Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2021-05-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-153-360/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-31
Bylos Nr.
AN2-153-360/2021
Teisminio proceso Nr.
4-42-3-00163-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Savinijus Katauskas (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
Tauragės apylinkės teismas
Suinteresuotas asmuo
Religinė bendruomenė Meditacijos centras "Ojas"
Advokatai
Vilma Šulskytė, Mindaugas Andraikėnas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-153-360/2021Teisminio proceso Nr. 4-42-3-00163-2020-7Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11.; 21.11.10. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 31 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Savinijus Katauskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato Mindaugo Andraikėno apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021-03-22 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. A. K. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį 1400 Eur bauda už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas (50 proc. akcijų), žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būseną t. y. kad bendrovė yra nemoki, laikotarpiu nuo 2020-03-13 iki pareiškėjui pasikreipus į teismą dėl bankroto iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. iki 2020-04-17, vadovaujantis Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 6 straipsniu, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė (duomenys neskelbtini) teises.

Šalies argumentai

2. Administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovas advokatas M. Andraikėnas apeliaciniu skundu prašo panaikinti nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, priteisti iš (duomenys neskelbtini) patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. Teigia, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) suklaidino Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus dėl faktinių bylos aplinkybių, susijusių su A. K. informavimu apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapimą nemokia. Todėl Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmai priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutarimą, kuriuo A. K. visiškai nepagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn. Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 6 straipsnį juridinio asmens vadovui pareiga inicijuoti nemokumo procesą atsiranda tik tuomet, kai juridinis asmuo tampa nemokus. Siekiant nustatyti, kada juridinio asmens vadovui atsirado pareiga inicijuoti nemokumo procesą, turi būti nustatyta, kada juridinis asmuo tapo nemokiu. JANI 2 straipsnio 7 dalis numato, kad juridinio asmens nemokumas – tai juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir priimtame nutarime nurodė, jog iš bylos duomenų matosi, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 iki 2019 m. neturėjo jokių skolų ar pradelstų įsipareigojimų, pareiga atlyginti žalą atsirado įsiteisėjus 2019-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. e2-12757-6020/2019, tačiau nemokumas dar neatsirado. Tik 2020-02-20 antstolė S. S. (duomenys neskelbtini) išdavė išieškojimo negalimumo aktą, kuriuo konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019 priimtą sprendimą negali sumokėti priteistos sumos / negali įvykdyti turtinės prievolės. Nuo 2020-02-20 išieškojimo negalimumo akto išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra laikoma nemokia, tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. K. nebuvo žinoma apie įmonės tapimą nemoki, todėl jis nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. A. K. negali būti kaltinamas pareigos nevykdymu, apie kurios atsiradimą nežinojo.

2.2. Nurodoma, kad pagal teismų praktiką ANK 120 straipsnio nusižengimas gali būti padaroma tik tyčia. Tiesioginės ir netiesioginės tyčios atveju asmuo turi suvokti pavojingos veikos pobūdį. Nuo 2009 m. pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nutraukė savo veiklą ir daugiau niekada absoliučiai jokios veiklos nebevykdė. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. K. nebuvo žinoma, kad praėjus 10 metų nuo faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nutraukimo (duomenys neskelbtini) kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo, susijusių su 2007-2009 m. atliktais stogo hidroizoliacinės plėvelės įrengimo darbais. A. K. nebuvo žinoma, kad 2019-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019 priėmė sprendimą, kuriuo (duomenys neskelbtini) naudai priteisė nuostolių atlyginimą. A. K. taip pat nežinojo, kad antstolė S. S. vykdė skolos išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, 2020-02-20 išdavė skolos išieškojimo negalimumo aktą, nuo kurio išdavimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra laikoma nemokia. Todėl, A. K., nežinodamas apie 2020-02-20 UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapimą nemokia, negalėjo žinoti ir nežinojo, kad vadovaujantis JANĮ 6 straipsniu, turi pareigą inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą, su pareiškimu kreiptis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. A. K., nežinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą, ir nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, negalėjo suvokti ir nesuvokė pavojingo veikos (neveikimo) pobūdžio. A. K. nesuvokė, kad pagal galiojančius teisės aktus (JANI 6 straipsnis) turi pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo, nesuvokė, kad nesikreipdamas į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ elgiasi priešingai, nei nustato galiojantys teisės aktai. Todėl šiuo atveju A. K. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, kad, atsižvelgiant į tai, kad nuo 2009 m. pabaigos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukusi savo veiklą ir absoliučiai jokios veiklos nebevykdė, Vilniaus miesto apylinkės teismo siųsti procesiniai dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ / UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. K. nebuvo įteikti. Teismui į bylą yra pateiktas 2019-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019 priimtas sprendimas. Šio sprendimo 11-12 p. nurodyta, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalimi, procesiniai dokumentai UAB „(duomenys neskelbtini)“ laikomi įteiktais. CPK 123 straipsnio 4 dalis numato, kai procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Tai reiškia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ /A. K. faktiškai/realiai jokių bylos procesinių dokumentų negavo ir nežinojo apie šios bylos nagrinėjimą. Šio sprendimo 11-12 p. nurodyta, kad byla išnagrinėta UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui nedalyvaujant. Šios aplinkybės aiškiai rodo, kad A. K. nebuvo žinoma nei apie Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamą civilinė bylą Nr. e2-12757-600/2019, nei apie 2019-09-30 šioje byloje priimtą sprendimą.

