Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo I. P. atstovo advokato Anatolijaus Burinsko skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008 m. rugpjucio 14 d. nutarties, kuria atmestas advokato Anatolijaus Burinsko skundas del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2008 m. liepos 23 d. nutarimo panaikinimo, ir

2005 m. gruodžio 23 d. Vilniaus miesto VPK VP EPT NVEST skyriuje buvo pradetas ikiteisminis tyrimas Nr. 10-1-81455-05 del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d., del to, kad 2005 m. gruodžio 23 d. apie 00.40 val. (duomenys neskelbtini) plente Vilniuje, 300 metru atstumu nuo (duomenys neskelbtini) plento ir (duomenys nesklebtini) gatviu sankryžos link miesto centro V. S., vairuodamas jam priklausanti automobili „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenke pestiji A. P., kuris 2005 m. gruodžio 26 d. Vilniaus grietosios pagalbos universitetineje ligonineje mire.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokuroras 2008 m. birželio 16 d. nutarimu ikiteismini tyrima nutrauke. Nutarime jis konstatavo, jog eismo ivykis ivyko del pesciojo A. P. padarytu Keliu eismo taisykliu 81, 86 punktu pažeidimu. Duomenu, kad eismo ivykio metu vairuotojas V. S. pažeide Keliu eismo taisykles ir šiais veiksmais padare nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d., nebuvo surinkta.

Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2008 m. liepos 23 d. nutarimu atmete advokato Anatolijaus Burinsko skunda del 2008 m. birželio 16 d. nutarimo panaikinimo.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkes teismas 2008 m. rugpjucio 14 d. nutartimi atmete advokato Anatolijaus Burinsko skunda del Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2008 m. liepos 23 d. nutarimo panaikinimo.

Nukentejusiosios I. P. atstovas advokatas Anatolijus Burinskas skunde prašo Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008 m. rugpjucio 14 d. nutarti panaikinti. Tvirtina, jog teismas padare nepagrista išvada, kad byloje nera surinkta irodymu, pagrindžianciu V. S. kalte, ir nepagristai akcentavo niekuo nepatvirtintus A. P. neva padarytus Keliu eismo taisykliu pažeidimus. Ivykio vietoje eiti kelkrašciu nebuvo galimybes, nes šis buvo apsnigtas ir nenuvalytas. Todel A. P. galejo eiti viena eile važiuojamosios dalies pakrašciu ir Keliu eismo taisykliu 81 p. nepažeide. Byloje nera jokiu duomenu, kad A. P. eismo ivykio metu buvo neblaivus, nes kraujo tyrimas padarytas ne Lietuvos Respublikos Vyriausybes nutarimu nustatyta tvarka ir ne iš karto po ivykio. Taip pat byloje nera jokiu duomenu, jog A. P. neturejo atšvaitu ar jo rubai neatspindejo šviesos.

Advokatas pažymi, jog specialisto išvadoje nurodyta, kad esant V. S. nurodytoms eismo salygoms, jo važiavimo greitis turejo buti apie 3 km/h, taip pat kad važiuojant 70 km/h greiciu, minimalus sustojimo kelias yra apie 99 m. Šios aplinkybes, atstovo nuomone, rodo, jog V. S. pažeide Keliu eismo taisykliu 172 punkta, kuris ipareigoja vairuotoja ne tik neviršyti leistino greicio, bet ir pasirinkti saugu greiti atsižvelgiant i eismo intensyvuma, transporto priemones ypatumus, kelio meteorologines salygas, matomuma, kad kiekvienu metu galetu suvaldyti transporto priemone, nes viršijo saugu greiti net 20 kartu.

Advokatas teigia, jog V. S. pažeide ir Keliu eismo taisykliu 173 punkta, nes privalejo pastebeti pestiji kur kas anksciau, nei likus 1 metrui, bei suletinti greiti, sustabdyti transporto priemone ar apvažiuoti kliuti. Tai patvirtina byloje atliktas tardymo eksperimentas, kurio metu buvo nustatyta, jog matomumas ivykio metu buvo kur kas didesnis, o duomenu, patvirtinanciu, jog A. P. butu staiga išbeges i kelia, byloje nera.

Taip pat atstovas teigia, jog V. S. parodymai, kad prieš ivyki jis stabde ir suko i kaire, atstovo nuomone, nelogiški, nes tokiu atveju, esant slidžiai kelio dangai, automobilis butu nuslydes i kaireje kelio puseje esanti griovi.

Advokatas taip pat tvirtina, jog V. S. ignoravo Keliu eismo taisykliu 269 ir 270 punktu reikalavimus, po ivykio perstatydamas automobili i kita vieta bei patraukdamas partrenkta pestiji ir taip suklastodamas ivykio aplinkybes. Be to nepasirupino, kad nukentejusysis kuo skubiau butu pristatytas i ligonine. Visi šie V. S. padaryti Keliu eismo taisykliu pažeidimai, advokato nuomone, pilnai patvirtina pastarojo kalte padarius nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Teismo posedyje I. P. atstovas advokatas Anatolijus Burinskas prašo skunda tenkinti.

