas papildomai atliko ginčo pastato pakeitimus po 2007-10-16 ir 2007-10-23 sutarčių sudarymo, todėl jo reikalavimas padidinti dalį bendrojoje nuosavybėje yra neįrodytas CK 4.77 str. nustatytu pagrindu. Dalių bendrosios nuosavybės teisėje dydis nustatomas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo metu ir priklauso nuo bendrosios dalinės nuosavybės teisės atsiradimo pagrindo (CK 4.47 straipsnis). Kai bendrosios dalinės nuosavybės teisė atsiranda pagal sandorius (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 1 punktas) arba pagaminant naują daiktą (CK 4.47 straipsnio 1 dalies 4 punktas), dalių dydį lemia bendraturčių susitarimas. Šioje byloje nustatyta, kad atsakovas nuosavybės teisę į ginčo patalpas įgijo sandoriu, kuriame buvo nurodytos jam perduodamos nuosavybės teisės idealiosios dalys bendrame turte. Byloje nėra įrodymų, kad šių sandorių šalys ar atsakovas ginčytų dalių apskaičiavimą, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad jis įgijo tik sandoriuose nurodytą dalį bendrame turte, nes savo lėšomis ir darbu ginčo patalpų nerekonstravo, o jas perėmė iš buvusių savininkų konkrečią nurodytą nuosavybės teisės dalį bendrame turte. Bylos medžiaga įrodo, kad buvusių bendraturčių, t. y. ieškovų ir J. bei K., susitarimas dėl dalių bendrame turte buvo būtent toks, koks nurodytas pirkimo-pardavimo sutartyje, nes byloje nustatyta, kad žodžiu bendraturčiai buvo sutarę, jog patalpą 1-6 J. ir K. pertvarko savo lėšomis ir ja naudojasi, nekeisdami nuosavybės teisės dalių bendrame turte. Šio žodinio susitarimo laikosi ieškovai, prašydami nustatyti naudojimosi tvarką paskirdami patalpą, pažymėtą indeksu 1-6, atsakovui. CK 4.77 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendraturčio reikalavimu jo dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje gali būti pakeista, jeigu bendraturtis savo lėšomis padidina bendrąjį daiktą ar jo vertę; tai padaręs be kitų bendraturčių sutikimo, jis įgyja nuosavybės teisę į tą padidintą dalį tik tuo atveju, jeigu ją galima atskirti nesužalojant bendro daikto (CK 4.77 straipsnio 2 dalis). Priešieškinyje nurodyta, kad jo juridinis pagrindas yra CK 4.77 straipsnio normos, tačiau faktiniu pagrindu nurodytos kitokios, nei nustatytos šiame straipsnyje, aplinkybės, nes pats atsakovas nurodo, jog ne jis, o prieš tai buvę savininkai padarė patalpos 1-6 rekonstrukciją ir įregistravo jos 121, 48 kv. m plotą 1998-10-01, t.y. iki patalpų pardavimo jam. Atsakovas remiasi buvusių bendraturčių pareiškimu (t.1, b.l. 104), tačiau įvertinus šio pareiškimo turinį, tai, kad šį pareiškimą pasirašė tik buvę savininkai J. ir K., taip pat įvertinus tai, kad ieškovai pripažįsta atsakovo teisę naudotis patalpa, pažymėta indeksu 1-6, darytina išvada, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl naudojimosi tvarkos patalpomis, todėl šioje byloje neįrodo J. ir K. nuosavybės teisių į ginčo patalpos didesnę dalį, t. y. nesudaro pagrindo pirkimo-pardavimo sutartyse nurodyti didesnę atsakovo įgyto ginčo patalpų dalį. Atsakovo pozicija, kad pagal susiklosčiusią naudojimosi patalpomis tvarką atsakovo faktiškai naudojamų patalpų plotas yra pagrindas pakeisti bendraturčių turimas dalis nuosavybėje, neatitinka CK 4.77 straipsnio nustatytų sąlygų. Apeliaciniame skunde dėstomos faktinės aplinkybės dėl bendraturčių realiai naudojamų pastato dalių įrodo bendraturčių naudojimosi tvarką ginčo pastate, tačiau byloje nesant įrodymų dėl nuosavybės teisės dalių perskaičiavimo sudarant pirkimo – pardavimo sutartis su atsakovu priešieškinio tenkinti nėra pagrindo.