2.4. Pažymima, kad 2019-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismui priėmus sprendimą(duomenys neskelbtini) buvo išduotas vykdomasis raštas, kurį ji pateikė vykdyti antstolei S. S. (vykdomoji byla Nr. 00184/19/02037). Šios bylos nagrinėjimo metu raštu kreiptasi į antstolę S. S. su prašymu pateikti registruotos pašto siuntos įteikimą/priėmimą patvirtinančius dokumentus (lydraščius, įteikimo šakneles ar kt.), kuriuose būtų UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo A. K. parašai, patvirtinantys registruotos pašto siuntos įteikimą A. K.. Antstolė kreipėsi į AB „Lietuvos paštas“ su prašymu pateikti informaciją apie siuntų įteikimą, pateikė susirašinėjimą su AB „Lietuvos paštas“, kuris nurodė, kad visos antstolės siuntos buvo grąžintos. AB „Lietuvos paštas“ duomenimis buvo įteikta tik viena siunta, pranešime aiškiai nurodoma, kad siunta įteikta kitam asmeniui, o ne A. K.. Kitas asmuo, kuriam buvo įteikta siunta, nenurodytas, dokumentai neišsaugoti. Todėl pirmosios instancijos teismas priimtame nutarime teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad antstolės S. S. siųsti dokumentai A. K. nebuvo įteikti.