Prokurore prašo atstovo skunda atmesti.

V. S. gynejas prašo skunda atmesti.

I. P. atstovo advokato Anatolijaus Burinsko skundas atmestinas.

Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2008 m. rugpjucio 14 d. nutartis teiseta ir pagrista.

Nors skunde atstovas teigia, jog byloje nera jokiu duomenu, patvirtinanciu, kad nukentejusiojo A. P. veiksmai neatitiko Keliu eismo taisykliu reikalavimu, o eismo ivykis kilo del to, kad V. S. nepasirinko saugaus greicio ir del aplaidumo laiku nepastebejo kliuties, šie argumentai nepatvirtinti faktiniais bylos duomenimis.

Pagal Keliu eismo taisykliu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybes 2002-12-11 nutarimu (toliau – Keliu eismo taisykliu), 81 p., tais atvejais kai nera šaligatvio, pesciuju tako ar kelkrašcio arba jais eiti negalima, pestieji gali eiti tik važiuojamosios dalies pakrašciu. Be to, Keliu eismo taisykliu 86 p. reikalauja, jog pestieji, einantys neapšviestu kelkrašciu arba važiuojamosios dalies pakrašciu tamsiu paros metu arba esant blogam matomumui, neštusi šviecianti žibinta arba prie drabužiu prisisegtu šviesa atspindinti atšvaita.

Bylos duomenimis, eismo ivykis ivyko tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože. Automobili „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairaves V. S. paaiškino, kad 2005-12-23 00.40 val. jis važiavo (duomenys neskelbtini) plentu miesto link 70 km/h greiciu, ijungtomis tolimosiomis šviesomis ir taksi plafonu. Pavažiavus apie 300 metru nuo (duomenys neskelbtini) sankryžos kelio važiuojamoje dalyje pamate maždaug 1 metro atstumu nuo jo automobilio stovinti žmogu iškeltomis rankomis.

Tai, kad nukentejusysis A. P. stovejo ne kelio važiuojamosios dalies pakraštyje, o ties dešiniosios eismo juostos viduriu, be V. S. parodymu patvirtina ir byloje esancios specialisto išvados, iš kuriu matyti, jog automobilis „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su nukentejusiuoju A. P. kontaktavo priekio vidurine dalimi (b.l. 86-88, 89-91).

Kaip matyti iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteles (b.l. 82) bei itariamojo V. S., liudytoju G. Z., V. K. parodymu (b.l. 130-132, 147-150), nukentejusysis A. P. ivykio metu devejo tamsius drabužius (juodos spalvos striuke, tamsiai melynos spalvos džinsines kelnes), avejo juodos spalvos batais ir neturejo jokiu atšvaitu.

Tos aplinkybes, kad V. S. važiavo ijunges taksi plafona, o A. P. stovejo dešiniosios eismo juostos viduryje iškeles rankas, neprieštarauja tam, jog nukentejusysis, pamates taksi automobili, bande ji stabdyti, taciau dare tai neisitikines savo veiksmu saugumu, t.y. neapskaiciaves atstumo iki atvažiuojancio automobilio bei neturedamas atšvaitu, ir taip sudare V. S. vairuojamam automobiliui netiketa ir neišvengiama kliuti. Kad nukentejusysis A. P. galejo neadekvaciai elgtis šioje situacijoje, patvirtina jo kraujyje nustatytas alkoholio kiekis – 2,8 g/l, t.y. 2,8% (VšI Vilniaus greitosios pagalbos universitetines ligonines Centralizuotos laboratorijos vedejo pažyma, b.l. 40). Netiketi šioje pažymoje pateiktais duomenims del nukentejusiojo neblaivumo teismas neturi jokio pagrindo. Juo labiau, kad specialistu byloje apklaustas klinikinis toksikologas daktaras R. Purvaneckas paaiškino, jog kraujo tyrimas atliekamas iš karto, kai asmuo pristatomas i ligonine, ir jokie medikamentai negali itakoti tyrimo rezultato, nes jie suleidžiami veliau. Nepaisant to, kad kraujo tyrimas buvo atliktas ne chromatografiniu metodu, alkoholio koncentracija kraujyje del naudojamu medikamentu padideti negali. O taikant infuzine terapija (lašelines), alkoholio koncentracija kraujyje tik mažeja (b.l. 146).

Kaip matyti iš ivykio vietos apžiuros protokolo, leistinas greitis kelio ruože, kuriame ivyko eismo ivykis, 90 km/h. Ikiteisminio tyrimo metu, siekiant patikrinti kliuties matomuma, ivykio vietoje buvo atliktas eksperimentas ir nustatyta, jog kliutis matoma 29-30 atstumu. Tai tik dar karta patvirtina V. S. nurodytas aplinkybes, jog nukentejusysis i važiuojamaja kelio dali iššoko staiga, todel vairuotojas ji ir galejo pamatyti tik prieš metra. Atkreiptinas demesys ir i tai, jog eksperimento metu kelio važiuojamojoje dalyje stovejo vyriškis tamsiais drabužiais ir be atšvaitu ar švieciancio žibinto. Taigi, akivaizdu, jog šioje situacijoje žmogu su atšvaitais ar šviecianciu žibintu V. S. butu galejes pastebeti kur kas anksciau ir, sustabdydamas transporto priemone ar apvažiuodamas kliuti, išvengti eismo ivykio.

