Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2014-04-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-30-914/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-04-02
Bylos Nr.
II-30-914/2014
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00740-2014-0
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Marius Steponaitis
Pažeidėjas
K. B.
Kategorijos
  • 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. II-30-914/2014Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00740-2014-0Procesinio sprendimo kategorija: 78.3. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2014 m. balandžio 2 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Marius Steponaitis,sekretoriaujant Sigitai Batulevičienei,dalyvaujant Šiaulių apskrities VPK atstovui V. M.,administracinėn atsakomybėn patrauktam K. B.,jo atstovei K. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs K. B., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veikos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjos L. Č. 2014-02-12 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veikos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėja L. Č. (toliau – Institucija) 2014-02-12 nutarimu Nr. 41N-7404629-14 (toliau – nutarimas) pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, nuobaudas subendrinus, paskyrė K. B. administracinę nuobaudą – 750 Lt baudą už tai, kad 2014-01-08, apie 12.16 val., Šiauliuose, Tilžės ir Vytauto gatvių sankryžoje, įvyko eismo įvykis, kurio metu autobusą DAB SILKEBORG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs K. B., minėtoje sankryžoje sukdamas į kairę, tai yra, iš Vytauto gatvės antrosios eismo juostos į Tilžės gatvės pirmąją eismo juostą, nesilaikė visų būtinųjų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir jų turto saugumui, nepasitraukė prie pat važiuojamojoje kelio dalyje esančios eismo juostą žyminčios siauros brūkšninės linijos, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, dėl ko kliudė krovininį automobilį SCANIA P93ML, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotą V. G., sukančiu minėtoje sankryžoje į kairę gretimoje eilėje, tai yra, iš Vytauto gatvės trečiosios eismo juostos į Tilžės gatvės antrąją eismo juostą. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės bei sužalotas autobuso DAB SILKEBORG keleivis A. Š., kuriam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Šalies argumentai

Skundu K. B. prašo panaikinti 2014-02-12 nutarimą. Nurodo, kad nesutinka su tokiu nutarimu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą Institucija prašo skundo netenkinti ir skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad K. B., vadovaujantis ATPK 127 straipsnio 1 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, 33 straipsniu, paskirta 750 Lt bauda. Skiriant nuobaudą buvo atsižvelgta į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Šiaulių apskrities VPK atstovas V. M. nurodė, kad pagal surinktą medžiagą, schemą, matyti, kad autobuso vairuotojas nepasitraukė prie dešinio krašto. Pažeidėjas, vairuodamas autobusą, turėjo įtilpti ir netrukdyti kitiems. Krovininiam automobiliui nebuvo draudžiama važiuoti šioje sankryžoje. Mano, kad sukdamas nepadarė didelio lanko, pažeidė KET 113 punkto reikalavimus.

K. B. teismo posėdyje parodė, jog skundą palaiko, nesutinka su nutarimu. Jis važiavo antru maršrutu. Važiavo „Saulės miesto“ link iš antros juostos į pirmą. Ten juosta siaurėja, autobusą užleido ant salelės. Pristabdė ir į jį trenkėsi krovininis automobilis. Atsitrenkė autobusui riedant apie 4 km/h greičiu. Krovininės mašinos važiuoja tik antra juosta. Jis kirto dešinę juostos liniją, nes turėjo atsimesti. Visada turi atsimesti, nes ten iš antros nesukama. Įlenkė autobuso šoną - defektas apie pusė metro. Atsitrenkus sunkvežimio vairuotojas stumdė dar mašiną, o jis šaukė, kad netrauktų mašinos. Autobuso plotis - 2,60 ar 2,80 m., ilgis - 12 m. Po įvykio autobuso nejudino, užtraukė rankinį. Nuotraukoje matosi salelė, daugiau trauktis jis negalėjo, nes buvo ženklas, galėjo sukelti pavojų pėstiesiems. Antra juosta išsukti autobusą jis gali, iš dešinės užleisti turi. Juostos nusitrynusios. Priekiu, kairės juostos linijos (ribos) nekirto. Gal su galiniu ratu truputį užlipo, bet ne daug. Smūgį pajuto judėdamas, pajuto ir stabdė. Autobusas jau buvo išsitiesinęs. Visiškai autobuso ratų jis ištiesinęs nebuvo. Kitas vairuotojas galėjo būti išvažiavęs į gretimą juostą, nes trukdė kairėje šviesoforas. Sunku pasakyti, ar jis buvo išvažiavęs.