2.5. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad (duomenys neskelbtini) nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei su A. K. niekuomet ir jokia forma nesitarė, kad šalims skirti dokumentai bus siunčiami elektroninio pašto adresais. Juo labiau, niekada nesitarė, jog elektroniniu paštu išsiųsti dokumentai bus laikomi įteiktais negavus kitos šalie patvirtinimo apie elektroninio laiško/dokumentų gavimą. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja nurodė, kad 2020-03-13 pareiškėjos atstovė A. K. elektroniniu paštu ((duomenys neskelbtini) ) siuntė pranešimą apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nurodė, neva pareiškėjos iš kažkokio asmens elektroninio pašto ((duomenys neskelbtini) ) gautas elektroninis laiškas patvirtina, kad 2020-03-13 elektroninis laiškas buvo įteiktas A. K. ir jo buvo perskaitytas. Šie teiginiai neatitinka tikrovės, o pateikta informacija apie įteikimą prieštaringa, neaišku, kokiu elektroninio pašto adresu buvo siunčiamas pranešimas, ar šis pranešimas įteiktas. A. K. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ IT (informacinių technologijų, taip pat ir susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojamais elektroninio pašto adresais), kompiuterių priežiūros paslaugas teikia bendrovė UAB „(duomenys neskelbtini) “. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nurodė, jog neva 2020-03-13 pareiškėjos atstovės A. K. siųstas elektroninis laiškas buvo perskaitytas elektroniniame pašte (duomenys neskelbtini) , o A. K. šio elektroninio laiško nebuvo gavęs/skaitęs, A. K. su paklausimu kreipėsi į UAB „(duomenys neskelbtini) “, prašydamas paaiškinti, kodėl pareiškėjos teismui pateiktuose prieduose yra nurodoma, kad 2020-03-13 siųstas elektroninis laiškas buvo perskaitytas, nors A. K. šio elektroninio laiško nebuvo nei matęs, nei skaitęs. UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateikė atsakymą, kuriame nurodė, kad šis pranešimas gali būti gautas šiais atvejais: kai laiškas atidaromas pašto programoje normaliu būdu, nebūtinai perskaitomas žmogaus, tačiau techniškai atidaromas pašto programoje; kai vartotojas eina per gautų laiškų sąrašą naudodamas rodyklės klavišą klaviatūroje ir tuo metu yra įjungta automatinės peržiūros funkcija, ji būna įjungta standartiškai, jei nustatytas nustatymas žymėti kaip perskaityta pasikeitus pažymėtam laiškui sąraše, tai laiškas pažymimas kaip perskaitytas net jei buvo tiesiog pro jį praeita sąraše, tas pats galioja online pašto peržiūrai (webmail). Tai reiškia, kad 2020-03-13 pareiškėjos atstovės A. K. siųstas elektroninis laiškas galėjo būti nukreiptas į reklaminių/šlamšto aplanką (SPAM) ir kompiuterinės pašto programos galėjo būti pažymėtas kaip perskaitytas, nors A. K. šio elektroninio laiško nebuvo matęs ir skaitęs. Todėl, akivaizdu, kad šiuo atveju kyla pagrįstų abejonių, ar 2020-03-13 pareiškėjos atstovės A. K. siųstas elektroninis laiškas jo buvo gautas ir perskaitytas. Administracinių nusižengimų bylos nagrinėjamos laikantis nekaltumo prezumpcijos bei vadovaujantis in dubio pro reo principu, visos abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. 2020-03-13 A. K. nei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) , nei elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) nėra gavęs ir skaitęs jokio pareiškėjos atstovės laiško, kuriuo A. K. būtų informuotas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą ar informuotas apie pareiškėjo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jei A. K. būtų gavęs pareiškėjos elektroninį laišką, neabejotinai būtų patvirtinęs šio laiško gavimą, bei būtų atrašęs į elektroninį laišką, kreipęsis į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo.

2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad JANĮ 9 straipsnio apie nemokumo proceso inicijavimą, kai jį inicijuoja kreditorius, 1 dalis numato, kad kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešima elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis. A. K. elektroniniu laišku šio pranešimo nėra gavęs ir pareiškėjui nėra pateikęs JANI 9 straipsnio 1 dalyje numatyto patvirtinimo apie pranešimo gavimą. Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas padarė visiškai nepagrįstas išvadas, neva 2020-03-13 pareiškėjos atstovės elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas apie ketinimą inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą atitinka JANĮ reikalavimus.

2.7. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. eB2-519-538/2021 2021-03-31 nutartyje konstatavo, kad A. K. nei apie bylos nagrinėjimą, nei apie teismo sprendimą nežinojo, nežinojo ir apie teismo sprendimo vykdymą, nes antstolės pranešimas dėl teismo sprendimo vykdymo įteiktas ne jam, o kitam asmeniui. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą iškėlęs aukštesnės instancijos Klaipėdos apygardos teismas 2021-03-31 priimtoje nutartyje konstatavo, kad buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. K. iki (duomenys neskelbtini) kreipimosi į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo nebuvo žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapimą nemokia (nebuvo žinoma apie Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2-12757-600/2019 nagrinėjimą, šioje byloje priimtą sprendimą, pagal šį sprendimą antstolės vykdytą skolos išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir kt.). 2021-03-22 Tauragės apylinkės teismas (Šilalės rūmai) administracinio nusižengimo byloje priimtame nutarime nurodo, neva buvusiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui A. K. iki (duomenys neskelbtini) kreipimosi į teismą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylos iškėlimo buvo žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapimą nemokia. Dėl to, kad neva A. K. žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapimą nemokia, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo. Šiuo atveju, žemesnės instancijos Tauragės apylinkės teismo (Šilalės rūmai) administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės prieštarauja aukštesnės instancijos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje Nr. eB2-519-538/2021 nustatytoms aplinkybėms.