Sutartis yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 punktas) todėl, atsakovas, priešieškinyje teigdamas, kad ieškovams priklauso 37/100 dalys ginčo pastate, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o jam turėtų būti padidintos dalys iki 63/100 atsakovas procesinių įstatymų nustatyta tvarka turi teikti įrodymus ir ginčyti sutartį. To atsakovas byloje nedarė. Vieno asmens nuosavybės perleidimas yra kito asmens nuosavybės įgijimas, kurio pagrindus nustato CK 4.47 straipsnis. Tai reiškia, kad nuosavybė iš vieno asmens kitam gali būti perleista tik įstatymui neprieštaraujančiu pagrindu ir nustatyta tvarka. Šiuo atveju byloje nenustatyta nekilnojamojo turto perleidimo sutarties ar kito juridinio fakto, kuris būtų pagrindas atsakovui įgyti didesnę nuosavybės teisės dalį į ginčo statinį nenuginčijus pirkimo-pardavimo sutarčių. Apeliaciniame skunde nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010 nėra nagrinėjamas ginčas dėl nuosavybės teisės dalių perskaičiavimo po to kai savininkas įsigyja dalį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartimi, o buvo nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo ribų, todėl šioje nutartyje nurodytas išaiškinimo dėl CK 4.48 str. 2 d. taikymo tokia pat apimtimi negalima taikyti.

Dėl naudojimosi tvarkos nustatymo.

CK 4.81 straipsnyje reglamentuojama naudojimosi nekilnojamaisiais daiktais, kurie yra bendroji dalinė nuosavybė, nustatymo tvarka. Esminė įstatymo nuostata yra ta, kad, nustatant naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką, pirmiausia atsižvelgiama į bendraturčių dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Paminėtos pirkimo-pardavimo sutartys įrodo, kad atsakovas įsigijo ½ dalį ginčo patalpų, t. y. po ¼ dalį pagal abi pirkimo - pardavimo sutartis. Šių patalpų bendras plotas yra 469, 92 kv. m. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria buvo nustatyta naudojimosi tvarka, atsakovui paskyrė naudotis 1/1 dalimi pastato patalpos, pažymėtos indeksu 1-2, turinčią 118,85 m² bendro ploto, ir 1/1 dalį pastato patalpos, pažymėtos indeksu 1-6, turinčios 121,48 m² bendro ploto, iš viso atsakovui asmeniškai naudotis paskyrė 52/100 dalis pastato, kurio bendras plotas 240,33 kv. m, bei įpareigojo ieškovus suteikti atsakovui galimybę patekti į jo naudojamą patalpą, pažymėtą indeksu 1-6, per ieškovams bendrai naudotis perduotą patalpą, pažymėtą 1-7, t.y. laiptus, esančius patalpoje 1-7. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo motyvai, jog ši naudojimosi tvarka pažeidžia atsakovo teises tuo, kad yra apribojamas patekimas į jo patalpą, pažymėtą indeksu 1-6. Skundžiamame sprendime yra nustatyta atsakovo teisė naudotis laiptais, esančiais patalpoje 1-7, tam, kad jis galėtų patekti į savo patalpą, todėl šis apeliacinio skundo motyvas yra nepagrįstas. Atsakovas neįrodė, jog teismo sprendimu skundžiama naudojimosi tvarka pažeidžia seniai nusistovėjusią naudojimosi tvarką ginčo pastate, nes pats atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog buvę bendraturčiai J. ir K. visą laiką naudojosi patalpomis, pažymėtomis 1-2 ir 1-6, ir bendrai naudojosi laiptine, esančia patalpose 1-7 ir 1-9, todėl iš esmės tokia pat tvarka nustatyta ir skundžiamu teismo sprendimu, nes ieškovai teismo sprendimu yra įpareigoti suteikti galimybę atsakovui naudotis laiptine.

Pirmosios instancijos teismas teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl skundžiamo teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1d.1p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.