Liudytojas H. D. parodė, kad jis buvo autobuse keleivis. Eismo įvykis buvo sausio 8 d. Riedant krovininis automobilis atsitrenkė į autobusą sankryžoje prie „Rūtos“. Jis sėdėjo prie antrų durų, dešinėje prie lango. Kaip pradėjo suktis, atvažiavo krovininis automobilis ir atsitrenkė. Vienas keleivis šoko kažką pasakyti ir atsitrenkė į langą. Krovininio automobilio vairuotojas sakė skirstomės, išsilygino veidrodėlį, atstūmė „fūrą“. Smūgis buvo autobusui judant. Autobusas važiavo, o krovininis automobilis atsitrenkė. Tai buvo dienos metas. Oro sąlygos buvo normalios. Langai švarūs, galėjo gerai matyti.

Liudytojas A. Š. parodė, kad jie su K. B. dirba kartu. Autobusu važiavo į darbą. Buvo po 12 val. autobusas rikiavosi suktis, lindo „fūra“. Jis pakilo pasakyti autobuso vairuotojui, kad kažkas bus, tada smūgis, ir jis trenkėsi į langą. Krovininio automobilio vairuotojas įlipo į autobusą, sakė: „skirstomės“. Kartu sunkiasvoriai automobiliai niekaip negali išsisukti. Autobuso greitis buvo kaip vėžlio. Kai sunkvežimis atsitrenkė į šoną, jo vairuotojas patraukė automobilį 20-30 cm. Autobusas įvažiavo į sankryžą pirmas, o anas automobilis artėjo, atsistojo ir tada smūgis. Ta sankryža siaura, ten dviem didelėms mašinoms važiuoti negalima. Po smūgio posūkio nebedarė.

Liudytojas J. K. parodė, kad sausio 8 d., apie 12 val. dirbo 24 maršrutu. Privažiavo sankryžą, matė susidūrusius automobilius. Matė, kaip sunkvežimis darė manevrus atgal ir į priekį. Kiek kartų nepasakys. Patraukė centimetrais, čia buvo jau po smūgio. Autobusas buvo Tilžės g. Paties susidūrimo nematė. Po keleto minučių atvyko greitoji, išvežė A. Š.. Schema netiksliai nubraižyta. Ten iš trečios juostos išsukti sunkvežimiui jokių galimybių nėra. Sunkvežimis, ar buvo išvažiavęs iš juostos, nematė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina pareigūno priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 straipsnis).

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Šios bylos nagrinėjimo dalykas – ar K. B. veikoje yra ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įtvirtinančiose administracinę atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), numatyto pažeidimo sudėtis, t. y., ar jis padarė nutarime nurodytus KET 9, 111, 113 punktų reikalavimų pažeidimus, o jei padarė – ar šis pažeidimas nulėmė kitam asmeniui priklausančios transporto priemonės apgadinimą bei kito asmens nežymų sveikatos sutrikdymą. KET 111 numato, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. KET 113 punktas numato, kad reikia sukti taip, kad įvažiuodama į važiuojamųjų dalių sankirtą ir išvažiuodama iš jos transporto priemonė neatsidurtų priešpriešinio eismo juostoje; jeigu sukti leidžiama keliomis eilėmis, vairuotojas privalo sukti taip, kad nekliudytų sukančiajam gretima eile.