Atsiliepimas

3. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, nutarimą palikti nepakeistą, priteisti iš A. K. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su A. K. nubaudimu pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, manoma, jog administracinio nusižengimo teisena jam turėtų būti nutraukta. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti, jog A. K. nubaustas nepagrįstai.

5. ANK 569 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti; šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

6. Apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas aptartų ANK nuostatų nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos išsamiu ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Šiuo konkrečiu atveju, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, atliko įrodymų tyrimą, išvadas išsamiai motyvavo, nutarime jokių prieštaravimų nėra. Vien tai, kad A. K. nesutinka su apylinkės teismo nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti apylinkės teismo sprendimui.

7. Nagrinėjamu atveju A. K. yra nubaustas už tai, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas ir akcininkas (50 proc. akcijų), žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę būseną t. y. kad bendrovė yra nemoki, laikotarpiu nuo 2020-03-13 iki pareiškėjui pasikreipus į teismą dėl bankroto iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. iki 2020-04-17, vadovaujantis JANĮ 6 straipsniu, privalėjo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau to nepadarė ir taip pažeidė pareiškėjos teises. ANK 120 straipsnio 1 dalis, pagal kurią A. K. ir yra patrauktas administracinėn atsakomybėn, numato, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1400 iki 3000 eurų.

8. Apeliaciniame skunde nesutinkant su A. K. nubaudimu akcentuojama, jog nebuvo A. K. tyčios dėl inkriminuoto administracinio nusižengimo, kadangi jis nežinojo apie jam, kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, kilusią pareigą pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo, o tokia pozicija grindžiama tuo, kad A. K. nebuvo įteikti Vilniaus apylinkės teismo siųsti procesiniai dokumentai, taip pat antstolės dokumentai, negautas ir pareiškėjos atstovės siųstas pranešimas apie nemokumo iniciavimą. Apygardos teismas tokius apeliacinio skundo argumentus vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją. Būtent įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. padarė inkriminuojamą nusižengimą.

9. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp pareiškėjos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007 metais buvo sudaryta statybos rangos sutartis, pagal kurią UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2007-2009 metais atliko atitinkamus darbus. 2016 metais pareiškėja dėl pastebėtų darbų trūkumų kreipėsi į A. K. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorių. Iš pateikto šalių susirašinėjimo el. paštu matyti, jog pareiškėjos atstovai ir A. K. bendravo dėl remonto darbų atlikimo, keliamų pretenzijų, tačiau sutarimo taip ir nepasiekė. Taigi abejotini apeliacinio skundo argumentai, kad A. K. nežinojo, kad praėjus 10 metų nuo faktinio UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nutraukimo pareiškėja kreipėsi į teismą dėl nuostolių atlyginimo, susijusio su 2007-2009 metais atliktais darbais, kadangi nėra pagrindo manyti, jog pareiškėjos pretenzijos dėl pagal sutartį atliktų darbų kokybės A. K. galėjo būti siurprizinės. Aplinkybė, jog faktiškai UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos nevykdė, savaime taip pat nepateisina A. K. elgesio, neeliminuoja jo, kaip įmonės vadovo pareigų, kadangi įmonė nebuvo uždaryta, likviduota, reorganizuota ir toliau egzistavo kaip rinkos dalyvis, potencialiai galintis įgyti teises bei pareigas. Kita vertus, A. K. inkriminuoto nusižengimo padarymo laikas ir nesiejamas su laikotarpiu iki įmonės nemokumo atsiradimo.