Esant šioms aplinkybems, byloje surinkti faktiniai duomenys neduoda pagrindo teigti, jog V. S. neatsižvelge i eismo salygas ir nepasirinko saugaus greicio. Tuo tarpu važiuodamas 70 km/h greiciu ir pamates pestiji 1 metro atstumu prieš automobili, V. S. neturejo technines galimybes išvengti partrenkimo sustabdydamas ar nusukdamas savo transporto priemone (2008-03-31 specialisto išvada Nr. 11-3072(07)/3246(07).

Nukentejusiosios atstovo argumentas, jog V. S. turejo važiuoti 3 km/h greiciu, niekuo nepagristas. 2008-03-31 specialisto išvadoje Nr. 11-3072(07)/3246(07) nurodyta, jog saugus greitis 3 km/h butu tuo atveju, jei matomumas butu buves 1 metras, taciau tai neatitinka byloje nustatytu eismo salygu ivykio metu.

Byloje nera jokiu duomenu, patvirtinanciu, kad V. S., atsižvelgiant i eismo ivykio metu nukentejusiajam A. P. padarytu sužalojimu sunkuma, galejo suteikti kokia nors realia pirmaja medicinos pagalba. Gabenti nukentejusiji i gydymo istaiga savo transporto priemone vairuotojas privalo tik eismo ivykiui ivykus ne gyvenvieteje, kai nera galimybes iškviesti medicinos pagalba arba nuvežti nukentejusiuosius i gydymo istaiga kitu transportu. Tuo tarpu aptariamas eismo ivykis ivyko Vilniaus mieste, V. S. tuoj pat pasirupino, kad nukentejusiajam butu suteikta kvalifikuota medicinos pagalba – iš greitosios medicinos pagalbos kvietimo korteles matyti, jog kvietimas užfiksuotas tuoj po ivykio, t.y. 2005-12-23 00.46 val. (b.l. 81). Todel atstovo argumentas, jog V. S. pažeide Keliu eismo taisykliu 270 p. reikalavimus, nepagristas.

Skunda nagrinejantis teismas atkreipia demesi, jog liudytoju, maciusiu pati eismo ivyki, nera, ivykio vietos apžiura šioje byloje atlikta nekvalifikuotai. Ne vienas iš ivykio vietoje buvusiu policijos pareigunu nesieme jokiu veiksmu, kad butu nustatyta automobilio susidurimo su nukentejusiuoju vieta, vieta, kurioje po ivykio nukrito ir gulejo nukentejusysis, surasti automobilio stabdymo, sustojimo ar perstatymo pedsakai, automobilio stiklai, šukes bei kraujo demes. Tuo tarpu atvyke medikai, atlikdami savo pareiga, visa demesi sukoncentravo i nukentejusiji ir ivykio pedsaku nestebejo. Esant šioms aplinkybems, nebeliko galimybes surinkti dar kokius nors duomenis, kurie galetu padeti tiksliau nustatyti eismo ivykio eiga bei patvirtinti ar paneigti V. S. nurodytas eismo ivykio aplinkybes. Todel testi ikiteismini tyrima ir atlikti dar kokius nors ikiteisminio tyrimo veiksmus, praejus beveik trims metams po autoivykio, nera tikslinga. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys nepatvirtina, jog V. S. butu padares kokius nors Keliu eismo taisykliu reikalavimu neatitinkancius veiksmus, kurie salygojo eismo ivykio kilima bei atsiradusias pasekmes. Todel tiek prokurorai, tiek apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenu, neirodyta, jog V. S. padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Nukentejusiosios atstovas teisingai nurodo, jog V. S. veiksmai, po eismo ivykio perstatant transporto priemone, neatitinka Keliu eismo taisykliu reikalavimu, taciau ši aplinkybe šiuo konkreciu atveju nepatvirtina ir nepaneigia kitu byloje esanciu faktiniu duomenu, todel neturi reikšmes, sprendžiant klausima del baudžiamosios atsakomybes pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nustato, jog baudžiamasis procesas negali buti pradedamas, o pradetas turi buti nutrauktas, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu. Todel Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos skyriaus prokuroras 2008 m. birželio 16 d. nutarimu pagristai ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. nutrauke, nesurinkus pakankamai duomenu, pagrindžianciu itariamojo V. S. kalte, o Vilniaus miesto apylinkes prokuraturos vyriausiojo prokuroro pavaduotojas 2008 m. liepos 23 d. nutarimu bei Vilniaus miesto pirmasis aplinkybes teismas 2008 m. rugpjucio 14 d. nutartimi ši prokuroro sprendima paliko galioti.

I. P. atstovo advokato Anatolijaus Burinsko skunda atmesti.

Nutartis galutine ir neskundžiama.