Įvertinęs bylos medžiagą, konstatuotina, jog K. B. veika pagal ATPK 127 straipsnio 1 ir 2 dalis kvalifikuota teisingai. Eismo įvykis yra užfiksuotas eismo įvykio vietos schemoje, kuri yra pasirašyta abiejų automobilių vairuotojų, taip pat fotonuotraukomis, tarnybiniais pranešimais, A. Š., K. B., V. G. paaiškinimais, taip pat teisme apklaustų liudytojų parodymais. Kaip matyti iš K. B. paaiškinimų, jo vairuojamas autobusas prie Tilžės–Vytauto gatvių sankryžos, degant raudonam šviesoforo signalui, sustojo pirmasis (per kairės pusės veidrodėlį pastebėjo atvažiuojantį sunkvežimį trečia juosta), užsidegus žaliam šviesoforo signalui pajudėjo į kairę Tilžės gatve. Tuo pačiu metu užsidegus žaliam šviesoforo signalui automobilio Skania vairuotojas taip pat pajudėjo į kairę Tilžės gatve ir sustojo Tilžės g. prie pėsčiųjų perėjos praleisti pėsčiuosius. Transporto priemonėms pradėjus važiuoti, posūkyje įvyko jų susidūrimas. Taigi, važiuojant tiek Vytauto g., kur yra trys eismo juostos, tiek per Tilžės–Vytauto gatvių sankryžą, ir iki eismo įvykio už sankryžos vidurio, kur jau yra dvi eismo juostos važiavimo kryptimi, mašinos išsiteko Tilžės gatvės važiuojamojoje dalyje, t.y. savo juostose. Pareiškėjo K. B. paaiškinimas, kad transporto priemonės Skania vairuotojas neleistinai įvažiavo į sankryžą ir neleido jam užbaigti posūkio manevro vertintinas kritiškai, nes iš objektyvaus įrodymo – fotonuotraukų matyti, kad transporto priemonė Skania sankryžoje negalėjo kliudyti sukančiajam greta (transporto priemonės Skania priekinis kairysis ratas ribojasi su važiavimo juostos ašine linija, 36 b. l.). Iš šios nuotraukos taip pat matyti, kad krovininiam automobiliui tik priekine dalimi kirtus Tilžės g. vidurio liniją ir stovint, kaip minėta prie pat važiavimo juostos ašinės linijos (salelės), jo dešinioji priekinė dalis faktiškai liečiasi su autobuso šonu. Tuo tarpu byloje neginčijamai nustatyta, kad autobusas iškart po smūgio buvo sustabdytas ir savo padėties nekeitė. Taigi, darytina išvada, kad transporto priemonės Skania vairuotojas, prieš sukdamas į kairę, važiavo prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, šiuo atveju kairiojo, krašto. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad autobuso „Dab Silkeborg“ vairuotojas K. B. nesilaikė saugaus atstumo, sukdamasis į kairę išvažiavo iš savo eismo juostos į greta kairėje esančią eismo juostą, taip pažeisdamas KET 113 p. reikalavimus - sudarydamas kliūtį transporto priemonės „Skania“ vairuotojui, ir tai buvo pagrindinė priežastis nulėmusi abiejų transporto priemonių apgadinimą bei kito asmens – A. Š. sužalojimą. Tinkamai vykdydamas KET reikalavimus, K. B. turėjo laikytis ir KET 134 punkto reikalavimų, kuris įpareigoja automobilio vairuotoją, atsiradus kliūčiai ar iškilus eismo saugumo grėsmei, sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Esant minėtoms aplinkybėms transporto priemonės Scania vairuotojas šioje situacijoje neprivalėjo tikėtis, kad jam iš dešinės pusės lygiagrečiu keliu važiuojanti transporto priemonė – autobusas padarys per mažą posūkį ir neįsiteks savo važiuojamojoje eismo juostoje, nes vairuojant transporto priemonę galioja pasitikėjimo principas, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo turi pagrįstą teisę tikėtis, kad kiti eismo dalyviai nepažeis KET reikalavimų ir nesukels pavojaus eismo saugumui, transporto priemonės vairuotojas neprivalo nevažiuoti keliu (šiuo atveju į sankryžą) ar stabdyti transporto priemonės vien tik dėl to, kad yra teorinė galimybė, jog kiti eismo dalyviai gali nesilaikyti eismo saugumo taisyklių ir pažeisti KET reikalavimus, kol dar nėra tiesioginio pavojaus eismo saugumui. Aplinkybė, ar krovininis automobilis galėjo atlikti posūkio manevrą į kairę, neišvažiuodamas iš savo juostos (turima omenyje gretimą juostą iš dešinės), šiuo atveju neturi reikšmės, nes įrodymų, kad jis išvažiavo į tą juostą, nėra.

Esant tokioms išdėstytoms aplinkybėms, teismas neturi pagrindo kitaip vertinti bylos įrodymų ar daryti priešingas išvadas nei tai padarė nutarimą priėmęs pareigūnas. K. B. padaryta veika kvalifikuota tinkamai pagal ATPK 127 straipsnio 1 dalį bei 127 straipsnio 2 dalį, todėl keisti ar naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais pagrindais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

palikti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veikos ir eismo įvykių tyrimo poskyrio tyrėjos L. Č. 2014-02-12 nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marius Steponaitis