10. Pareiškėja 2019 metais kreipėsi į teismą dėl nuostolių, susijusių su darbų trūkumais, priteisimo ir 2019-09-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-12757-600/2019 pareiškėjos ieškinys buvo patenkintas. Pareiškėja dėl vykdymo veiksmų kreipėsi į antstolę, kuri 2020-02-20 išdavė pareiškėjai išieškojimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalimumo aktą, pastarajai neturint turto ir pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti priteistą skolą ir byloje nėra ginčo, kad nuo šios datos UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra laikoma nemokia. Apeliaciniame skunde pažymima, jog A. K. negavo nei Vilniaus miesto apylinkės teismo, nei antstolės siųstų dokumentų, tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nutarimo turinio, šios aplinkybės buvo pirmosios instancijos teismo aptartos bei įvertintos atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

11. Pagal bylos duomenis pareiškėjos atstovė advokato padėjėja Vilma Šulskytė įmonei 2020-03-13 parengė pranešimą apie nemokumo inicijavimą bei išsiuntė jį elektroniniais paštais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) , be to, siuntė jį ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu (duomenys neskelbtini) bei dar vienu adresu (duomenys neskelbtini) , registruotu paštu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjos pateiktus elektroninio pašto pristatymo sistemos duomenis, pripažino, jog A. K. buvo tinkamai informuotas apie nemokumo proceso inicijavimą bei skolos atsiradimo teisinį pagrindą. Apeliaciniame skunde ginčijamos 2020-03-13 pranešimo apie nemokumo inicijavimą įteikimo aplinkybės, teigiant, jog elektroniniu paštu siųstų dokumentų įteikimo informacija prieštaringa, kadangi pateikiami duomenys apie dokumento pristatymą (duomenys neskelbtini) , neaišku, nei kokiu elektroninio pašto adresu minėtas pranešimas buvo siunčiamas, nei ar jis įteiktas. Apygardos teismas kaip nepagrįstas atmeta apeliaciniame skunde keliamas abejones dėl 2020-03-13 pranešimo siuntimo elektroniniu paštu. Apeliantas proceso metu neginčijo, kad elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini) priklauso ne kam kitam, o būtent jam pačiam, Iš bylos medžiagos galima spręsti, jog jis šiuo elektroniniu paštu naudojasi, kadangi iš jo apylinkės teisme gauti A. K. laiškai, taip pat šiuo elektroniniu paštu bendrauta su pareiškėja ir 2016 metais, todėl nekyla abejonių dėl šio A. K. elektroninio pašto tikrumo ir patikimumo. Skundžiamame nutarime visiškai pagrįstai pažymėta, jog iš elektroninio pašto pristatymo sistemos duomenų matyti, kad pranešimas išsiųstas 2020-03-13 pristatytas adresu (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 76-77). Pranešimas perskaitytas 2020-03-13 14.05 (t. 2, b. l. 78-79).

12. Apeliaciniame skunde keliamos abejonės dėl to, kad pareiškėja pateikė duomenis, kad 2020-03-13 siuntė pranešimą adresu (duomenys neskelbtini) , o pateikiami duomenys, kad pranešimas pristatytas ir perskaitytas adresu (duomenys neskelbtini) . Tačiau prieštaravimų skundžiamo nutarimo išvadose dėl to, jog A. K. buvo informuotas apie įmonės nemokumo proceso iniciavimą, nėra. Kaip minėta, nėra abejonių dėl elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) tikrumo, be to, neginčijama, jog ir (duomenys neskelbtini) priklauso ir naudojamas A. K.. Pareiškėjos atstovė pateikė elektroninio pašto pristatymo sistemos generuojamus duomenis apie siunčiamo elektroninio laiško pristatymą ir nėra objektyvaus pagrindo šiais duomenimis netikėti.

