Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Meidus, sekretoriaujant Rimai Pačešiūnienei,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjęs asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. M., atstovo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutarties, kuria R. M. buvo pratęstas priverčiamosios medicinos priemonės – stacionarinio stebėjimo bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, taikymas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Telšių rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nutartimi R. M., nepakaltinamumo būsenoje padariusiam baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, buvo taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. liepos 12 d. nutartimi ši priverčiamoji medicinos priemonė R. M. buvo pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kurio taikymas buvo tęsiamas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimis.

2. Skundžiama nutartimi R. M. buvo pratęstas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Apylinkės teismas skundžiamą nutartį motyvavo tuo, kad R. M. psichikos būklė nėra pagerėjusi, jo pavojingumas nesumažėjo ir neišnyko, todėl jo priverstinis stacionarinis gydymas šiuo metu yra būtinas ir švelninti jam taikomo režimo nėra pagrindo.

3. Skundu asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. M., atstovas advokatas A. Leonavičius prašo R. M. stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pakeisti į jo ambulatorinį stebėjimą priminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Skunde jis nurodo, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės Komisijos dėl priverčiamųjų medicinos pobūdžio priemonių pratęsimo (toliau – Komisija) medicininės apžiūros išvada yra formali ir neatitinka tikrovės. Iš R. M. paaiškinimų teismo posėdyje matyti, kad jis jaučiasi gerai, užsiima aktyvia veikla (lanko užimtumo programas, rašo knygą, tapo, drožia), stengiasi nesivelti į konfliktus su kitais ligoniais, o vienam iš jų sudavė tik dėl to, kad pastarasis jį išprovokavo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

4. Esminis apelianto skundo argumentas yra tas, kad R. M. psichikos būklė yra stabiliai pagerėjusi, todėl jam šiuo metu taikomas stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje galėtų būti pakeistas į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Tačiau, įvertinęs byloje esančius duomenis apie R. M. psichikos būklę šiuo metu, skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su esmine apylinkės teismo išvada, kad R. M. psichikos būklė nėra pagerėjusi, jo socialinis pavojingumas neišnykęs, todėl švelninti jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę nėra pagrindo.

5. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui padaryti pavojingą veiką, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: asmens psichinė sveikata bei su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas. Be to, pagal BPK 405 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktus, pakeisti asmeniui taikomą priverčiamąją medicinos priemonę į kitą teismas gali, jeigu asmens sveikatos būklė pasikeitė, o jeigu jo būklė nepasikeitė – teismas jam pratęsia priverčiamosios medicinos priemonės taikymą.

6. Asmens psichikos būklės vertinimas bei jos nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, todėl šiuo atveju pakankamai svarbią reikšmę įgyja R. M. gydančių gydytojų išvados ir rekomendacijos. Bylos duomenimis, R. M. psichikos liga susirgo 2001 m., keletą kartų buvo gydomas psichiatrinėse ligoninėse, kol nepakaltinamumo būsenoje padarė nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Komisijos medicininės apžiūros 2020 m. sausio 9 d. išvadoje nurodoma, kad R. M. psichikos būklė yra nestabili; stebimas prieš kelias savaites prasidėjęs jo psichikos būklės pablogėjimas – jam sutriko miegas, jis nerimastingas, įsitempęs, dirglus, disforiškos nuotaikos, epizodais agresyviai nusiteikęs pieš kitus pacientus, jam buvo koreguotas gydymas (3 – 4 b. l.). Komisija rekomendavo tęsti R. M. priverstinį gydymą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (2 b. l.). Šios ligoninės atstovė apylinkės teismo posėdyje sutiko su Komisijos išvada. Ji teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad R. M. psichikos sveikatos pablogėjimas stebimas nuo gruodžio mėnesio, jam taikomas gydymas buvo koreguotas daug kartų, jo psichikos būklė geresnė tik paskutiniu metu (28 b. l.). Iš to seka, kad tiek Komisija, tiek ligoninės atstovė buvo vieningos nuomonės ir rekomendavo tęsti priverstinį R. M. gydymą stacionare dėl nepagerėjusios jo psichikos būklės. Nors skunde nesutinkama su tokia Komisijos išvada bei prašymu pratęsti R. M. taikomą priverstinį gydymą stacionare, tačiau subjektyvus jo požiūris į savo psichikos būklę, Komisijos išvados ir joje nurodytų duomenų nepaneigia. Skundą nagrinėjantis apygardos teismas, kaip ir apylinkės teismas, neturi pagrindo abejoti išvadą pateikusių gydytojų kompetencija ir jų turimomis specialiomis žiniomis. Duomenys, paneigiantys ar sukeliantys abejonių dėl šios išvados bei ligoninės atstovės paaiškinimų pagrįstumo, nėra pateikti, todėl šiais bylos duomenimis nėra pagrindo netikėti. Taigi, skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas, spręsdamas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo tikslingumo R. M., pagrįstai šiais duomenimis vadovavosi bei padarė išvadą, kad jo psichikos būklė nepagerėjo, jo pavojingumas neišnyko. Tokią išvadą tik patvirtina R. M. agresyvus elgesys prieš kitus ligonius. Pažymėtina ir tai, kad R. M. ambulatorinis gydymas nebūtų užtikrinamas, kadangi teismo posėdžio metu jo motina nurodė įsipareigojanti jį prižiūrėti tik tokiu atveju, jei jo psichikos būklė būtų stabiliai pagerėjusi. Kaip jau minėta, to šiuo metu nėra.

7. Įvertinęs visus byloje esančius duomenis, skundą nagrinėjantis apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, jog nėra pagrindo R. M. sušvelninti šiuo metu taikomos priverčiamosios medicinos priemonės, todėl stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jam tikslinga tęsti. Skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta, jos išvadų, su kuriomis sutinka apygardos teismas, skundo argumentai nepaneigia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti asmens, kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – R. M., atstovo advokato Audriaus Leonavičiaus skundą ir Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. vasario 6 d. nutartį palikti galioti.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.