13. Kartu su apeliaciniu skundu pridedamas A. K. darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“ kompiuterių priežiūros paslaugas teikiančios UAB „(duomenys neskelbtini) “ paaiškinimas, kodėl pareiškėja pateikė duomenis apie neva 2020-03-13 siųstą ir perskaitytą pareiškėjos atstovės laišką, o pats A. K., kaip teigiama, tokio laiško nei matė, nei skaitė. Tačiau apelianto pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini) “ raštas nepaneigia skundžiamo nutarimo išvadų apie tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. buvo informuotas apie nemokumo proceso inicijavimą UAB „(duomenys neskelbtini)“. Kaip matyti iš UAB „NECT“ rašto, nurodoma, jog pranešimas apie elektroninio laiško perskaitymą gali būti gaunamas be kita ko ir tokiais atvejais, kai laiškas techniškai atidaromas pašto programoje normaliu būdu, nebūtinai perskaitomas, taip pat, jei vartotojas eina per gautų laiškų sąrašą naudodamas rodyklės klavišą klaviatūroje ir tuo metu yra įjungta automatinės peržiūros funkcija, ji būna įjungta standartiškai, jei nustatytas nustatymas žymėti kaip perskaityta pasikeitus pažymėtam laiškui sąraše, tai laiškas pažymimas kaip perskaitytas net jei buvo tiesiog pro jį praeita sąraše. Nors, remiantis šiuo pateiktu UAB “(duomenys neskelbtini)” paaiškinimu, apeliaciniame skunde teigiama, kad pareiškėjos atstovės 2020-03-13 siųstas elektroninis laiškas galėjo būti nukreiptas į šlamšto aplankalą (SPAM) ir kompiuterinės programos galėjo būti pažymėtas kaip perskaitytas, o A. K. laiško nematė ir neskaitė, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. UAB „(duomenys neskelbtini) “ rašte apie šlamšto aplanką neužsimenama, o paaiškinama, jog informaciją apie laiško perskaitymą gali lemti tai, jog elektroninis laiškas techniškai atidaromas pašto programoje arba įjungta automatinės peržiūros funkcija, kai laiškas pažymimas kaip perskaitytas. Tačiau pasirūpinti aiškiai apie gaunamus laiškus informuojančiais elektroninio pašto nustatymais turi ne kas kitas, o pats elektroninio pašto naudotojas, šiuo atveju A. K., o to nepadaręs, turi prisiimti ir kilusias pasekmes dėl to, jei operatyviai nepastebi elektroniniu būdu gaunamos korespondencijos. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos atstovės laiškas buvo informatyviai pavadintas “Pranesimas apie nemokumo proceso inicijavima“ ir buvo pristatytas būtent A. K. naudojamu elektroniniu paštu, o aplinkybė, ar A. K. jį skaitė, šiuo atveju nepaneigia išvados, kad asmuo buvo informuotas apie įmonės situaciją, dėl kurios pastarajam, kaip įmonės vadovui, kilo atitinkamos pareigos.

14. Apeliaciniame skunde pažymima, jog pareiškėja nei su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nei su A. K. nesitarė, kad šalims skirti dokumentai bus siunčiami elektroninio pašto adresais, bus laikomi įteiktais negavus kitos šalie patvirtinimo apie elektroninio laiško/dokumentų gavimą. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, jog pareiškėjos atstovė 2020-03-13 pranešimą apie nemokumo iniciavimą siuntė ne tik elektroniniu, bet ir registruotu paštu ir siunta UAB „(duomenys neskelbtini)“ buveinės adresu buvo įteikta (b. l. 80-86, t. 2). Teismų praktikoje juridinio asmens buveinė yra itin reikšminga informacija apie jį patį, nes būtent ši informacija yra vienas iš duomenų, užtikrinančių galimybę susisiekti su juridiniu asmeniu, taip pat ir nuspėjamumą bei teisinį tikrumą teisinių santykių dalyviams. Ši informacija turi reikšmės ir užtikrinant kreditoriaus interesus. Pareiga atskleisti duomenis juridinių asmenų registrui taikoma juridiniam asmeniui (jo valdymo organams, jei įstatymuose ar steigimo dokumentuose nenurodyta kitaip). Be to, juridinis asmuo turi ne tik atskleisti duomenis Juridinių asmenų registrui, bet ir pasirūpinti, kad jo buveinėje būtų sudarytos sąlygos priimti procesinius dokumentus ir kitą korespondenciją. Juridinių asmenų registre UAB „(duomenys neskelbtini)“ adresas buvo nurodytas, todėl pareiškėjos atstovės pranešimo apie nemokumo proceso inicijavimą siuntimas šiuo adresu taip pat buvo tinkamas.

15. Apeliaciniame skunde užsimenama, kad A. K. pareiškėjai nėra pateikęs JANĮ 9 straipsnio 1 dalyje numatyto patvirtinimo apie pranešimo gavimą, o pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstas išvadas, kad 2020-03-13 pareiškėjos atstovės elektroniniu paštu išsiųstas pranešimas apie ketinimą inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą atitinka JANĮ reikalavimus. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje pateikti duomenys leidžia spręsti, kad A. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui, apie įmonės nemokumo inicijavimą pranešta tiek elektroniniu, tiek registruotu paštu, siuntos buvo pristatytos bei įteiktos, taigi jis buvo realiai informuotas dėl atsiradusios įmonės būklės, lėmusios ir atitinkamų jo, kaip vadovo, pareigų atsiradimą. Tai, kad pareiškėjos informavimas atitiko JANĮ 9 straipsnio reikalavimus, patvirtina ir aplinkybė, jog Klaipėdos apygardos teismas 2020-04-22 nutartimi priėmė (duomenys neskelbtini) pareiškimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl bankroto bylos iškėlimo taip įvertinęs, jog buvo laikytasi tam tikros ikiteisminės ginčo sprendimo tvarkos.

16. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-519-538/2021 2021-03-31 priimtą nutartį, kurioje buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu, teigiama, kad žemesnės instancijos Tauragės apylinkės teismo (Šilalės rūmai) administracinio nusižengimo byloje nustatytos aplinkybės prieštarauja aukštesnės instancijos Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. eB2-519-538/2021 nustatytoms aplinkybėms, jog iki bankroto bylos iškėlimo A. K. nebuvo žinoma apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ tapimą nemokia. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti, o minima 2021-03-31 nutartis savaip interpretuojama siekiant pateisinti A. K. gynybinę poziciją. Klaipėdos apygardos teismas 2021-03-31 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-519-538/2021 nagrinėjo prašymą dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiame 2021-03-31 sprendime nurodoma, kad A. K. nežinojo apie civilinės bylos Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjimą, šio teismo sprendimą ir jo vykdymą, nes antstolės pranešimas buvo įteiktas kitam asmeniui, tačiau skundžiamu nutarimu laikotarpis iki 2020-03-13 pranešimo apie nemokumo proceso inicijavimą, į kurį ir patenka tiek Vilniaus apylinkės teismo procesas, tiek pastarojo teismo priimto sprendimo civilinėje byloje vykdymas, ir nėra vertinamas kaip nusižengimo padarymo laikas. Priešingai, skundžiamame nutarime, atsižvelgiant į tai, kad A. K. faktiškai negavo nei Vilniaus miesto apylinkės teismo, nei antstolės siųstų dokumentų, buvo patikslintas ir kaltinimas. Kaip matyti iš 2021-03-31 nutarties civilinėje byloje turinio, nebuvo nagrinėjamas klausimas dėl A. K. pareigos inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto procesą po 2020-03-13 pranešimo apie ketinimą inicijuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo procesą įteikimo A. K.. Nors UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotas nebuvo pripažintas tyčiniu, tai nereiškia, jog A. K., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas neturėjo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto proceso inicijavimo ir neeliminuoja jo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį taikymo, nustačius šio nusižengimo požymius, galimybės.

17. Taigi apygardos teismas, patikrinęs šios administracinio nusižengimo bylos duomenis, pripažįsta, jog apylinkės teismas ANK nuostatų dėl įrodymų vertinimo nepažeidė, skundžiamo nutarimo išvados yra pagrįstos ANK numatyta tvarka nustatytų aplinkybių išnagrinėjimu, visų proceso metu surinktų įrodymų vertinimu, kaip to ir reikalauja įstatymas. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad duomenų pripažinimas įrodymais bei jų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to proceso dalyvių tokių pasiūlymų atmetimas savaime nėra ANK nuostatų pažeidimas, jeigu teismo sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Šiuo atveju, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su išsamiai motyvuotu apylinkės teismo nutarimu. Įrodymų visuma patvirtina, kad A. K. padarė jam inkriminuotą nusižengimą ir administracinėn atsakomybėn patrauktas bei nubaustas pagrįstai, todėl naikinti apylinkės teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

18. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Prašymas tenkintinas ir priteistina iš A. K. 302,50 Eur.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmų 2021-03-22 nutarimą nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. atstovo advokato Mindaugo Andraikėno apeliacinio skundo netenkinti. Priteisti 302,50 Eur bylinėjimosi išlaidų iš A. K. (duomenys neskelbtini).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Savinijus Katauskas